- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- e2S-178-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28350-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- A. V. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui A. V. V. dėl leidimo vaikams išvykti į užsienį be atsakovo sutikimo ir atsakovo patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punkto pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė R. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. V. V. dėl leidimo vaikams išvykti į užsienį be atsakovo sutikimo, atsakovas pateikė priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punkto pakeitimo.
2. Atsakovas priešieškinyje prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19000-981/2018 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktą: patvirtinti atsakovo pageidaujamą bendravimo tvarką tarp skyriumi gyvenančio tėvo A. V. V. ir nepilnamečių vaikų A. R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir iki galutinio sprendimo byloje priėmimo nustatyti atsakovo pageidaujamai bendravimo tvarkai su vaikais analogiškas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną atsakovo bendravimo tvarką su vaikais.
2.1. Bendravimo tvarka, kai nepilnamečiai vaikai laikinai, t. y. iki 6 mėnesių gyvena kitoje valstybėje nei skyriumi gyvenantis tėvas, t. y. užsienyje.
2.1.1. A. V. V. pagal galimybes praleidžia su nepilnamečiais vaikais A. R. V., gimusia (duomenys neskelbtini), ir D. R. V., gimusia (duomenys neskelbtini), du arba tris susitikimus užsienyje: a) iš viso iki 24 kalendorinių dienų, tuo atveju, jei nepilnamečiai vaikai užsienyje laikinai gyvena 6 mėn.; b) iš viso iki 20 kalendorinių dienų, tuo atveju, jei nepilnamečiai vaikai užsienyje laikinai gyvena 5 mėn.; c) iš viso iki 16 kalendorinių dienų, tuo atveju, jei nepilnamečiai vaikai užsienyje laikinai gyvena 4 mėn.; d) iš viso iki 12 kalendorinių dienų, tuo atveju, jei nepilnamečiai vaikai užsienyje laikinai gyvena 3 mėn.; e) iš viso iki 8 kalendorinių dienų, tuo atveju, jei nepilnamečiai vaikai užsienyje laikinai gyvena 2 mėn.; f) iš viso iki 4 kalendorinių dienų, tuo atveju, jei nepilnamečiai vaikai užsienyje laikinai gyvena 1 mėn.
2.1.2. Susitikimo datos suderinamos prieš tris dienas telefonu ar elektroniniu paštu bei suderinus atvykimo, dukrų paėmimo bei gražinimo laiką su R. V.. A. V. V. išlaidos oro linijų bilietams Lietuvos Respublika – užsienis – Lietuvos Respublika iš dalies yra padengiamos R. V., lėšomis, tačiau iš viso suma – ne didesne kaip 1000 Eur; išlaidas bilietams pagrindžiančius įrodymus A. V. V. pateikia nedelsiant po skrydžio, o R. V. jas atlygina nedelsiant po šių įrodymų gavimo sumokėdama atitinkamas sumas į A. V. V. sąskaitą arba perduodama grynais pinigais arba pareikšdama apie įskaitymą dėl A. V. V. piniginių įsipareigojimų dėl kasmėnesinio vaikų išlaikymo.
2.1.3. Nepilnamečiams vaikams A. R. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir D. R. V., gimusiai (duomenys neskelbtini), laikinai, t. y. iki 6 mėnesių išvykus gyventi į užsienį, R. V. įsipareigoja nedelsiant sudaryti visas sąlygas skyriumi gyvenančiam Lietuvos Respublikoje A. V. V. kasdien neribojamai ir netrukdomai bendrauti su nepilnamečiais vaikais A. R. V., gimusia (duomenys neskelbtini), ir D. R. V., gimusia (duomenys neskelbtini), telekomunikacijos ryšio priemonėmis, tai reiškia, kad R. V. aprūpina nepilnamečius vaikus geru mobiliuoju interneto ryšiu bei wi-fi ryšiu vaikų namuose, telefonu, mobiliuoju telefonu, kompiuteriu, elektroniniu paštu, taip pat Facebook Messenger arba savo ar dukrų pasirinkimu WhatsApp išmaniosiomis programėlėmis.
