Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-892-1011/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-03-02
Bylos Nr.
1-892-1011/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40549-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
E. G., Baudžiamojo
Nukentėjusysis
D. A., E. Ž.
Advokatai
Vidmantas Baumila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-892-1011/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40549-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.2; 2.1.10.1; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant prokurorei rūtai Šipkauskienei,kaltinamajai E. G.,nukentėjusiojo D. A. atstovui advokatui Vidmantui Baumilai,nukentėjusiojo E. Ž. atstovei advokatei Annai Grinevič,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, įgijusi pagrindinį išsilavinimą, registruota Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. (2 veikos) numatyto nusikaltimo padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent:

2022-10-24, apie 15.30 val., daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje, būdama akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio, nuplėšė nuo mažamečio D. A., gim. (duomenys neskelbtini), veido helovino kaukę ir sudavė šia kauke mažamečiui D. A. vieną kartą per skruostą, tokiu būdu sukėlė mažamečiui D. A. fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais E. G. įvykdė BK 140 str. 3 d. numatytą nusikaltimą.

Be to, E. G. sukėlė fizinį skausmą kitam mažamečiui, o būtent:

2022-10-24, apie 15.30 val., daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje, būdama akivaizdžiai apsvaigusi nuo alkoholio, nuplėšė nuo mažamečio E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), veido vaikišką plastikinę kaukę ir sudavė šia kauke mažamečiui E. Ž. 2 kartus per skruostą, tokiu būdu sukėlė mažamečiui E. Ž. fizinį skausmą,

Tokiais veiksmais E. G. įvykdė BK 140 str. 3 d. numatytą nusikaltimą.

Kaltinamoji E. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai pareikštuose kaltinimuose faktinės aplinkybės iš esmės nurodytos teisingai, savo kaltę pripažįsta. Nagrinėjamu atveju namo laiptinėje 2 vaikai, gyvenantys pirmame aukšte, bėgo iš viršaus. Tuo metu ji, būdama laiptinėje, vaikus sudrausmino. Tačiau jos adresu vaikai pasakė negražų žodį. Todėl nesusivaldė ir sudavė ranka per veidą D. 2 kartus, kitam vaikui, E., taip pat sudavė ranka per veidą vieną kartą. Taip pat E. dar aprėkė ir nurodė nelakstyti. Šio konflikto metu buvo pavartojusi alkoholio, būdama blaivi taip nepasielgtų. Matomai jos veiksmam įtakos turėjo alkoholis. Pripažįsta, kad pasielgė negerai. Nepamena, kad būtų nuplėšusi vaikams kaukes ir jomis sudavusi. Nurodė, kad šiuo metu yra registruota užimtumo tarnyboje, gauna 170 Eur pašalpą. Ieškinius pripažįsta, juos atlyginti padės draugas, kuris uždirba apie 1 000 Eur per mėnesį. Tvirtina, kad alkoholį vartoja nedažnai, nors yra pripažįsta, kad bausta administracine tvarka už nusižengimus, kurie įvykdyti esant neblaiviai. Turi valios, gali ir nevartoti alkoholio. Savo elgesį vertina kritiškai, labai gailisi.

Kadangi nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės yra aiškios, o kaltinamoji E. G. yra kaltinama nesunkių (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimų padarymu, po kaltinimų paskelbimo savo kaltę pilnai pripažino, dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo neprieštaravo prokurorė, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę įvykdžius inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

BRIT ataskaitų žiūryklės duomenys, patvirtinantys, kad 2022-10-24 5.35 val. gautas I. A. pranešimas, kad 2 a. prieš 5 min kaimynė išėjo iš savo buto ir bendrame koridoriuje trenkė per veidą pranešėjos sūnui (11 m.). GMP nereikia. Pranešė 6 buto gyventoja, laukia lauke. Patikslinus informaciją nustatyta, kad 2022-10-24 apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) antro aukšto koridoriuje kaimynė iš 34 buto E. G., gim., (duomenys neskelbtini), nuo veido nuplėšė D. A., gim., (duomenys neskelbtini), Hlovino kaukę ir vieną kartą su ta kauke sudavė jam per skruostą, taip sukeldama jam fizinį skausmą. Draugui E. Ž., gim., (duomenys neskelbtini), su nuplėšta kauke sudavė 2 kartus per skruostą, taip sukeldama jam fizinį skausmą (t. 1; b. l. 5–9).

2022-10-24 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrima įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros protokole, be kita ko, nurodyta, kad įvykio vietoje reikšmingų bylos tyrimui daiktų neaptikta ir nepaimta, įvykio vieta nėra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1; b. l. 28–30, 31–38).

