- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-28
- Bylos Nr.
- e2A-2304-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28350-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Laima Ribokaitė, Irmantas Šulcas
- Atsakovas
- A. V. V.
- Ieškovas
- R. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmanto Šulco ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui A. V. V. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, kurioje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ir atsakovas kreipėsi į teismą, prašydami išspręsti kilusį ginčą dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su dukterimis Lietuvoje ir užsienyje, leidimo išvežti dukteris į užsienį be atsakovo sutikimo.
2. Pirminiu ieškiniu ieškovė prašė be atsakovo sutikimo leisti jų nepilnamečiams vaikams A. R. V. ir D. R. V. išvykti į užsienį (duomenys neskelbtini). Ieškinį grindė tokiomis aplinkybėmis:
2.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19000-981/2018 patvirtino šalių sudarytą santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria šalys, be kita ko, išsprendė ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu klausimus.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 ir 7 punktuose šalys susitarė, kad: <...>„2. Nepilnamečių dukrų A. R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su jų motina R. V.? <...> 7. Šalys pareiškia, kad ginčų dėl bendravimo su dukromis nekyla bei sutaria, kad: 7.1. A. V. V. su dukromis A. R. V. ir D. R. V. susitikinės neribotai, suderinęs prieš vieną dieną telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu bei suderinęs atvykimo, dukrų paėmimo bei grąžinimo laiką su R. V., taip pat neribotai galės bendrauti su dukromis telekomunikacinių ryšių priemonėmis (internetu, telefonu), atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir galimybes. 7.2. A. V. V. kartu su dukromis taip pat praleis kas antrą savaitgalį, kiekvieną spalio 31 d. su nakvyne, Šv. Kūčias arba Šv. Kalėdas su nakvyne ir vieną pilną mėnesį per vasarą: lyginiais kalendoriniais metais – liepą, o nelyginiais – rugpjūtį. Šiame punkte nurodytais laikotarpiais A. V. V. turi teisę neribotai, informavęs R. V., kartu su dukromis ar bet kuria viena iš jų, laikinai išvykti į kitą valstybę. 7.3. Šalys bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su dukromis tvarką, atsižvelgdamos į aplinkybes, dukrų norą ir poreikius, savo galimybes. 7.4. Pasikeitus vienos iš Šalių gyvenamajai vietai, abi Šalys įsipareigoja skubiai informuoti apie tai viena kitą.<...>“
2.3. Nuo teismo sprendimo šalių faktinė padėtis iš esmės pasikeitė. Ieškovė studijuoja (duomenys neskelbtini) ir gavo (duomenys neskelbtini) stipendiją atlikti praktiką (duomenys neskelbtini), ten vykdyti (duomenys neskelbtini). Mergaitės labai nori gyventi su ieškove ir likti (duomenys neskelbtini), todėl susitarė su mokykla Lietuvoje – gautas leidimas laikinai nelankyti mokyklos, atsiskaityti nuotoliniu būdu ir grįžus į Lietuvą. Dukros alternatyviai lanko mokyklas (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į pirminį ieškinį, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė tokiais argumentais:
3.1. Nepilnamečiai vaikai nuo 2018 m. liepos 31 d. yra visiškoje ieškovės žinioje, jų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Sutikimo ieškovei išvežti nepilnamečius vaikus gyventi į užsienį atsakovas niekada nėra suteikęs, šis klausimas niekada nebuvo svarstytas. Apie pasikeitusią situaciją, susijusią su nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta, atsakovas sužinojo tik 2018 m. rugsėjo 4 d. Vien tai, kad nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina, neatleido ieškovės nuo pareigos gauti rašytinį atsakovo, kaip tėvo, sutikimą išvežti dukras į užsienio valstybę nuolat gyventi (CK 3.174 straipsnio 3 dalis). Ieškovė nebuvo linkusi abipusiu sutarimu derinti naujos ir labiau atsakovo bei nepilnamečių vaikų interesus atitinkančios, bendravimo tvarkos, nes siūlomi Sutarties 2 ir 7 punkto pakeitimai buvo ir yra nepriimtini, neatspindi bendravimo tvarkos pakeitimų laikinumo, iš esmės pažeidžia tėvo (atsakovo) teisę bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį ir kartu praleisti šventinį šv. Kalėdų laikotarpį. Neturėjimas ne tik tiesioginio ir natūralaus kontakto su nepilnamečiais vaikais, bet ir galimybės bendrauti nuotolinėmis priemonėmis pakeis atsakovo santykius su vaikais, jų ryšiui iškyla rimtas pavojus, nes atstumo nulemta atsakovo su nepilnamečiais vaikais tiesioginio bendravimo galimybė smarkiai sumažėja. Bendravimas internetu dėl ieškovės nurodomo prasto interneto ryšio yra praktiškai neįmanomas, o bendravimas telefonu – ypač brangus.
Šalies argumentai
4. Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19000-981/2018 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktą ir patvirtinti tokią bendravimo tvarką tarp skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečių vaikų, pagal kurią: „7. Bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. R. V., D. R. V. bei skyriumi gyvenančiu tėvu A. V. V., tvarka: 7.1. Bendravimo tvarka, kai nepilnamečiai vaikai laikinai (t. y. iki 6 mėn.) gyvena kitoje valstybėje, nei skyriumi gyvenantis tėvas, t. y. užsienyje: 7.1.1. A. V. V. pagal galimybes praleidžia su nepilnamečiais vaikais A. R. V. ir D. R. V. du arba tris susitikimus užsienyje: a) iš viso iki 24 kalendorinių dienų tuo atveju, jei nepilnamečiai vaikai užsienyje laikinai gyvena 6 mėn.; b) iš viso iki 20 kalendorinių dienų tuo atveju, jei nepilnamečiai vaikai užsienyje laikinai gyvena 5 mėn.; c) iš viso iki 16 kalendorinių dienų, tuo atveju, jei nepilnamečiai vaikai užsienyje laikinai gyvena 4 mėn.; d) iš viso iki 12 kalendorinių dienų, tuo atveju, jei nepilnamečiai vaikai užsienyje laikinai gyvena 3 mėn.; e) iš viso iki 8 kalendorinių dienų, tuo atveju, jei nepilnamečiai vaikai užsienyje laikinai gyvena 2 mėn.; f) iš viso iki 4 kalendorinių dienų, tuo atveju, jei nepilnamečiai vaikai užsienyje laikinai gyvena 1 mėn. Susitikimo datos suderinamos prieš tris dienas telefonu ar elektroniniu paštu bei suderinus atvykimo, dukrų paėmimo bei gražinimo laiką su R. V.. A. V. V. išlaidos oro linijų bilietams Lietuvos Respublika – užsienis – Lietuvos Respublika iš dalies yra padengiamos R. V. lėšomis, tačiau iš viso suma – ne didesne kaip 1000 Eur; išlaidas bilietams pagrindžiančius įrodymus A. V. V. pateikia nedelsiant po skrydžio, o R. V. jas atlygina nedelsiant po šių įrodymų gavimo sumokėdama atitinkamas sumas į A. V. V. sąskaitą arba perduodama grynais pinigais arba pareikšdama apie įskaitymą dėl A. V. V. piniginių įsipareigojimų dėl kasmėnesinio vaikų išlaikymo. 7.1.2. Nepilnamečiams vaikams A. R. V. ir D. R. V. laikinai (t. y. iki 6 mėn.) išvykus gyventi į užsienį, R. V., įsipareigoja nedelsiant sudaryti visas sąlygas skyriumi gyvenančiam Lietuvos Respublikoje A. V. V. kasdien neribojamai ir netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais A. R. V. ir D. R. V. telekomunikacijos ryšio priemonėmis, tai reiškia, kad R. V., aprūpina nepilnamečius vaikus A. R. V. ir D. R. V. geru mobiliuoju interneto ryšiu bei wi-fi ryšiu vaikų namuose, telefonu, mob. telefonu, kompiuteriu, elektroniniu paštu, taip pat Facebook Messenger arba, savo ar dukrų pasirinkimu WhatsApp išmaniosiomis programėlėmis. 7.1.3. Tuo atveju, kai nepilnamečiai vaikai A. R. V. ir D. R. V. laikinai išvyksta gyventi į užsienį (t. y. nuo 4 iki 6 mėn.), nepilnamečiams vaikams sugrįžus į nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, A. V. V., turi teisę du kartus per 1 mėn. su nepilnamečiais vaikais A. R. V. ir D. R. V. apsilankyti pas psichologą. Išlaidas psichologo konsultacijai apmoka R. V..7.2. Bendravimo tvarka, kai nepilnamečiai vaikai gyvena toje pačioje valstybėje, kaip ir skyriumi gyvenantis tėvas, t. y. Lietuvos Respublikoje: 7.2.1. A. V. V. su dukromis A. R. V. ir D. R. V. susitikinės neribotai, suderinęs prieš vieną dieną telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu bei suderinęs atvykimo, dukrų paėmimo bei grąžinimo laiką su R. V. taip pat neribotai galės bendrauti su dukromis telekomunikacinių ryšių priemonėmis (internetu, telefonu), atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir galimybes. 7.2.3. A. V. V. kartu su dukromis A. R. V. ir D. R. V. taip pat praleis kas antrą savaitgalį, kiekvieną spalio 31 d. su nakvyne, Šv. Kūčias arba Šv. Kalėdas su nakvyne, ir vieną pilną mėnesį per vasarą: lyginiais kalendoriniais metais liepą, nelyginiais – rugpjūtį. Šiame punkte nurodytais laikotarpiais A. V. V. turi teisę neribotai, informavęs R. V., kartu su dukromis ar bet kuria viena iš jų, laikinai išvykti į kitą valstybę. 7.3. A. V. V. ir R. V. bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. R. V. ir D. R. V. bendravimo tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, dukrų norą ir poreikius, savo galimybes. 7.4. Apie ketinimą pakeisti dukrų A. R. V. ir D. R. V. nuolatinę gyvenamąją vietą (t.y. jas išvežti nuolat gyventi į užsienį) R. V. privalo raštu informuoti A. V. V., ne vėliau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki numatomos išvykimo datos. Jeigu A. V. V. raštu per septynias dienas pareiškia, kad atsisako duoti sutikimą dukras išvežti nuolat gyventi į užsienį, R. V. neturi teisės vienašališkai išvežti dukras nuolat gyventi į užsienį, o kilusį ginčą sprendžia teismas (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 3 dalis). 7.5. Apie ketinimus su dukromis laikinai išvykti į užsienį abi šalys įsipareigoja informuoti viena kitą likus ne mažiau kaip keturiolikai dienų iki numatomos faktinės gyvenamosios vietos pasikeitimo datos; priteisti iš ieškovės R. V. visas atsakovo A. V. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, sumokėtą žyminį mokestį bei išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.“ Nurodė, kad:
4.1. Nei iki 2018 m. liepos 31 d., nei vėliau atsakovas nebuvo informuotas ieškovės apie galimą „laikiną“ nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą, ieškovė neatskleidė planų, susijusių su mokslais, ir planų, tiesiogiai darančių įtaką nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimui, pasiliekant gyventi (duomenys neskelbtini). Visą 2018 m. rugpjūčio mėnesį vaikai taip ir negrįžo į Lietuvos Respubliką, o atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais yra pasilikusi (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. rugpjūčio mėn. paskutinės savaitės. Atsakovas 2018 m. rugpjūčio mėnesį neturėjo jokių susitikimų su nepilnamečiais vaikais, taip pat neturėjo jokio kontakto telefonu ar kitomis priemonėmis, ieškovė ignoravo klausimus, susijusius su nepilnamečių vaikų grįžimo į Lietuvos Respubliką data, tapo neįmanoma suderinti vėlesnių susitikimų 2018 metų rugsėjo mėnesį Lietuvos Respublikoje.
