Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irsana“ ir atsakovo A. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Irsana“ ieškinį atsakovui A. D., dėl dalykinės reputacijos gynimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas.

18. Bylos medžiaga nustatyta, kad interneto svetainėje www.rekvizitai.lt, iš IP adreso IP 28mc0a5i, kuris kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu priklauso atsakovui, paskelbė 3 komentarus apie ieškovę:

Ka galiu jum pasakit. Tikrai imone ira Šu...s. Vadovauja R. kuris nefiguroja kaip direktorius bet jis ira savininkas. Lipa per galvas su darbuotojais nesiskaito siuntineja ant 3 raidžiu pinigu nemoka pailsiet neduoda. š***s imone bekite iš ten kuo greičiau. Skupus tas R. kaip Židas neveltui ira Josikas.Geda jam s*****s ira jis nesažiningas žmogus. Ira geresniu imoniu bet UAB Irsana geriau apeikite.“

Bekite kuo toliau nuo šituos imones. Ten melagei yra žmones išnauduoja kaip gali, su niekom nesiskaito..yra ten tuoks R. kuris viska daro svetimom rankom pats viskuom vadovauja, nesažiningas jis žmogus apgaves dauk žmoniu, už pinigus daro žmonem nekšibes pastovei. O pats slapstuosi nuo žmoniu. Geriau eikite i Girteka ar kita imone tik ne i Irsana...Bekite iš ten. Apgauna visus ka tik gali tas pilietis“

Interneto portalo savininkas, ieškovei pareikalavus, 2021 m. sausio 20 d. pašalino 2020 m. spalio 31 d. ir 2021 m. sausio 15 d. įdėtus komentarus apie ieškovę. 2021 m. sausio 26 d. vėl įdėtą komentarą apie ieškovę interneto portalo savininkas, ieškovei UAB „Irsana“ pareikalavus, pašalino 2021 m. sausio 27 d. Atsakovas nurodė, kad šiuos komentarus parašė jis pats, remdamasis savo asmenine patirtimi darbo šioje bendrovėje. Jis dirbo UAB „Irsana“ laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 22 d. iki 2012 m. spalio 15 d. Nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. ieškovės UAB „Irsana“ vadovu yra M. Š.. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovo paskleista informacija neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės UAB „Irsana“ dalykinę reputaciją, priteisti iš atsakovo 1 058,75 Eur turtinės ir 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

19. Skundžiamu sprendimu, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, konstatuodamas, kad atsakovo paskleistos žinios ,,Ten sukčiu aferistu kompanija “, ,,Vadovauja R. kuris nefiguroja kaip direktorius bet jis ira savininkas“ neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės UAB „Irsana“ dalykinę reputaciją ir priteisė 1 058,75 Eur turtinę bei 200 Eur neturtinę žalą.

20. Su skundžiamu sprendimu nesutinka ieškovė ir apeliaciniu skundu prašo sprendimą pakeisti dalyje dėl neturtinės žalos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, t. y. priteisti visą ieškiniu reikalautą 10 000 Eur neturtinę žalą ir ne mažiau kaip 2 251,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas su skundžiamu sprendimu nesutinka pilna apimtimi, prašo jį panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti.

21. Konstitucijos 25 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis), t. y. asmuo, kuris naudojasi teise skleisti informaciją, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, neturi varžyti ar kitaip pažeisti kitų asmenų teisių. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Pagrįsta ir objektyvi kritika yra ginama, jeigu yra reiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ar menkinti, o turint pozityvių tikslų – norint išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, jam taikoma teisinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-701/2020).

22. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad straipsnio taisyklės taip pat taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų

23. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tuo, kad priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovo komentarai nebuvo nukreipti paskleisti žinią, o tai buvo perteikta nuomonė, kuri šioje civilinėje byloje buvo pagrįsta rašytiniais įrodymais ir liudytojų paaiškinimais.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-701/2020). Darant išvadą dėl paskleistos informacijos pobūdžio būtina atsižvelgti į visą kontekstą, kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukciją, pagal kurią spręstina, ar autorius teikia informaciją apie su asmeniu susijusį faktą ką nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimą, kaip jis supranta teikiamus duomenis. Nuomones ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiūlymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nenurodo, kokias teisės normas pažeidė ar netinkamai taikė pirmosios instancijos teismas padarydamas išvadą, kad atsakovo paskleista informacija vertintina kaip žinia, o apsiribojo tik priešingos nuomonės išdėstymu. Įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas, ar atsakovo paskleista informacija apie ieškovę yra nuomonė ar žinia, nenukrypo nuo 25 nutarties punkte nurodytos teismų praktikos, įvertino atsakovo apie ieškovę patalpintos informacijos pobūdį, atsižvelgė į visą byloje nustatytų aplinkybių kontekstą, informacijos pateikimo konstrukciją, kur ji patalpinta, įvertino ar taip išreikštą informaciją galima laikyti subjektyviu asmens vertinimu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo apie ieškovę paskleistos formuluotėmis „Ten sukčiu aferistu kompanija“, ,,Vadovauja R. kuris nefiguroja kaip direktorius bet jis ira savininkas“ aiškiai siekiama paskleisti konstatuojamojo, kategoriško pobūdžio informaciją, žinią, faktą, kad ieškovės veikla neatitinka teisės aktų reikalavimų, vykdomos nusikalstamos veikos. Tokiu būdu išreikšta informacija, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikoma nuomone, kadangi ji pateikiama kaip objektyvi tiesa, neparodoma, jog pateikiamas subjektyvus požiūris, nėra išreikšta abejonių, svarstymų, klausimo forma, o pateikiama kaip faktas, kuriuo siekiama sumenkinti, įžeisti ir pakenkti ieškovei. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tą reikšmingą aplinkybę, kad atsakovas komentarus rašė pasirašydamas skirtingais pseudonimais ir skirtingais laikotarpiais, taip siekdamas sukurti įspūdį, jog tokio pobūdžio informaciją apie ieškovę išsako ne vienas asmuo.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad atsakovo paskleista žinia, kuri pripažinta žeminanti ieškovės reputaciją, buvo pagrįsta rašytiniais įrodymais ir liudytojų paaiškinimais. Nesutiktina su apelianto pozicija, kad įrodyti, jog paskleista žinia yra melas, turėjo ieškovė.

27. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Kadangi įrodyti, kad duomenys neatitinka tikrovės, paprastai būna sunku ar net neįmanoma, tai asmuo, apie kurį duomenys yra paskleisti, negali būti įpareigotas įrodyti jų neatitikties tikrovei, nes tai būtų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumą ribojimas. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju ne ieškovė, o būtent atsakovas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius atsakovės sukčiavimą ir tai, kad įmonei ,,Vadovauja R. kuris nefiguroja kaip direktorius bet jis ira savininkas“.

28. Pažymėtina, kad nors atsakovas ieškovės atžvilgiu ir turi neigiamą nuomonę, suformuotą dėl ankstesnių tarpusavio konfliktiškų santykių, ir nors atsakovo teisė reikšti savo nuomonę apima ir teisę vartoti tam tikras lingvistines bei literatūrines raiškos priemones, tačiau jo vartojami žodžiai ir formuluotės negali pažeisti nekaltumo prezumpcijos, asmens garbės ir orumo. Nekaltumo prezumpcija, pagal kurią asmuo nėra laikomas kaltu iki įstatymo nustatyta tvarka bei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bus įrodyta priešingai, yra konstitucinis principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad kol asmens kaltumas padarius nusikaltimą nebus pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, asmens įvardijimas padarius nusikaltimą pripažintinas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejasi su asmens orumu ir garbe, kitomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis, todėl asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimu pažeidžiama jo garbė ir orumas. Todėl tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimą, nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumą žeminančio pobūdžio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008).