2.1.4. Tuo atveju, kai nepilnamečiai vaikai A. R. V., gimusi (duomenys neskelbtini), ir D. R. V., gimusi (duomenys neskelbtini), laikinai išvyksta gyventi į užsienį nuo 4 iki 6 mėnesių nepilnamečiams vaikams sugrįžus į nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, A. V. V. turi teisę du kartus per 1 mėnesį su nepilnamečiais vaikais apsilankyti pas psichologą. Išlaidas psichologo konsultacijai apmoka R. V..
2.2. Bendravimo tvarka, kai nepilnamečiai vaikai gyvena toje pačioje valstybėje, kaip ir skyriumi gyvenantis tėvas, t. y. Lietuvos Respublikoje.
2.2.1. A. V. V. su dukromis A. R. V., gimusia (duomenys neskelbtini), ir D. R. V., gimusia (duomenys neskelbtini), susitikinės neribotai, suderinęs prieš vieną dieną telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu bei suderinęs atvykimo, dukrų paėmimo bei grąžinimo laiką su R. V., taip pat neribotai galės bendrauti su dukromis telekomunikacinių ryšių priemonėmis (internetu, telefonu), atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes ir galimybes.
2.2.2. A. V. V. kartu su dukromis A. R. V., gimusia (duomenys neskelbtini), ir D. R. V., gimusia (duomenys neskelbtini), taip pat praleis kas antrą savaitgalį, kiekvieną spalio 31 d. su nakvyne, Kūčias arba šv. Kalėdas su nakvyne, ir vieną pilną mėnesį per vasarą: lyginiais kalendoriniais metais liepą, o nelyginiais – rugpjūtį. Šiame punkte nurodytais laikotarpiais A. V. V. turi teisę neribotai, informavęs R. V., kartu su dukromis ar bet kuria viena iš jų, laikinai išvykti į kitą valstybę.
2.2.3. A. V. V. ir R. V. bendru raštišku susitarimu gali keisti bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. R. V., gimusia (duomenys neskelbtini), ir D. R. V., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, dukrų norą ir poreikius, savo galimybes.
2.2.4. Apie ketinimą pakeisti dukrų A. R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. R. V., gimusios (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą (t. y. jas išvežti nuolat gyventi į užsienį) R. V. privalo raštu informuoti A. V. V. ne vėliau kaip likus 30 kalendorinių dienų iki numatomos išvykimo datos. Jeigu A. V. V. raštu per septynias dienas pareiškia, kad atsisako duoti sutikimą dukras išvežti nuolat gyventi į užsienį, R. V. neturi teisės vienašališkai išvežti dukras nuolat gyventi į užsienį, o kilusį ginčą sprendžia teismas.
2.2.5. Apie ketinimus su dukromis laikinai išvykti į užsienį abi šalys įsipareigoja informuoti viena kitą likus ne mažiau kaip keturiolikai dienų iki numatomos faktinės gyvenamosios vietos pasikeitimo datos.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, jog ieškovė vienašališkai priėmė sprendimą išvežti nepilnamečius vaikus iš Lietuvos Respublikos į Jungtines Amerikos Valstijas be tėvo rašytinio sutikimo ir teismo leidimo, tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos įstatymus bei nevykdydama šalių pasirašytos bei teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-19000-981/2018 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dalies dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, todėl turi pagrindo prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo metu nepilnamečiai vaikai jau 3 mėnesius gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Bendravimas tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų yra maksimaliai apribotas, nėra galimybės derinti susitikimų savaitgaliais, susitarti dėl pavienių susitikimų abipusiu šalių sutarimu sudėtinga dėl papildomų klausimų, susijusių su finansinėmis išlaidomis tokių susitikimų organizavimui, taip pat dėl prasto interneto ryšio, kaip teigia ieškovė, ieškovės darbo užimtumo bei nepilnamečių vaikų pamokų tvarkaraščio, todėl yra sudėtinga palaikyti nuotolinius santykius internetu, komunikacija telefonu – brangi.
