- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-16
- Bylos Nr.
- e2S-3220-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25433-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas, A. S., H. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, A. S., H. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. S. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad terminas palikimui priimti po jo tėvo G. (H.) S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti pareiškėjui L. S. praleistą terminą palikimui priimti. Pareiškėjas nurodė, jog:
1.1. (duomenys neskelbtini) mirė jo senelė V. S. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas, V. S. sūnus, G. (H.) S. G. (H.) S. susilaukė trijų sūnų: H. S., L. S. ir A. S. Pareiškėjo senelė V. S. nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Šiame name tiek iki pareiškėjo senelės mirties, tiek po to gyveno pareiškėjo tėvas G. S., kuris po savo motinos V. S. mirties jos palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Po savo tėvo mirties pareiškėjas L. S. paveldėjo jo turto dalį (įskaitant ir gyvenamojo namo dalį), faktiškai priimdamas palikimą;
1.2. Vilniaus m. 36-asis notaro biuras atsisako išduoti L. S. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, nes jis praleido įstatymo nustatytą terminą paduoti pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas nustatytu terminu nesikreipė dėl palikimo priėmimo dėl svarbios priežasties. (duomenys neskelbtini), t. y. tėvo mirties dieną, pareiškėjas buvo nepilnametis (10 metų amžiaus) ir neturėjo civilinio teisinio veiksnumo, todėl negalėjo savarankiškai atlikti teisiškai reikšmingų palikimo priėmimo veiksmų. Būdamas vaikas, neturėdamas jokių teisinių žinių, pareiškėjas L. S. negalėjo įgyvendinti savo teisių ir priimti jam priklausančio palikimo, o pareiškėjo mama, būdama jo įstatymine atstove iki jo pilnametystės, dėl teisinio neišprusimo, nežinojimo ir nesirūpinimo savo vaikais taip pat neįgyvendino pareiškėjo interesų. Apie tai, kad pareiškėjo brolis H. S. priiminėja palikimą po jų tėvo mirties, pareiškėjas L. S. sužinojo tik gavęs iš Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. e2YT-20939-1089/2019, kurioje pareiškėjas taip pat teikė prašymą dėl juridinio fakto nustatymo (palikimo priėmimo faktiniu valdymu);
1.3. tiek pareiškėjas L. S., tiek pareiškėjo brolis H. S. gyvena name (duomenys neskelbtini), prižiūri šį namą, atlieka jo remontą, moka mokesčius už komunalinius patarnavimus. Pareiškėjo gyvenamoji vieta taip pat yra deklaruota šiame name. Pareiškėjas niekada neatsisakė teisės į palikimą ir kryptingai jo siekė. Pareiškėjas teikė teismui atsiliepimą civilinėje byloje Nr. e2YT-20939-1089/2019, be to, pareiškėjas ir pats kreipėsi su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti turtą po tėvo mirties (civilinė byla Nr. 2YT-1729-905/2021), tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškimą atmetė tuo pagrindu, jog pareiškėjas palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametis ir savarankiškai negalėjo faktiškai užvaldyti palikimo. Tai reiškia, kad pareiškėjo L. S. vidinė valia priimti palikimą visada egzistavo, tik nebuvo įgyvendinta dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių.
