Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, G. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metų laikotarpiui, įpareigojant ją per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atsiprašyti nukentėjusiųjų asmenų.

G. S. uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, G. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įstaigai „Regitra“.

T. L. ir A. P. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš AB ,, (duomenys neskelbtini)“ T. L. priteista 2 293,05 Eur turtinės ir 2 100 Eur neturtinės žalos, A. P. – 2331,40 Eur turtinės ir 2900 Eur neturtinės žalos, iš G. S. T. L. priteista 8 900 Eur neturtinės žalos, A. P. – 12 100 Eur neturtinės žalos. Likusioje dalyje T. L. ir A. P. civiliniai ieškiniai atmesti.

Iš G. S. T. L. priteista 650 Eur proceso išlaidų, A. P. - 650 Eur proceso išlaidų, R. L. - 100 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. S. nuteista už tai, kad ji 2017 m. liepos 14 d. apie 15.28 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelio Kaunas-Prienai-Alytus (duomenys neskelbtini)-ajame kilometre, vairuodama I. T. priklausantį automobilį ,,Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 119,128 punktų reikalavimus – nesilaikė visų atsargumo priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš keisdama važiavimo kryptį, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę ar apvažiuoti kliūtį nesukeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, taip keldama grėsmę eismo saugumui ir sudarydama kliūtį automobilio „Audi A4 “, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojui T. L., kuris vairuojamą automobilį stabdė savo važiavimo krypties eismo juostoje ir judėdamas iš dešinės į kairę įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, į kurią sugrįžus jos (G. S.) vairuojamas automobilis „Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) susidūrė su automobiliu „Audi A4“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamu T. L., dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „Audi A4“ vairuotojui nukentėjusiam T. L. dėl kairės pėdos II padikaulio bazės lūžimo, riešakaulio ir stipinkaulio ylinės ataugos lūžimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio „Audi A4“ keleivė nukentėjusioji L. S. nuo ūmaus vidinio nukraujavimo, kepenų plyšimo, daugybinių šonkaulių lūžimo, politraumos pasėkoje mirė, automobilio „Audi A4“ keleivis nukentėjusysis G. L. nuo ūminio vidinio ir išorinio nukraujavimo, kepenų dešinės skilties plyšimo, dešinio plaučio sužalojimo, daugybinių abipusių šonkaulių lūžimo, politraumos pasėkoje mirė.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistosios G. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nagrinėjamu atveju nuteistoji G. S. neigia savo kaltę, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas jos atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nepašalino byloje kilusių prieštaravimų, netinkamai įvertino surinktus įrodymus, rėmėsi tik kaltinimui palankia įrodymų dalimi bei nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, dėl ko, netinkamai nustatęs priežastinį ryšį dėl jos nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, nepagrįstai pripažino ją kalta pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais negali ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo požymius nustatė laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas bei priėmė teisingą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo G. S. pagrįstai pripažino kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta.

8. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad nuteistoji 2017 m. liepos 14 d. apie 15.28 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelio Kaunas-Prienai-Alytus (duomenys neskelbtini)-ajame kilometre, vairuodama automobilį ,,Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešingą eismo juostą, tačiau, pamačiusi ten automobilį, staigiai pasuko vairą į dešinę pusę ir sugrįžo į savo eismo juostą, kurioje susidūrė su nukentėjusiojo T. L. vairuojama transporto priemone – automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taip pat byloje neginčytinai nustatyta, kad iki nuteistajai išvažiuojant į priešingą eismo juostą, T. L. vairuojamas automobilis važiavo savo eismo juosta, o į priešingą eismo juostą įvažiavo tik tuomet, kai G. S. vairuojama transporto priemonė iš savo važiavimo eismo juostos įvažiavo į jo važiavimo juostą. Šias aplinkybes patvirtina tiek pačių tiesiogiai eismo įvykyje dalyvavusių ir gyvų likusių asmenų – nuteistosios G. S. ir nukentėjusiojo T. L., parodymai, tiek duomenys užfiksuoti vaizdo registratoriumi, sumontuotu eismo įvykio metu nuteistosios vairuotoje transporto priemonėje. Kad būtent G. S. atlikti veiksmai – įvažiavimas į nukentėjusiojo važiavimo eismo juostą, suklaidino ir išprovokavo T. L. išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, taip siekiant paskutiniu momentu išvengti susidūrimo su prieš eismą važiuojančiu nuteistosios automobiliu, patvirtina ir nuoseklūs nukentėjusiojo viso proceso metu duoti parodymai. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklaustas T. L. nurodė, jog tuo metu, kai pamatė priešinga kryptimi atvažiuojantį automobilį, kuris staiga iš savo važiavimo juostos įvažiavo į jo važiavimo juostą, atstumas tarp automobilių buvo apie 100 metrų, ir jis labai greitai mažėjo. Jis nesuprato dėl kokios priežasties priešinga kryptimi judantis automobilis įvažiavo į jo važiavimo juostą, logiškai paaiškinti tokių kito automobilio vairuotojo veiksmų paaiškinti nebuvo galima, kadangi tuo metu kelyje nebuvo jokių kliūčių. Kai pamatė į jo važiavimo juostą ir tiesiai į jį atvažiuojantį automobilį, iš karto pradėjo stabdyti savo vairuojamą automobilį, stipriai nuspausdamas stabdžio pedalą, tačiau kadangi automobilis judėjo tiesiai link jo, suprato, kad tik stabdydamas susidūrimo neišvengs. Kadangi dešinėje pusėje buvo metalinis kelio atitvaras, o už jo griovys, stengdamasis apsaugoti save ir savo artimuosius nuo grėsiančio pavojaus jų gyvybėms, jis vairą pasuko į kairę, išvažiavo į visiškai laisvą priešingą eismo juostą. Tuo metu priešinga eismo juosta nevažiavo jokie kiti automobiliai, jokių kliūčių daugiau nebuvo.

9. Byloje buvo pateikta 2017 m. lapkričio 7 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 9-14) bei 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizių centro ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 35-54), atsakantys į klausimą, kas techniniu požiūriu lėmė nagrinėjamą eismo įvykį. 2017 m. lapkričio 7 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2019 m. balandžio 30 d. Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertizių centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta analogiška išvada, kad techniniu požiūriu pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti sudarė nepriimti automobilio „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo (t. y. G. S.) veiksmai, kuomet ji įvažiavo į kelio Kaunas-Prienai-Alytus važiuojamosios dalies kairę pusę, kada priešpriešais artėjo automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sudarydama pastarojo vairuotojui kliūtį. Išvadą, kad techniniu požiūriu pagrindę sąlygą aptariamam eismo įvykiui kilti sudarė būtent nuteistosios veiksmai, kadangi ji įvažiavo į važiuojamosios dalies kairę pusę tuo metu, kai priešais artėjo nukentėjusiojo vairuojamas automobilis „Audi A4“, tuo sudarydama jam kliūtį, paminėtą specialisto išvadą bei ekspertizės aktą surašęs Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V. Š. patvirtino ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu.

10. Tiek specialisto išvadoje, tiek ir ekspertizės akte buvo analogiškai konstatuota, kad: 1) techniniu požiūriu nepriimtini ir priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykio kilimu buvo ir nukentėjusiojo veiksmai - atsiradus jo važiavimo krypties eismo juostoje kliūčiai, kurią jis turėjo objektyvią galimybę pamatyti, kad išvengti susidūrimo, ar sumažinti jo nuostolingus padarinius, jis laiku nelėtino greičio kaip galima arčiau kelio Alytus-Prienai-Kaunas dešiniojo krašto; 2) automobilio „Audi A4“ vairuotojui laiku - kada priešpriešais artėjęs automobilis „Audi A4 Avant“ pradėjo užtvėrinėti jo važiavimo krypties eismo juostą - lėtinant greitį kaip galima arčiau kelio Alytus-Prienai-Kaunas dešiniojo krašto, šis susidūrimas tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs; 3) automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas prieš pat stabdymą važiavo apie 108 km/h greičiu. Ekspertizės akte papildomai nurodyta, kad: 1) automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas (t. y. T. L.), važiuodamas nedidesniu kaip 90 km/h greičiu ir laiku, t. y. tuo momentu, kada automobilis „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sudarė kliūtį važiavimo krypties eismo juostoje, efektyviai stabdydamas automobilį, turėjo techninę galimybę sustoti kaip galima arčiau kelio Alytus-Prienai-Kaunas dešiniojo krašto, dar neprivažiavęs ties buvusia susidūrimo vieta; 2) automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui važiuojant 108 km/h greičiu ir savalaikiai, t. y. tuo momentu, kada automobilis „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sudarė kliūtį jo važiavimo krypties eismo juostoje, stabdant automobilį kaip galima arčiau kelio Alytus-Prienai-Kaunas dešiniojo krašto, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs, kadangi jam priartėjus ties buvusia susidūrimo vieta, automobilis „Audi A4 Avant“, vairuotojai staigiai nusukinėjant link kelio Kaunas-Prienai-Alytus dešiniojo krašto, būtų atlaisvinęs automobilio „Audi A4“ eismo juostą; 3) susidariusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas privalėjo važiuoti nedidesnių kaip leistinu maksimaliu 90 km/h greičiu, o iškilus grėsmei eismo saugumui - priešpriešais važiavusiam automobiliui „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėjus įvažinėti į automobilio „Audi A4“ eismo juostą, vairuotojas privalėjo laiku lėtinti greitį kaip galima arčiau kelio Alytus-Prienai-Kaunas dešiniojo krašto.