29. Nagrinėjamu atveju atsakovo pavartota formuluotė „Ten sukčiu aferistu kompanija“ pagal savo esmę yra sukčiavimo faktą konstatuojantis terminas, kuris pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas laikomas nusikaltimu ir tokia atsakovo paskleista žinia leido pašaliniam asmeniui (potencialiems ieškovės klientams ir darbuotojams) susidaryti regimybę, kad ieškovė yra teista dėl sukčiavimo. Taigi, atsižvelgiant į konstitucinį nekaltumo prezumpcijos principą, tokio pobūdžio informacijos atitikimą tikrovei galėtų patvirtinti tik apkaltinamasis nuosprendis, o ne atsakovo apeliaciniame skunde pasakojama situacija apie tai, kad jam dirbant įmonėje (atsakovas yra atleistas daugiau nei 10 m.) į įmonę buvo atvykę pareigūnai iš Vilniaus miesto VPK Kriminalinis Policijos skyriaus dėl dviejų darbuotojų sulaikymo. Apeliantas taip pat mini aplinkybę, kad ieškovei ne kartą buvo nustatyti 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.165/2014 Reglamento pažeidimai, tačiau tai nėra pagrindas skleisti tokio pobūdžio žinias apie ieškovę, kurias paskleidė atsakovas. Taigi, atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad ieškovė būtų teista už sukčiavimą ar kokią kitą nusikalstamą veiką. Priešingai, ieškovė pateikė į bylą raštą pavirtinantį, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistų registro 2021 m. gegužės 25 d. duomenimis UAB „Irsana“ nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai ir ji nebuvo nuteista.

30. Objektyviais duomenimis atsakovas nepagrindė ir paskleistos žinios, kad įmonei ,,Vadovauja R. kuris nefiguroja kaip direktorius bet jis ira savininkas“. Apeliantas nurodo, kad šią aplinkybę pagrindžia jo paties asmeninė patirtis, liudytojai V. S. ir J. K. ir N. T.. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad komentarus, kuriuos ieškovė prašė pripažinti pažeidžiančiais dalykinę reputaciją atsakovas parašė 2020 m. pabaigoje – 2021 m. pradžioje ir iš jų turinio galima spręsti, kad komentatorius kalba apie įmonės situaciją esamuoju laikotarpiu. Pažymėtina, kad pats atsakovas, tiek minėti liudytojai jau itin ilgą laiką (10-11 metų) nedirba bendrovėje. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie asmenys objektyviai negali nurodyti reikšmingų aplinkybių apie ieškovės veiklą bylai aktualiu laikotarpiu. Kita vertus, teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. M., kuri bendrovėje dirbo 13 metų ir išėjo iš darbo prieš 4 metus, nurodė, kad darbiniais klausimais kreipdavosi į vyr. buhalterę ir direktorių M. Š., kuris ir yra ieškovės vadovas.

31. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad ieškovė neįrodė, kad jos reputacija realiai nukentėjo.

32. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad juridinio asmens dalykinė reputacija ginama teismo, kai konstatuojamas realus faktinis jos sumenkėjimas kaip paskleistų duomenų padarinys, todėl teismas, vertindamas poreikio riboti saviraiškos laisvę juridinio asmens dalykinės reputacijos naudai pagrįstumą, taip pat turi atsižvelgti į realius faktinius padarinius: į tai, koks yra paskleistos informacijos paplitimo mastas, poveikis ir realiai patirta žala. Šiuo aspektu būtina įvertinti juridinio asmens, kuris gina reputaciją, individualias savybes ir jo veiklos pobūdį; jeigu asmeniui, kurio veikla ,,normali“ (niekuo neišsiskirianti poveikio viešajam interesui aspektu), pakanka įrodyti, kad dėl paskleistos informacijos pasikeitė jo savybių, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas, tuo atveju, kai dalykinę reputaciją gina asmuo, kurio veikla visuomenėje yra vertinama prieštaringai, jis turi įrodyti, jog paskleistų žinių padariniai yra rimti neigiami asmens vertinimo poslinkiai: finansiniai nuostoliai, neigiamas poveikis savininkams ir darbuotojams, kiti neigiami padariniai ar panašaus pobūdžio aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2012).

33. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.).

34. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiame sprendime atsižvelgė į nutarties 33 punkte nurodytus kriterijus. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės potencialios klientės laiškas, kuriame ji atsisako sudaryti sandorį dėl perskaitytų komentarų apie ieškovę, tai, kad informacija yra paskelbta viename populiariausių portalų, teikiančių informaciją apie verslo subjektus, tai, kad atsakovas net kelis kartus rašė komentarus siekdamas sudaryti įspūdį, kad juos rašo skirtingi asmenys, remiantis įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais yra pakankami pripažinti realų ieškovės reputacijos nukentėjimą.

35. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė visą ieškovės reikalautą turtinę žalą, nors teismas konstatavo tik kelių sakinių neatitiktį. Ieškovės turtinę žalą šiuo atveju sudarė teisinių paslaugų išlaidos, kurias ieškovė patyrė kreipdamasi su prašymais į portalą dėl atsakovo paskleistos žinios pašalinimo, taip pat su pretenzija į atsakovą. Atkreiptinas dėmesys, kad įvertinus minėtų dokumentų turinį, akivaizdu, kad išlaidos už juos nebuvo siejamos su prašomų pašalinti sakinių ar žodžių kiekiu. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad ieškovo turtinės žalos dydis turėtų priklausyti nuo to, kiek žodžių ar sakinių teismas pripažino pažeidžiančiais ieškovės dalykinę reputaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų visumą, taip pat ieškovei pateiktus turtinę žalą pagrindžiančius įrodymus ir atsakovui neįrodžius pagrindų mažinti žalą, pagrįstai priteisė ją visa apimtimi.

36. Esant nurodytų argumentų visumai apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcijos atsakovas nepaneigė. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad asmens teisės pagal CK 2.24 straipsnį ginamos nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė visas šias sąlygas, o atsakovo apeliacinio skundo argumentai nei vienos iš jų nepaneigė. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų susijusių su neturtinės žalos pagrindimu apeliacinės instancijos teismas pasisakys toliau vertindamas ieškovės apeliacinio skundo pagrįstumą.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų.

37. Ieškovė nesutinka su skundžiamu sprendimu priteistu 200 Eur neturtinės žalos dydžiu ir prašo jį padidinti iki 10 000 Eur, motyvuodama tuo, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, o priteista 200 Eur kompensacija yra aiškiai nepakankama. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė neįrodė neturtinės žalos, todėl ji priteista nepagrįstai.

38. EŽTT praktikoje akcentuojama, kad nepakankamos kompensacijos, kaip ir pernelyg didelės, priteisimas gali sukelti pagarbos materialinėms Europos Žmogaus Teisių Konvencijos teisėms (privatumo, nuosavybės, saviraiškos laisvės) problemas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet ir atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

39. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyti neturtinės žalos požymiai daugiausia taikytini tik fiziniam asmeniui (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija), tačiau tai nepaneigia neturtinės žalos juridiniam asmeniui atsiradimo galimybės, kuri dažniausiai pasireiškia reputacijos pablogėjimu, juridinio asmens pažeminimu, jo socialinių santykių sumažėjimu ir kita. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įrodymų, dėl šių įstatyme įtvirtintų kriterijų, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, ne visada objektyviai galima surinkti, todėl teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-169/2006).

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad paskleisti duomenys apie ieškovę, įvertinus paskelbtų duomenų pobūdį, vietą, kur jie paskelbti, aiškiai sukelia neturtinio pobūdžio praradimus, todėl priešingai, nei teigia atsakovas, neturtinės žalos padarymo faktas šioje byloje nekelia abejonių. Nors pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į daugelį neturtinei žalai nustatyti reikšmingų kriterijų, tačiau teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliacinio skundo teiginiais, kad 200 Eur neturtinė žala yra nepakankama ir neproporcinga satisfakcija, įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mąstą ir būdą, šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, taip pat kasacinio teismo praktikoje priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius panašaus pobūdžio bylose.

41. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybės, kad atsakovo paskleista tikrovės neatitinkanti žinia apie ieškovę viešojoje erdvėje buvo pakankamai trumpą laiką, nėra galimybės įvertinti, kiek potencialių ieškovės klientų (darbuotojų) ją matė, tai, kad atsakovas šią žinią paskleidė nesiekdamas pelno, taip pat įvertinus ieškovės patirtos turtinės žalos dydį, sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovės reikalaujamas priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos dydis yra neproporcingas ir neadekvatus nagrinėjamos bylos kontekste. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad, siekiant tinkamai įvertinti pagrįstą žalos dydį nagrinėjamo byloje reikšmingomis laikytinos aplinkybės, jog žinia paskleista viename populiariausių tinklapių šalyje, kuris paieškos sistemoje suvedus ieškovės pavadinimą rodomas pirmu numeriu, tai, kad atsakovas veikė tyčia, komentarus pasirašė skirtingais pseudonimais, taip siekdamas sudaryti įspūdį, kad atsiliepimai yra ne vieno asmens, ir tai, kad komentaruose ieškovė kaltinama nusikalstama veika. Svarbus ir atsakovo elgesys po duomenų paskleidimo, t. y. pašalinus atsakovo komentarus, jis parašė dar vieną komentarą. Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teisėjų kolegija mano, kad ieškovės teisių pažeidimui būtų proporcingas 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris priteistinas ieškovei iš atsakovo.

42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl priteistinos turtinės žalos dydžio, priteisiant ieškovei 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai perskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje praktikoje dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo aiškinama, jog teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

45. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė iš viso 3002,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 324,00 Eur žyminis mokestis ir 2678,20 Eur už teisinių paslaugų išlaidos. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, motyvuodama tuo, kad, nors pirmosios instancijos teismas priteisė mažesnį neturtinės dydį nei ieškovė reikalavo, tačiau iš esmės turi būti laikoma, kad šis ieškovės materialinis teisinis reikalavimas patenkintas. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliantės argumentais.

46. Pažymėtina, jog kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad nors CPK normose nenustatyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, tačiau, atsižvelgiant į neturtinės žalos atlyginimo specifiką, kad neturtinės žalos dydį galutinai nustato teismas, skirstant bylinėjimosi išlaidas tokio pobūdžio bylose, turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Kasacinio teismo vertinimu, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo bylinėjimosi išlaidų paskirstymui pritaikius proporcingumo principą gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021)). Minimoje byloje kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negalėjo turėti esminės įtakos atsakovės teisinės gynybos nuo pareikštų reikalavimų apimčiai, todėl net ir įvertinus, kad ieškovo pareikštas materialusis teisinis reikalavimas atsakovei dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies laikytina, kad ieškovo reikalavimas materialine teisine prasme buvo patenkintas pilna apimtimi.

47. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nurodytą praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju neatsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės reikalautos 10 000 Eur neturtinės žalos priteista tik 2 000 Eur, laikytina, jog šis ieškovės materialinis reikalavimas buvo patenkintas pilnai. Įvertinus, kad buvo patenkintas ieškovės reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš dalies tenkintas reikalavimas dėl atsakovo paskleistos informacijos pripažinimo pažeidžiančia dalykinę ieškovės reputaciją, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 75 proc. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina 2 251,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

48. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 660 Eur teisinės pagalbos išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į 44, 46 nutarties punkte nurodytą reglamentavimą ir teismų praktiką, vertintina, kad apeliantės materialinis reikalavimas padidinti priteistinos neturtinės žalos dydi iš esmės buvo patenkintas, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 2 660 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės apeliacinį skundą tenkinti.

Atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl neturtinės žalos dydžio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad atsakovo A. D. svetainėje www.rekvizitai.lt, iš IP adreso 28mc0a5i paskleista informacija apie ieškovę UAB „Irsana“ :

„A.

Vadovauja R. kuris nefiguroja kaip direktorius bet jis ira savininkas.“ (paskleista 2021-01-15 09:38:05 ),

Ten sukčiu aferistu kompanija.“ (paskleista 2021-01-26 10:35:11), neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovės UAB „Irsana“ dalykinę reputaciją.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Irsana“ juridinio asmens kodas 124560631, 1 058,75 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt aštuonis eurus ir 75 ct) turtinei žalai ir 2 000,00 Eur (du tūkstančius eurų ir 00 ct) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą (3 258,75 Eur ) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 251,65 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 65 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Irsana“ juridinio asmens kodas 124560631, 16,35 Eur (šešiolika eurų 35 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą“.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Irsana“ juridinio asmens kodas 124560631, 2 260,00 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.