2022-10-24 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos I. A. parodymai, kad kartu su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini). 2022-10-24, apie 15.30 val., atėjo jos sūnus D. A., kuris buvo labai išsigandęs, verkė. Ji paklausė sūnaus, kas atsitiko, po ko sūnus jai papasakojo, kad kartu su draugu E. Ž. žaidė antro aukšto koridoriuje, ant veidų buvo užsidėję temines plastikinės kaukes, dengiančias visą veidą. Tuo metu koridoriumi ėjo kaimynė E. G. iš 34 buto, kuri buvo neblaivi. Kaimynė pradėjo rėkti ant vaikų ir grasino, kad iškvies ,,vaikų teises“. Vaikai išsigando ir sustojo, kaimynė priėjo prie jų ir nuo veidų pradėjo plėšti kaukės, nuplėšusi kaukes su jomis trenkė per veidą. Jos sūnui vieną kartą trenkė per kažkurį skruostą, o sūnaus draugui E. 2 kartus. Taip pat kaimynė berniukus kvietė pas save į butą, tačiau vaikai išsigando ir pabėgo, tam, kad galėtų papasakoti jai kas įvyko. Ji apžiūrėjo sūnaus bei jo draugo veidą ir matomų sužalojimų nepamatė. Dėl kaimynės veiksmų turi pretenzijų. Jos sūnui šiuo metu greitoji medicininė pagalba nereikalinga (t. 1; b. l. 41–43).

2022-10-24 ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklaustos M. Ž. parodymai, kad apie 10 metų gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su ja gyvena jos sūnus J. bei anūkas E. Ž.. 2022-10-24, apie 15.15 val., ji nuėjo į parduotuvę, sūnus buvo darbe, o anūkas E. liko namuose. Apie 15.30 val. ji grįžo iš parduotuvės ir koridoriuje jos laukė kaimynė I. A., kuri jai pasakė, kad pastarosios sūnus D. žaidė su jos anūku antro aukšto koridoriuje ant veidų užsidėję teminės plastikines kaukes, dengiančias visą veidą, tuo metu koridoriumi ėjo kaimynė E. G. iš 34 buto, kuri buvo neblaivi. Kaimynė pradėjo rėkti ant vaikų ir grasino, kad iškvies ,,vaikų teises“, vaikai išsigando ir sustojo, kaimynė priėjo prie jų ir nuo veidų pradėjo plėšti kaukės, nuplėšusi kaukės su jomis trenkė per veidą: I. A. sūnui vieną kartą trenkė per kažkurį skruostą, o jos anūkui E. 2 kartus, taip pat kaimynė berniukus kvietė pas save į butą, tačiau vaikai išsigando ir pabėgo tam, kad papasakotų I. kas įvyko. Šalia I. taip pat stovėjo stipriai išsigandęs jos anūkas, kuris jai patvirtino, kad kaimynė juos nepagrįstai be jokios priežasties užpuolė. Ji asmeniškai minėtos kaimynės nepažįsta, kaimynė jų name gyvena kelis metus ir visą laiką kaimynę mato girtą. Dėl minėtų kaimynės veiksmų turi pretenzijų ir nori, kad kaimynė būtų patraukta atsakomybėn už savo elgesį, nes vaikai šio metu išsigandę. Ant jos anūko veido jokių sumušimo požymių nesimato ir greitosios pagalbos jam nereikia (t. 1; b. l. 46–49).