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas prašė pareiškėjo L. S. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo G. (H.) S. palikimo perėjimą valstybei, todėl, esant pagrindui atnaujinti įstatymų nustatytą terminą dėl G. (H.) S. palikimo priėmimo, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
3. Suinteresuoti asmenys H. S. ir A. S. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo L. S. pareiškimą dėl termino palikimui, atsiradusiam po tėvo mirties, priimti atnaujinimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
4.1. nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)) iki pareiškimo pateikimo teismui dienos (2021 m. rugsėjo 15 d.) yra praėję daugiau nei 31 metai. Pareiškėjas, nors ir nurodo, jog palikimo atsiradimo dieną buvo 10 metų amžiaus, tačiau nenurodo jokių aplinkybių, dėl kokių svarbių priežasčių nesikreipė į teismą dėl termino priimti palikimui atnaujinimo kai sulaukė pilnametystės ir tapo veiksniu ((duomenys neskelbtini)), t. y. ilgiau nei 23 metus. Pareiškėjas ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teises;
4.2. Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-20939-1089/2019 pareiškėjas L. S. buvo informuotas apie bylos iškėlimą 2019 m. liepos 2 d., jam įteikus procesinius dokumentus. Byla buvo užbaigta 2019 m. rugsėjo 22 d. sprendimu, kuriame nustatyta, kad palikimą 1990 m. birželio 6 d. faktiniu valdymu priėmė pareiškėjo brolis H. S. Pareiškėjas L. S. 2020 m. rugsėjo 16 d. taip pat buvo pateikęs pareiškimą teismui, kuriuo prašė nustatyti, jog ir jis priėmė palikimą faktiniu valdymu, tačiau toks pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. nutartimi buvo atmestas civilinėje byloje Nr. 2YT-1729-905/2021;
4.3. palikimo atsiradimo dieną ((duomenys neskelbtini)) galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, pagal kurio 588 straipsnio 1 dalį įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 588 straipsnio 1 dalį, palikimas gali būti priimamas, pasibaigus praleistam terminui, ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Suinteresuoti asmenys H. S. ir A. S. atsiliepimo nepateikė. Aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, rodo esant ginčui tarp pareiškėjo ir palikimą priėmusio brolio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Pareiškėjas L. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti, kad terminas palikimui priimti po jo tėvo G. (H.) S., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties praleistas dėl svarbių priežasčių ir atnaujinti pareiškėjui L. S. praleistą terminą palikimui priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nurodė, jog per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė dėl palikimo priėmimo dėl svarbios priežasties. (duomenys neskelbtini), t. y. tėvo mirties dieną, pareiškėjas buvo nepilnametis (10 metų amžiaus) ir neturėjo civilinio teisinio veiksnumo, todėl negalėjo savarankiškai atlikti teisiškai reikšmingą palikimo priėmimo veiksmą. Būdamas vaikas, neturėdamas teisinių žinių, pareiškėjas negalėjo įgyvendinti savo teisių ir priimti jam priklausiančio palikimo, o pareiškėjo mama, būdama jo įstatymine atstove iki jo pilnametystes, dėl teisinio neišprusimo, nežinojimo ir nesirūpinimo savo vaikais neįgyvendino pareiškėjo teisių;
5.2. pareiškėjas L. S. kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo pradėjus faktiškai valdyti turtą po palikėjo mirties fakto nustatymo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas byloje Nr. 2YT-1729-905/2021 pareiškimo netenkino. Pareiškėjas neturi aukštojo teisinio išsilavinimo, neturi teisinių žinių, todėl nežinojo, jog pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti notarui per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Pareiškėjas L. S. nuolat rūpinosi ir iki šiol rūpinasi senelei V. S. ir tėvui H. S. nuosavybės teise priklausiusiu turtu, juo naudojasi, prižiūri, faktiškai valdo, tačiau dėl savo jauno amžiaus (nepilnametystės) negalėjo laiku kreiptis į notarų biurą priimti palikimo po tėvo mirties, kad jam būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą;
5.3. nors teismas nutartį ir motyvavo tuo, jog pareiškėjas pernelyg ilgai delsė kreiptis į teismą, tačiau laiko tarpas tarp palikimo atsiradimo ir kreipimosi į teismą pats savaime negali būti pagrindas pareiškimui atmesti ir neanalizuoti (nevertinti) kitų reikšmingų aplinkybių. Teismas nustatė, jog pareiškėjas, mirus tėvui, tebuvo 10 metų amžiaus, todėl natūralu, jog pats palikimo priimti (kreiptis į notarą) negalėjo. Sulaukęs 18 metų, pareiškėjas buvo baigęs tik 8 klases vidurinėje mokykloje, neturėjo ne tik teisinių, bet ir gyvenimiškų žinių. Pareiškėjas visą laiką gyveno palikimą sudarančiame gyvenamajame name, niekas jo nereikalavo išsikraustyti, todėl jis buvo tikras, kad namas priklauso ir jam. Vėliau, įgijęs daugiau žinių, pareiškėjas buvo tikras, kad jis yra priėmęs palikimą faktiniu valdymu kaip ir jo brolis, kuris taip pat nebuvo susitvarkęs palikimo dokumentų. Pareiškėjas, neturėdamas teisinių žinių, nesuprato, kad jis, būdamas nepilnametis, negalėjo priimti palikimo faktiškai jį valdydamas;
5.4. pareiškėjo brolis dėl palikimo priėmimo į teismą taip pat kreipėsi tik 2019 metais, todėl termino atnaujinimas pareiškėjui niekaip nepažeistų kitų asmenų interesų, kadangi laiko prasme pareiškėjas ir jo brolis palikimo priėmimo dokumentus tvarkosi iš esmės tuo pačiu metu. Nepagrįstas teismo argumentas, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, rodo esant ginčui tarp pareiškėjo ir palikimą priėmusio brolio. Brolis jokio atsiliepimo nepateikė, taip išreikšdamas nesuinteresuotumą bylos baigtimi.
