Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. S. (H. S.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. S. (A. S.), L. S., valstybės įmonė „Turto bankas”, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Visų pirma, ši byla nagrinėta tik pareiškėjo H. S. pareikštų reikalavimų apimtyje. Byloje vertinta tik tai, ar iš tiesų egzistuoja pareiškėjo prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai. Ypatingosios teises bylos yra nedispozityvios. Tačiau tai nereiškia, kad, nagrinėdamas bylas ypatingosios teisenos tvarka, teismas gali savo iniciatyva išeiti už bylos ribų ir priimti sprendimą dėl prašymų, kurie nebuvo pareikšti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka (CPK 13 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai, 443 straipsnio 4 ir 8 dalys). Byloje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys atskirų savarankiškų prašymų dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų, nei prašo nustatyti pareiškėjas, nustatymo CPK apibrėžta tvarka nepareiškė, įrodymų, kurie galėtų pagrįsti tokius faktus neteikė. Taigi byloje nėra teisinio pagrindo analizuoti, ar G. S. palikimą, pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti, be pareiškėjo H. S. galėjo priimti ir kiti asmenys.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus dėl palikimų, atsiradusių iki 2001 m. liepos 1 d., priėmimo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Tiek G. S. – mirusio (duomenys neskelbtini)., tiek V. S. – mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimai buvo reglamentuoti 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintame Civiliniame kodekse (toliau – 1964 m. CK). Dėl to, sprendžiant, ar pareiškėjo prašymai yra pagrįsti, taikytinos 1964 m. CK nuostatos.

7. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą – vienas iš būdų priimti palikimą buvo faktinis pradėjimas valdyti paveldimą turtą. Aiškindamas šios teisės normos turinį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad faktiniu pradėjimu valdyti paveldimą turtą laikomi ne bet kokie veiksmai, o tokie įpėdinio veiksmai, kuriais jis savarankiškai įgyvendina paveldėto turto savininko pareigas ir teises, t. y. paveldimą turtą vertina kaip savo, juo rūpinasi, moka mokesčius ir pan. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (tarp daugelio šaltinių žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, 2012 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012).

8. Remiantis kasacinio teismo tokio pobūdžio bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika, darytina išvada, kad, sprendžiant, ar G. S. priėmė V. S., o pareiškėjas H. S. priėmė G. S. palikimą pradėdami faktiškai jį valdyti, būtina nustatyti, ar buvo atlikti aktyvūs veiksmais, patvirtinantys, jog iš pradžių G. S., o vėliau pareiškėjas, siekė valdyti paveldėtą turtą kaip šio savininkai.

9. Išanalizavus byloje pateiktus rayštinius įrodymus nustatyta, kad V. S. asmeninės nuosavybės teise nuo (duomenys neskelbtini) priklausė gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 12–13). Kaip minėta, V. S. mirė (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo byla dėl jos palikimo priėmimo užvesta nebuvo, t. y. palikimo vietos atsiradimo notariniam organui per 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nebuvo paduotas pareiškimas apie palikimo priėmimą (b. l. 16, 17). Pareiškėjo tėvas G. S. buvo V. S. sūnus (b. l. 4, 8–10, 41). Pagal Namų knygos duomenis po V. S. mirties G. S. liko gyventi jo motinai priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir jame gyveno iki mirties – (duomenys neskelbtini) (b. l. 93–110). Liudytojos J. S. (pareiškėjo teta, G. S. svainė) ir K. R. (kaimynė) parodė, kad būtent G. S. po V. S. rūpinosi jai priklausiusiu namu kaip savo, jame gyveno su šeima (2019 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 16 min. 20 sek. – 22 min. 6 sek.; 24 min. 31 sek. – 27 min. 22 sek.). Šį faktą taip pat patvirtino ir kiti G. S. sūnūs – suinteresuoti asmenys A. S. ir L. S. Pagrindo abejoti liudytojų parodymų – jie nuoseklūs, neprieštaringi, atitinka byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis, patikimumu nenustatyta (CPK 185 straipsnis, 189 straipsnio 1 dalis).

10. Byloje taip pat nustatyta, kad paveldėjimo byla dėl G. S. palikimo priėmimo nebuvo užvesta (b. l. 17). Liudytojos J. S. ir K. R. patvirtino pareiškėjo H. S. teiginius, kad po tėvo mirties jis liko gyventi V. S. priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo turtu. Tiek Namų knyga, tiek Gyventojų registro duomenys irgi patvirtina, kad pareiškėjo H. S. gyvenamoji vieta iki tėvo mirties ir po to buvo name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 42, 93–110). Pastarąją faktinę aplinkybę pagrindžia ir Vilniaus miesto 3–ojo apylinkės teismo 2004 m. vasario 3 d. sprendimas, kuriuo išspręstas pareiškėjo kitas prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jo senelis P. S. (V. S. vyras) valdė nuosavybės teise tam tikrą turtą. Nurodytame sprendime pripažinta, kad pareiškėjas H. S. gyvena jo seneliams priklausiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 14, 15). Aplinkybę, kad pareiškėjas moka su namo išlaikymu susijusius mokesčius, rūpinasi namo išlaikymu įrodo pateiktos mokėjimo knygelės kopijos (b. l. 5–7). Šių faktinių aplinkybių suinteresuoti asmenys A. S. ir L. S. neneigė, jas iš esmės pripažino.

11. Apibendrinant nurodytą, konstatuotina, kad byloje yra nustatytos tokios pareikštų reikalavimų pagrįstumo įvertinimui reikšmingos faktinės aplinkybės:

11.1. G. S. po savo motinos V. S. mirties liko gyventi jai nuosavybės teise priklaususiusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ir šiuo turtu iki mirties rūpinosi kaip savo;

11.2. pareiškėjas H. S. po savo tėvo G. S. mirties liko gyventi jo valdytame name, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi šiuo turtu, mokėjo su jo išlaikymu susijusius mokesčius.

12. Nurodyti G. S. ir pareiškėjo H. S. veiksmai atitinka palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą požymius, nurodytus šio sprendimo 7 ir 8 punktuose, t. y. G. S. iš pradžių savarankiškai pradėjo įgyvendinti jo motinai V. S. priklausiusio namo valdymo teises, o po G. S. mirties tokias teises pradėjo realizuoti pareiškėjas H. S. (CPK 185 straipsnis). Atsakydamas į jam užduotus klausimus, pareiškėjo atstovas paaiškino, kad dėl palikimo priėmimo į notarą pareiškėjas nesikreipė 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais dėl žinių stokos, ir dėl to, jog faktiškai valdė paminėtą namą (2019 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 27 sek. – 12 min. 30 sek.). Pagrindo abejoti tokio paaiškinimo patikimu ir realumu nenustatyta. Juolab, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog tėvo palikimą pareiškėjas priėmė kitu 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu – pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas įrodė, jog faktiškai buvo jo prašomi nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai. Dėl to pareiškėjo pateikti prašymai tenkinami ir nustatomi juridinę reikšmę turintys faktai, kad:

13.1. G. S. priėmė po savo motinos V. S. mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą;

13.2. pareiškėjas H. S. priėmė po savo tėvo G. S. mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo H. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Pareiškėjo H. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas G. S. (duomenys neskelbtini) priėmė po savo motinos V. S. (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėjas H. S. priėmė po tėvo G. S. mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas išduoti pareiškėjui H. S. paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.