12. Vertindamas nukentėjusiojo veiksmus, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad tuo momentu, kai automobilis „Audi A4 Avant“, sudarė kliūtį automobilio „Audi A4“, eismo juostoje, automobiliai buvo apie 148,6 m atstumu vienas nuo kito, tačiau negalima nustatyti, kada nukentėjusysis pamatė į jo eismo juostą įvažinėjusį automobilį, bei tai, kad automobilio „Audi A4 Avant“ vairuotojos posūkio į kelio Kaunas-Prienai-Alytus važiuojamosios dalies dešinę pusę pradžios momentu, atstumas iki priešpriešais važiavusio automobilio „Audi A4“ buvo tik apie 31,5 m, dėl ko automobilių susidūrimas tapo neišvengiamas. Žemesnės instancijos teismas taip pat įvertino ir laiko tarpą nuo to momento, kai G. S. vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, iki to momento, kai automobiliai susidūrė, kuris buvo tik 5,05 s, taip pat eksperto V. Š. paaiškinimus teisme, jog duotoje situacijoje, nuteistajai ir toliau važiuojant priešpriešine eismo juosta, jos bei nukentėjusiojo vairuojamų automobilių prasilenkimas, būtų buvęs įmanomas tik tuo atveju, jei nukentėjusysis būtų pilnai atlaisvinęs važiuojamąją kelio dalį, t. y. pasitraukęs į kelio Alytus-Prienai-Kaunas dešinįjį kelkraštį, kas važiuojant 90-100 km/h greičiu taipogi yra nesaugu. Teisėjų kolegijos nuomone, šių aplinkybių pagrindu, apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad iš nukentėjusiojo T. L. nebuvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio (ekspertizės akte kaip pavyzdinio nurodyto) elgesio. Kadangi T. L. matė be aiškios priežasties į jo eismo juostą įvažiavusį ir link jo judantį nuteistosios automobilį, atstumas tarp abiejų automobilių buvo labai nedidelis ir greitai mažėjo, jis turėjo imtis ir ėmėsi veiksmų, kad išvengtų susidūrimo kaktomuša su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu. Kadangi priešpriešinė eismo juosta tuo metu buvo laisva ir nukentėjusysis neturėjo realios galimybės numatyti, kad G. S. sugrįš į savo eismo juostą, o susidūrimo išvengimas laikantis kelio Alytus-Prienai-Kaunas dešinio krašto būtų reiškęs įvažiavimą į kelkraštį (kas, kaip jau minėta, taip pat buvo nesaugu), pritartina ir tam, kad T. L. veiksmai – išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą, buvo visiškai adekvati ir natūrali reakcija į susidariusią pavojingą situaciją, dėl kurios kilo eismo įvykis.