6. VĮ Turto bankas prašo pareiškėjo L. S. atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimas / nutartis neturės jokios įtakos VĮ Turto banko teisėms ir pareigoms.
7. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
9. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjo L. S. tėvas G. (H.) S. mirė (duomenys neskelbtini). G. (H.) S. susilaukė trijų sūnų: H. S., gim. (duomenys neskelbtini), L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini).
11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-20939-1089/2019 tenkintas pareiškėjo brolio H. S. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodytoje byloje nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, jog: H. S. tėvas G. S. (gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini)) priėmė po savo motinos V. S. (gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini)) atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą; H. S. priėmė po tėvo G. S. mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Teismas nurodytoje byloje neanalizavo, ar G. S. palikimą, pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti, be H. S., galėjo priimti ir kiti asmenys.
12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1729-905/2021 atmestas pareiškėjo L. S. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo tėvo G. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Teismas nurodytoje byloje pareiškimą atmetė konstatavęs, jog nėra įrodymų, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą (per šešis mėnesius po tėvo mirties) būtų faktiškai atlikęs palikimo (ar jo dalies) priėmimo veiksmus – pareiškėjas buvo tik 10 metų amžiaus, t. y. neturėjo civilinio teisinio veiksnumo, taip pat pareiškėjas nekėlė klausimo dėl šio termino atnaujinimo.
13. Šioje byloje pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas atnaujinti pareiškėjui L. S. praleistą terminą jo tėvo G. (H.) S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atmetė, nurodydamas, jog pareiškėjas ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas įgyvendinti savo, kaip įpėdinio, teisių, todėl sprendė, kad terminas buvo praleistas nesant svarbių priežasčių.
14. Taigi, apeliacinės instancijos teismas toliau vertina, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai taikė materialinės teisės normas.
15. Konkrečiu atveju palikimas, į kurį pretenduoja pareiškėjas, atsirado (duomenys neskelbtini), mirus pareiškėjo tėvui. Taigi, palikimas atsirado iki 2001 m. liepos 1 d., ir tokio palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintame Civiliniame kodekse (toliau – ir 1964 m. CK). Dėl to, sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas, taikytinos 1964 m. CK nuostatos.
16. 1964 m. CK 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. 1964 m. CK 588 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
17. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.
18. Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu galiojęs, tiek vėlesnis įstatyminis reglamentavimas numatė galimybę įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo/atnaujinimo, įrodinėjant, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
19. Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminą palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą įstatymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio atnaujinti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
20. Byloje nustatyta, kad palikimo atsiradimo dieną pareiškėjas L. S. buvo nepilnametis, tai yra 10 metų amžiaus, pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo pareiškėjo vardu nesikreipė jo atstovė pagal įstatymą – motina. Pareiškėjas nurodė, jog motina vaikais nesirūpino. Pareiškėjo prašymas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo pirmosios instancijos teisme užregistruotas 2021 m. rugsėjo 15 d., tai yra praėjus daugiau nei 23 metams nuo dienos, kada pareiškėjas sulaukė pilnametystės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog laiko tarpas tarp palikimo atsiradimo ir kreipimosi į teismą pats savaime negali būti pagrindas pareiškimui atmesti ir neanalizuoti (nevertinti) kitų reikšmingų aplinkybių.
