Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio bei sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo biržoje, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį 6 MGL dydžio bauda;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartimi už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – iki pasveikimo arba psichinės būklės pagerėjimo ir jo pavojingumo išnykimo;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 12 mėnesių;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), 259 straipsnio 1 dalį galutine bausme 60 parų arešto;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 60 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto (bausmę atlikęs);

7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 18 d. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas bei iš V. P. išieškota į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma – 2690 Eur.

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo

V. P., grasino nužudyti šeimos narius, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

II. Byloje surinkti įrodymai

Epizodas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas ir fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas,

veikos nuo 2025-01-22 iki 2025-01-23 (BK 145 str. 1 d., 140 str. 2 d.)

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Siekiant išvengti vertinimo klaidų ir užtikrinant, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebūtų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamąją atsakomybę gali užtraukti tik realūs (ne tariami) grasinimai. Svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, tačiau pažymėtina, kad nukentėjusio asmens suvokimas nėra vienintelis grasinimo fakto, turinio ir realumo nustatymo kriterijus. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-172-788/2017, 2K-131-1073/2018, 2K-139-511/2020).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Byloje taip pat nustatytos aplinkybės, kurios įrodo, kad grasinimo nužudyti realumas buvo objektyvus. Visų pirma pažymėtina, kad kai nukentėjusioji G. P. jau ne pirmą kartą buvo patyrusi smurtą iš kaltinamojo pusės. Iš nukentėjusiojo A. P. parodymų (tomas 1, b. l. 4-7), duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad V. P. būdamas girtas tampa neprognozuojamas, jis pyksta ant šeimos narių, smurtauja, grasina susidorojimu. Dėl kaltinamojo elgesio šeimoje yra įtampa, baimė už savo gyvybę ir sveikatą. Byloje esami duomenys rodo, kad pavojus buvo objektyviai realus. G. P. paskambinusi policijai pasakė, kad kaltinamasis yra piktas, su peiliu rankoje grasina susidorojimu ir, kad skubiai reikalingas policijos ekipažas. Grasinimo nužudyti realumą sustiprina ir ta aplinkybė, kad prieš nagrinėjamą įvykį bylos duomenimis (tomas 1, b. l. 150-168) kaltinamasis buvo ir ankščiau teistas už analogiškas įvykdytas nusikalstamas veikas (BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.), kai jis smurtavo motinos G. P. atžvilgiu.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje G. P. atžvilgiu, padarymo motyvai (veika nuo 2025-01-22 iki 2025-01-23)

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. P., anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, grasino G. P., kad ją nužudys, esant pakankamam pagrindui manyti, kad toks grasinimas gali būti įvykdytas.

Sugretinus tarpusavyje šiuos įrodymus, nėra abejonių, kad V. P. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, grasino ją nužudyti, tuo sukeldamas jai baimę, taip sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje G. P. atžvilgiu, padarymo motyvai (veika nuo 2025-01-22 iki 2025-01-23)

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Šis nusikaltimas padaromas tyčia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. P. sukėlė fizinį skausmą motinai G. P.. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, to ir norėjo. Taigi V. P. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, byloje nustatyta, kad aptariamų įvykių metu, t. y. 2025 m. sausio 21-22 dienomis, kaltinamasis V. P. ir nukentėjusioji G. P. yra motina ir sūnus, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (BK 140 straipsnio 2 dalyje).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. P. padarė tris tyčines baigtas nusikalstamas veikas, dvi iš jų – žmogaus sveikatai ir gyvybei, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), kitą – nusikalstamą veiką, susijusią su pavojingumo žmogaus sveikatai, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

V. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia nustatyti tokią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai jis ikiteisminio tyrimo metu iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, o teisme jis pripažino savo kaltę visiškai. Nagrinėjamu atveju V. P. pripažino visas esmines inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kurias nustatė teismas. Šioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, o prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. nusikalstamų veikų padarymo metu ankščiau 7 kartus buvo teistas (tomas 1, b. l. 150-171), teistas ir užsienyje, pažymėtina, kad jis ankščiau teistas kelis kartus ir už analogiškų veikų padarymą. Kaltinamasis baustas administracine tvarka (ANK 489 str. 2 d., 484 str. 2 d., 108 str. 1 d.), turi galiojančių administracinių nuobaudų (tomas 1, b. l. 172-177). V. P. nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Gydytas VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, (tomas 1, b. l. 114, 119, 127). 2025-02-26 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad V. P. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga), (tomas 1, b. l. 134).