14. Šios nutarties 12 punkte išdėstyti motyvai, taip pat ekspertizės akte konstatuotos išvados, visiškai paneigia ir apeliacinio skundo argumentą, jog eismo įvykio metu T. L. vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, nes visiškai neveikė ar bent jau neefektyviai veikė jos stabdžiai. Nors apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, jog liudytojais teisme apklausti policijos pareigūnai G. S. ir A. P. parodė, jog iš karto po eismo įvykio T. L. jiems paaiškino, kad prieš transporto priemonių susidūrimą spaudė stabdžius, tačiau jie buvo kieti (šią aplinkybę nukentėjusysis nurodė ir iš karto po eismo įvykio pateiktame rašytiniame paaiškinime), tačiau vien tai, teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo vairuotos transporto priemonės stabdžių gedimo fakto nepatvirtina. Pažymėtina, jog nukentėjusiajam, pamačius jo važiavimo kryptimi į jo vairuojamą automobilį greitai važiuojantį kitą automobilį, t. y. susidarius itin pavojingai, ekstremaliai situacijai, jis galėjo išsigąsti ar sutrikti, todėl neatmestina tikimybė, jog nukentėjusysis galėjo paprasčiausiai neteisingai įvertinti aplinkybę dėl stabdžio pedalo kietumo. Be to, visiškai natūralu, kad iš karto po eismo įvykio, žinodamas, kad jo metu žuvo net du jam artimi žmonės, T. L. galėjo būti šoko būsenoje ir dėl to duoti ne visiškai realybę atitinkančius paaiškinimus. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad nuteistosios gynėjo iniciatyva, siekiant išsiaiškinti ir tai, ar eismo įvykio metu nukentėjusiojo vairuoto automobilio stabdžiai buvo techniškai tvarkingi, teisminio nagrinėjimo metu buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė. Šios ekspertizės metu tiesiogiai ir itin detaliai (kiek tai buvo reikalinga nustatyti automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) darbinių stabdžių gedimus ir jų atsiradimo laiką) buvo apžiūrėtas automobilis „Audi A4“. Atlikus objekto tyrimą, konstatuota, jog automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) darbinių stabdžių sugadinimai - darbinių stabdžių pagrindinio cilindro su vakuuminiu stiprintuvu tvirtinimo deformacija, priekinio dešiniojo rato stabdžių mechanizmo sugadinimai, stabdžių pedalo tvirtinimo deformacija, buvo padaryti būtent eismo įvykio metu, susidūrus su automobiliu „Audi A4 Avant“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) darbinių stabdžių sistemoje gedimų - ratų darbinių stabdžių mechanizmo mechaninių lūžimų, hidraulinės pavaros magistralės elementų dehermetizacijos - dėl kurių automobilio „Audi A4“ darbinių stabdžių sistema prieš eismo įvykį galėjo visiškai nustoti veikti, ar neefektyviai veikti, nenustatyta. Teisėjų kolegijos nuomone, daryti išvadą, jog T. L. eismo įvykio metu vairavo automobilį, kurio stabdžiai nebuvo techniškai tvarkingi, remiantis vien iš karto po įvykio nukentėjusiojo pateiktais paaiškinimais apie kietą stabdžių pedalą, subjektyviu jo suvokimu, kurį galimai įtakojo susidariusi stresinė situacija, kai byloje esantys objektyvūs duomenys leidžia daryti priešingas išvadas, negalima. Kita vertus, net ir nustačius, jog T. L. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį techniškai netvarkingais stabdžiais, tai jokios įtakos galutinei išvadai dėl eismo įvykio kaltininko neturėtų, kadangi, kaip jau minėta, pagrindinė šio eismo įvykio kilimo priežastis buvo ne T. L., kaip vairuotojo, veiksmai ar jo vairuojamos transporto priemonės techninė būklė, bet būtent G. S. veiksmai, kuomet ji įvažiavo į kelio Kaunas-Prienai-Alytus važiuojamosios dalies kairę pusę, kada priešpriešais artėjo automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sudarydama pastarojo vairuotojui kliūtį.