2022-11-24 pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausto mažamečio nukentėjusiojo D. A. parodymai, kad jis kalbės dėl to, kad jį mušė su draugu. Jam mama nupirko kaukę. Pakvietė savo draugą pažaisti. Nuėjo į laiptinę pavaikščioti, norėjo pagąsdinti. Juos pamatė moteris, pradėjo rėkti, trenkė jam ir draugui per žandų Nuėjo į koridorių ir verkėm. Viskas vyko antrame aukšte, laiptinėje. Žaidė heloviną, norėjo pagąsdinti žmones. Nenorėjo pagąsdinti tos moters. Ta moteris jam vieną kartą trenkė su ranka į kairę pusę žando. Draugui su kauke trenkė du kartus. Jie norėjom pagąsdinti, bet ne tą moterį norėjo pagąsdinti. Moteris prie jų lindo, bet jie nenorėjo jos gąsdinti. Kai jam trenkė per žandą, jam skaudėjo, vieną minutę. Nežino, kodėl moteris jam trenkė. Neatsimena ką moteris sakė. Draugas iškentė, labai blogai jautėsi. Jie nuėjo į koridorių, stovėjo, jis verkė ir draugas verkė. Atėjo teta, paklausė, kas nutiko, ir nuėjo pas mamą. Papasakojo mamai, iškvietė policiją, išsiaiškino. Važiavo tikrintis. Jis tą moterį, kuri jam trenkė, pažįsta jau seniai. Pirmą kartą, tai buvo gal pavasarį ar vasarą, moteris barė, kai jis važinėjo tyliai su riedlente, bet kritinėjo. Antrą kartą moteris barė, ne už ką, kad jie su kauke. Jo draugui E. Ž. 11 metų. Su E. jie žaidžia stalo žaidimus arba eina žaisti į lauką. Moteris barėsi, jo draugui sakė, kad šis kvailys, ant jo rėkė, sako „supranti“ tik tai rusiškai. Draugas nesupranta rusiškai, draugui irgi sakė „supranti“, „kad jis kvailys“. Bet E. nežinojo ką sakyti. Jis sakė E. pasakyti jai „supranti“. E. pasakė. Prašė grąžinti kaukes. Moteris norėjo pulti, rėkti, jie nubėgo žemyn. Kai jam ir draugui trenkė, sakė „pakvieskit mamą“. Moteris kalbėjo rusiškai. Jis suprato viską, ką sakė moteris. Draugas nesuprato, ką moteris sakė. Nežino, kodėl moteris barėsi. Jam pirmam moteris sudavė. Kaukė tuo metu buvo pas moterį. Moteris nuėmė nuo jo kaukę, o draugas pats nusiėmė kaukę ir moteris ją paėmė. Smūgiai buvo suduoti po to, kai nuėmė kaukę. Ne iš karto sudavė smūgius, bet po to. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), moteris gyveno minėtu adresu, bet kai iškvietė policiją, ji jau ten negyvena, Po įvykio buvo vieną kartą sutikęs tą moterį, kai ėjo su mama iš poliklinikos namo, po patikrinimo. Jis buvo išsigandęs ir neišsigandęs, kai sutiko tą moterį. Niekas nematė, kaip moteris su jais elgėsi. Moteris buvo su baltais plaukais ir atrodė baisiai, pikta, baisi ir labai prisigėrusi. Jautėsi kvapas. Kai po įvykio eidamas sutiko minėtą moterį, nuleido žemyn galvą ir ėjo. kai praėjo tą moterį, pakėlė galvą. Jautėsi nemaloniai. Šiandien matė tą moterį. Šį kartą drąsiai jautėsi (t. 1; b. l. 61–63).

2022-11-24 pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausto nukentėjusiojo E. Ž. parodymai, kad kalbės apie tą incidentą, kur moteris prie jų prisikabino laiptinėje. Jie su draugu helovinui ruošėsi. Kelovinas neartėjo taip arti, bet jie norėjo jau su kaukėmis pažaisti. Jie vaikščiojo po laiptines ir moteris pamatė juos. Jinai rusiškai kažką pasakė, bet jis nesuprato. Jinai D. kažką kalbėjo. Tada nurodvė kaukę ir toliau garsiai sakė ant D.. Tada priėjo prie jo. Jis nusiėmė kaukę, bet ji iš jo paėmė kaukę. Tada kažką sakė ir sakė ,,panimaješ“. Jis tiksliai nesuprato, kąsuprasti. Jis