Alytaus apylinkės teismo nutartis

2.3.2.8; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.3.4.4; 3.3.4.5; 3.4.5.16.1.

2023 m. gegužės 4 d.

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims kreditoriams N. P., T. L., R. L., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SB lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“ atstovams,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo teismo sprendimo dalies panaikinimo klausimą civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. S. ir I. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, suinteresuoti asmenys - kreditoriai N. P., T. L., R. L., UAB „SB lizingas“, UAB „IPF Digital Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. spendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1989-418/2022 (civilinės bylos Nr. 2YT-1989-418/2022 l. 48-54) buvo nutraukta G. S. ir I. S. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 170, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta G. S. ir I. S. 2022 m. vasario 15 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis), kuria pareiškėjai be kita ko (Sutarties 2.1. – 2.7. punktai) susitarė dėl turtinių teisių ir pareigų:

2.1. Nutraukus santuoką, banko sąskaitose ar ne banko įstaigose esančios ir faktiškai kiekvienos iš Šalių valdomos piniginės lėšos lieka tos Šalies asmenine nuosavybe, kurios vardu yra atidaryta banko sąskaita ir/ar išduota banko kortelė, ar faktiškai valdomos ne banko sąskaitose esančios lėšos.

2.2. Šalių sutarimu, atsižvelgiant į 2018 m. balandžio 13 d. povedybinę sutartį (notarinio registro Nr. 1543), nutraukus santuoką santuokos metu įgytas turtas dalinamas taip:

2.2.1. po santuokos nutraukimo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso 100 vnt. paprastųjų vardinių UAB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini),, akcijų, kas sudaro 100 proc. bendrovės įstatinio kapitalo ir suteikia tokį patį kiekį balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime;

2.2.2. po santuokos nutraukimo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklauso I. S. vardu registruotos transporto priemonės:

2.2.2.1. SUZUKI (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini),,

2.2.2.2. VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini);

2.2.2.3. VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini);

2.2.2.4. DOMANTAS B2-SPECX2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini),;

2.2.2.5. AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN(duomenys neskelbtini),.

2.3. Šalys pareiškia, kad visus kitus kilnojamuosius daiktus santuokos nutraukimo dienai yra pasidalinę ir kito dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo (registruotino) turto neturi.

2.4.1. prievolė Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-543/2019 pagrindu sumokėti 8 900,00 Eur neturtinės žalos T. L., 12 100,00 Eur neturtinės žalos A. P., 650,00 Eur proceso išlaidų T. L., 650, 00 Eur proceso išlaidų A. P., 100,00 Eur proceso išlaidų R. L. lieka asmenine G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole;

2.4.2. prievolė 2020 m. sausio 9 d. vartojimo kredito sutarties Nr. C001279406 pagrindu sutartyje nustatytomis sąlygomis atsiskaityti su kreditoriumi UAB „SB lizingas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini),, po santuokos nutraukimo lieka asmenine I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievole;

2.4.3. prievolė 2021 m. birželio 14 d. vartojimo kredito sutarties Nr. E106447776 pagrindu sutartyje nustatytomis sąlygomis atsiskaityti su kreditoriumi UAB „SB lizingas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini),, po santuokos nutraukimo lieka asmenine I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole;

2.4.4. prievolė 2021 m. liepos 17 d. vartojimo kredito sutarties Nr. a.cc0e7d8d6911511f862a90ba3006e90 pagrindu sutartyje nustatytomis sąlygomis atsiskaityti su kreditoriumi IPF Digital Lietuva, UAB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini),, po santuokos nutraukimo lieka asmenine I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole.

2.5. I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įsipareigoja leisti G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki kol įsigys savo, bet ne ilgiau kaip 3 (tris) metus nuo Sutarties sudarymo neatlygintinai naudotis viena jam priklausiančia transporto priemone VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), televizoriumi Samsung, kompiuteriu Dell, muzikiniu centru LG mini, fotoaparatu Canon (duomenys neskelbtini), dviračiu.

2.6. Šalys patvirtina, kad skolų kitiems kreditoriams nei kartu, nei kiekvienas atskirai neturi, taip pat jiems niekas nėra skolingi pagal santuokos metu sudarytas sutartis.

2.7. Šalys patvirtina, kad neturi galiojančių tarpusavio priešpriešinių turtinių prievolių, kurios nėra nurodytos šioje sutartyje. Šalys šios sutarties sudarymo dieną neturi viena kitai pretenzijų dėl iki sutarties sudarymo dienos buvusių ir/ arba esamų priešpriešinių turtinių teisių ir pareigų vykdymo viena kitai bei ateityje nei viena iš Šalių tokio pobūdžio pretenzijų viena kito atžvilgiu neturės.