3. Ieškovė pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais į užsienio valstybę yra išvykusi laikinai, todėl tėvo rašytinis sutikimas nepilnamečių vaikų išvykimui į užsienį nebuvo reikalingas. Ieškovė tvirtina, jog ji siekė gražiuoju susitarti su atsakovu dėl jo bendravimo su vaikais tuo laiku, kai jie bus išvykę į užsienį, tačiau atsakovas į siunčiamus laiškus nereagavo, geranoriškai nesprendė klausimo dėl jo bendravimo su dukromis. Ieškovė tvirtina, kad ji neriboja ir niekada neribojo vaikų bendravimo su tėvu. Šiuo metu, kai vaikai gyvena JAV, ieškovė stengiasi sudaryti visas sąlygas vaikams bendrauti su tėvu nuotolinio ryšio priemonėmis. Dukros turi mobiliuosius telefonus, namuose įrengtas internetinis ryšys, dukros su tėvu bendrauja Facebook Messenger programa. Vyresnioji dukra, A. R. jau labai seniai turi ir WhatsApp išmaniąją programėlę, kuria anksčiau bendravo su tėvu, tačiau atsakovas nuo 2018 m. vasaros šia programėle net nėra bandęs su dukromis susisiekti, ir pats renkasi bendrauti su jomis Facebook Messenger programa. Ieškovei su vaikais atsikrausčius į nuomojamą namą JAV, jame nebuvo interneto, tačiau netrukus ieškovė sudarė sutartį su internetinio ryšio tiekėju ir dabartiniu metu vaikų gyvenamojoje vietoje visuomet yra internetinis ryšys. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su dukromis. Tokių aplinkybių nenurodo ir pats atsakovas. Šiuo atveju, kai vaikai gyvena kitoje nei tėvas valstybėje, užtikrinti nuolatinį ir tiesioginį bendravimą yra sudėtinga, todėl bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis yra alternatyvus bendravimo būdas, atitinkantis vaikų interesus ir užtikrinantis skyrium gyvenančio tėvo teisę bendrauti su vaikais. Tai padeda užtikrinti reguliarų atsakovo ir vaikų bendravimą, kai jie negali susitikti ir tiesiogiai bendrauti dėl to, kad gyvena skirtingose valstybėse. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų su vaikais neribotai, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad JAV ir Lietuvoje yra 7 valandų laiko skirtumas. Nepilnametės dukros lanko mokyklą. A. R. pamokų laikas (vietos laiku) nuo 8.05 val. iki 14.35 val. (Lietuvos laiku nuo 15.05 val. iki 21.35 val.), D. R. pamokų laikas nuo 8.50 val. iki 15.10 val. (Lietuvos laiku nuo 15.50 val. iki 22.10 val.) Mokykloje vaikams nėra leidžiama naudotis mobiliaisiais telefonais, dukros po pamokų į namus grįžta apie 16.00 val. vietos laiku (Lietuvos laiku 23 val.) ieškovė nurodo, kad ginčai su atsakovu dažniausiai kyla dėl to, kad jis negali bendrauti su dukromis tuomet, kai jam yra patogu. Ieškovė nurodo, kad skyrium gyvenantis tėvas neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į vaikų dienos režimą, o ne į tėvo subjektyvų norą bendrauti su vaikais bet kuriuo metu. Ieškovė pažymi ir tai, kad tėvų tarpusavio įskaitymai nėra galimi vaikų išlaikymo lėšų sąskaita, todėl atsakovo reikalavimas įskaityti skrydžio bilietų kainą į vaikams mokamą išlaikymą pažeistų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, priimdama pasiūlymą atlikti praktiką JAV ir su vaikais tą laiką gyvendama užsienyje, prisiėmė ir padidėjusias vaikų išlaikymo išlaidas. Tėvas moka vaikų išlaikymui po 200 Eur, t. y. minimalią išlaikymo sumą. Atsižvelgiant į pragyvenimo lygį JAV, šių lėšų nepakanka nepilnamečių dukrų poreikių užtikrinimui, tačiau ieškovė niekada nereikalavo atsakovo prisidėti prie padidėjusių dukrų išlaidų apmokėjimo. Ieškovė tvirtina netrukdanti atsakovui bendrauti su