pasakė taip ir tada ji jiems trenkė. Su kauke jam per veidą trenkė, tada ,,panimaješ“ jis pasakė, kad nesupranta rusiškai ir jis vis tiek sako. Tada pasakė jiems varyti iš ten. D. prašė kaukių rusiškai. Tada moteris vos nebėgo į juos. Tada jie nuėjo ir kaukių jiems negrąžino. Jie nuėjo pas D. tetą ir ji iškvietė policiją. Tada ji numetė kaukes į laiptinės apačią, ten jie jas susirado. Kada tai atsitiko neatsimena. Vaikščiojo po jų pagrindinę laiptinę/ Moteris kaukę nuplėšė D.. Jinai išėmė iš jo rankos kaukę. Tada kažką sakė ir trenkė jam per veidą. Lygtais ir D. trenkė, bet nelabai prisimena. Jam su kauke trenkė du kartus čią (berniukas parodė į skruostą). Nebuvo skaudžiai, bet buvo nemaloniai. Nežiūrėjo, kaip ta vieta atrodė, ne taip smarkiai trenkė, kad iki mėlynės. Kitų žodžių nesuprato, suprato tik „ar panimaješ“. D. teta sakė, kad ji išmetinėjo vazas per langą. Nepažįsta moters, nežino jos vardo. Pas gydytojus nevažiavo, nes nebuvo taip blogai. Sakė apie įvykį D. tetai, mamai, močiutei ir tėčiui. D. verkė po to, kai jam trenkė. Jis nenorėjo bėgti, tiesiog žiūrėjo, stovėjo. Tada, kaip trenkė, jis žiūrėjo žemyn, tada sakė ,,panimaješ“, jis pasakė ne. Jis tiesiog stovėjo. Po to pasakė varyti iš ten ir jie varė. Tada D. prašė kaukių ir moteris pasakė ne. Jis gyvena pačioje apačioje. Jie kai įeina į daugiabutį ir pačios pirmos žalios durys yra jų. Skaitosi, kad gyvena 2 aukšte. Įvykis įvyko 3 aukšte. Nežino, ar kas matė. Jis žiūrėjo į ją. Kai jau norėjo varytui, matė žmonių. Matė kaimyną, kuris gyvena minėtoje laiptinėje. Ta moteris atrodė negraži, kaip neblaivi. Jis tikrai nežino. Atrodė tokia neblaivi. Kaip tik policija atvažiavo ir nuėjo pažiūrėti ten, kur gyvena, lygtais ji gėrė. Tiesą pasakius nežino. Po įvykio jis jautėsi liūdnai ir negerai. Nežinojo, ką reikėjo daryti. Po įvykio buvo sutikęs tą moterį, kai iškvietė policiją. Buvo sutikęs dar kartą, jinai prie jo draugo nesikabinėjo, bet nežino, ar tai tiksliai ji. Jeigu ją sutiktų, jaustųsi nejaukiai, bijotų jos. Po įvykio pačias pirmas dienas prie pagrindinių durų jį lydėjo, kad jos nesutiktų. Jį lydėjo močiutė. Buvo su draugu D., kurio pavardės nepamena. D. jam yra geriausiais draugas. D. gyvena tame pačiame pastate. Dabar, kai jis susirgo ir nėjo į mokyklą, tai ilgai nesusitikdavo. Dabar nesusitinka kol kas. Dažnai susitikdavo kiekvieną dieną, net trumpam. Jie žaisdavo, norėjo filmuoti filmus kažkokius. Jie žaisdavo ten, kur yra foje. D. 10 metų. Su D. sutaria gerai. Jie žaidžia, kartais pykstasi. Gerai sutaria su D.. Laiptinėje jie dažniausiai žiūri pro langą, bėgioja. Kartais pažaidžia futbolo kamuoliu. Kartais pyksta ant jų. Jie nebežaidžia ten. Pasakė, kad yra laukas tam. Daugiau nelabai ją veikia laptinėje. Vieną kartą žiūrėjo telefoną. Tada sugalvojo pajuokauti. Tai vieną kartą į dėžę įdėjo netikrą gyvūną. Galvojo gal kažką išgąsdinti, bet nepavyko jiems tai. Kai žaidžia koridoriuje, kažkurie nereaguoja į tai, kažkurie pyksta. Jie dažniausiai pyksta dėl futbolo, sako, kad tam yra laukas. Iki to įvykio moteris jam nieko nesakė. Žaidimus dažniausiai jis pasiūlo. Su kaukėmis žaisti sugalvojo lygtais D.. Viena kaukė buvo D., o viena jo. Jo kaukė padaryta iš plastiko, tai zombio kaukė. D. kaukė buvo kaukolė iš plastiko (t. 1; b. l. 83–85).