4.2. Nepilnamečiai vaikai nuo 2018 m. liepos 31 d. yra visiškoje ieškovės žinioje ir šiuo metu jų gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Sutikimo ieškovei išvežti nepilnamečius vaikus gyventi į užsienį atsakovas niekada nėra suteikęs, šis klausimas niekada nebuvo svarstytas, nes niekada nebuvo iškeltas. Apie pasikeitusią situaciją, susijusią su nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta, atsakovas sužinojo tik 2018 m. rugsėjo 4 d. Ieškovė teigė, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimas laikinas ir truks iki 2019 m. vasario 1 d., t. y. iki ieškovė atliks (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą į patikslintą priešieškinį, su kuriuo iš dalies sutiko. Nurodė, kad:
5.1. Gavusi pasiūlymą atlikti (duomenys neskelbtini), ji keliems mėnesiams išvyko į (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2018 m. birželio 27 iki 2018 m. liepos 31 d. su dukromis išskrido į (duomenys neskelbtini) ir ten praleido vaikų vasaros atostogas. Likusį vasaros atostogų laiką (duomenys neskelbtini) su dukromis praleido ieškovė, o atsakovas apie tai buvo informuotas bei tam neprieštaravo. Pasikeitus ieškovės gyvenimo aplinkybėms, ieškovė, galutinai suderinusi gyvenimo (duomenys neskelbtini) sąlygas, apie tai informavo atsakovą ir siekė gražiuoju susitarti su vaikų tėvu dėl jo bendravimo su vaikais elektroniniu paštu, tačiau atsakovas į siunčiamus laiškus nereagavo, geranoriškai nesprendė jo bendravimo su dukromis tvarkos ir sąlygų klausimo, mergaitėms laikinai gyvenant (duomenys neskelbtini).
5.2. Iš dalies sutiko su atsakovo reikalavimu nustatyti bendravimo tvarką vaikams gyvenant užsienyje, kad ateityje, laikinai išvykus su dukromis į kitą šalį, vėl nekiltų ginčų su atsakovu. Kai vaikai gyvena kitoje nei tėvas valstybėje, užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą yra sudėtinga, todėl bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis yra alternatyvus bendravimo būdas, atitinkantis vaikų interesus ir užtikrinantis skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaikais. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas su dukromis nuotolinio ryšio priemonėmis bendrautų nuolat ir be jokių laiko ribojimų, tačiau būtina atsižvelgti į vaikų interesus, dienos režimą, o ne tėvo subjektyvų norą bendrauti su vaikais bet kuriuo metu.
5.3. Nesutiko su atsakovo siūlymu nustatyti konkretų tiesioginio bendravimo su dukromis dienų skaičių, išdėstytą per 23 susitikimus, atsižvelgiant į tai, kiek laiko nepilnametės dukros gyvens užsienio valstybėje. Manė, kad tikslinga nustatyti, jog atsakovas, laikinai atvykęs į vaikų gyvenamosios vietos valstybę (miestą), bendrauja su dukromis iki 5 kalendorinių dienų, atsižvelgiant į dukrų dienos režimą, mokymosi ir papildomos veiklos grafiką, paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą, numatomą atvykimo į vaikų gyvenamosios vietos valstybę (miestą) laiką ir trukmę suderinus iš anksto ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį.
5.4. Taip pat nesutiko su atsakovo reikalavimu paskirstyti tarp šalių atsakovo patirtas kelionės išlaidas ir įpareigoti vaikų motiną padengti ne didesnę kaip 1 000 Eur išlaidų skrydžio bilietams dalį. Atsižvelgiant į pragyvenimo (duomenys neskelbtini) lygį, ieškovės turimų lėšų nepakako nepilnamečių dukrų poreikiams užtikrinti, tačiau ieškovė nereikalavo atsakovo prisidėti prie padidėjusių dukrų išlaidų apmokėjimo, dukras išlaikė iš savo gaunamų pajamų ir turimų santaupų. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis minimalia suma prisideda prie nepilnamečių dukrų poreikių užtikrinimo, kitų išlaikytinių neturi, todėl turi finansines galimybes padengti savo skrydžių išlaidas pats.
5.5. Atsakovo pasirinktas gyvenimo būdas, žalingi įpročiai, požiūris į vaikų auklėjimą bei bendravimą su dukromis daro neigiamą įtaką dukrų, kurių viena yra paauglė, psichologinei būsenai, emocinei raidai, aplinkos suvokimui, pasaulėžiūrai, todėl yra pagrindas peržiūrėti atsakovo bendravimo su dukromis tvarką, joms gyvenant Lietuvoje.
Šalies argumentai
6. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, prašydama pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1900-981/2018 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punkte nustatytą atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką: „1.Tėvui ir vaikams gyvenant vienoje valstybėje (mieste): 1.1. A. V. V. bendrauja su dukromis telefonu, elektroniniais laiškais, nuotolinio ryšio priemonėmis (programomis) neribojant bendravimų skaičiaus ir trukmės, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą, mokymosi ir 1.2. papildomos veiklos grafiką. A. V. V. su dukromis bendrauja darbo dienomis paimant dukras iš mokymo ar papildomos veiklos įstaigos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20.00 val. Konkreti dukrų pasiėmimo diena ateinančią darbo savaitę suderinama su motina R. V. einamosios savaitės sekmadienį telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu. 1.3. A. V. V. su dukromis bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį ir (arba) sekmadienį 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20.00 val. 1.4. A. V. V. su dukromis bendrauja kiekvienų metų spalio 31 d., Šv. Kalėdų pirmąją arba antrąją dieną, paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 20.00 val. 2. Tėvui ir vaikams gyvenant skirtingose valstybėse (miestuose): 2.1. A. V. V. bendrauja su dukromis telefonu, elektroniniais laiškais, nuotolinio ryšio priemonėmis (programomis) neribojant bendravimų skaičiaus ir trukmės, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą, mokymosi ir papildomos veiklos grafiką. 2.2. A. V. V. laikinai atvykęs į vaikų gyvenamosios vietos valstybę (miestą), bendrauja su dukromis ne mažiau kaip 5 (penkias) kalendorines dienas atsižvelgiant į dukrų dienos režimą, mokymosi ir papildomos veiklos grafiką paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos ar mokymo įstaigos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20.00 val. vietos laiku. Numatomą atvykimo į vaikų gyvenamosios vietos valstybę (miestą) laiką ir trukmę A. V. V. suderina su motina R. V. elektroniniu paštu ne vėliau kaip prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų iki numatomos atvykimo dienos. A. V. V., atvykęs į vaikų gyvenamosios vietos valstybę (miestą), bendravimo su vaikais laikotarpiui įsipareigoja užtikrinti savo gyvenamąją vietą, kurioje būtų tinkamos sąlygos bendrauti su vaikais. 2.3. Jeigu nepilnamečiai vaikai užsienyje gyvena ilgiau kaip 6 (šešis) mėnesius, tėvo A. V. V. vienos per 6 (šešis) mėnesius kelionės Lietuvos Respublika – vaikų gyvenamosios vietos valstybė Lietuvos Respublika išlaidas oro linijų bilietams (ekonominės klasės) dengia R. V.. Oro linijų bilietų įsigijimo kainą Šalys suderina bendru sutarimu. Išlaidas bilietams pagrindžiančius įrodymus A. V. V. pateikia nedelsiant po skrydžio, o R. V. jas atlygina per 5 (penkias) dienas po šių įrodymų gavimo sumokėdama atitinkamas sumas į A. V. V. sąskaitą. 2.4. Išklausyti nepilnamečių vaikų A. R. V. ir D. R. V. nuomonę dalyvaujant Vilniaus miesto apylinkės teismo vyriausiajam specialistui, psichologui, įpareigoti psichologą pateikti išvadą raštu. 3. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.“ Nurodė, kad:
6.1. Atsakovas elektroniniu paštu buvo informuotas apie tai, kad ieškovė atliks (duomenys neskelbtini) ir kad su dukromis kurį laiką ten gyvens. Tačiau į siunčiamus laiškus atsakovas nereagavo, geranoriškai nesprendė jo bendravimo su dukromis tvarkos ir sąlygų klausimo, mergaitėms gyvenant (duomenys neskelbtini). Priešingai, primygtinai reikalavo (duomenys neskelbtini) gyvenančių šeimos narių ir draugų nebendrauti su ieškove bei dukromis ir neteikti joms jokios pagalbos. Nepilnametėms dukroms gyvenant (duomenys neskelbtini), jų teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti: mergaitės gyveno jų poreikius atitinkančiame name, joms buvo sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi, poilsio sąlygos, jos lankė mokyklą, papildomas veiklas. Į Lietuvą ieškovė su nepilnametėmis dukromis grįžo 2018 m. gruodžio 26 d.