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. P. už padarytus nusikaltimus paskyrus sankcijose nustatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, kurios dydžiai nustatytini artima bausmės vidurkiui:

už BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą (veika 2024-11-16 G. P. bei A. P. atžvilgiu) paskyrus 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

už BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą (veika nuo 2025-01-22 iki 2025-02-23 G. P. atžvilgiu) paskyrus 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

už BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikaltimą (veika nuo 2025-01-22 iki 2025-02-23 G. P. atžvilgiu) paskyrus 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (epizodas nuo 2025-01-22 iki 2025-01-23, susijęs su nukentėjusiąja G. P.) ir BK 140 straipsnio 2 dalį (epizodas nuo 2025-01-22 iki 2025-01-23, susijęs su nukentėjusiąja G. P.), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. P. paskirti subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą bausmę 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę paskirtą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį (epizodas nuo 2025-01-22 iki 2025-01-23, susijęs su nukentėjusiąja G. P.) subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (epizodas 2024-11-16, susijęs su nukentėjusiais G. P. ir A. P.) dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios subendrintos – 9 mėnesių laisvės atėmimo – bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės – 3 mėnesius laisvės atėmimą ir paskirti V. P. galutinę 12 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

V. P. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio (redakcija, įsigaliojusi 2025-02-01) 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus dėl to pagrįstų abejonių šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-106-511/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (K. T. 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Todėl BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai). Taigi bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018).

Kasacinės instancijos teismas šiame kontekste yra pažymėjęs ir tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos M. K. rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92) 16 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių“; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Nr. Rec (2000) 22 „Dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo“; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija Nr. CM/Rec (2010) 1 „Dėl Europos probacijos taisyklių“. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Probuojamų asmenų elgesio kontrolė vykdoma remiantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymu ir yra susijusi su tam tikrais asmeninės laisvės suvaržymais ir atsakomybe. Tais atvejais, kai probuojamas asmuo be pateisinamų priežasčių nevykdo nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Taigi bausmės vykdymo atidėjimo prilyginimas nebaudžiamumui ir nepagarbai įstatymui kaip teisinis argumentas nepriimtinas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-143-1073/2020).

Kaltinamasis V. P. ne kartą teistas, tačiau kaltinamasis nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. V. P. šiuo metu nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, be minėtos baudžiamosios bylos daugiau dėl jo ikiteisminių tyrimų pradėta nėra. Kaltinamasis nors ir baustas administracine tvarka, tačiau nenustatyta, kad jo padaryti administraciniai nusižengimai itin šiurkštūs.

Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus, jis atsiprašė savo motinos bei brolio, be to, kaltinamojo teigimu jis turi du vaikus, kuriems pagal išgales padeda. Išreiškė norą gydytis nuo priklausomybės alkoholiui. Tai rodo, kad V. P. iš esmės kritiškai vertina savo nusikalstamą elgesį. Vien tik tai, kad V. P. praeityje buvo teistas ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, kitų jį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo teigti, kad V. P. negali būti atidėtas paskirtos bausmės vykdymas. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų.

Todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti V. P. ir bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidedant bausmės vykdymą, paskiriant kaltinamajam BK 75 straipsnyje numatytas pareigas, taip siekiant koreguoti jo elgesį teigiama linkme. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, paskiriant V. P. intensyvią priežiūrą 1 metams. Pažymėtina, kad baigiamojoje kalboje valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorė pasiūlė teismui atsižvelgti į kaltinamojo papildomai gautą teigiamą charakterizuojančią medžiagą iš V. P. įkalinimo vietos bei pasisakė dėl jam paskirtos bausmės atidėjimo taikant BK 75 straipsnio nuostatą su tam tikrais įpareigojimais. 2025-04-24 Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo V. P. pateiktoje charakteristikoje nurodyta, kad jis įstaigoje laikosi nustatytų taisyklių, jų nepažeidinėja, yra drausmingas, mandagus, vengiantis konfliktinių situacijų, yra ramaus būdo.

