Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo, institucija teikianti išvadą Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra buvę sutuoktiniai ir turi nepilnametę dukrą B. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovė, tiek atsakovas šiuo metu yra sukūrę kitas šeimas ir turi sutuoktinius, ieškovė santuokoje su P. B. susilaukė dar dviejų nepilnamečių vaikų, t. y. M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir B. B., gimusios (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) santuokos metu įgyto turto pasidalinimo sutartimi, notarinio registro Nr. 4761, susitarė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 18 188,14 Eur (62 800,00 Lt) vertės, asmenine nuosavybės teise atitenka R. B.. Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7781-609/2005. Minėtu sprendimu atsakovas A. B. teikia išlaikymą nepilnametei B. B. kas mėnesį mokamomis 115,85 Eur (400,00 Lt) periodinėmis išmokomis iki B. B. pilnametystės. Ieškovės paskaičiavimu nepilnametės dukros B. B. išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 630,00 Eur suma, kurią sudaro: maistas 130,00 Eur, dukrai tenkanti mokesčių už komunalines paslaugas ir paskolą dalis 70,00 Eur, rūbai, apatinis trikotažas, avalynė 90,00 Eur, knygos, kanceliarinės prekės, ugdymo ir lavinimo priemonės, žurnalai 10,00 Eur, išlaidos laisvalaikiui, pramogoms (teatras, kinas, kavinės, gimtadieniai ir pan.) 90,00 Eur, higienos prekės, kirpykla, siuvykla, grožio procedūros 70,00 Eur, vitaminai, vaistai, kitos išlaidos sveikatos priežiūrai 15,00 Eur, išlaidos internetui, telefonui, transportui 20,00 Eur, išlaidos tapybai 35,00 Eur, išlaidos kišenpinigiams, ekskursijoms, vasaros stovykloms, atostogoms 100,00 Eur. Santuokos liudijimas patvirtina, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su V. U.. Atsakovo sutuoktinė V. U. turi viena nepilnametį vaiką – A. U., gimusį (duomenys neskelbtini) šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo sutuoktinė taip pat turi ir vieną pilnametį sūnų, kuris gyvena kartu. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis: ieškovės vardu transporto priemonių nėra įregistruota; atsakovo ir jo sutuoktinės V. U. vardu yra įregistruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini)valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybiniai (duomenys neskelbtini); atsakovo sutuoktinės V. U. vardu yra įregistruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės sutuoktinio P. B. vardu yra įregistruotos transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) PA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išrašai iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, kad: 1) atsakovui A. B. ir jo sutuoktinei V. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), įgytas 2014 m. gegužės 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. LM-1494 pagrindu; 2) butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2018 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. MV7-8685 pagrindu, kurio 1/3 dalis priklauso A. B., o 2/3 dalys V. U.; 3) atsakovui A. B. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2008 m. liepos 28 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. K1ES-12121 pagrindu, kuriam nustatyta hipoteka. Būsto kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta 2008 m. liepos 31 d. tarp Nordea Bank F. P. ir A. B. patvirtina, kad atsakovui yra suteiktas 101 367,01 Eur kreditas, buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui, sumokėto avanso nefinansavimui ir buto remontui iki 2048 m. liepos 25 d., likusi neišmokėta kredito dalis 2020 m. balandžio 25 d. yra 78 209,89 Eur. Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovui nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2022 m. kovo 12 d. yra nustatytas 50 procentų netektas darbingumas. Į bylą pateikti medicinos dokumentų išrašai patvirtiną, kad atsakovas serga ankiloziniu spondilitu įvairiose stuburo srityse. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovo netekto darbingumo pensija kas mėnesį 2019 metais sudarė 250,38 Eur (nuo 2020 m. sausio mėnesio sudaro 272,75 Eur), o pareigūnų ir kitų karių valstybinė pensija sudaro 236,01 Eur. Lietuvos kariuomenės tarnybos apskaitos duomenys patvirtina, kad atsakovas atleistas iš tarnybos yra nuo 2019 m. balandžio 14 d., o atleidimo pagrindas sirgimo trukmė ilgesnė nei 140 kalendorinių dienų. Verslo liudijimas patvirtina, kad atsakovui 2019 m. gegužės 10 d. buvo išduotas verslo liudijimas gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo veiklos vykdymo laikotarpiams. Iš gyventojų, įsigijusių verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo nustatyta, kad atsakovo pajamos 2019 m. sudarė 955,00 Eur, o išlaidos 1 552,23 Eur. Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta 2017 m. gegužės 10 d. tarp Klaipėdos kredito unijos ir atsakovo sutuoktinės V. U. (laiduotojas atsakovas A. B.) patvirtina, kad atsakovo sutuoktinei yra suteiktas 19 937,00 Eur kreditas verslui iki 2027 m. balandžio 30 d. 2012 m. lapkričio 20 d. vedybų sutartis patvirtina, kad atsakovas ir jos sutuoktinė V. U. nustatė turtinių teisių ir pareigų teisinį rėžimą, t. y. kad A. B. priklauso 1/3 dalis, o V. U. 2/3 dalys turto. Išrašai iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, kad ieškovei R. B. ir jos sutuoktiniui P. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini), įgytas 2013 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10503 pagrindu, kuriems nustatyta hipoteka; ir 4 žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 2013 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 10503 pagrindu. Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. papildomas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini)prie šios sutarties tarp AB DnB banko (dabartinis pavadinimas Luminor bankas) ir ieškovės R. B. bei jos sutuoktinio P. B. patvirtina, kad ieškovei ir jos sutuoktiniui yra suteiktas 58 518,79 Eur kreditas gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), įrengti iki 2046 m. rugpjūčio 16 d. Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta 2017 m. gruodžio 22 d. tarp AB Luminor banko ir ieškovės R. B. bei jos sutuoktinio P. B. patvirtina, kad ieškovei ir jos sutuoktiniui yra suteiktas 10 000,00 Eur kreditas gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), įrengti iki 2047 m. rugpjūčio 16 d. Iš Lietuvos kariuomenės pažymos apie gautas pajamas nustatyta, kad ieškovo sutuoktinio P. B. gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 1 209,08 Eur. Teismo turimi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys patvirtina, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos neatskaičius mokesčių per mėnesį sudaro apie 1 949,75 Eur, o atsakovo sutuoktinė V. U. dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamos neatskaičius mokesčių per mėnesį sudaro apie 1 840,29 Eur.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo. Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis dydį ir vietoje priteisto 115,84 Eur išlaikymo, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės priteisti po 315,00 Eur, argumentuodama tuo, jog nuo išlaikymo priteisimo praėjo daug laiko, iš esmės pasikeitė aplinkybės, išaugo ne tik dukros poreikiai, bet ir paslaugų bei būtiniausių prekių kainos, kurios yra reikalingos augančios dukros gyvenimui. Atsakovas su ieškiniu sutiko tik iš dalies, sutiko mokėti po 130,00 Eur dukrai išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nes nuo išlaikymo dukrai priteisimo momento, jo turtinė padėtis tik pablogėjo, turi kreditorinių įsipareigojimų, tapo tik 50 procentų darbingas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga yra iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 str. 2 d. nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t.y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t.y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Taigi, esminis momentas šioje byloje yra nustatyti faktą, kad nuo išlaikymo priteisimo momento, tai yra 2005 m. rugpjūčio 11 d., padidėjo šalių nepilnametės dukros B. B., gimusios 2004 m. balandžio 21 d., poreikiai, o taip pat įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl šiuo metu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