6.2. Tikslinga nustatyti bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarką, vaikams gyvenant užsienyje, kad ateityje, ieškovei išvykus su dukromis į kitą šalį, nekiltų ginčų su atsakovu dėl jo bendravimo su dukromis tvarkos ir sąlygų.
6.3. Nepilnametėms dukroms išvykus gyventi į (duomenys neskelbtini), mergaitės lankė psichologų konsultacijas dėl vaikų adaptacijos gyvenant užsienio valstybėje, kurių metu mergaitės specialistams atskleidė jų bendravimo su tėvu aplinkybes, netinkamo ir joms nepriimtino elgesio faktus.
Atsiliepimas
7. Atsakovas pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su kuriuo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad:
7.1. Ieškovės atsiliepime į atsakovo patikslintą priešieškinį bei patikslintame ieškinyje nurodoma bendravimo tvarka tais atvejais, kai nepilnamečiai vaikai yra kitoje valstybėje nei atsakovas, yra labai paviršutiniška, galimai sukelsianti dar daugiau konfliktų tuo atveju, jeigu nepilnamečiai vaikai vėl būtų išvežti iš Lietuvos. Be to, nepilnamečių vaikų bendravimo su atsakovu Lietuvoje tvarka maksimaliai ribojama be objektyvių pagrindų ir įrodymų, ieškovė formuoja iškreiptą, neigiamą tėvo įvaizdį vaikams.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ieškovės valia nesilaikoma jau beveik vienerius metus. Po 2018 m. gegužės mėnesio, kai teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, neįvyko jokių objektyvių ar subjektyvių vaikų ir tėvo santykių pasikeitimų, dėl kurių turėtų būti keičiama teismo nustatyta bendravimo tvarka. Visi ieškovės patikslintu ieškiniu reikalaujami bendravimo tvarkos Lietuvoje pakeitimai yra neteisėti ir nepagrįsti, o atsakovo siūloma bendravimo tvarka ne tik pritaikoma potencialiai vėl galimam ieškovės išvykimui su vaikais į (duomenys neskelbtini), tačiau ir geriau atspindi bei gina nepilnamečių vaikų interesus.
7.3. Ieškovė siekia sukurti tokį atsakovo, kaip tėvo, įvaizdį vaikams, teismui bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistams, kuris būdingas asocialiems asmenims. Visos aplinkybės dėl atsakovo elgesio, gyvenimo būdo ieškovės pateiktos kaip nuolatinės neigiamos atsakovo charakteristikos, nors iš tiesų tai tėra pavieniai epizodai iš dar bendro šeimos gyvenimo arba vieno kito konflikto po gyvenimo skyrium pradžios.
7.4. Tai, kokias vaikų ugdymo priemones ir auklėjimo modelius ieškovė ir atsakovas taiko kiekvienas savo namuose, yra itin individualu, tačiau tai nesudaro pagrindo ieškovei vien neigiamai vertinti atsakovo veiksmų, kai jis bando drausminti, auklėti, ugdyti (duomenys neskelbtini) metų amžiaus nepilnamečius vaikus. Ieškovė į pirmą vietą akivaizdžiai kelia vaikų norus, o ne interesus, taikstosi su nepilnamečių vaikų kaprizais, taiko per daug leidimų savo namuose, o tėvą, kuris siekia rasti vaikų norų ir interesų pusiausvyrą tam, kad vaikas būtų paruoštas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, kaltina per griežtu auklėjimu ar apskritai negebėjimu jais rūpintis.
7.5. Neprieštarauja būrelių lankymui, tačiau reiškia pagrįstą nepasitenkinimą tik dėl to, kad nepilnamečiai vaikai, nederinant su atsakovu, užrašomi į būrelius savaitgaliais, kai pagal galiojančią bendravimo tvarką numatytas jų bendravimas su tėvu. Ieškovė sąmoningai yra užrašiusi nepilnamečius vaikus į būrelius savaitgaliais tik tam, kad jie praleistų kuo mažiau laiko su atsakovu.
8. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad apsilankymo pas ieškovę metu tarnybos darbuotoja su nepilnametėmis bendravo individualiai, motinai pokalbyje nedalyvaujant. Jos pasakojo, kad 2018 m. gruodžio mėnesį kartu su mama grįžo iš (duomenys neskelbtini), ten joms labai patiko, ypač mokykla, aplinkiniai. Mergaitės ten susirado draugų, nes jų gimtosios kalbos yra (duomenys neskelbtini). Teigė, kad joms patinka gyventi su mama, jos jaučiasi saugios, mylimos, aprūpintos, kartu su mama savaitgaliais važiuoja slidinėti, eina į kiną, kitaip pramogauja. Paklausus apie santykius su tėvu, mergaitės pasakojo, kad tėtis rėkia ant jų, dažnai neatsargiai vairuoja automobilį, liepia kuriai nors mergaitei sėdėti priekyje, neleidžia abiem sėdėti ant automobilio galinės sėdynės. Jos nenori važiuoti pas tėtį į (duomenys neskelbtini), nes ten nešvaru, netvarkinga, atvykus tėtis liepia pirmiausia viską sutvarkyti. A. pasakojo, kad tėtis neleidžia valgyti tol, kol ji neatlieka visų namų ruošos darbų. Taip pat teigė, kad tėtis neretai siekia sukiršinti seseris, liepdamas nebendrauti tarpusavyje, tai taikydamas kaip bausmę už neatliktus arba blogai atliktus namų ruošos darbus. Tėtis atima mobiliuosius telefonus, teigdamas, kad jos turi bendrauti su juo, o ne užsiimti kitomis veiklomis. Pasak A., tėvas neleidžia jai nueiti pas netoliese gyvenančią draugę į svečius, motyvuodamas tuo, kad savaitgaliai turi būti praleidžiami su juo; ją glumina tai, jog tėtis (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu su tėvu mergaitės susitinka mieste, kartu esant jo draugams. A. minėjo, kad tėtis liepia plauti alaus butelius, nes namuose jis užsiima alaus gamyba. Mergaitės apgailestavo, kad tėtis iki šiol nėra padovanojęs kalėdinių dovanų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: nuo sprendimo priėmimo dienos, dalyvaujant psichologui, vieną kartą per savaitę tol, kol abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas, psichologo paslaugas apmokant lygiomis dalimis. Teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių atsakovas ir (ar) vaikai suderintu laiku negalės atvykti pas psichologą, šalys privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu kitą susitikimo laiką, tačiau visais atvejais per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip keturi atsakovo susitikimai su vaikais. Taip pat nustatė atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią pirmasis bendravimo tvarkos punktas įsigalioja nuo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. gegužės 24 d.), o kiti bendravimo tvarkos punktai – praėjus 4 mėnesiams nuo bendravimo per tarpininką pradžios: 1) A. V. V. bendrauja su dukromis telefonu, elektroniniais laiškais, nuotolinio ryšio priemonėmis (programomis), neribojant bendravimų skaičiaus ir trukmės, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą, mokymosi ir papildomos veiklos grafiką; 2) A. V. V. su dukromis bendrauja viešoje vietoje darbo dienomis, paimdamas dukras iš mokymo (papildomos veiklos) įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 21.00 val. Konkreti dukrų pasiėmimo diena ateinančią darbo savaitę suderinama su motina R. V. einamosios savaitės sekmadienį telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu; 3) A. V. V. su dukromis bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį viešojoje vietoje: šeštadienį iš jų gyvenamosios vietos dukras 10.00 val. paima ir į ją ne vėliau kaip iki 21.00 val. grąžina tėvas A. V. V., sekmadienį iš jų gyvenamosios vietos į abiejų tėvų sutartą viešąją vietą 10.00 val. pristato ir ne vėliau kaip 21.00 val. pasiima mama R. V.; 4) A. V. V. su dukromis viešojoje vietoje bendrauja 14 (keturiolika) kalendorinių dienų jų vasaros atostogų metu, paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 22.00 val. Konkretų vasaros atostogų laiką R. V. ir A. V. V. tarpusavyje suderina ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas; 5) A. V. V. su dukromis bendrauja neporiniais metais šv. Kalėdų, Naujųjų metų, šv. Velykų pirmą dieną, atsakovo ir dukterų gimimo dieną, Tėvo dieną, spalio 31 d., paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 22.00 val. Poriniais metais atsakovas atitinkamai su dukromis viešojoje vietoje bendrauja šv. Kalėdų, šv. Velykų antrą dieną, Naujųjų metų pirmą dieną, atsakovo gimimo dieną, Tėvo dieną, spalio 31 d., paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 22.00 val.; 6) A. V. V. dukterų ligos atveju turi teisę lankyti jas kas trečią dieną dukterų gyvenamojoje vietoje 1 (vieną) valandą. Konkreti lankymo valanda suderinama su motina R. V. ne vėliau kaip prieš 3 (tris) valandas iki lankymo telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu. Įpareigojo sprendimo dalį dėl atsakovo bendravimo su vaikais per tarpininką ir telekomunikaciniais galiniais įrenginiais vykdyti skubiai bei panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d., 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
10. Teismas nurodė, kad, ieškovei grįžus su vaikais iš (duomenys neskelbtini), nėra pagrindo spręsti dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo, todėl ieškovės hipotetinį reikalavimą leisti be tėvo sutikimo vaikus išvežti į užsienį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad nuo pirminio teismui pateikto ieškinio ieškovė siekė viena (be atsakovo pritarimo) spręsti dėl vaikų gyvenamosios vietos valstybės: visų pirma, prašydama pakeisti Sutarties 2 ir 7 punktus ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir Lietuvoje, atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; vėliau – patikslindama reikalavimus ir prašydama leisti be tėvo sutikimo vaikus išvežti į užsienį; grįžusi iš (duomenys neskelbtini), ieškovė patikslintu reikalavimu, be kita ko, prašė nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais, jeigu vaikai užsienyje gyvena ilgiau kaip 6 (šešis) mėnesius, kitaip tariant – neapibrėžtą laiką, nors procesiniuose dokumentuose ir teikdama paaiškinimus teisme ieškovė deklaravo, jog buvo išvykusi laikinai ir išvykimo laikui siekė suderinti su atsakovu jo bendravimo su vaikais tvarką. Taip pat nurodė, kad ieškovė, iš anksto nesuderinusi su atsakovu išvykimo į (duomenys neskelbtini), elgėsi labai neatsakingai, šiais savo veiksmais ir vėlesniu elgesiu eskalavo konfliktą su atsakovu, į kurį buvo įtraukti vaikai. Atsakovas susiklosčiusioje konfliktinėje situacijoje iš pradžių perdėm atkakliai ir kategoriškai siekė sugrąžinti buvusį bendravimo modelį su vaikais, bandydamas taikyti poveikį autoritetu, „paskutinio žodžio“ metodą, priversti fiziškai, taip sukeldamas dar didesnę konfrontaciją su ieškove ir vaikų priešišką reakciją, atsiribojimą. Palaipsniui šalims vis giliau klimpstant į konfliktus, nesuradus bendrų problemos sprendimo būdų, susiklostė itin sudėtinga situacija, ir šiuo metu vaikai vengia bendrauti su atsakovu, atsakovo ir vaikų ryšys yra faktiškai nutrūkęs.