dukromis ir jokių kliūčių nesudarytų atsakovui atvykus į vaikų gyvenamosios vietos valstybę, tačiau tėvo bendravimas su vaikais turėtų vykti atsižvelgiant į vaikų dienos režimą, pamokų grafiką. Ieškovė nurodo, kad atsakovo prašymas įpareigoti ieškovę padengti jo skrydžio į(iš) vaikų gyvenamąją vietą išlaidas susijęs su išsamiu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu dėl šalių finansinės padėties, bilietų kainų ir pan. Pažymi, kad atsakovo šeima (tėvas, broliai, sesuo) gyvena JAV ir atsakovas daug metų periodiškai vyksta jų aplankyti, 2018 metų vasaros atostogas su dukromis taip pat praleido JAV savo tėvo namuose. Atsakovo prašymas nustatyti laikinos bendravimo tvarkos sąlygą – vaikams grįžus į Lietuvą užtikrinti jų lankymąsi pas psichologą, negali būti svarstoma laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, o atsakovo reikalavimas nustatyti laikiną bendravimo tvarką, kai vaikai gyvena užsienyje 1-4 mėnesius, neaktualus, kadangi vaikai užsienyje jau beveik 4 mėnesius. Ieškovės vertinimu, visiškai nepagrįstas atsakovo reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną bendravimo tvarką, kai vaikai gyvena toje pačioje valstybėje kaip ir skyriumi gyvenantis tėvas, kadangi tėvo bendravimo su vaikais tvarka yra patvirtinta 2018 m. gegužės 18 d. teismo sprendimu.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje dėl atsakovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad reguliarus tėvo bendravimas su vaikais telekomunikacijos ryšio priemonėmis ir keli tėvo susitikimai iki 24 kalendorinių dienų per 6 mėnesius su dukromis užsienyje, galimai neprieštarautų vaikų interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 26 d. nutartimi atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Nustatė laikiną atsakovo A. V. V. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. R. V. ir D. R. V. tvarką: 1) A. V. V., jei nepilnamečiai vaikai A. R. V. ir D. R. V. laikinai gyvena kitoje valstybėje, praleidžia su vaikais iki 4 kalendorinių dienų per l kalendorinį mėnesį; 2) A. V. V. susitikimo su kitoje valstybėje laikinai gyvenančiais nepilnamečiais vaikais A. R. V. ir D. R. V. datą, atvykimo, vaikų paėmimo bei gražinimo motinai R. V. laiką su R. V. suderina prieš 7 dienas telefonu ar elektroniniu paštu. A. V. V. išlaidos oro linijų bilietams dalinamos tarp A. V. V. ir R. V. lygiomis dalimis, jam pateikus R. V. skrydžio išlaidas bilietams pagrindžiančius įrodymus. R. V. pusę išlaidų už skrydžio bilietus A. V. V. atlygina per tris dienas po šių įrodymų gavimo, sumokėdama atitinkamą sumą į atsakovo sąskaitą arba perduodama grynaisiais pinigais; 3) A. V. V. su nepilnamečiais vaikais A. R. V. ir D. R. V. bendrauja kasdien atsižvelgiant į vaikų dienotvarkę – nuo 23.00 val. Lietuvos laiku. R. V. turi užtikrinti vaikų ir tėvo bendravimui tinkamą interneto ryšį ir ryšio priemones; 4) A. V. V. su nepilnamečiais vaikais A. R. V. ir D. R. V. praleidžia šv. Kūčių dieną su nakvyne arba šv. Kalėdų vieną dieną su nakvyne; 5) A. V. V. ir R. V. neturi teisės išvežti vaikų į kitą valstybę be kito iš tėvų rašytinio sutikimo. Kitą atsakovo prašymo dalį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1900-981/2018 patvirtinta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurioje nepilnamečių vaikų A. R. V. ir D. R. V. gyvenamoji vieta nustatyta su motina (ieškove). Šiuo metu ieškovė kartu su vaikais iki 2019 m. vasario 1 d. yra išvykusi į stažuotę Jungtinėse Amerikos Valstijose.
