Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos RAB „T. I.“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo mažajai bendrijai (toliau MB) „M.“, trečiajam asmeniui OOO „B.“, institucijai teikiančiai išvadą – Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl nemokumo bylos iškėlimo netenkintinas.

4. JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

5. Pareiškėja nurodė, kad yra atsakovės kreditorė ir atsakovės MB „M.“ įsiskolinimas siekia 68602 USD. Prieš tai minėta, kad atsakovė nesutiko su pareiškėjos teiginiais dėl įsiskolinimo, nurodydama, jog pareiškėja tiesiogiai nėra pervedusi lėšų MB „M.“; mokėjimo pavedimas 26100 USD sumai MB „M.“ nėra gautas ir patvirtina Citadele banko sąskaitos išrašas; 2022 m. vasario 10 d. atliktas mokėjimo pavedimas 26100 USD ne pareiškėjos, o (duomenys neskelbtini); 2022 m. vasario 16 d. atliktas mokėjimo pavedimas 8390 USD ne pareiškėjos, o (duomenys neskelbtini).

6. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad nei ĮBĮ nuostatose, nei teismų praktikoje nėra suformuluota taisyklė, kad tik kreditorius, kurio reikalavimo teisė pripažinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-719/2007). Priešingas vertinimas apsunkintų bankroto bylos inicijavimą ir sudarytų sąlygas skolininkams išvengti bankroto bylos iškėlimo, kadangi vien kreditoriaus reikalavimo ginčijimas užkirstų kelią svarstyti skolininko mokumo ir bankroto bylos iškėlimo klausimą. Bankroto bylos kėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimo teisė ir dydis nenustatinėjami, šie klausimai sprendžiami iškėlus skolininkui bankroto bylą ir sprendžiant dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo ir dydžio (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-186/2005).

7. Taigi, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas kreditoriaus reikalavimo pagrįstumą vertina tik preliminariai. Teismo vertinimu, šalių ginčas dėl 68 602 USD lėšų gavimo nėra kliūtis išspręsti pareiškėjos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą.

8. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 21 straipsnio 2 dalį bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Pagal JANĮ 22 straipsnio 3 dalį teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; 2) juridinis asmuo nėra nemokus; 3) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

9. Sistemiškai taikant JANĮ 21 straipsnio 2 dalį ir JANĮ 22 straipsnio 3 dalies 2–3 punktus, taip pat atsižvelgiant į lingvistinę JANĮ 21 straipsnio 2 dalies formuluotę matyti, kad siekiant juridiniam asmeniui iškelti bankroto bylą turi būti nustatomos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) juridiniam asmeniui neturi būti keliama ir iškelta restruktūrizavimo byla (negatyvioji prielaida); 2) juridinis asmuo yra nemokus (pozityvioji prielaida).

10. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020). Įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia (arba patvirtina) balanse įrašytų duomenų teisingumą (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013, 2020 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-781/2020 26, 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1202-553/2022). Taigi, siekiant nustatyti realią bendrovės finansinę padėtį, svarbu įvertinti ir kitus į bylą pateiktus duomenis apie bendrovės turimą turtą ir įsipareigojimus.

11. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Šiaulių apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 26 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-344-883/2023 paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. preliminarų sprendimą, kuriuo teismas priteisė ieškovui OOO „B.“ iš atsakovės mažosios bendrijos „M.“ 148 299,92 Eur avansą, 8469 Eur palūkanas, 880 Eur išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu ne teismo tvarka, iš viso - 157 649 Eur, 10,50 proc. metines procesines palūkanas, 1079,00 Eur žyminį mokestį ir 1349 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-58-933/2024 Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą.

12. Iš MB „M.“ teismui 2024 m. gegužės 6 d. pateikto kreditoriaus sąrašo nustatyta, kad bendrija turi vieną kreditorių trečiąjį asmenį OOO „B.“. Minėta, kad šis kreditorius OOO „B.“ prašė pareiškėjos RAB „T. I.“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Be to, MB „M.“ nurodė, kad debitorinių įsiskolinimų suma sudaro 283 450,56 Eur.

13. MB „M.“ 2024 m. kovo 30 d. balanso duomenimis, bendrijos turto vertė siekia 559 483 Eur, o mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų suma sudaro 126 507 Eur.

14. Nors, iš MB „M.“ pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad bendrija 2023 m. dirbo nuostolingai ir nuostoliai siekė 23 823 Eur, teismas plačiau neanalizuoja atsakovės duomenų apie įmonės ūkinę-komercinę veiklą, kadangi JANĮ įmonės nemokumo nesieja su vykdomos veiklos pelningumo rodikliais, todėl duomenys apie atsakovės nuostolius rodo ne įmonės esamą nemokumą, o finansinę įmonės padėtį (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-250/2010).

15. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

16. Nors juridinio asmens nemokumo būsenai konstatuoti pakanka nustatyti bent vieno iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių arba 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-245-407/2021), tačiau šiuo atveju daryti išvadą, kad egzistuoja elementas, jog atsakovė MB „M.“ negali vykdyti turtinių prievolių, negalima.

17. Pasisakydamas dėl pareiškėjos RAB „T. I.“ nurodyto 68 602 USD atsakovės MB „M.“ įsiskolinimo, teismas pažymi, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas nevertina šio reikalavimo pagrįstumo.

18. Be to, tuomet, kai atsakovė ginčija ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą įsiskolinimą, šis įsiskolinimas neįskaičiuojamas į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1536/2010).

19. Pabrėžtina, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovė neturi finansinių galimybių vykdyti prievolių potencialiems kreditoriams.

20. Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, kiekvienu atveju svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019).

21. Teismo vertinimu, į bylą pateikti duomenys, o taip pat atsakovės aktualūs finansinės atskaitomybės dokumentai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė MB „M.“ yra susidūrusi su laikino pobūdžio finansiniais sunkumais.

22. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovė MB „M.“ neatitinka nemokios įmonės kriterijų. Teismo vertinimu, šiuo atveju prioritetas turėtų būti teikiamas įmonės veiklos išsaugojimui. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė būtų patyrusi tokių rimtų finansinių sunkumų, dėl kurių negalėtų tęsti veiklos, ar neegzistuotų jokios perspektyvos atkurti įprastą veiklos vykdymą bei stabilizuoti bendrovės finansinę būklę. Bankroto bylos iškėlimas atsakovei, kuri šiuo metu vykdo veiklą, būtų neproporcinga priemonė, prieštaraujanti nemokumo teisės reabilitaciniam tikslui, o taip pat ir kreditorių interesams gauti jų finansinio reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir kai išanalizavus visus įrodymus, teismui nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie atsakovės turto vertės bei įsipareigojimų (skolų) santykį, teismui nepakanka įrodymų konstatuoti atsakovės nemokumą. Kitų JANĮ numatytų bankroto bylos iškėlimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl bankroto bylą atsakovei atsisakytina kelti.

23. Teismas nepriteisia trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų, kadangi teisinis reglamentavimas nenumato tokių išlaidų atlyginimo trečiajam asmeniui teismui nagrinėjant bylą pagal pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis JAN 2 straipsniu, 21 straipsnio 3 dalies 2 punktu, CPK 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos RAB „T. I.“ pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei MB „M.“ atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.