11. Teismas pabrėžė, kad nuo ieškovės kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (2018 m. rugsėjo 12 d.) specialistų teikiama pagalba ir teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo santykiuose su dukromis, kurios šiuo metu yra paauglės, pozityvių pokyčių nepadarė. Esminę reikšmę turi tinkamas abiejų tėvų elgesys – ieškovė turi ne tik deklaruoti tai, kad ji skatina dukterų bendravimą su tėvu, bet, vardan dukterų psichinės ir fizinės sveikatos, jų gebėjimo kurti santykius ateityje, netrukdyti dukterų bendravimui su tėvu, nekurti dirbtinų kliūčių, kas aiškiai matoma bylos nagrinėjimo metu, o atsakovas turi suprasti, kad dukros jau paauglės, įsiklausyti į jų nuomonę, ieškoti kompromiso. Teismas pažymėjo, kad susiklosčiusioje situacijoje labai didelę reikšmę turi ieškovės pozicija, jos požiūris į atsakovą, kurio refleksija yra dukterų santykiuose su atsakovu, šalys turi suvokti, jog padarė dukras savo nenusisekusių santykių įkaitais ir imtis priemonių ištaisyti šią situaciją.
12. Teismas nematė pagrindo dar kartą versti dukras verbalizuoti savo patirtus ir patiriamus išgyvenimus bei kelti papildomą stresą, nurodė, kad mergaitės šeimoje susiklosčiusioje situacijoje jaučiasi nesaugios, nesuprastos ir nusivylusios. Pabrėžė, kad iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų ir teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų matyti, jog šiuo metu vaikams yra būtina skubi ir efektyvi specialistų pagalba, kad nutrūkę atsakovo santykiai su paauglėmis dukromis būtų kuo greičiau atkurti, todėl netenkino ieškovės atstovės prašymo išklausyti šalių dukterų nuomonės teisme.
13. Teismas nurodė, kad, esant nutrūkusiam (labai susilpnėjusiam) tėvo ryšiui su dukterimis ir akivaizdžiam vaikų priešiškumui tėvui, šalių siūlomi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19000-981/2018 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 ir 7 punktuose nustatytos skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su dukterimis tvarkos pakeitimai, kaip ir sprendimu šalių sutarta tvarka, neatitinka vaikų poreikių. Atsakovo santykis su dukromis yra labai trapus, atsakovas su dukromis bendrauja tik raštu (SMS žinutės ir pan.), nuotoliniu būdu (dažnai yra tik žaidžiama be garso ir vaizdo) arba dukros bendrauti su tėvu apskritai atsisako, o tai reiškia, jog maksimalus skyrium gyvenančio atsakovo bendravimas su dukromis šiuo metu objektyviai nėra įmanomas.
14. Teismas nustatė atsakovo pereinamąjį bendravimo su vaikais laikotarpį, kurio metu atsakovas su dukromis vieną kartą per savaitę bendraus dalyvaujant psichologui. Teismas, atsižvelgęs į šalių konfliktiškus santykius, įpareigojo, parenkant psichologą ir suderinant konkretų atsakovo bendravimo su dukromis grafiką, tarpininkauti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių. Tuo atveju, jeigu pasirinkto psichologo paslaugos bus mokamos, šalys jas apmokės lygiomis dalimis. Jei dėl objektyvių priežasčių atsakovas ir (ar) vaikai suderintu laiku negalės atvykti pas psichologą, šalys privalės ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu kitą susitikimo laiką, tačiau visais atvejais per mėnesį turės įvykti ne mažiau kaip keturi atsakovo susitikimai su dukterimis.
15. Teismas pažymėjo, kad šalys gera valia tarpusavyje galės susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos, padėti viena kitai, siekdamos užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaikų saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaikais. Teismas pasiūlė ir šalims kreiptis į psichologą, kuris padėtų joms išgirsti vienai kitą. Nurodė, kad emociškai ramesni, vaikų neįtraukiantys šalių tarpusavio santykiai yra labai reikšmingi atkuriant pagarba ir pasitikėjimu grįstus atsakovo santykius su dukterimis ir nustatant optimaliai vaikų teises ir teisėtus interesus užtikrinančią bendravimo su skyrium gyvenančiu atsakovu tvarką.
16. Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, šalių rengtų procesinių dokumentų turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, tai, kad šalys neginčijo viena kitos patirtų išlaidų, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei įstatymu, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė, palikdamas kiekvieną iš jų prie patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
17. Atsakovas A. V. V. apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-123-981/2021, išskyrus sprendimo rezoliucinės dalies antrąją, trečiąją, ketvirtąją ir penktąją pastraipas, kuriose teismas nustatė laikinąją pereinamąją bendravimo tvarką; 2) visiškai atmesti ieškovės patikslintą ieškinį, t. y. palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT1900981/2018 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą nepakeistą, išskyrus teismo nustatytą laikinąją pereinamąją bendravimo tvarką (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo rezoliucinės dalies antrąją, trečiąją, ketvirtąją ir penktąją pastraipas); 3) tenkinti atsakovo patikslintą priešieškinį ir papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT1900981/2018 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktą papildomomis bendravimo tvarkos sąlygomis tuo atveju, jeigu dukros būtų laikinai išvežtos gyventi į užsienį; 4) iš esmės išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, atsakovo patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 5) priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, atsakovo patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Teismas iš esmės nesprendė ieškovės pirmojo reikalavimo dėl leidimo išvykti gyventi į užsienį be atsakovo sutikimo, taip pat be jokio pagrindo visiškai ignoravo visus patikslintame priešieškinyje išdėstytus reikalavimus (bendravimo tvarka dukroms laikinai gyvenant užsienyje), ignoravo faktą, kad Sutarties 2 punkte šalys buvo aiškiai susitarusios dėl bendravimo tvarkos Lietuvoje, todėl turėjo būti sprendžiamas ginčas dėl Sutarties 2 punkto pakeitimo, o ne dėl visiškai naujos bendravimo tvarkos nustatymo taip, tarsi šalių nesietų joks tarpusavio susitarimas (juo labiau patvirtintas teismo) dėl bendravimo tvarkos nustatymo.
17.2. Teismas nenurodė, kuria dalimi tenkina ieškinį ar priešieškinį. Iš to, kaip suformuluota teismo sprendimo rezoliucinė dalis, aiškiai matyti, kad nei ieškinys, nei priešieškinys realiai netenkinti jokia dalimi. Nei ieškovė, nei atsakovas neprašė nustatyti visiškai atskirą ir naują bendravimo tvarką: šalys prašė teismo papildyti Sutarties 7 punktą, o ieškovė prašė pakeisti Sutarties 2 punktą. Todėl teismo sprendimas laikytinas visiškai išeinančiu iš ginčo ribų.
17.3. Nepasikeitė jokios esminės aplinkybės, dėl kurių atsakovo bendravimo su dukromis tvarka turėtų būti keičiama. Teismo nustatyta nauja bendravimo tvarka labiau primena bendravimą tarp laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų ir juos lankančių asmenų, nei tarp tėvo ir jo dukrų, apriboja žmogaus teises, akivaizdžiai nukrypsta nuo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinto pagarbos šeimos gyvenimui principo, paneigia prigimtines tėvo ir dukrų teises bendrauti oriai ir tiesiog bendrauti, laikantis elementaraus visuomenėje įprasto bendravimo principų. Jokių naujų bendravimo sąlygų, susijusių su informavimu apie dukrų išvykimą į užsienį ar bendravimo sąlygų, kol dukros laikinai gyvena užsienyje, teismas nenustatė, šiuos šalių reikalavimus tiesiog ignoravo, nurodydamas, kad tai esą yra tik hipotetiniai reikalavimai, todėl nespręstini.