16. Šiuo konkrečiu atveju 2017 m. rugsėjo 2 d. Valstybinė teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad L. S. mirė nuo ūmaus vidinio nukraujavimo, kepenų plyšimo, daugybinių šonkaulių lūžimų, politraumos pasekoje. 2017 m. rugsėjo 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad G. L. mirė nuo ūminio vidinio ir išorinio nukraujavimo, kepenų dešinės skilties plyšimo, dešinio plaučio sužalojimo, daugybinių abipusių šonkaulių lūžimų, politraumos pasekoje. 2017 m. gruodžio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad T. L. dėl kairės pėdos II padikaulio bazės lūžimo, riešakaulio ir stipinkaulio ylinės ataugos lūžimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Teisėjų kolegijai, susipažinusiai su paminėtų Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadų turiniu, abejonių, kad tarp G. S. veiksmų, kurie buvo pagrindine eismo įvykio kilimo priežastimi, ir L. S. bei G. L. mirties, taip pat T. L. konstatuoto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys, nekyla.

17. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp G. S. veiksmų (padarytų KET pažeidimų) ir kilusių padarinių, byloje baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, ji pagrįstai nuteista pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, todėl tenkinti jos apeliacinį skundą ir naikinti skundžiamą nuosprendį bei priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, nėra jokio pagrindo. Tokią išvadą leidžia daryti ir susiformavusi teismų praktika, iš kurios matyti, kad eismo įvykio kaltininku nebuvo laikomas vairuotojas, kuris, vengdamas susidūrimo su į jo važiavimo juostą išvažiavusiu automobiliu, pasuko į kairę ir priešingoje eismo juostoje susidūrė su grįžtančiu į savo važiuojamąją juostą automobiliu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52/2010, 2K-332-693/2015, 2K-434-788/2015, 2K-94-696/2017).

18. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, įžvelgia pagrindą pakeisti skundžiamą nuosprendį BPK 328 straipsnio 4 dalies pagrindu dėl netinkamai nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino skaičiavimo pradžios.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, nuo kada reikėtų skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, išaiškino, kad: 1) šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę; 2) pagrindas skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos yra tas, kad asmeniui taikytos kardomosios priemonės (dokumento paėmimas) turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Be to, išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad, vadovaujantis generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“ nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant pasunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę, ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra pasikeitusi, ji atsispindi ir naujausiuose kasacinio teismo sprendimuose, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ja nesivadovauti.

20. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje susidarė analogiška situacija, kuri buvo nagrinėjama išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. M. 2017 m. liepos 20 d. nutarimu G. S. (tuo metu T.) buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, kuris tą pačią dieną ir buvo paimtas (t. 3, b. l. 31-33, 34-36). Duomenų, kad nuteistajai buvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones, byloje nėra. Akivaizdu, jog paskyrus G. S. kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, jai iš karto buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl daroma išvada, jog taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitinka G. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), turinį, dėl ko šio baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2017 m. liepos 20 d., o ne apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nors apeliaciniame skunde aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino skaičiavimo pradžios klausimas nėra keliamas, tačiau teisėjų kolegija, pastebėjusi šią klaidą, privalo ją ištaisyti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, ši klaida taisytina, keičiant Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį.

21. Teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų atstovas advokatas Romaldas Brilius pateikė prašymą priteisti iš nuteistosios išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ir į bylą pateikė 2019 m. rugsėjo 13 d. Nr. 1018924 (t. 4, b. l. 141), iš kurio matyti, jog nukentėjusysis T. L. advokatui Romaldui Briliui už atstovavimą nagrinėjant bylą Kauno apygardos teisme sumokėjo 300 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-8-696/2015, 2K-84-699/2015). Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliacinį procesą iniciavo tik nuteistoji G. S., į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, tokį prašymą tenkina, bei vertina, jog prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusiųjų atstovas dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, ruošėsi jam, kadangi buvo susipažinęs su nuteistosios apeliaciniu skundu, kas atsispindėjo jam sakant savo baigiamąją kalbą, bei tai, kad advokatas turėjo išlaidų dėl kelionės į Kauno apygardos teismo posėdį, kadangi jo darbo vieta yra Vilniuje, atitinka advokato darbo sąnaudas, yra proporcinga jo atliktiems veiksmams, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ji priteistina iš G. S. T. L. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,

nutaria:

nuteistosios G. S. (buvusios T.) apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. liepos 25 d. nuosprendį pakeisti:

G. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams terminą skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 20 d.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš G. S. nukentėjusiojo T. L. naudai 300 (tris šimtus) eurų proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.