2023-01-10 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad apžiūrimi 2022-10-24 į įvykio vietą vykusių policijos pareigūnų vaizdo kameromis BODY užfiksuoti vaizdo įrašai pavadinimais ,, (duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“, ,, (duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įrašai užfiksuoti 2022-10-24, laikotarpiu nuo 17:03:02 val. iki 18:21:10 val. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip į įvykio vietą, t. y., daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), atvyksta policijos pareigūnai, kuriuos daugiabutyje pasitikę asmenys paaiškina, kad prieš vaikus smurtavusi moteris gyvena antrajame daugiabučio namo aukšte. Asmenys policijos pareigūnams taip pat paaiškina, kad prieš vaikus smurtavusi moteris prieš incidentą iš antro aukšto mėtė gėlių vazonus. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnai kartu su juos pasitikusiais asmenimis laiptais užlipa į antrąjį aukštą. Matosi, kad kartu su minėtais asmenimis ir policijos pareigūnais į antrąjį daugiabučio aukštą užlipa ir berniukas (galimai vienas iš nukentėjusiųjų), kuris į antrą aukštą užlipusiems pareigūnams ranka parodo kryptį, iš kur atėjo moteris (galimai prieš jį smurtavusi moteris). Policijos pareigūnai klausia asmenų, ar jie žino (prieš vaikus smurtavusiuos) moters vardą, vienas iš asmenų nurodo, kad minetos moters vardas lyg E.. Po to policijos pareigūnas paklausia vienos iš šalia esančios moters, ar ji žino, kur gyvena E., moteris atsako, kad nežino, paaiškina, kad ji į įvykio vietą atėjo dėl savo anūko, moteris sako, kad ji pati E. nepažįsta. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnai su juos pasitikusiais asmenimis vaikšto koridoriumi ir klausinėja daugiabučio gyventojų, ar jie žino, kur gyvena E.. Užfiksuota, kaip vienas daugiabutyje sutiktas vyriškis nurodo buto, kuriame gyvena E., duris. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnai užeina į nurodytą butą, kuriame aptinka įtariamąją E. G., kuriai policijos pareigūnai nurodo išeiti iš buto į koridorių bei pateikti asmens dokumentą. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnai, įtariamajai E. G. išėjus iš buto į koridorių, jos paklausia, ar ji pamena, kaip mušė vaikus. Užfiksuota, kaip įtariamoji atsako, jog ji nieko nemušė, įtariamoji paaiškina, kad ji ėjo su puodu, nurodo, kad ,,šitas berniukas ir šitas berniukas (galimai nurodo šalia esančius berniukus, tačiau vaizdo įraše jų tuo momentu nesimato) stovėjo. Šitas berniukas pradėjo verkti. Aš sakau: ko dabar verki? Sakau, kiek čia dabar lakstysi per laiptinę ir daužysi man duris?“. Policijos pareigūnui paklausus įtariamosios, ar berniukas daužė duris, įtariamoji atsako, kad daužė, įtariamoji nurodo, jog dėl to ji netgi ,,numetė kalkę“. Įtariamoji E. G. toliau pasakoja policijos pareigūnams, kad ji paklausė berniukų, ar šie nori, kad jiems būtų iškviestos ,,socialinės“, po ko berniukai jai atsakė, kad nenori, įtariamoji nurodo, kad ji klausė vieno iš berniukų, ar jis seniai buvo pas savo ,,socialines“, po ko berniukas pradėjo verkti. Užfiksuota, kaip vienas iš šalia esančių berniukų (kuris – vaizdo įraše nesimato, girdisi tik vaiko balsas) paaiškina, kad jie nurodytoje vietoje nelakstė. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnai paklausia įtariamosios E. G., ar ji mušė vaikus. Užfiksuota, kaip tuo metu šalia esantys asmenys ir vienas iš berniukų pasako ,,vat šitam trenkė“ (kadangi vaizdo kamera nukreipta į kitą pusę, įraše nesimato (neužfiksuota), ar asmenys parodo į kurį nors berniuką). Užfiksuota, kaip viena iš šalia esančių moterų paaiškina, kad ji pamatė verkiančius vaikus. Užfiksuota, kaip vienas iš berniukų paaiškina, kad įtariamoji su dviem kaukėmis du kartus sudavė per žandą. Užfiksuota, kaip viena iš šalia esančių moterų paklausia vieno iš berniukų, kurioje vietoje įtariamoji sudavė, po ko berniukas atsako: ,,šitame koridoriuje, prie laiptų“. Užfiksuota, kaip šalia stovinti D. A. motina I. A. paaiškina, kad įtariamoji jau ne pirmą kartą užpuolė vaikus, dėl ko vaikai negali ramiai žaisti. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnai klausia šalia esančių asmenų ir berniukų, ar ant jų neliko kokių nors randų, asmenys atsako, kad išliko paraudimai (kadangi vaizdo stebėjimo kamera nukreipta į kitą pusę, todėl įraše vaikų veidų nesimato ir neužfiksuota, ar ant vaikų veidų matyti kokie nors sužalojimų požymiai). Užfiksuota, kaip policijos pareigūnai nurodo įtariamajai E. G., kad jai bus įteiktas šaukimas atvykti į apklausą, o šalia esantiems asmenims nurodo, kad dėl jų pranešimo apie vaikų atžvilgiu galimai panaudotą smurtą bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Užfiksuota, kaip po to policijos pareigūnai sugrįžta prie įtariamosios E. G. buto, išsikviečia įtariamąją į koridorių ir nurodo įtariamajai, kad reikia patikrinti jos blaivumą, policijos pareigūnai nurodo įtariamajai, kad jai atsisakius pasitikrinti blaivumą bus konstatuojamas jos sunkus girtumo laipsnis. Užfiksuota, kaip įtariamoji pradeda pasakoti policijos pareigūnams, kad jos dukra dirba socialine darbuotoja, pasakoja, kad vaikai jai daužė į duris. Užfiksuota, kaip tuo metu iš buto išeina įtariamosios sugyventinis S. K. ir pradeda kažką aiškinti, tačiau policijos pareigūnai liepia jam netrukdyti ir gįžti atgal į butą, kadangi jis yra neblaivus viešoje vietoje. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnai bando patikrinti įtariamosios blaivumą alkotesteriu, tačiau įtariamajai nepavyksta tinkamai papūsti į alkotesterį, policijos pareigūnai aiškina įtariamajai, kaip tinkamai pūsti į alkotesterį. Po to įtariamoji nurodo, kad ji nemoka pūsti į alkotesterį. Policijos pareigūnas paaiškina, kad visi tikrinami asmenys moka pūsti į alkotesterį, nurodo, kad alkotesteris yra sertifikuotas. Policijos pareigūnas dar kartą bando patikrinti įtariamosios blaivumą alkotesteriu, tačiau įtariamoji tinkamai nepapučia į alkotesterį, įtariamoji nurodo policijos pareigūnui, kad šis gali fiksuoti sunkų jos girtumo laipsnį. Policijos pareigūnas dar kartą bando patikrinti įtariamosios blaivumą alkotesteriu, tačiau įtariamoji vėl tinkamai nepapučia į alkotesterį, vėl nurodo pareigūnui, kad jis gali fiksuoti jos sunkų girtumo laipsnį. Po to policijos pareigūnai įteikia įtariamajai šaukimą atvykti į apklausą, į Vilniaus miesto trečiąjį policijos komisariatą. Užfiksuota, kaip įtariamoji paima į rankas šaukimą, pradeda pasirašinėti ant šaukimo šaknelės, tačiau po to staiga pareiškia ,,Neoriu. Imk (duoda (grąžina) policijos pareigūnui šaukimo šaknelę)“. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnas paaiškina įtariamajai, kad ji yra filmuojama, po ko įtariamoji nurodo, kad jai ,,pochui“. Užfiksuota, kaip policijos pareigūnas įtariamosios dar kartą paprašo pasirašyti šaukimo šaknelę, po ko įtariamoji pasirašo ant šaukimo šaknelės. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos vaizdo įrašuose neužfiksuota (t. 1; b. l. 109–110).