17.4. Teismas ignoravo tėvų lygybės principą ir visą atsakomybę už neigiamas pasekmes atsakovo ir dukrų santykiuose perkėlė tėvui. Apeliantas tiesiog pagrįstai ir teisėtai gina vaikų interesus ir savo teisę bei pareigą bendrauti su dukromis pagal Sutartį ir teismo sprendimą. Dėl ieškovės slaptų veiksmų likti gyventi su dukromis (duomenys neskelbtini), jos kryptingo siekio nuteikti dukras prieš tėvą, paslapčių kūrimą su dukromis, (duomenys neskelbtini) atskleidimą vienai iš dukrų be atsakovo žinios, darėsi vis sudėtingiau derinti tėvo dalyvavimą dukrų ugdyme ir auklėjime. Subjektyvūs ir (ar) objektyvūs pagrindai, kai tėvas negali susitikti su dukromis tam tikru laiku, gali būti priežastis kompensuoti šį laiką, derinant naują susitikimo laiką, tačiau tai negali tapti galimybe ieškovei manipuliuoti situacija, pasyviai palaikyti dukrų nenorą matytis su tėvu, priimti tokius vienašališkus slaptus sprendimus, kaip išvykimas gyventi į (duomenys neskelbtini). Kritiškai vertintina ir ieškovės pozicija, kad ji su dukromis liko gyventi (duomenys neskelbtini) tik laikinai, nes vėliau buvo pateiktas ieškinys dėl leidimo išvykti iš Lietuvos be tėvo sutikimo.
17.5. Teismas ne tik nenustatė jokio esminio aplinkybių pasikeitimo, dėl kurio būtina keisti Sutarties 2 punkte nustatytą atsakovo bendravimo su dukromis tvarką, tačiau ir nenustatė tarp šalių kilusio konflikto priežasčių, kurios iš tikrųjų lėmė šiuo metu beveik nutrūkusius atsakovo ir dukrų santykius. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurios faktinės aplinkybės neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių. Teismas rėmėsi keliais paprastais rašytiniais dokumentais ir iš esmės ignoravo teismo psichologijos ekspertizės išvadas. Todėl priimtas teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, neatitinka tikrovės.
17.6. Sudėtingus šalių santykius dėl bendravimo tvarkos lėmė ieškovės slaptas vienašališkas sprendimas 2018 m. rugsėjo mėn. likti gyventi su dukromis (duomenys neskelbtini), jos kryptingas siekis nuteikti dukras prieš tėvą, kuriant neigiamą jo įvaizdį, paslapčių kūrimas su dukromis, (duomenys neskelbtini) atskleidimas vienai iš dukrų be atsakovo žinios, akivaizdus ieškovės nenoras padėti dukroms išlaikyti tiesioginį bendravimą su tėvu. Teismas nekreipė dėmesio į tokius ieškovės veiksmus, kuriais kliudoma atsakovui susitikti su vaikais ir netrukdomai bendrauti. Per pastaruosius dvejus metus tik kelis kartus su dukromis susitikęs tėvas negalėjo niekaip pakenkti dukroms, juolab jas traumuoti psichologiškai ar kenkti jų brandai bei pasaulėžiūrai.
17.7. Socialiniai darbuotojai akcentavo sudėtingą situaciją šeimoje dėl ieškovės ir atsakovo nesugebėjimo susitarti, nustatyti vienodų namų, elgesio taisyklių, o tai negali būti priežastis riboti Sutartimi nustatytą ir teismo patvirtintą tėvo bendravimo su dukromis tvarką. Teismas negali bausti atsakovo už jo konfliktą su ieškove, ribodamas jo bendravimo su dukterimis tvarką. Dukros natūraliai paveiktos ieškovės neigiamos pozicijos atsakovo atžvilgiu, todėl jų deklaruojami norai, susiję su bendravimu su tėvu, akivaizdžiai prieštarauja jų realiems užslopintiems norams ir teisėtiems interesams turėti normalius santykius su tėvu, bendrauti su juo įprasta tvarka, kuri buvo nustatyta šalių Sutartimi.
17.8. Aplinkybės, dėl kurių šalių dukra buvo (duomenys neskelbtini), patvirtina ieškovės siekį toliau plėtoti konfliktinę situaciją su atsakovu, maksimaliai įtraukti vaikus į konflikto sprendimą ir netgi daryti situaciją dar sudėtingesnę. Tėvo ir motinos vaidmuo santykiuose su dukromis Skyriaus darbuotojų vertinami nevienodai: motinai leidžiami visi veiksmai, nes jie esą neturi jokios „seksualinės potekstės“, tuo tarpu tėvo bet koks panašus veiksmas iš karto vertinamas su „seksualine potekste“.
17.9. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl ieškovės namuose įvykusio incidento – (duomenys neskelbtini).
17.10. Į Jaunimo ir šeimos paslaugų centrą (duomenys neskelbtini) ieškovė kreipėsi tik po svarbių įvykių šioje civilinėje byloje, kada teismas 2018 m. spalio 16 d. netaikė ieškovės prašytų laikinųjų apsaugos priemonių, o 2018 m. spalio 18 d. atsakovas pateikė priešieškinį. Šios aplinkybės patvirtina, kad dukra buvo nuvesta konsultacijai pas psichologą, ją paruošus ir siekiant surinkti kryptingus ir subjektyvius ieškovei reikalingus įrodymus byloje, galinčius bent kuo nors pagrįsti vaikų bendravimo su tėvu ribojimą, kuris atsirado ieškovei neteisėtai išvežus vaikus į užsienį. Tokiu būdu ieškovė įtraukė dukras į savo konfliktą su atsakovu, manipuliavo jomis ir dėl teismo nekritiško įrodymų vertinimo pasiekė savo tikslų – teismo sprendimu pakeitė Sutartimi nustatytą ankstesnę bendravimo tvarką, kuri iš esmės padeda eliminuoti tėvą iš dukrų gyvenimo.
17.11. Nėra objektyvaus pagrindo teismui nurodyti bendravimo vietą „viešoje erdvėje“ ir dvigubai sutrumpinti bendravimo tvarką vasaros atostogų laikotarpiu. Teismas, nustatydamas susitikimų vietą viešoje erdvėje, neįvertino siūlomos tvarkos įgyvendinimo galimybių, objektyvios aplinkybės, kad nepilnamečiai vaikai susitikimų metu pervargs ir viešoje erdvėje turės praleisti 11 valandų. Toks sprendimas yra itin neracionalus visomis prasmėmis, o svarbiausia dėl to, jog byloje neįrodyta, kad bendravimas atsakovo namuose tikrai pažeidžia kokius nors vaikų interesus arba neatitinka jų poreikių.
17.12. Teismo nepagrįstai neišsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Aplinkybės, kad nagrinėjama byla tęsėsi daugiau kaip 2,5 metų ir dėl to gali būti sudėtinga spręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nėra pagrindas šio klausimo nespręsti. Teismas vienareikšmiškai atmesdamas ieškovės ieškinio pirmąją dalį, privalėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas dėl ginčo pirmosios dalies, kurioje bylą laimėjo atsakovas. Teismas turėjo iš ieškovės atsakovui priteisti bent bylinėjimosi išlaidas, patirtas iki ginčo modifikavimo, t. y. ieškovės 2019 m. balandžio 4 d. patikslinto ieškinio pateikimo dienos.
Atsiliepimas
18. Ieškovė R. V. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-123-981/2021 palikti nepakeistą, taip pat priteisti ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Nėra jokių įrodymų, kad ieškovė su dukromis ketino ar ketintų keisti nuolatinę gyvenamąją vietą ir išvykti nuolat gyventi į užsienį. Pagrindas keisti teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką buvo ne konfliktiški tėvų tarpusavio santykiai, o pasikeitusios faktinės aplinkybės – ieškovė gavo pasiūlymą atlikti (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovei ir nepilnametėms dukroms, kurių gyvenamoji vieta nustatyta su motina, iškilo poreikis laikinai išvykti į (duomenys neskelbtini). Ieškovė apie tai informavo atsakovą ir siekė gražiuoju susitarti su tėvu dėl jo bendravimo su dukromis tvarkos, tačiau atsakovas į siunčiamus laiškus nereagavo, geranoriškai nesprendė šio klausimo. Teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu patvirtintos Sutarties 7.3. punktu šalys buvo susitarusios, kad bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su dukromis tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, dukrų norą ir poreikius, savo galimybes.
18.2. Nepilnametėms dukroms gyvenant (duomenys neskelbtini), mergaitės lankė psichologų konsultacijas, į kurias buvo kreiptasi dėl vaikų adaptacijos gyvenant užsienio valstybėje. Tačiau psichologinių konsultacijų metu vaikai specialistams atskleidė jų bendravimo su tėvu aplinkybes, netinkamo ir joms nepriimtino elgesio faktus. Paaiškėjo aplinkybės, dėl kurių vaikai nenori vykti pas tėvą į jo gyvenamąją vietą, ir, atsižvelgiant į jų nuomonę, iškilo poreikis keisti vaikų bendravimo su tėvu tvarką, iš esmės apribojant dukrų nakvynes tėvo namuose. Įvairios aplinkybės, susijusios su tėvo elgesiu ir požiūriu į nepilnametes dukras, jų auklėjimą, tarpusavio bendravimą, patvirtina, kad šis nenoras nėra tik vaikų kaprizas, vaikai tai ne kartą išsakė įvairiems specialistams.
18.3. Atsakovo teiginys, kad byloje nenustatyta, jog tiesioginis ir nuolatinis jo bendravimas su dukromis kenktų vaikams, akivaizdžiai parodo, kad atsakovas ignoruoja specialistų išvadas, savo vaikų emocinę ir psichologinę būklę. Dukros jau yra pakankamo amžiaus ((duomenys neskelbtini)), kad galėtų vertinti, koks suaugusiojo elgesys, bendravimo būdas yra tinkamas, joms priimtinas, o koks – ne. Specialistai nurodė, kad mergaitės pakankamai didelės, savo nuomonę jos sugeba tinkamai suformuoti ir išreikšti.