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose 2022 m. gruodžio 15 d. gautas kreditoriaus N. P. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2YT-1989-418/2022 dalyje dėl santuokos metu įgyto turto ir turtinių prievolių padalijimo (t. 1, b. l. 1-4). Prašyme nurodyta, kad Alytaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų G. S. (iki santuokos turėta pavardė T.) ir I. S. (duomenys neskelbtini), Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (akto įrašo Nr. 170) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (toliau – ir Sutartis). Vadovaujantis Sutarties nuostatomis, visas turtas atiteko pareiškėjui I. S. (Sutarties 2.2.1. - 2.2.2. punktai), I. S. įsipareigojo atsiskaityti su kreditoriais pagal vartojimo kredito sutartis (Sutarties 2.4.2. - 2.4.4. punktai). Pagal sutarties 2.4.1. punktą, prievolė Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje pagrindu sumokėti 8 900,00 Eur neturtinės žalos T. L., 12 100,00 Eur neturtinės žalos A. P., 650,00 Eur proceso išlaidų T. L., 650,00 Eur proceso išlaidų A. P., 100,00 Eur proceso išlaidų R. L. liko asmenine G. S. prievole. Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-317/2019, G. S. pripažinta kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje. Minimu nuosprendžiu teismas priteisė iš G. S. (T.) 12 100,00 Eur neturtinės žalos ir 650,00 Eur proceso išlaidų A. P. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 16 d. išdavė vykdomuosius raštus, kuriuos priėmė ir vykdo antstolis E. S.. Kreditorė A. P. mirė 2022 m. sausio 6 d. N. P. 2022 m. gegužės 02 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu paveldėjo A. P. turtą. Neinformavus kreditoriaus apie santuokos nutraukimo bylą ir neįtraukus jo į procesą, buvo pažeisti kreditoriaus lūkesčiai greičiau atgauti teismo priteistą žalos atlyginimą bei proceso išlaidas, nebuvo užtikrintas teisės būti išklausytam pricipo įgyvendinimas. Teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad skyrybų bylose svarstant turto padalijimo klausimą į procesą turi būti įtraukti ir kreditoriai, nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos jų teisėms ir pareigoms. Kreditoriaus neįtraukimas į bylą lėmė neteisingo ir objektyvių duomenų neatitinkančio sprendimo priėmimą.

Suinteresuotas asmuo UAB „IPF Digital Lietuva“ informavo (t. 1, b. l. 176), kad su pareikštu pareiškimu bei santuokos nutraukimo pasekmėmis, jog po santuokos nutraukimo I. S. įsipareigojimas (sutarties Nr. 5129282) lieka asmenine kliento prievole, sutinka.

Suinteresuoto asmens kreditoriaus N. P. atstovas advokatas A. Kučinskas teismo posėdyje prašymą dėl sutuoktinių G. S. ir I. S. santuokos metu įgyto turto padalijimo palaikė, prašė jį tenkinti, nurodė aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms pateiktame prašyme.

Suinteresuoto asmens (kreditoriaus) N. P. prašymas dėl sutuoktinių santuokos metu įgyto turto padalijimo netenkinamas.

CPK 370 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo klausimas buvo sprendžiamas pagal suinteresuoto asmens kreditoriaus N. P. pareiškimą ir procesas civilinėje byloje Nr. 2YT-1989-418/2022 pagal pareiškėjų G. S. ir I. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu buvo atnaujintas dalyje dėl santuokoje įgyto turto ir turtinių prievolių padalijimo (Sutarties 2.1. – 2.7. punktai), atnaujinus procesą byla nagrinėjama nurodytoje apimtyje.

Minėta, kad Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. spendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1989-418/2022 (civilinės bylos Nr. 2YT-1989-418/2022 l. 48-54) buvo nutraukta G. S. ir I. S. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 170, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta G. S. ir I. S. 2022 m. vasario 15 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai be kita ko (Sutarties 2.1. – 2.7. punktai) susitarė dėl turtinių teisių ir pareigų.

Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nagrinėjimo taisykles nustato CPK XXXV skyriaus normos. Vadovaujantis CK 3.51 ir 3.52 straipsniais, sutuoktiniai gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo pateikdami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutartyje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus, jų bendro turto padalijimo klausimus bei kitas savo turtines ir neturtines teises bei pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditorių teisėtų interesų. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta, be kita ko, siekiant užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; kt.). Teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jos turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, todėl svarbu sutarties sąlygas suformuluoti taip, kad nekiltų kliūčių vykdyti sprendimą. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių. Taigi sutuoktinių kreditorių teisė dalyvauti santuokos nutraukimo byloje yra viena iš kreditorių materialiųjų teisių apsaugos garantijų, sudaranti procesines prielaidas kreditoriams pareikšti savo atsikirtimus dėl sutuoktinių pasirinkto turto padalijimo būdo, pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl prievolių dydžio bei rūšies ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai susituokė (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 170. 2018 m. balandžio 13 d. G. S. ir I. S. sudarė povedybinę sutartį, notarinio registro Nr. 1543 (toliau – Povedybinė sutartis) (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini),) (t. 2, b. l. 50-51, 106-108, 119-121), kurios 2.1 punktu susitarė, kad bet koks nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, registruotas G. S. vardu, automobiliai, baldai, namų apyvokos bei apstatymo reikmenys, vertybiniai popieriai, piniginiai indėliai, skoliniai įsipareigojimai bei kitos turtinės prievolės ir bet koks kitas turtas, kuris įsigytas iki santuokos sudarymo, yra asmeninė sutuoktinės G. S. nuosavybė. Bet koks nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, automobiliai, baldai, namų apyvokos bei apstatymo reikmenys, vertybiniai popieriai, piniginiai indėliai, skoliniai įsipareigojimai bei kitos turtinės prievolės ir bet koks kitas turtas, registruotas ir įsigytas G. S. vardu, kuris įsigytas santuokos metu iki šios sutarties sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Povedybinės sutarties 2.2 punktu sutuoktiniai susitarė, kad bet koks nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, registruotas I. S. vardu, tame tarpe automobiliai, baldai, namų apyvokos bei apstatymo reikmenys, vertybiniai popieriai, piniginiai indėliai, skoliniai įsipareigojimai bei kitos turtinės prievolės ir bet koks kitas turtas, kuris įsigytas iki santuokos sudarymo, yra asmeninė sutuoktinio I. S. nuosavybė. Bet koks nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, tame tarpe automobiliai, baldai, namų apyvokos bei apstatymo reikmenys, vertybiniai popieriai, piniginiai indėliai, skoliniai įsipareigojimai bei kitos turtinės prievolės ir bet koks kitas turtas, kuris įsigytas santuokos metu iki šios sutarties sudarymo ir registruotas ar įsigytas I. S. vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Povedybinės sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad sutuoktiniai šia sutartimi susitaria, kad sudarius šią sutartį, bet kokiam būsimam kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, piniginėms lėšoms, vertybiniams popieriams, darbo pajamoms, individualios veiklos, tame tarpe ir iš ūkininko veiklos ar kitos veiklos gautoms pajamoms, taip pat turtui, gautam paveldėjimo ar dovanojimo būdu, kurį sutuoktiniai įgytų savo vardu ateityje, reikalavimo teisėms į trečiųjų asmenų mokėtinas sumas, įskaitant ir sumas, gautinas pagal sutartis, sudarytas su trečiaisiais asmenimis ir kreditiniams (skoliniams) įsipareigojimams, bus taikomas atskiras turto teisinis režimas, t. y. visas turtas, įgytas kurio nors iš sutuoktinių vardu, ir prievolės (išskyrus nurodytas CK 3.109 straipsnyje, kurios tampa solidarios) taps jų asmenine nuosavybe.

Povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo bei patvirtinimo notarine tvarka momento ir yra sudaroma neterminuotam laikotarpiui (Povedybinės sutarties 3.1 punktas).

Suinteresuotas asmuo (kreditorius) N. P. nesutinka su Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygomis, susijusiomis su šalių turto padalijimo būdu ir tvarka (Sutarties 2.1 – 2.3 punktai), kadangi pareiškėjai nukrypo nuo lygių dalių principo, tokios sąlygos pažeidžia N. P., kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus.

Teismas, vertindamas šiuos kreditoriaus N. P. teiginius, pažymi, kad santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl teismas savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai, be kita ko, turi aptarti savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejais turi išspręsti klausimą ir dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 straipsnio 1 dalis, CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis).

Teismas, vertindamas, ar Sutarties sąlygos, susijusios su sutuoktinių G. ir I. S. turto padalijimu, pažeidžia kreditorių N. P., T. L. ir R. L. teises ir teisėtus interesus, pažymi, jog ginčo, kad pareiškėjos G. S. prievolės kreditoriams N. P., T. L. ir R. L. yra asmeninės ir po santuokos nutraukimo ją toliau asmeniškai vykdys G. S., byloje nėra (t. 1, b. l. 13-49). Visgi, teismo vertinimu, kreditorius N. P., teigdamas apie savo, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimą, neįvardija, kokiu būdu yra pažeidžiamos jo teisės ir teisėti interesai, nepagrindžia savo teiginių, tik deklaratyviai teigia apie jų neva pažeidimą buvusiems sutuoktiniams susitarimu nukrypstant nuo lygių dalių principo dalijant santuokos metu įgytą turtą. Kreditoriaus N. P. nuomone, Povedybinę sutartį G. ir I. S. sudarė siekiant išvengti prievolės kreditoriui A. P. vykdymo, tačiau Povedybinės sutarties ginčo teisena teisme neginčijo.