7. Teismas sprendė, kad ieškovei kartu su vaikais išvykus į stažuotę Jungtinėse Amerikos Valstijose, siekiant užtikrinti vaikų interesus bendrauti ir matytis su abiem tėvais, išvengti šalių konfliktinių situacijų, o taip pat užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo teisę ir pareigą dalyvauti vaikų auklėjime, yra būtina nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pažymėjo, jog bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra tik laikino pobūdžio ir skirta iki sprendimo byloje priėmimo sureguliuoti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančiomis dukromis.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, koregavo atsakovo prašomos tvarkos 2.4 ir 2.5 punktus dėl vaikų išvežimo nuolat gyventi arba laikinai į kitą valstybę, sprendė, kad abu tėvai neturi teisės išvežti vaikų į kitą valstybę be kito iš tėvų rašytinio sutikimo.
9. Teismas netenkino atsakovo bendravimo tvarkos 1.4 punkte nurodytos tvarkos dėl atsakovo teisės ieškovės sąskaita vaikams sugrįžus į Lietuvą du kartus per vieną mėnesį su jais apsilankyti pas psichologą, nes teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neturi pakankamai duomenų poreikiui tokiai laikinajai apsaugos priemonei nustatyti. Taip pat nustatęs, kad atsakovo prašoma laikina bendravimo su vaikais tvarka yra reikalinga esamai situacijai sureguliuoti, t. y. nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą su šiuo metu kitoje valstybėje esančiomis dukterimis, todėl sprendė, jog atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, kai atsakovas ir nepilnamečiai vaikai gyvena toje pačioje valstybėje, bus peržiūrėta išnagrinėjus bylą iš esmės.
10. Nustatęs, kad ieškovės stažuotė Jungtinėse Amerikos Valstijose tęsis iki 2019 m. vasario 1 d., sprendė, kad atsakovas su vaikais praleis šv. Kūčių dieną su nakvyne arba šv. Kalėdų vieną dieną (gruodžio 25 d. arba gruodžio 26 d.) su nakvyne.
11. Teismas pažymėjo, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir jos intensyvumo. Nurodė, kad šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Ieškovė (apeliantė) R. V. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį, pakeičiant nustatytos bendravimo tvarkos 2 punktą taip: A. V. V. susitikimo su kitoje valstybėje laikinai gyvenančiais nepilnamečiais vaikais A. R. V. ir D. R. V. datą, atvykimo, vaikų paėmimo bei grąžinimo motinai R. V. laiką su R. V. suderina prieš 7 dienas telefonu ar elektroniniu paštu; pakeičiant nustatytos bendravimo tvarkos 4 punktą taip: A. V. V. su nepilnamečiais vaikais A. R. V. ir D. R. V. praleidžia šv. Kūčių arba šv. Kalėdų vieną dieną paimdamas dukras iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20.00 val.; pakeičiant nustatytos bendravimo tvarkos 5 punktą taip: A. V. V. ir R. V. neturi teisės išvežti vaikų į kitą valstybę nuolat gyventi be kito iš tėvų rašytinio sutikimo ar teismo leidimo. Atskirojo skundo argumentai:
15.1. Teismų praktikoje nurodoma, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiamu prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai, todėl teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
15.2. Klausimas dėl kelionės išlaidų dalinimo tarp šalių gali būti išspręstas tik išsamiai įvertinus faktines aplinkybes dėl abiejų šalių turtinės padėties, skrydžių kainų, jų būtinumo ir intensyvumo, pasisakant dėl šių aplinkybių teismo sprendime po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Pirmosios instancijos teismas įpareigodamas ieškovę atlyginti atsakovui kelionės išlaidų dalį visapusiškai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, ieškovės pateiktų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų. Sprendžiant šį klausimą svarbu nustatyti šalių finansinę galimybę apmokėti atsakovo keliones (jų dalį) ir tik remiantis nustatytais duomenimis atitinkamai paskirstyti šių kelionių išlaidas bylos šalims.