Teismas sprendžia, kad atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės 2 metams su intensyvia priežiūra 1 metams, BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti taip pat įpareigojant V. P. viso bausmės atlikimo laikotarpiu: - dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); - gydytis nuo alkoholizmo (BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas); - uždraudžiant viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant ir alkoholį (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

V. P. nusikalstama veika susijusi su smurto panaudojimu prieš šeimos narę – motiną G. P.. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslus padės pasiekti V. P. skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę ar didžiąją minėtos programos dalį įvykdyti per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 20 d. prokurorės nutarimu buvo paskelbta V. P. paieška (tomas 2, b. l. 27). 2025 m. sausio 23 d. 14:15 val. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka V. P. buvo laikinai sulaikytas (tomas 2, b. l. 41). 2025 m. sausio 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi V. P. paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas) 3 mėnesių terminui, suėmimo terminas nustatytas nuo 2025 m. sauso 25 d. iki 2025 m. balandžio 23 d. (tomas 2, b. l. 56-62). 2025 m. balandžio 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kardomosios priemonės (suėmimas) terminas pratęstas 2 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2025 m. balandžio 23 d. (tomas 2, b. l. 111-114). Kardomoji priemonė (suėmimas) panaikintina paskelbus byloje nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: virtuvinis peilis (1 vnt.), 2024 m. lapkričio 18 d. pakvitavimu grąžintas G. P. (tomas 1, b. l. 71-72); vokas su skaitmenine laikmena su garso įrašais (1 vokas, tomas 2, b. l. 55), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės išlaidų išieškojimo

Tarnyba 2025 m. balandžio 16 d. teismui pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo V. P. gynėjui advokatui Sauliui Lauraičiui buvo sumokėta 331,26 Eur suma.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.). Atsižvelgus į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamasis nedirba bei baudžiamojoje byloje jam gynėjas buvo paskirtas esant BPK numatytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime yra privalomas, ir teismo iniciatyva, todėl Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu, nepriteistinos.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (dėl 2024 m. lapkričio 16 d. įvykio nukentėjusiųjų G. P. ir A. P. atžvilgiu), ir jam paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (dėl nuo 2025 m. sausio 22 d. iki 2025 m. sausio 23 d. įvykio nukentėjusiosios G. P. atžvilgiu), ir jam paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl nuo 2025 m. sausio 22 d. iki 2025 m. sausio 23 d. įvykio nukentėjusiosios G. P. atžvilgiu), ir jam paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (epizodas nuo 2025-01-22 iki 2025-01-23, susijęs su nukentėjusiąja G. P.) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (epizodas nuo 2025-01-22 iki 2025-01-23, susijęs su nukentėjusiąja G. P.), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. P. paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su bausme paskirta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (epizodas 2024-11-16, susijęs su nukentėjusiais G. P. ir A. P.) dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios subendrintos – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo ir paskirti V. P. galutinę 12 (dvylikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. paskirti galutinę bausmę – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti V. P. paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 (dviem) metams su intensyvia priežiūra 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. P. viso bausmės atlikimo laikotarpiu:

- dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

- gydytis nuo alkoholizmo (BK 75 straipsnio 5 dalies 9 punktas);

- uždrausti viso bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant ir alkoholį (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas);

- sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 72² str.).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Jei V. P. būtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti taikyto laikino sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2025 m. sausio 23 d. iki 2025 m. gegužės 22 d. (imtinai).

V. P. taikomą kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą) – panaikinti ir V. P. iš suėmimo paleisti teismo posėdyje.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. P..

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su skaitmeninė laikmena su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.