18.4. Vilniaus miesto Socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus 2020 m. liepos 3 d. ir liepos 29 d. pagalbos planuose nurodyta, kad tėvas galimai naudojo smurtą prieš dukteris, tačiau baudžiamosios bylos atsakovo atžvilgiu nebuvo iškeltos, bet aplinkybės dėl panaudotos fizinės jėgos vaiko atžvilgiu egzistavo, pats atsakovas patvirtino – jis stengėsi jėga atimti telefoną iš dukters. Kreiptis į (duomenys neskelbtini) ieškovei rekomendavo vaiko teisių specialistai, dirbantys su šeima nuo 2019 m. liepos mėn. Atsakovas, net ir susipažinęs su (duomenys neskelbtini) išvada bei dukros pateiktais paaiškinimais, jos reakcija į tėvo elgesį ir jausmais, ignoruoja šias aplinkybes, vadindamas jas motinos fantazijomis.
18.5. Atsakovas akcentuoja tik savo teisę bendrauti su dukromis, tačiau yra ir tėvų pareiga bendrauti su vaikais taip, kad būtų užtikrinami vaikų interesai. Atsakovas savo elgesyje su dukromis nemato jokių savo klaidų, jo bendravimas jam atrodo tinkamas. Tėvas susitikimo su dukromis metu sukelia konfliktines situacijas arba situacijas, kuriose mergaitės jaučiasi blogai, jis neatsižvelgia į vaikų nuomonę, norus, savo bendravimą su vaikais suvokia tik kaip jų pareigą, nekuria šilto, pasitikėjimu grįsto santykio. Toks tėvo santykis su dukromis netinkamas, keliantis stresą, nerimą, neigiamas emocijas. Nors dabartiniu metu vaikai gyvena Lietuvoje, būtų tikslinga nustatyti vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarką, vaikams laikinai būnant užsienyje, kad ateityje, ieškovei laikinai išvykus su dukromis į kitą šalį, nekiltų ginčų su atsakovu dėl jo bendravimo su dukromis tvarkos ir sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
18.6. Teismas nustatė tėvo bendravimo su vaikais tvarką ne pagal atsakovo prašomą tvarką, o iš esmės pagal ieškovės patikslintame ieškinyje išdėstytą bendravimo tvarką, todėl pagrįstai nepriteisė atsakovui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo pateikti dokumentai išlaidoms detalizuoti patvirtina, kad į išlaidas įtraukti ir tokie veiksmai, kurie nelaikytini savarankiškais veiksmais (pvz. dokumento įkėlimas į EPP, dokumentų persiuntimas klientui) arba yra administracinio pobūdžio veiksmai, kurie nėra tiesiogiai susiję su bylos esme (pvz. pranešimo apie atliktą apmokėjimą už ekspertizę pateikimas, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas). Atsakovas prašo priteisti išlaidas patirtas ir už dokumentų, kurių pateikimas nėra reglamentuotas CPK ir nėra pareigos tokį dokumentą rengti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
20. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatyta skyrium gyvenančio tėvo (atsakovo) bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, taip pat atsisakyta nustatyti papildomas bendravimo tvarkos sąlygas tuo atveju, jeigu vaikai būtų laikinai išvežti gyventi į užsienį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
22. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19000-981/2018 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino šalių sudarytą Santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurios 2 punktu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su jų motina, o 7 punktu nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarka, pagal kurią: tėvas su dukromis susitikinės neribotai, suderinęs prieš vieną dieną telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu bei suderinęs atvykimo, dukrų paėmimo bei grąžinimo laiką su motina, taip pat neribotai galės bendrauti su dukromis telekomunikacinių ryšių priemonėmis (internetu, telefonu), atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir galimybes (7.1 punktas); tėvas su dukromis praleis kas antrą savaitgalį, kiekvieną spalio 31 d. su nakvyne, Kūčias arba šv. Kalėdas su nakvyne, ir vieną pilną mėnesį per vasarą: lyginiais kalendoriniais metais – liepą, o nelyginiais – rugpjūtį. Šiame punkte nurodytais laikotarpiais tėvas turi teisę neribotai, informavęs motiną, kartu su dukromis ar bet kuria viena iš jų, laikinai išvykti į kitą valstybę (7.2 punktas); šalys bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su dukromis tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, dukrų norą ir poreikius, savo galimybes (7.3 punktas); pasikeitus vienos iš šalių gyvenamajai vietai, abi šalys įsipareigojo skubiai informuoti apie tai viena kitą (7.4 punktas).
23. Nepilnamečių vaikų motinai (ieškovei) 2018 m. liepos 31 d. kartu su vaikais išvykus į (duomenys neskelbtini), kilo šalių ginčas dėl leidimo išvežti vaikus į užsienį ir dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais Lietuvoje ir užsienyje tvarkos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei 2018 m. gruodžio 26 d. su vaikais grįžus į Lietuvos Respubliką, šalių ginčo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo pagrindu tapo ir naujai paaiškėjusios aplinkybės dėl galimo atsakovo netinkamo elgesio bei pačių vaikų išsakomo nenoro vykti pas tėvą.
24. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į 2020 m. rugpjūčio 7 d. – 2020 m. rugsėjo 4 d. atliktos teismo psichologijos ekspertizės išvadas ir į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų rekomendacijas, nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: dalyvaujant psichologui vieną kartą per savaitę iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas; nustatydamas nuolatinę tėvo bendravimo su vaikais tvarką, nurodė, kad tėvas su vaikais bendrauja viešose vietose. Atsakovas apeliaciniu skundu iš dalies nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.
Dėl atsakovo informavimo apie ieškovės išvykimą su vaikais į užsienį ir bendravimo su užsienyje gyvenančiais vaikais tvarkos
25. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo šalių reikalavimų, nenurodė, kurią ieškinio ar priešieškinio dalį tenkina, ir nustatė visiškai naują atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kurios šalys neprašė ir kuri prieštarauja šalių sudarytai Sutarčiai, taip pat neatsižvelgė ir neįvertino šalių prašymo nustatyti informavimo apie išvykimo į užsienį su vaikais sąlygas ir atsakovo bendravimo su vaikais užsienyje sąlygas.
26. Pažymėtina tai, kad pagal CPK 376 straipsnio 3 dalį, nagrinėdamas šeimos bylas teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, kad tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė šalių reikalavimų ribas. Įvertinęs teismo proceso metu surinktų duomenų visumą, teismas turėjo teisę nustatyti tokią atsakovo bendravo su vaikais tvarką, kuri, teismo įsitikinimu, geriausiai atitiktų vaikų interesus.
27. Pagal CK 3.174 straipsnio 3 dalį teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Jeigu antrasis iš tėvų atsisako duoti šį sutikimą, ginčą sprendžia teismas.
28. Nors pradiniu ieškiniu, pateiktu teismui 2018 m. rugsėjo 12 d., ieškovė prašė leisti be tėvo sutikimo vaikus išvežti į užsienį ir šalių ginčas buvo kilęs dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo Lietuvoje ar užsienio valstybėje bei atsakovo bendravimo su vaikais, kai jie gyvena su motina užsienyje, tvarkos nustatymo, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė 2018 m. gruodžio 26 d. grįžo į Lietuvą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šiuo metu ieškovė gyvena ir dirba Lietuvoje, vaikai taip pat Lietuvoje lanko mokymo įstaigas, po pamokų užsiima kita veikla. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra pagrindo spręsti dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, ir nesprendė atsakovo bendravimo su vaikais, jiems išvykus nuolat gyventi į užsienį, tvarkos nustatymo klausimo.
29. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė tebeturi ketinimų ateityje vėl laikinai išvykti gyventi į užsienį. Pažymėtina tai, kad atsakovo bendravimo su vaikais, gyvenančiais kitoje negu atsakovas valstybėje, tvarkos tinkamas nustatymas priklauso nuo to, į kurią valstybę ieškovė išvyksta. Atstumas nuo atsakovo gyvenamosios vietos, kitos valstybės užsieniečių atvykimą reglamentuojantys įstatymai didžiąja dalimi lemia galimą tėvo bendravimo su vaikais tvarką. Neturint tikslių duomenų, kada, kuriam laikui ir į kokią valstybę ieškovė gali išvykti laikinai gyventi su vaikais, papildomos bendravimo su vaikais jų laikino gyvenimo užsienyje atveju tvarkos nustatymas būtų perteklinis, be to, galbūt netinkamas konkrečiai vėliau galinčiai susiklostyti situacijai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, tik iškilus realiam tokios tvarkos nustatymo poreikiui, šalys galės pačios tartis dėl šios tvarkos nustatymo, o nepavykus susitarti, – kreiptis į teismą.
30. Atsakovas priešieškiniu taip pat prašė nustatyti jo informavimo apie ieškovės ketinimą išvykti į užsienį su vaikais tvarką. Pirmosios instancijos teismas detaliai nemotyvavo šio reikalavimo netenkinimo priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis bei skundžiamame sprendime konstatuotas faktines aplinkybes, sprendžia, kad ieškovės kartą jau įgyvendintas išvykimas su vaikais į užsienį, tinkamai apie tai neinformavus atsakovo, suponuoja pagrindą papildyti tėvo bendravimo su vaikais tvarką, nustatant, kokiu būdu ir kokiu terminu šalys informuos viena kitą apie išvykimą su vaikais į užsienį.
31. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė nei ieškinyje, nei atsiliepime į priešieškinį nenurodė, kokios informavimo apie išvykimą į užsienį tvarkos ji pageidautų, taip pat nepareiškė konkrečių prieštaravimų atsakovo priešieškinyje siūlomai informavimo tvarkai. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė, be kita ko, nurodė, kad būtų tikslinga nustatyti vaikų bendravimo tvarką su skyrium gyvenančiu tėvu, vaikams laikinai būnant užsienyje, kad ateityje, ieškovei laikinai išvykus su dukromis į kitą šalį, nekiltų ginčų su atsakovu dėl jo bendravimo su dukromis tvarkos ir sąlygų, tačiau dėl atsakovo siūlomos informavimo apie išvykimą tvarkos konkrečių prieštaravimų nepareiškė.