15.3. Apeliantė studijuoja (duomenys neskelbtini) universiteto magistro studijų programoje, gavo Švietimo ministerijos ir Švietimo mainų paramos fondo skirtą stipendiją atlikti praktiką ir magistro darbo tyrimą JAV lituanistinėje mokykloje. Ieškovės 2013 m. rugsėjo 17 d. Darbo sutarties Nr. 29337 pakeitime, nurodoma, kad darbo sutartyje sulygtas darbo funkcijas ieškovė nuo 2018 m. liepos 27 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. atliks (duomenys neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose, jai bus mokamas 12,30 BMA atlyginimas (t. y. 436,65 Eur). Ieškovė, gyvendama JAV, negauna pajamų, atitinkančių užsienio valstybės pragyvenimo lygį, todėl tiek save, tiek nepilnametes dukras išlaikyti turi iš savo gaunamų pajamų ir turimų santaupų. Atsakovas vaikų išlaikymui skiria minimalią sumą (po 200 Eur kiekvienam vaikui). Atsižvelgiant į pragyvenimo lygį JAV, šių lėšų nepakanka nepilnamečių dukrų poreikių užtikrinimui, tačiau ieškovė niekada nereikalavo atsakovo prisidėti prie padidėjusių dukrų išlaidų apmokėjimo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvada patvirtina, kad atsakovas gyvena 3 aukštų, 10 kambarių nuosavame puikiai įrengtame name, dirba privačiu dėstytoju. Akivaizdu, kad atsakovo finansinė padėtis ir faktinė situacija yra geresnė nei ieškovės, todėl jis turi galimybę padengti savo kelionės į užsienį išlaidas. Tuo tarpu įpareigojimas ieškovei padengti dalį atsakovo kelionės išlaidų yra neproporcingas jos turtinei padėčiai, be to, pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, kadangi lėšas, būtinas vaikų išlaikymui ir jų kasdienių poreikių užtikrinimui, ieškovė privalės skirti atsakovo kelionės išlaidoms padengti.
15.4. Teismas pasisakė dėl atsakovo bendravimo su vaikais telekomunikacijų priemonėmis, atsakovui nenustatyti jokie bendravimo laiko, trukmės, intensyvumo apribojimai. Šis alternatyvus bendravimo būdas visiškai užtikrina reguliarų atsakovo ir vaikų bendravimą, kai jie negali susitikti ir tiesiogiai bendrauti dėl to, kad gyvena skirtingose valstybėse, todėl teismo nustatytas tiesioginio bendravimo intensyvumas (kiekvieną mėnesį) ir ieškovės įpareigojimas padengti tokių kelionių išlaidų dalį, atsižvelgiant į šalis skiriantį atstumą, skrydžių kainas, ieškovės finansinę padėtį, yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
15.5. Apeliantė nurodo, kad teismas nustatė atsakovo bendravimą su vaikais su nakvyne, tačiau byloje nėra duomenų, kur ir kokiomis sąlygomis vaikai praleistų naktį su atsakovu šiam atvykus į JAV. Apeliantės nuomone, vaikų interesus labiau atitiktų, jei vaikai galėtų nakvoti namuose, kuriuose dabartiniu metu gyvena. Prioritetas turi būti teikiamas vaikų interesų užtikrinimui, o ne tėvo teisei praleisti su vaikais laiką su nakvyne. Ši sąlyga sudaro pagrįstas prielaidas konstatuoti, kad tokiu būdu bus neleistinai pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai.
15.6. Rašytinis kito tėvo sutikimas reikalingas nepilnametį vaiką išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi (CK 3.174 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nenumato jokių apribojimų vaikams laikinai išvykti į kitą valstybę su tėvu, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Draudimas išvykti į kitą valstybę riboja tiek ieškovės, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, tiek pačių nepilnamečių vaikų judėjimo laisvę. Atsižvelgiant į konfliktiškus šalių tarpusavio santykius, būtinybė kiekvienai vaikų išvykai gauti atsakovo rašytinį sutikimą, sukels papildomus konfliktus. Tokiu būdu nebus užtikrintos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.