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo bei vertinimo motyvai bei išvados

BK 140 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 str. 3 d. nustatyta, jog tas, kas šio str. 1 d. nurodytą veiką padarė padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Taigi, pagal BK 140 str. 3 d., baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad skausmas yra išimtinai subjektyvus pojūtis, kurio išmatuoti ar kitaip objektyviai įvertinti neįmanoma, todėl baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys tokį fizinį skausmą. Teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia, o šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 str. 1 d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 str. 2 d.) padaromi tik tiesiogine tyčia. Toks kaltininko elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2006 ir kt.).

Aptartos teisės aiškinimo taisyklės reikšmingos ir nagrinėjamoje byloje, tinkamai kvalifikuojant kaltinamosios įvykdytas veikas.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios E. G. kaltė padarius jai inkriminuojamus ir BK 140 str. 3 d. numatytus nusikaltimus visiškai įrodyta.

Byloje esančiais įrodymais – kaltinamosios teismo posėdžio metu teikti parodymai; ikiteisminio tyrimo metu liudytojų I. A., M. Ž. bei nukentėjusiųjų D. A. ir E. Ž. teikti parodymai; 2023-01-10 kitų objektų apžiūros protokolas – nustatyta, kad E. G., būdama neblaivi, 2022-10-24, apie 15.30 val., daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto koridoriuje, kilusios konfliktinės situacijos metu tyčia sudavė mažamečiams per veidą – D. A. vieną kartą, o E. Ž. 2 kartus. D. A. ir E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad E. G. jiems sudavė nuo veido nuplėštomis kaukėmis. Tokiais nukentėjusiųjų paaiškinimais, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaringi, nėra pagrindo netikėti. Iš byloje esančių policijos pareigūno kamera filmuotų vaizdo įrašų matyti, kad E. G. veikos įvykdymo metu buvo gerokai apgirtusi, nesugebėjo pasitikrinti girtumo alkotesteriu. Todėl, E. G. nuoširdžiai pripažįstant savo kaltę bei tai, jog nagrinėjamu atveju buvo smurtauta prieš nukentėjusiuosius suduodant jiems per veidus, kaltinamosios teismo posėdžio metu teikti parodymai, kad buvo smūgiuota ranka, o ne kaukėmis, t. y. galimai netiksliai nurodant smurtinių veiksmų būdą, gali būti paaiškinami kaltinamosios sąžiningu klydimu dėl jos buvusio girtumo. Be to, ši aplinkybė, tai yra kokiu būdu buvo suduota nukentėjusiesiems, vertinant bei kvalifikuojant E. G. veikas, nėra esminė.

Apklausti ikiteisminio tyrimo metu D. A. ir E. Ž. patvirtino, kad dėl E. G. sudavimo jautė skausmą, jautėsi nemaloniai.

Nukentėjusieji D. A. ir E. Ž. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo 10 metų amžiaus, taigi mažamečiai. Tokiu būdu E. G. tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė mažamečiams fizinį skausmą ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. G. veikoje yra visi BK 140 str. 3 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl ji baustina už minėto straipsnio dalyje numatytų nusikaltimų padarymą.

Bausmių skyrimo ir bendrinimo motyvai

Skirdamas kaltinamajai E. G. bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (įvykdyti 2 nesunkūs, tyčiniai smurtiniai nusikaltimai prieš mažamečius), padarymo aplinkybes.