32. Atsakovas priešieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodė, kad apie ketinimą pakeisti dukterų nuolatinę gyvenamąją vietą (jas išvežti nuolat gyventi į užsienį) ieškovė privalo raštu informuoti atsakovą ne vėliau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki numatomos išvykimo datos; jeigu atsakovas raštu per 7 dienas pareiškia, kad atsisako duoti sutikimą dukras išvežti nuolat gyventi į užsienį, ieškovė neturi teisės vienašališkai išvežti dukras nuolat gyventi į užsienį, o kilusį ginčą sprendžia teismas; apie ketinimus su dukromis laikinai išvykti į užsienį abi šalys įsipareigoja informuoti viena kitą likus ne mažiau kaip 14 dienų iki numatomos faktinės gyvenamosios vietos pasikeitimo datos.
Žemesnės instancijos teismas
33. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo pasiūlyta informavimo apie galimą šalių išvykimo su vaikais tvarka atitinka protingumo ir šalių abipusių pareigų proporcingumo kriterijus bei vaikų interesus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka papildytina atsakovo pasiūlyta ir šios nutarties 32 punkte nurodyta informavimo apie išvykimo su vaikais į užsienį tvarka.
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
34. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta jo bendravimo su dukromis tvarka po pereinamojo laikotarpio ir tarpininko pasitraukimo iš bendravimo proceso. Atsakovas remiasi tuo, kad teismo nustatyta tėvo bendravimo su dukromis tik viešoje vietoje tvarka, dvigubai sutrumpintas bendravimas vasaros atostogų metu ir vienos valandos trukmės vaikų lankymas ligos metu nepagrįstai apriboja atsakovo oraus ir kokybiško bendravimo su dukromis galimybes, taip pat pažeidžia ir vaikų interesus. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas rėmėsi netinkama teismų praktika, nenustatė šalių konflikto priežasčių, aplinkybių, kurios iš tikrųjų lėmė tėvo ir dukterų santykio nutrūkimą, netinkamai vertino įrodymus ir iš esmės ignoravo teismo psichologijos ekspertizės išvadas.
35. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
37. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).
38. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai, teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik tuo atveju, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).
39. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
40. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi netinkama teismų praktika. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime cituotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014, spręsta dėl pradinės tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, o ne dėl jau nustatytos tvarkos pakeitimo, nėra pagrindas nesiremti šia nutartimi. Pasikeitus tam tikroms šalių gyvenimo aplinkybėms, jos visos turi būti vertinamos iš naujo, todėl apibendrinti kasacinio teismo išaiškinimai, susiję su tėvų ir vaikų bendravimo tvarkos nustatymu, taikytini bet kokiam tėvų ginčui dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, taip pat ir nagrinėjamoje byloje. Be to, pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi ne tik atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta, bet ir kita gausia kasacinio teismo praktika.
41. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir iš esmės ignoravo teismo psichologijos ekspertizės išvadas. Skundžiamame teismo sprendime detaliai aptarti visi byloje esantys rašytiniai dokumentai, taip pat ir šalių bei išvadą teikiančios institucijos atstovių paaiškinimai. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į 2020 m. rugpjūčio 7 d. – 2020 m. rugsėjo 4 d. atliktos vaikų teismo psichologijos ekspertizės aktų išvadas, kuriose nustatyta, kad D. R. V. dėl mažo amžiaus, emocinės būsenos, itin glaudaus, emociškai susiliejusio ir priklausomo santykio su mama negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su tėvu tvarkos, o A. R. V. negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su tėvu tvarkos dėl to, jog šiuo metu aktyviai slopina savo prieraišumą tėčiui, jį neigia. Taip pat teismas rėmėsi ne tik specialistų nustatytais atsakovo bendravimo su vaikais trūkumais, tačiau išskyrė ir neigiamus ieškovės bendravimo su dukromis aspektus.
42. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė, jog atsakovas turi suprasti, kad dukros jau yra paauglės, įsiklausyti į jų nuomonę (būtini pozityvios tėvystės mokymai), ieškoti kompromiso, taip pat pagrįstai konstatavo, kad susiklosčiusioje situacijoje labai didelę reikšmę turi ieškovės pozicija, jos požiūris į atsakovą, kurio refleksija yra dukterų santykiuose su atsakovu. Šalys turi suvokti, kad padarė dukras savo nepasisekusių santykių įkaitais, ir imtis priemonių susiklosčiusiai situacijai ištaisyti. Dėl to atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ieškovės elgesio.
43. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis, o pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir vertino byloje po teismo ekspertizės paskyrimo gautus duomenis, užfiksuotus 2019 m. liepos 10 d. Grėsmės lygio nustatymo anketose Nr. 1GL-2134 ir Nr. 1GL-2135, Pagalbos šeimai skyriaus 2020 m. liepos 3 d., liepos 29 d. ir 2021 m. sausio 28 d. Pagalbos planuose, 2020 m. rugsėjo 14-16 d. (duomenys neskelbtini) atliktu D. R. V. psichologiniu įvertinimu.
44. Pažymėtina tai, kad visuose įvardytuose dokumentuose nustatyti konkretūs faktai apie besitęsiančią įtampą ir sunkumus tėvo ir dukterų santykiuose. Dėl to ši aplinkybė pagrįstai pripažinta svarbia ir turinčia pagrindą pakeisti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Be to, sprendimu nepripažinta nustatyta aplinkybė, kad atsakovas galimai (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas tik pagrįstai pažymėjo, kad šalių požiūris į priimtiną seksualinį elgesį šeimoje ir tai, koks tokio pobūdžio elgesys yra tinkamas vaikų akivaizdoje ir su vaikais, bus vienas iš būsimo šalių darbo su specialistais aspektų.
45. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytos naujos tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos sąlyga bendrauti su vaikais tik viešoje vietoje, remdamasis tuo, kad tokių susitikimų metu vaikai, pernelyg ilgai leisdami laiką tik viešojoje erdvėje, gali pervargti, o šaltuoju metų laiku tokių susitikimų vietos tampa ribotos, tai lems ir papildomas išlaidas maistui bei užsiėmimams, taip pat bus apribotos dukterų galimybės ruošti pamokas. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovo argumentus pripažįsta pagrįstais.
Žemesnės instancijos teismas
46. Pirmosios instancijos teismas sprendime nustatė, kad po keturių mėnesių nuo bendravimo per tarpininką pradžios atsakovas su dukterimis galės bendrauti viešoje vietoje darbo dienomis, paimdamas dukras iš mokymo (papildomos veiklos) įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 21.00 val., taip pat galės bendrauti su dukterimis kas antrą mėnesio savaitgalį viešojoje vietoje, šeštadieniais ir sekmadieniais nuo 10.00 val. iki 21.00 val., 14 kalendorinių dienų jų vasaros atostogų metu, nuo 10.00 val. iki 22.00 val., taip pat neporiniais metais šv. Kalėdų, Naujųjų metų, šv. Velykų pirmąją dieną, atsakovo ir dukterų gimimo dieną, Tėvo dieną, spalio 31 d., o poriniais metais – šv. Kalėdų, šv. Velykų antrąją dieną, Naujųjų metų pirmąją dieną, atsakovo gimimo dieną, Tėvo dieną, spalio 31 d., nuo 10.00 val. iki 22.00 val.
47. Pažymėtina tai, kad teismo psichologijos ekspertizės akto išvadose nurodyta, jog rekomenduojama nustatyti konkrečią, aiškią ir reguliarią abiejų dukterų bendravimo su atsakovu tvarką, taip užtikrinant kokybišką bendravimą su abiem tėvais, taip pat pripažinta, kad yra prasminga įtraukti trečiąsias šalis (specialistus, psichologus, mediatorius), kurios padėtų tėvams kurti vieningą ir autoritetu grįstą auklėjimą, sprendžiant šeimos konfliktus ir stiprinant tarpusavio ryšius. Apie būtinybę vaikams su tėvu bendrauti tik viešoje vietoje neužsiminta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo psichologinės ekspertizės akte užfiksuoti D. R. V. paaiškinimai, atskleidžiantys, jog vaiko nenoras susitikti su tėvu jo namuose ir geriau rinktis bendravimui viešą vietą, yra iš dalies nulemtas motinos įtakos („Mama irgi nori, kaip mums geriau būtų, bet ji žino, kad turim susitikti. Jai lengviau būtų, jeigu nesusitiktume išvis arba tik mieste, nes tada nereikės jai telefonu kalbėti, kad kur jūs esat, kad vežti nereikėtų ir, kad jis tik ateitų mūsų.“) (el. b. 3 failas, l. 144).
48. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė, teikdama teismui išvadą, nurodė, kad bendravimo tvarka turi būti aiški ir konkreti, su pereinamuoju laikotarpiu (4-6 mėnesiai), kol mergaitės išreikš norą susitikti su tėvu, likti pas jį nakvoti. Svarbu, kad tėvo bendravimo su dukterimis metu dalyvautų psichologas ir bendravimas vyktų viešoje vietoje, be nakvynių. Taigi ir išvadą teikiančios institucijos atstovė tėvo bendravimą su vaikais viešoje vietoje faktiškai susiejo su pereinamuoju laikotarpiu, kuriuo bendravimas turėtų vykti dalyvaujant tarpininkui. Kad po pereinamojo laikotarpio visas tėvo ir vaikų bendravimas vyktų tik viešoje vietoje, išvadą teikianti institucija kategoriškai nenurodė. Esant tokiems bylos duomenims pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl atsakovo bendravimo su dukterimis po pereinamojo laikotarpio tik viešoje vietoje nėra pakankamai motyvuotas bei pagrįstas.
49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su tėvu tvarką, kai vaikai viešoje vietoje su tėvu būna visą laiką po pamokų iki 21 val., taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis bei per atostogas bendrauja nuo 10 val. iki 21 val., yra sunkiai įgyvendinama ir neatitinka vaikų interesų. Vaikai jau yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, jie turi pakankamai su jų amžiumi susijusių pareigų (pamokų ruošimas, papildomas ugdymas po pamokų, buities tvarkymas savo namuose) ir interesų (bendravimas su bendraamžiais, kitų socialinių ryšių užmezgimas ir palaikymas). Dėl to faktiškai visas laikas po pamokų ir savaitgaliais bei švenčių ir atostogų dienomis praleistas su tėvu viešoje vietoje užkirstų kelią jiems atlikti šias pareigas ir įgyvendinti kitus interesus.