Įstatymu nustatyto turto teisinio režimo pakeitimas sutuoktinių susitarimu taip pat yra vienas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas).

Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016). Taigi, vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Vedybų sutartimi šalys gali susitarti dėl sąlygų, reglamentuojančių prievolinius santykius. Jeigu vedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą. Pavyzdžiui, kreditorių teisės galėtų būti laikomos pažeistomis, jei, siekiant išvengti vieno iš sutuoktinių asmeninių prievolių vykdymo, būtų sudaryta povedybinė sutartis, į ją įtraukiant sąlygą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (bendro turto, įgyto iki povedybinės sutarties sudarymo) padalijimo, pagal kurią sutuoktiniui – skolininkui nepagrįstai atitektų mažesnė bendro turto dalis, kurios nepakaktų jo asmeninėms prievolėms įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016, 15 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, kad santuokos metu pareiškėjai G. ir I. S. nekilnojamojo turto neįgijo (t. 2, b. l. 192, 193, civilinės bylos Nr. 2YT-1989-418/2022 l. 19-21). Santuokos metu iki Povedybinės sutarties sudarymo ((duomenys neskelbtini) – 2018 m. balandžio 13 d. laikotarpis) pareiškėjai transporto priemonių neįgijo (t. 2, b. l. 196-197, civilinės bylos Nr. 2YT-1989-418/2022 l. 15-18). Kreipiantis į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu pareiškėjo I. S. vardu buvo registruotos šios transporto priemonės: 1) motociklas SUZUKI (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),, VIN: (duomenys neskelbtini), įgytas iki santuokos sudarymo (2016 m. sausio 22 d.); 2) automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), įgytas iki santuokos sudarymo (2014 m. balandžio 10 d.); 3) automobilis VW TOURAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos metu sudarius Povedybinę sutartį (2019 m. gegužės 17 d.); 4) priekaba DOMANTAS B2-SPECX2, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),, VIN: (duomenys neskelbtini), įgyta santuokos metu sudarius Povedybinę sutartį (2019 m. balandžio 3 d.); 5) automobilis AUDI A6, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),, įgytas santuokos metu sudarius Povedybinę sutartį (2020 m. birželio 10 d.). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad santuokos metu (2021 m. vasario 10 d.), galiojant pareiškėjų sudarytai Povedybinei sutarčiai, I. S. įgijo 100 vnt. UAB (duomenys neskelbtini), vardinių paprastųjų akcijų, kurių vienos akcijos nominali vertė 25 Eur (t. 2, b . l. 194-195). Likus vienai dienai iki Povedybinės sutarties sudarymo, 2018 m. balandžio 12 d. pabaigoje I. S. sąskaitų Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje likučiai atitinkamai buvo 1 505,87 Eur ir 139,63 Eur, G. S. sąskaitos Swedbank, AB likutis buvo 43,64 Eur (t. 2, b. l. 173, 177, 183, 157-164, 171, 178, 184, 186). Teismo posėdyje pareiškėjai nurodė, kad šias pinigines lėšas jie išleido santuokos metu pragyvenimui ir nutraukiant santuoką jų neturėjo. Priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą pateikta nebuvo. Akivaizdu, jog buvusiems sutuoktiniams G. ir I. S. Povedybinės Sutarties sudarymo dieną bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausė aukščiau nurodytos piniginės lėšos, kurių santuokos nutraukimo metu, kaip jie patys nurodė, jie neturėjo.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjų ir kreditoriaus N. P. atstovo paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad pareiškėjai G. ir I. S., 2022 m. kovo 24 d. kreipdamiesi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų, akcijų ir kito turto neturėjo, todėl teismas, nuspręsdamas, jog tvirtinamos 2022 m. vasario 15 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2.1-2.7 punktuose nustatytos sąlygos dėl turtinių teisių ir pareigų neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių ir kreditorių teisių ir teisėtų interesų, tinkamai taikė Sutarties tvirtinimą reglamentuojančių teisės normų ir šioje nutartyje pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių. Todėl nagrinėjamu atveju nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti kreditorių N. P., T. L. ir R. L. teisių pažeidimo fakto ir taikyti CK 3.53 straipsnio 4 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, kreditoriaus N. P. prašymas pakeisti arba panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą (civilinė byla Nr. 2YT-1989-418/2022) netenkinamas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti suinteresuoto asmens N. P. argumentai bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys (prašymas, pareiškimas) atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo (pareiškėjo), kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas, todėl iš kreditoriaus N. P. valstybės naudai priteistinos 61,77 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

kreditoriaus N. P. prašymą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens kreditoriaus N. P. valstybei 61,77 Eur (šešiasdešimt vieno euro 77 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.