E. G. prisipažino įvykdžiusi nusikalstamas veikas, gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų ir ši aplinkybė lengvina jos atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

E. G. nagrinėjamus nusikaltimus įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kaip pati patvirtino teismo posėdžio metu, būdama blaivi taip nebūtų pasielgusi. Taigi, kaltinamosios girtumas turėjo įtakos jos nusikalstamiems veiksmams ir ši aplinkybė pripažintina jos atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją: neteista; per pastaruosius 5 metus ne kartą bausta administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, dalis nusižengimų susiję su alkoholio vartojimu, paskirtos baudos nesumokėtos; registruota Užimtumo tarnyboje.

Teismas, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis ir įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant E. G. tokias bausmes: už BK 140 str. 3 d. (skausmo sukėlimas D. A.) įvykdytą nusikaltimą – 40 parų arešto bausmę; už BK 140 str. 3 d. (skausmo sukėlimas E. Ž.) įvykdytą nusikaltimą – 60 parų arešto bausmę.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad, įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo specifiką, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis gali būti konstatuojama tais atvejais, kai kelios nusikalstamos veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-345-507/2015, 2K-83-942/2018, Nr. 2A-7-4-699/2015). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-345-507/2015, 2K-83-942/2018, Nr. 2K-291-942/2018 ir kt.). Be to, nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 str. 3 d. numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau yra svarbus aiškinantis tyčios kryptingumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju E. G. mažamečių atžvilgiu smurtavo kilusios konfliktinės situacijos metu, t. y. toje pačioje vietoje, iš esmės tuo pačiu metu, veikdama vieninga tyčia – kaip nurodė pati kaltinamoji, siekdama sudrausminti vaikus dėl triukšmo bei nepagarbaus elgesio. Įvertinus aptartas E. G. nusiklatiimų įvykdymo aplinkybes, pripažintina, kad veikos įvykdytos idealiąja sutaptimi.

Atsižvelgus į tai, E. G. paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatas, t. y. apėmimo būdu, griežtesne 60 parų arešto bausme apimant švelnesnę 40 parų arešto bausmę ir paskiriant subendrintą 60 parų arešto bausmę.

Kaltinamoji E. G. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 40 parų arešto.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 3 mėnesių iki 1 metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 d. nustatytas pareigas.

Teismas įvertinęs tai, kad E. G. anksčiau teisiama niekada nebuvo, nuoširdžiai pripažino savo kaltę, suvokia savo nusikalstamo elgesio priežastį – neatsakingą alkoholio vartojimą ir dėl to kylantį nesitvardymą – ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad alkoholio gali ir visai nevartoti; nors ir nedirba, tačiau stengiasi susirasti darbą, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 str. 1 d. nuostatas ir atidedant paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesių terminui bei paskiriant BK 75 str. 5 d. 5, 6 ir 10 p., numatytus įpareigojimus ir draudimus – dirbti ar būti be pažeidimų registruotai Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataiso programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 75 str. 6 d., E. G. skirtinas įpareigojimas atlyginti nukentėjusiems padarytą neturtinę žalą. Šio įpareigojimo įvykdymas, teismo vertinimu, taipogi turės teigiamos, drausminančios įtakos nuteistosios elgesiui.

Atsižvelgus į nustatytas kaltinamąją charakterizuojančias (nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje; ne kartą bausta už administracinių nusižengimų, įvykdytų neblaiviame stovyje padarymą), taip pat jos atsakomybę sunkinančią aplinkybę, būtent teismo paskirti įpareigojimai ir draudimas geriausiai derasi su BK 41 str. 2 d. 1 p įtvirtintu bausmės tikslu – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo.

Įvertinęs E. G. padarytų nusikaltimų pobūdį, taip pat su arešto bausmės atidėjimu susijusius įpareigojimu, teismas sprendžia, kad skirti intensyvios priežiūros nėra pagrindo.

Dėl D. A. ir E. Ž. vardu pareikštų ieškinių

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). BPK 113 str. 2 d. nustatyta, kad jei nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

I. A. nukentėjusiojo D. A. vardu pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašoma priteisti iš E. G. 500 Eur neturinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 74). Nurodoma, kad dėl kaltinamosios smurtinių veiksmų D. A. buvo sukeltas skausmas, jis patyrė išgąstį, stresą; iki šiol nesijaučia saugus būdamas savo gyvenamojo namo laiptinėje.

J. Ž. nukentėjusiojo E. Ž. vardu pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašoma priteisti iš kaltinamosios 500 Eur neturinei žalai atlyginti. Nurodoma, kad dėl E. G. sumušimo E. Ž. jautė skausmą, patyrė neigiamu išgyvenimus, stresą, baimę.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius; teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinio teismo 2011-05-10 nutartis baudžiamosiose bylose. Nr. 2K-191-942/2021, 2K-227/2011 ir kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021). Taip pat pažymėta, kad analizuojant anksčiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertintus atvejus dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sutrikdymo atveju, būtina atsižvelgti ir į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusieji dėl E. G. smurtinių veiksmų jautė skausmą, patyrė išgąstį, baimės ir nesaugumo jausmą. Nukentėjusysis D. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad jau po įvykio sutikęs kaltinamąją jaučia baimę, jaučiasi nemaloniai, praeidamas nulenkia galvą. I. A. patvirtino, kad po įvykio grįžęs namo D. A. verkė, buvo išsigandęs. Tai jog, po smurtinių veiksmų namo E. Ž. buvo labai išsigandęs, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir M. Ž..