50. Pažymėtina tai, kad tėvo ir vaikų bendravimo per tarpininką pereinamojo laikotarpio nustatymas lemia, jog šiuo laikotarpiu metu atsakovo bendravimas su vaikais bus įgyvendinamas viešoje vietoje. Tuo tarpu paaiškėjus, kad bendravimas su vaikais tampa sklandus ir be tarpininko, nėra priežasčių, dėl kurių vaikai su tėvu ir toliau turėtų bendrauti tik viešoje vietoje. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nustatytą tolesnę vaikų bendravimo su tėvu be tarpininko tvarką, pašalinant teismo nustatytą sąlygą, pagal kurią tėvas su vaikais bendrauja tik viešoje vietoje.
51. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia atsakovo dėmesį į tai, kad vyresniajai dukrai jau yra (duomenys neskelbtini), taigi pagal CK 2.8 straipsnio nuostatas jos teisės priimti sprendimus yra daug platesnės, be to, po (duomenys neskelbtini) ji bus pilnametė ir pati galės priimti savarankiškus sprendimus dėl bendravimo su tėvu. Jaunesnioji dukra yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ir taip pat laipsniškai įgis vis daugiau savarankiškumo. Dėl to atsakovas privalo atsižvelgti į vaikų norus dėl bendravimo ir susitikimo su juo tvarkos bei trukmės, taip pat, vaikams pageidaujant bendrauti viešoje vietoje, derinti savo interesus prie šių vaikų pageidavimų ir geranoriškai ieškoti kompromiso.
Dėl procesinės bylos baigties
52. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pašalinant iš nustatytos nuolatinės atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos sąlygą bendrauti su vaikais tik viešoje vietoje, taip pat papildant nustatytą bendravimo tvarką papildomomis sąlygomis, nustatančiomis šalių informavimo apie išvykimą į užsienį su vaikais tvarką, o likusią teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalis, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
54. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 106 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 1 815 Eur atstovavimo išlaidų už advokatės teisinę pagalbą bei 177 Eur išlaidų už teismo psichologinę ekspertizę. Atsakovas patyrė 75 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 8 079,25 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei 177 Eur išlaidų už teismo psichologinę ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė, palikdamas kiekvieną iš jų prie patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.
55. Pagal CPK 93 straipsnio 1-2 dalių nuostatas bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, o ieškinį patenkinus iš dalies – bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
56. Nagrinėjamoje byloje šalys ieškinyje ir priešieškinyje reiškė neturtinį reikalavimą dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Bylos nagrinėjimo metu pasikeitus šalių gyvenimo aplinkybėms bei išryškėjus bendravimo su vaikais sunkumams, pirmosios instancijos teismas nustatė naują atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į ekspertų ir išvadą teikiančios institucijos rekomendacijas. Taigi iš esmės neįmanoma nustatyti, kokia apimtimi patenkinti šalių reikalavimai.
57. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos daugiau nei keturis kartus viršija ieškovės, sprendžiant tą patį ginčą, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
58. Atsakovo atstovo pateiktose lentelėse, detalizuojančiose patirtas bylinėjimosi išlaidas, įtrauktos ir išlaidos už atstovavimo sutarties parengimą, parašų surinkimą ir prašymo suteikti prieigą prie elektroninės bylos parengimą ir pateikimą teismui (50 Eur be PVM), prašymo teismui dėl termino priešieškinio tikslinimui pratęsimo (50 Eur be PVM), teismų praktikos dėl žalos atlyginimo, kai pažeidžiama teismo patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka, paieška (75 Eur be PVM), komunikacija el. paštu ir telefonu dėl bendravimo su vaiku tvarkos (25 Eur be PVM), komunikacija el. paštu su ieškovės advokate dėl susitikimo su dukromis laiko (duomenys neskelbtini) (100 Eur), prašymo nepriimti ieškovės patikslinto ieškinio parengimas ir pateikimas teismui (100 Eur be PVM), pranešimo apie atliktą mokėjimą už ekspertizę parengimas ir pateikimas teismui (25 Eur be PVM), prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimas (100 Eur be PVM), prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo parengimas (25 Eur be PVM) (el. b. 2 failo l. 63-109; 3 failo l. 179-182; 4 failo l. 69-70).
59. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ne visos į atsakovo bylinėjimosi išlaidų sąrašą įtrauktos išlaidos yra pagrįstos. Vien aplinkybė, kad viena šalis patyrė didesnes bylinėjimosi išlaidas už kitą, nėra pagrindas tam tikra dalimi jas priteisti iš kitos šalies, kai teismo sprendimu faktiškai nei vienos iš šalių reikalavimas nebuvo patenkintas. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų turėjęs dėl ieškovės kaltės atlikti daug daugiau procesinių veiksmų, negu ieškovė. Abi šalys teikė ieškinį ir priešieškinį bei atsiliepimus į šiuos procesinius dokumentus, taip pat dalyvavo teismo posėdžiuose. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepaskirstė šalims bylinėjimosi išlaidų.
60. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme atsakovas pateikė duomenis, kad už apeliacinio skundo parengimą sumokėjo 968 Eur, o ieškovė pateikė duomenis, jog už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 629,20 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas koreguojamas labai nedidele dalimi, abiejų šalių bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame procese yra panašaus dydžio, sprendžia, kad bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidos šalims taip pat neskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:
„Ieškovės R. V. ieškinį ir atsakovo A. V. V. priešieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti atsakovo A. V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką nuo sprendimo priėmimo dienos – vieną kartą per savaitę, dalyvaujant psichologui, iki abu tėvai sutars, kad psichologo dalyvavimas nėra būtinas.
Tuo atveju, jeigu pasirinkto psichologo paslaugos mokamos, ieškovė R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas A. V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) jas apmoka lygiomis dalimis.
Įpareigoti Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, kodas (duomenys neskelbtini), tarpininkauti ieškovei ir atsakovui pasirenkant psichologą ir suderinant konkretų bendravimo grafiką.
Tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių atsakovas ir (ar) vaikai dėl objektyvių priežasčių suderintu laiku negalės atvykti pas psichologą, šalys privalo ne vėliau kaip vieną dieną iki susitikimo apie tai telefonu informuoti viena kitą ir suderinti su psichologu kitą susitikimo laiką, tačiau visais atvejais per mėnesį turi įvykti ne mažiau kaip keturi atsakovo susitikimai su vaikais.
Nustatyti atsakovo A. V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią 1 bendravimo tvarkos punktas įsigalioja nuo sprendimo priėmimo dienos (2021 m. gegužės 24 d.), o likę bendravimo tvarkos punktai – praėjus 4 (keturiems) mėnesiams nuo bendravimo per tarpininką pradžios:
1. A. V. V. bendrauja su dukromis telefonu, elektroniniais laiškais, nuotolinio ryšio priemonėmis (programomis) neribojant bendravimų skaičiaus ir trukmės, atsižvelgdamas į vaikų dienos režimą, mokymosi ir papildomos veiklos grafiką.
2. A. V. V. su dukromis bendrauja darbo dienomis, paimdamas dukras iš mokymo (papildomos veiklos) įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 21.00 val. Konkreti dukrų pasiėmimo diena ateinančią darbo savaitę suderinama su motina R. V. einamosios savaitės sekmadienį telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu.
3. A. V. V. su dukromis bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį: šeštadienį iš jų gyvenamosios vietos dukras 10.00 val. paima ir į ją ne vėliau kaip iki 21.00 val. grąžina tėvas A. V. V., sekmadienį iš jų gyvenamosios vietos į abiejų tėvų sutartą viešąją vietą 10.00 val. pristato ir ne vėliau kaip 21.00 val. pasiima mama R. V., a. k. (duomenys neskelbtini).
4. A. V. V. su dukromis bendrauja 14 (keturiolika) kalendorinių dienų jų vasaros atostogų metu, paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 22.00 val. Konkretų vasaros atostogų laiką R. V. ir A. V. V. tarpusavyje suderina ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas.
5. A. V. V. su dukromis bendrauja neporiniais metais šv. Kalėdų pirmąją dieną, Naujųjų metų dieną, šv. Velykų pirmąją dieną, atsakovo ir dukterų gimimo dieną, Tėvo dieną, spalio 31 d., paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 22.00 val. Poriniais metais atsakovas atitinkamai su dukromis bendrauja šv. Kalėdų, šv. Velykų antrąją dieną, Naujųjų metų pirmąją dieną, atsakovo gimimo dieną, Tėvo dieną, spalio 31 d., paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 22.00 val.
6. A. V. V. dukterų ligos atveju turi teisę lankyti jas kas trečią dieną dukterų gyvenamojoje vietoje 1 (vieną) valandą. Konkreti lankymo valanda suderinama su motina R. V. ne vėliau kaip prieš 3 (tris) valandas iki lankymo telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu.
7. Apie ketinimą pakeisti dukrų A. R. V. ir D. R. V. nuolatinę gyvenamąją vietą (t. y. jas išvežti nuolat gyventi į užsienį) R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), privalo raštu informuoti A. V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) ne vėliau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki numatomos išvykimo datos. Jeigu A. V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) raštu per septynias dienas pareiškia, kad atsisako duoti sutikimą dukras išvežti nuolat gyventi į užsienį, R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), neturi teisės vienašališkai išvežti dukterų nuolat gyventi į užsienį, o kilusį ginčą sprendžia teismas.
8. Apie ketinimus su dukromis laikinai išvykti į užsienį abi šalys įsipareigoja informuoti viena kitą likus ne mažiau kaip keturiolikai dienų iki numatomos faktinės gyvenamosios vietos pasikeitimo datos.
Sprendimo dalį dėl atsakovo bendravimo su vaikais per tarpininką ir telekomunikaciniais galiniais įrenginiais vykdyti skubiai.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d., 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti“.