Atsiliepimas
13. Atsakovas A. V. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti ieškovės atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nepilnamečių vaikų atskyrimas nuo skyrium gyvenančio tėvo, kuris nepažeidžia vaikų interesų ir tėvų valdžios principų, maksimaliai mažinant susitikimų skaičių, niekaip negali būti pateisinamas, juolab grindžiant ieškovei savo poziciją tokiais kontrargumentais, kaip būtinumas pirmiau išspręsti finansinius klausimus dėl oro skrydžių bilietų padalinimo tarp atsakovo ir ieškovės. Vien ta aplinkybė, jog ieškovės iniciatyva nepilnamečiai vaikai yra išvykę gyventi į užsienio valstybę, kas gali lemti didesnes išlaidas jų poreikiams tenkinti, savaime nesudaro pagrindo tokias išlaidas perkelti atsakovui. Remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovas pagrįstai prašo pasidalinti su ieškove išlaidas, tenkančias oro linijų bilietams padengti. Nors ieškovė nurodo, kad niekada netrukdė nepilnamečiams vaikams bendrauti su atsakovu telefonu ar internetu, tačiau teismų praktika formuoja išvadas, jog toks bendravimas negali pakeisti vaikui svarbaus tiesioginio bendravimo, prisilietimo, galimybės dalytis bendrais išgyvenimais ir įspūdžiais. Todėl bendravimas nuotolinėmis priemonėmis, tokiomis kaip telefonas, internetas gali būti tik papildomos platformos bendrauti su nepilnamečiais vaikais, ir jokiais būdais ne pagrindinės. Atsakovo nuomone, Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisingą išvadą, jog šiuo atveju išlaidos oro linijų bilietams turi būti dalinamos proporcingai atsakovui ir ieškovei. Nurodo, jog nepilnamečiai vaikai artimai bendrauja su JAV gyvenančiais atsakovo artimais giminaičiais, todėl tiek ieškovei, tiek vaikams yra žinoma, jog jie šv. Kūčių ar šv. Kalėdų dieną nakvotų artimų giminaičių namuose. Ieškovės vienašališkai priimtas sprendimas laikinai išvykti gyventi su nepilnamečiais vaikais į JAV, pažeidė tėvų lygybės principą, vaikų interesus bei 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-19000-981/2018 patvirtintą bendravimo tvarką. Vaiko teisė į šeimos ryšius, tėvų valdžios lygybės principas yra prioritetiniai, lyginant su ieškovės teise judėti laisvai. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavęs praktiką, jog tais atvejais, kai tėvas (motina) keisdami laikiną gyvenamąją vietą, išvykstant į užsienį, iš esmės pažeidžiant jau teismo patvirtintą bendravimo tvarką, turi teisę kito tėvo reikalauti rašytinio sutikimo arba turi pareigą gauti kito tėvo rašytinį sutikimą, manome, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties 5 punkte nurodyta sąlyga yra teisėta, o bylos medžiaga pagrindžia, jog ir būtina. Ši sąlyga į atsakovo ir ieškovės tarpusavio santykius įneš daugiau aiškumo, todėl priešingai, nei ieškovė yra nurodžiusi, bus galima išvengti papildomų konfliktų tarp šalių, ateityje laikinai keičiant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
17. Apeliantė neginčija teismo nustatytos laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, tačiau nesutinka, kad atsakovo patirtos išlaidos oro linijų bilietams būtų dalinamos lygiomis dalimis tarp šalių, kad vaikai su atsakovu praleistų šv. Kūčių dieną su nakvyne arba šv. Kalėdų vieną dieną su nakvyne, taip pat nesutinka su nustatytu draudimu išsivežti vaikus į kitą valstybę be kito iš tėvų rašytinio sutikimo.
18. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas įpareigodamas ieškovę atlyginti atsakovui jo kelionės išlaidų dalį visapusiškai neįvertino faktinių bylos aplinkybių, ieškovės pateiktų paaiškinimų bei rašytinių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikino bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, analizavo ir vertino ieškovės ir atsakovo pateiktus paaiškinimus, rašytinius įrodymus. Byloje nenustatyta, kad apeliantės paaiškinimai ar rašytiniai įrodymai buvo ignoruojami. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir atskirojo skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
19. Apeliantė nesutikdama ir su teismo nustatyta atsakovo išlaidų oro linijų bilietams dalinimo lygiomis dalimis tarp šalių tvarka, nurodo, kad atsakovo finansinė padėtis geresnė nei ieškovės, todėl jis turi galimybę padengti savo kelionės į užsienį išlaidas. Įpareigojimas ieškovei padengti dalį atsakovo kelionės išlaidų yra neproporcingas jos turtinei padėčiai, be to, pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, kadangi lėšas, būtinas vaikų išlaikymui ir jų kasdienių poreikių užtikrinimui, ieškovė privalės skirti atsakovo kelionės išlaidoms padengti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad nepilnamečiai vaikai yra išvykę gyventi į užsienio valstybę, savaime nesudaro pagrindo padidėjusias išlaidas perkelti tik atsakovui, nes vaikai išvyko ieškovės iniciatyva. Ieškovė, planuodama stažuotę žinojo savo pajamas ir išlaidas, turėjo suvokti, kokia finansinė našta tenka jai asmeniškai, įvertinti, kad atsakovui taip pat padidės išlaidos, nes norint susitikti su vaikais, bendrauti su jais, jis turės vykti į JAV. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis). Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Šiuo atveju, dėl ieškovės sprendimo atlikti stažuotę JAV, išsivežant nepilnamečius vaikus, atsakovui padidėja išlaidos, todėl sprendimas jo patirtas kelionės išlaidas padengti vien tik atsakovui, neatitiktų proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo išlaidos oro linijų bilietams turi būti dalinamos tarp atsakovo ir ieškovės lygiomis dalimis.
20. Apeliantė taip pat nesutinka su nutarties dalimi, kuria nustatyta, kad vaikai su atsakovu praleidžia šv. Kūčių dieną su nakvyne arba šv. Kalėdų vieną dieną su nakvyne. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad teismas nustatė laikiną bendravimo tvarką, šventės yra praėjusios, daro išvadą, jog teismo nustatytos laikinos bendravimo tvarkos šventinėmis dienomis vertinimas šiuo atveju yra neaktualus.
21. Apeliantė nurodo, kad teismas nustatydamas, kad atsakovas ir ieškovė neturi teisės išsivežti vaikų į kitą valstybę be kito iš tėvų rašytinio sutikimo, riboja tiek ieškovės, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, tiek pačių nepilnamečių vaikų judėjimo laisvę, nes esant konfliktiškiems šalių tarpusavio santykiams, būtinybė kiekvienai vaikų išvykai gauti atsakovo rašytinį sutikimą, sukels papildomus konfliktus. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliantės argumentą atmeta.
22. CPK 145 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę: išimtinais atvejais draudimą atsakovui išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir (ar) draudimą išvežti vaiką iš nuolatinės gyvenamosios vietos be teismo leidimo. Tokia laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma tik išimtinais atvejais. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad tarp šalių kilo konfliktas dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su vaikais, siekdamas laikinai sureguliuoti situaciją, išvengti šalių konfliktinių situacijų, užtikrinti skyrium gyvenančio tėvo teisę ir pareigą dalyvauti vaikų auklėjime, nustatė, kad abu tėvai neturi teisės išvežti vaikų į kitą valstybę be kito iš tėvų rašytinio sutikimo. Pažymėtina, kad ši teismo skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra laikino pobūdžio ir skirta iki sprendimo byloje priėmimo sureguliuoti skyrium gyvenančio tėvo bendravimą dukromis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors teismo leidimas laikinai išvykti į užsienio valstybes nėra būtinas, tačiau šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad abu tėvai, norėdami išvykti su vaikai į užsienio valstybę, turi susitarti ir gauti kito tėvo rašytinį sutikimą.
23. Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.
24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti apeliantės atskirojo skundo ir jame pateiktais argumentais naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovės R. V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.