21. Pareiškėjas nurodo, jog jis visą laiką gyveno ir šiuo metu gyvena palikimą sudarančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būtent šiame name pareiškėjas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, niekas jo nereikalavo iš namo išsikraustyti, todėl jis buvo tikras, kad namas priklauso ir jam, taip pat, kad jis yra priėmęs palikimą faktiniu valdymu kaip ir jo brolis, kuris taip pat ilgą laiką nebuvo susitvarkęs palikimo priėmimo dokumentų.
22. Pažymėtina, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių. Šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės (nuolatinis gyvenimas name, komunalinių mokesčių mokėjimas, rūpinimasis namu ir jo priežiūra) patvirtina asmens apsisprendimą (valią) priimti palikimą iš karto po jo atsiradimo, t. y. mirus palikėjui, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių pareiškėjas negalėjo atlikti/neatliko įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Palikimo atsiradimo metu pareiškėjas buvo tik 10 metų amžiaus, jo įstatyminė atstovė nesirūpino palikimo priėmimu pareiškėjo vardu, pareiškėjas yra baigęs tik 8 klases vidurinėje mokykloje, neturi teisinio išsilavinimo. Šiuo aspektu svarbu ir tai, jog ne tik pareiškėjas, bet ir jo brolis H. S. ilgą laiką nebuvo susitvarkęs palikimo priėmimo dokumentų, kaip ir pareiškėjo tėvas G. S. (juridinis faktas dėl to, kad G. S. palikimą priėmėm faktiniu valdymu, nustatytas teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-20939-1089/2019), taigi akivaizdu, jog tiek pareiškėjas, tiek jo aplinkos asmenys (tėvas, motina, broliai) teisinio reglamentavimo tiesiog nežinojo.
23. Pareiškėjo brolis H. S. tik 2019 metais inicijavo civilinę bylą Nr. e2YT-20939-1089/2019 dėl juridinę reikšmę turinčių faktų (palikimo priėmimo faktiniu valdymu) nustatymo. Pažymėtina, jog minėtoje byloje pareiškėjas L. S. 2019 m. liepos 22 d. atsiliepimu į brolio pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo taip pat prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog jis kartu su broliu H. S. priėmė (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo palikimą, faktiškai pradėdami turtą valdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi L. S. nustatė 7 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos už pareikštą reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sumokėti 50 Eur dydžio žyminį mokestį, o, L. S. teismo nustatytu terminu nepateikus duomenų apie žyminio mokesčio sumokėjimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 20219 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi L. S. reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo laikytas nepaduotu ir grąžintas suinteresuotam asmeniui. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2019 m. spalio 22 d. sprendimu nustatydamas juridinį faktą, jog H. S. priėmė po tėvo G. S. mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, neanalizavo, ar G. S. palikimą, pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti, galėjo priimti ir kiti asmenys (konkrečiu atveju pareiškėjas L. S.).
24. Nurodytos aplinkybės, chronologinė įvykių seka, byloje esantys įrodymai bei išnagrinėtų civilinių bylų Nr. e2YT-20939-1089/2019 ir Nr. 2YT-1729-905/2021 duomenys patvirtina pareiškėjo siekį paveldėti mirusiojo tėvo turtą ir leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą (CPK 185 straipsnis), kad pareiškėjas apie faktą, jog tėvo palikimui priimti reikalinga atlikti papildomus veiksmus, o ne tik toliau gyventi name, ilgą laiką nežinojo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog pareiškėjas dėl objektyvių priežasčių (teisinių žinių stokos ir nežinojimo) neturėjo galimybės kreiptis dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą.
25. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą atmetė ir remdamasis argumentu, jog šioje byloje suinteresuoti asmenys H. S. ir A. S. (pareiškėjo L. S. broliai) atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, o aplinkybė, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą, pasak teismo, rodo esant ginčą tarp pareiškėjo ir palikimą priėmusio brolio. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šie pirmosios instancijos teismo argumentai nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis (CPK 178 straipsnis). Teismo sprendimas (nutartis) negali būti grindžiamas spėjimais ar prielaidomis (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
26. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog nagrinėjamos bylos elektroninėje kortelėje 2021 m. rugsėjo 23 d. ir 2021 m. rugsėjo 28 d. yra žyma, jog 2021 m. rugsėjo 22 d. procesiniai dokumentai buvo įteikti suinteresuotiems asmenims – pareiškėjo broliams A. S. ir H. S. Taigi, suinteresuotiems asmenims apie pareiškėjo inicijuotą teisminį procesą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo neabejotinai buvo žinoma, tačiau jie nepasinaudojo teise pareikšti savo nuomonę ar prieštaravimą dėl pareiškėjo prašymo. Todėl yra pagrindas teigti, kad ginčas dėl teisės paveldėti šioje byloje nėra kilęs. VĮ Turto bankas taip pat neprieštarauja pareiškimo tenkinimui, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas pažeis teisių santykių stabilumą ar neigiamai paveiks byloje dalyvaujančių suinteresuotų asmenų teisės bei teisėtus interesus ir / ar viešąjį interesą.
27. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo priežasčių egzistavo ir jos laikytinos svarbiomis pateisinti termino praleidimą. Šiuo atveju pareiškėjas yra pirmos eilė įpėdinis (mirusiojo sūnus). Bylos duomenys patvirtina, kad pagal savo išvystytus socialiai orientuotus gebėjimus pareiškėjas tinkamai atliko visus veiksmus, kurie priklausė būtent nuo jo valios ir galėjo būti jo kontroliuojami, pas jį buvo susiformavusi valia priimti palikimą. Vertinant termino praleidimo priežastis pažymėtina, kad pareiškėjas po sužinojimo apie palikimo nepriėmimo fakto tinkamą neįforminimą ėmėsi aktyvių veiksmų ir buvo rūpestingas (teikė prašymus tiek dėl juridinio fakto nustatymo, tiek dėl termino palikimo priėmimui atnaujinimo) ir, vertinant pareiškėjo elgesį, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas elgėsi ir savo teises įgyvendino nerūpestingai bei aplaidžiai (CK 1.5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir kitų asmenų (pareiškėjo brolių), kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą.
28. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias praleisto termino palikimui priimti pratęsimą / atnaujinimą, neteisingai vertino byloje esančius duomenis, todėl nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys nėra svarbios. Pripažinus, kad pareiškėjas 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytą šešių mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, yra pagrindas šį terminą atnaujinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo tėvo G. (H.) S. priimti, tenkinamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Minėta, jog šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu, atsižvelgiant į tai, pareiškėjui išaiškinama, jog, patenkinus jo pareiškimą, terminas palikimui priimti pratęsiamas trims mėnesiams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 87 straipsnio 1 dalyje 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai yra sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktą ypatingosios teisenos bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis, o pagal to paties straipsnio 7 dalį, procesinius dokumentus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos. CPK 82 straipsnyje nurodyta, jog teismai žyminį mokestį indeksuoja, atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110.
30. Pareiškėjas L. S. už pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo sumokėjo 50 Eur dydžio žyminį mokestį (mokėjimo užduoties kodas LITEKO sistemoje ZJ94886). Atsižvelgiant į tai, kad už nagrinėjamą pareiškimą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas turėjo sumokėti 43 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis), pareiškėjui grąžinama 7 Eur žyminio mokesčio permoka (CPK 87 straipsnio 1 dalis).
31. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
32. Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus (Maxima LT, UAB kvitą), patvirtinančius, jog 2021 m. lapkričio 3 d. pareiškėjas už atskirąjį skundą sumokėjo 41 Eur žyminį mokestį. Kadangi pareiškėjui žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėti nereikėjo, sumokėtas 41 Eur žyminis mokestis grąžinamas pareiškėjui (CPK 87 straipsnio 1, 5 dalys).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo L. S. prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo L. S. tėvo G. (H.) S. (gimusio (duomenys neskelbtini) ir mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties priimti.
Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.
Grąžinti pareiškėjui L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) už pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo sumokėto žyminio mokesčio dalį, tai yra 7 Eur (mokėjimo užduoties kodas LITEKO sistemoje ZJ94886).
Grąžinti pareiškėjui L. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) už atskirąjį skundą sumokėtą žyminį mokestį, tai yra 41 Eur (mokėjimo užduoties kodas LITEKO sistemoje ZK15527).
Išaiškinti, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.