Taigi, nukentėjusieji dėl E. G. smurtinių veiksmų be skausmo, taip pat patyrė pakankamai didelius neigiamus, išgyvenimus (išgąstį, baimę, nesaugumo jausmą), kurie vertintini kaip neturtinė žala.

Kaltinamoji E. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su ieškiniais sutinka, juos atlygins, pinigų tam pasiskolins. Be to neužilgo galimai pradės dirbti, nes dėl darbo yra apsitarusi.

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog dėl E. G. smurtinių veiksmų D. A. ir E. Ž. patyrė neturtinę žalą, dėl kurios dydžio ginčo nėra, o kaltinamoji šią žalą nori atlyginti, sprendžia, kad nukentėjusiųjų vardu pareikšti ieškiniai tenkintini, priteisiant jiems kompensacijas – kiekvienam po 500 Eur – neturtinei žalai atlyginti, o priteistas lėšas pavedant tvarkyti nukentėjusiųjų įstatyminiams atstovams.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo

BPK 106 str. 2 d., be kita ko, nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

E. G. iškeltoje baudžiamojoje byloje mažamečiams nukentėjusiesiems atstovavo teismo pavedimu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) parinkti ir teismo paskirti gynėjai – advokatai A. Grinėvič ir V. Baumila (BPK 53 str. 3 d.).

Tarnyba teismui pateikė 2023-12-15 ir 2023-02-20 pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad nukentėjusiojo D. A. atstovui advokatui V. Baumilai buvo apskaičiuota 213,33 Eur suma atstovavimo išlaidų; nukentėjusiojo E. Ž. atstovei advokatei A. Grinevič buvo apskaičiuota 140 Eur suma atstovavimo išlaidų (t. 2, b. l. 7–17).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015, Nr. 2K-406-507/2016 ir kt.).

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamosios E. G. turtinė padėtis nėra gera, ji jau nuo 2018-08-08 nedirba, nuo 2019-10-29 yra registruota Užimtumo tarnyboje. Kaip nurodė pati E. G., jos gaunama socialinė pašalpa yra nedidelė, apie 170 Eur. Be to, šiuo nuosprendžius iš E. G. priteista kompensacija nukentėjusiųjų patirtai neturtinei žalai atlyginti yra pakankamai didelė. Pati kaltinamoji patvirtino, kad nevengdama neturtinės žalos atlyginimo šiam tikslui pinigų galimai pasiskolins iš sugyventinio.

Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti apmokamos iš valstybės lėšų.

Kiti procesiniai klausimai

Kompaktiniai diskai (3 vnt.), esantys voke, prisegtame prie 1 tomo galinio bylos viršelio, paliktini saugoti byloje.

E. G. paskirta kartomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžiu įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

E. G. , a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta įvykdžius:

1) Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (skausmo sukėlimas D. A.) numatytą nusikaltimą ir skirti jai 40 parų arešto bausmę;

2) Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (skausmo sukėlimas E. Ž.) numatytą nusikaltimą ir skirti jai už tai 60 parų arešto bausmę.

E. G. paskirtas bausmes subendrinti taikant Baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p. nuostatas, t. y. apėmimo būdu, griežtesne 60 parų arešto bausme apimant švelnesnę 40 parų arešto bausmę, ir paskirti subendrintą 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatomis E. G. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti 1/3 dalimi, t. y. iki 40 parų arešto.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 5 d. 5, 6 ir 10 p., 6 d. E. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 mėnesiams, paskiriant tokius įpareigojimus ir draudimus:

1) dirbti ar būti be pažeidimų registruotai Užimtumo tarnyboje;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

4) per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti D. A. ir E. Ž. padarytą neturtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o pradėjus vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę – panaikinti.

D. A. vardu pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti nukentėjusiojo naudai iš E. G. 500 Eur kompensaciją nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Priteistas lėšas pavesti tvarkyti D. A. įstatyminei atstovei I. A..

E. Ž. vardu pareikštą civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti nukentėjusiojo naudai iš E. G. 500 Eur kompensaciją nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Priteistas lėšas pavesti tvarkyti E. Ž. įstatyminiam atstovui J. Ž..

Neišieškoti iš E. G. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kompaktinius diskus (3 vnt.), esančius voke, prisegtame prie 1 tomo galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti E. G., kad jai paskirtos arešto bausmės atidėjimo sąlygų vykdymą kontroliuoja nuteistosios gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje), į kurią ji turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įst. 14 str. 1 p.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys