Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Dėl nurodytų Vilniaus kalėjimo kalinimo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs diskomfortą, baimę susirgti, psichines traumas.

Dėl gyvenamųjų kamerų įrengimo, švaros palaikymo, atitikimo higienos reikalavimams bei remonto pažymi, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką gyvenamosiose patalpose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. LKT Vilniaus kalėjimo gyvenamųjų kamerų lubos betoninės, dažytos, todėl tinkas byrėti negali, nebent atsisluoksniavę dažai. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą (eilės tvarka, atsižvelgiant į susidėvėjimo lygį), pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose LKT Vilniaus kalėjimo kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Taip pat, gavus pranešimą ar pastebėjus gedimus, LKT Vilniaus kalėjimo administracija juos operatyviai ir savalaikiai šalina.

Teigia, kad LKT Vilniaus kalėjimas neturi galimybės pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) patikrinimo aktų ginčui aktualiu laikotarpiu, kadangi patikrinus turimus duomenis, tokių patikrinimų NVSC tiesiog atlikęs nebuvo. Jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi gyvenamosios kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo.

Dėl apšvietimo ir grotų įrengimo nurodo, kad ginčo laikotarpiu dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas LKT Vilniaus kalėjimo esančiose gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, kurių 12.7 papunktyje nurodyta, kad kamerose įrengiamas natūralus, dieninis ir naktinis (budintis) apšvietimas. Nurodytu ginčo laikotarpiu, kamerose, kuriose teko būti pareiškėjui, buvo įrengtas dirbtinis apšvietimas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus.

LKT Vilniaus kalėjimo gyvenamųjų kamerų langų angose buvo įrengtos grotos ir tai atitiko Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, kurių 12.9 papunktyje nurodoma, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo ankeriai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Pažymi, kad lango angoje įrengtos apsauginės grotos netrukdė atidaryti lango ir pravėdinti kamerą, o esant būtinybei išvalyti lango stiklus bei lango rėmą, taip pat buvo sudaryta galimybė kreiptis į įstaigos administraciją.

Pažymi, kad pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti suimtieji ar nuteistieji, nes visiems LKT Vilniaus kalėjime laikomiems asmenims be išimties visada užtikrinamos atitinkančios bausmių vykdymo sistemos teisės aktais nustatytos kalinimo sąlygos, kurios nežemina žmogaus orumo.

Teigia, kad byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės atstovės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kilusią dėl Vilniaus kalėjime nuo 2023 m. gruodžio 5 d. iki 2024 m. liepos 24 d. tinkamų kalinimo sąlygų galimo neužtikrinimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda įrodžius tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Institucijos kaltė preziumuojama, siekiant palengvinti pareiškėjų įrodinėjimo naštą. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytų valdžios institucijų veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, netikslinga byloje vertinti likusias civilinės atsakomybės sąlygas, kadangi būtinas visų trijų sąlygų konstatavimas civilinei viešajai atsakomybei kilti.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Tad šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. EŽTT praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš J. K. (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš J. K., pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš J. K., pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas skunde teigia, kad jam nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Kamerų plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas.

Tarptautiniai teisės aktai, tame tarpe ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija), bausmės atlikimo vietos įstaigoje vienam asmeniui turinčio tekti ploto normos ar gyvenamojo ploto apskaičiavimo metodikos nereglamentuoja. Europos Žmogaus Teisių teismas yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (Europos Žmogaus Teisių teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Tačiau, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (Europos Žmogaus Teisių teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimas byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1834-502/2018).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. gruodžio 7 d. buvo laikomas LKT Vilniaus kalėjimo 2-ojo gyvenamojo korpuso kameroje Nr. 45, plotas – 13,27 kv. m (3 asmenys kameroje), todėl vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko 4,42 kv. m; laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 8 d. iki 2024 m. sausio 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 38, plotas – 15,29 kv. m (2–3 asmenys kameroje), todėl vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau nei 5,09 kv. m; 2024 m. sausio 25 d. atvyko iš LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į LKT Vilniaus kalėjimą ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 16, plotas – 12,72 kv. m (3 asmenys kameroje), vėliau tą pačią dieną buvo perkeltas į kamerą Nr. 38, kurioje buvo laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 26 d. iki 2024 m. vasario 5 d., plotas – 15,29 kv. m (2–3 asmenys kameroje); 2024 m. vasario 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 51 ir joje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 7 d. iki 2024 m. vasario 12 d., plotas – 16,68 kv. m (2–4 asmenys kameroje), todėl vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau nei 4,17 kv. m; 2024 m. vasario 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 32 ir šioje kameroje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 14 d. iki 2024 m. gegužės 14 d., plotas – 12,95 kv. m (2–3 asmenys kameroje), todėl vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau ne 4,31 kv. m; 2024 m. birželio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 25, plotas – 17,75 kv. m (2 asmenys kameroje), todėl vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko 8,87 kv. m; 2024 m. birželio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 23, šioje kameroje laikomas iki 2024 m. birželio 26 d., plotas – 13,98 kv. m (1–3 asmuo kameroje), todėl vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau nei 4,66 kv. m; 2024 m. birželio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 41 ir šioje kameroje laikomas iki 2024 m. liepos 10 d., plotas – 13,62 kv. m (1–3 asmuo kameroje), todėl vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau nei 4,54 kv. m; 2024 m. liepos 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 37, plotas – 12,20 kv. m (2 asmenys kameroje), vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko 6,1 kv. m; laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. liepos 22 d. kameroje Nr. 37 buvo laikomi 4 asmenys, todėl vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko 3,05 kv. m; 2024 m. liepos 23 d. perkeltas į kamerą Nr. 5a, plotas – 14,65 kv. m (1 asmuo kameroje); 2021 m. liepos 24 d. išvyko į LKT Pravieniškių 2–ąjį kalėjimą.

Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 5 d. iki 2024 m. liepos 11 d. ir laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 23 d. iki 2021 m. liepos 24 d. buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Tačiau laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. liepos 22 d. (10 dienų) pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. liepos 22 d. (10 dienų) pareiškėjas atliko bausmę sąlygomis, kurios neatitiko nacionalinių teisės aktų reikalavimų, nes žmogaus orumą žeminančios gyvenimo sąlygos nėra suderinamos su tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad baldai varžė jo judėjimo laisvę daugiau nei tai yra būtina, tad teismas vertina ir baldų buvimą kameroje. Kaip jau nurodyta aukščiau, Kalėjimų departamento direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymas Nr. V-15 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Kauno kalėjime, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, o teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, ir darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Pareiškėjas skunde teigia, kad kamerose nebuvo įrengta ventiliacinė sistema, todėl iš sanitarinio mazgo patalpos sklido nemalonus kvapas. Teigia, kad kamerose langai atsidaro labai mažu tarpeliu, nes langai iš abiejų pusių uždengti grotomis. Ko pasėkoje buvo sudėtina patalpas vėdinti. Kamerose laikėsi drėgmė, buvo jaučiamas ir matomas pelėsis.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – Taisyklės; akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. liepos 22 d.) 12.9 papunktyje nustatyta, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo ankeriai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Pagal Taisyklių 2.10 papunktį kameros turi būti šildomos ir vėdinamos. Kameros vėdinamos per varstomus langus, išskyrus kameras, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Jeigu, eksploatuojant esamus inžinerinius tinklus, neužtikrinami šių Taisyklių 4 punkte nurodytose higienos normose nustatyti reikalavimai patalpų oro temperatūrai, santykinei drėgmei ir oro judėjimo greičiui, kameros turi būti aprūpinamos elektriniais oro šildytuvais ir ventiliatoriais.

LKT atsiliepime nurodo, kad lango angoje įrengtos apsauginės grotos netrukdė atidaryti lango ir pravėdinti kamerą, o esant būtinybei išvalyti lango stiklus bei lango rėmą, taip pat buvo sudaryta galimybė kreiptis į įstaigos administraciją. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą (eilės tvarka, atsižvelgiant į susidėvėjimo lygį), pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Tenka pažymėti ir tai, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužinėdami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose LKT Vilniaus kalėjimo kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą. Taip pat, gavus pranešimą ar pastebėjus gedimus, LKT Vilniaus kalėjimo administracija juos operatyviai ir savalaikiai šalina. Pažymėjo, kad LKT Vilniaus kalėjimas neturi galimybės pateikti NVSC patikrinimo aktų ginčui aktualiu laikotarpiu, kadangi patikrinus turimus duomenis, tokių patikrinimų NVSC tiesiog atlikęs nebuvo. Pareiškėjas nesikreipė į LKT Vilniaus kalėjimo administraciją dėl netinkamų higienos normų.