Įstatymas numato, kad kiekviena proceso šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 178-179 straipsniai). Taigi, ieškovė grįsdama savo reikalavimą, privalo pateikti teismui įrodymus, kad po to, kai buvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai (2005 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu), iš esmės padidėjo nepilnametės dukros poreikiai. Ieškovė nurodo, kad šiuo metu šalių nepilnametės dukros B. B. būtinųjų poreikių patenkinimui reikia apie 630,00 Eur per mėnesį, poreikius detalizuoja ir iš atsakovo prašo priteisti 315,00 Eur, tai yra pusę vaiko poreikiams reikiamos sumos.

Teismas, įvertinęs pirmiau nurodytus duomenis, taip pat tai, kad po teismo sprendimo (2005 m. rugpjūčio 11 d.), kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui, praėjo 15 metų, kad šalių dukrai šiais metais sukako šešiolika metų, o kai buvo nutraukta šalių santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu šalių dukrai buvo vieneri metai, todėl akivaizdu, kad jos poreikių tenkinimui šiuo metu reikia daugiau lėšų, konstatuoja, kad šalių dukrai 2005 m. rugpjūčio 11 d. teismo sprendimu priteisto išlaikymo – 115,85 Eur (400,00 Lt) neužtenka net minimaliausiems poreikiams patenkinti, nes yra išaugę šalių dukters poreikiai.

Teismo vertinimu ieškovė įrodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento (2005 m. rugpjūčio 11 d.) pasikeitė šalių nepilnametės dukros B. B. poreikiai, jie padidėjo. Tai, kad yra padidėję dukros poreikiai iš esmės neginčijo ir atsakovas.

Nutraukiant šalių santuoką, šalys susitarė, kokio dydžio išlaikymą teiks atsakovas, tai yra atsakovas tuo metu įvertinęs savo gaunamas pajamas sutiko dukrai teikti 115,85 Eur (400,00 Lt) išlaikymą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nutraukiant šalių santuoką atsakovas dirbo kariuomenėje, kaip paaiškino atsakovas jis pagal tuo metu gaunamas pajamas galėjo teikti jų susitartą išlaikymą dukrai, tačiau šiuo metu jis neturi galimybės teikti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo, nes yra tik iš dalies darbingas ir jo pajamos ženkliai yra sumažėjusios. Ieškovė mano, kad atsakovo turtinė padėtis tik pagerėjo, nes jo vardu yra registruotos transporto priemonės, be to atsakovas turi įgijęs nekilnojamojo turto bei verčiasi individualia veikla.

Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pagrindas yra vaiko poreikiai. Todėl siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Minėta, kad priteisiant nepilnamečiui vaikui materialinį išlaikymą, be vaiko poreikių, teismas taip pat atsižvelgia į tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas, bei jų turtines pareigas kitiems asmenims. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės atlyginimas yra apie 1 949,75 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių, teismo posėdžio metu nurodė, kad „į rankas“ ji gauna apie 1 200,00 Eur per mėnesį. Į bylą pateikti duomenys apie gaunamą ieškovės sutuoktinio darbo užmokestį patvirtina, kad ieškovės sutuoktinio mėnesinės pajamos yra apie 1 209,08 Eur atskaičius mokesčius. Ieškovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra, o jos sutuoktinio vardu yra įregistruotos dvi transporto priemonės (automobiliai) ir priekaba, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šis turtas įgytas santuokos metu. Išrašai iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, kad ieškovei ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su priklausiniais, kuriems nustatyta hipoteka ir dar keturi žemės sklypai. Ieškovė, be dukros B. B. turi dar du išlaikytinius - M. B., gimusį (duomenys neskelbtini), ir B. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos sutuoktinis turi dar vieną išlaikytinį iš ankstesnės santuokos, kuriam kas mėnesį moka išlaikymą. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovo pajamos per mėnesį sudaro 508,76 Eur (netekto darbingumo pensija ir pareigūnų ir kitų karių valstybinė pensija), o pajamos, dirbant pagal verslo liudijimą 2019 m. buvo pusantro karto mažesnės, nei patirtos išlaidos. Atsakovo sutuoktinės pajamos per mėnesį sudaro apie 1 840,29 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, ji turi du sūnus iš pirmos santuokos, iš kurių vienas yra nepilnametis. Atsakovo ir jo sutuoktinės vardu yra įregistruota viena transporto priemonė (automobilis), be to, atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė – traktorius, kurio įsigijimui yra paimtas kreditas, o atsakovo sutuoktinės vardu taip pat yra įregistruota viena transporto priemonė (automobilis). Išrašai iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko patvirtina, kad atsakovui priklauso butas, kuriam nustatyta hipoteka, jam ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir butas, kurio 1/3 dalis priklauso A. B., o 2/3 dalys atsakovo sutuoktinei V. U.. Atsakovo sutuoktinė V. U. turi vieną nepilnametį išlaikytinį ir vieną pilnametį išlaikytinį, kuris, kaip nurodė atsakovas teismo posėdžio metu, yra sportininkas ir mokosi J. A. Valstijose. Pateikti medicininiai išrašai patvirtina, kad atsakovas yra 50 proc. darbingas, kuris nustatytas pakartotinai nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2022 m. kovo 12 d., diagnozės kodas TLK-10-AM M45.00.

Įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Teismas neturi duomenų kokios ieškovės ir atsako pajamos buvo nutraukiant santuoką ar tiksli turtinė padėtis, tačiau šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovo pajamuos nutraukiant šalių santuoką buvo geresnės nei šiuo metu, nes jis gaudavo darbo užmokestį Lietuvos kariuomenėje, o šiuo metu jam yra mokama tik pensija bei netekto darbingumo pensija, tačiau po santuokos nutraukimo atsakovas yra įgijęs nekilnojamojo turto bei turi finansinių įsipareigojimų kreditoriams. Nors ieškovės ir jos sutuoktinio gaunamos pajamos per mėnesį yra didesnės, nei atsakovo ir jo sutuoktinės gaunamos pajamos, tačiau ieškovė be bendros šalių dukros, turi dar du išlaikytinius, kuriuos turi išlaikyti, o atsakovas šiuo metu turi tik vieną nepilnametę dukrą, kuriai privalo teikti išlaikymą. Ieškovė kartu su sutuoktiniu turi žemės sklypą su priklausiniais, kuriame gyvena kartu su šeima bei kuriems nustatyta hipoteka, be to, turi dar keturis žemės sklypus, kurie yra suformuoti prie namų valdos ir kurių vidutinė rinkos vertė yra 1 019,00 Eur. Atsakovas taip pat turi nekilnojamojo turto – butą, kuriam nustatyta hipoteka ir kuriame jis gyvena kartu su šeima (105 771,00 Eur vidutinės rinkos vertės), taip pat kartu su sutuoktine turi žemės sklypą (9 930,00 Eur vidutinės rinkos vertės) ir vieno kambario butą (21 500,00 Eur vidutinės rinkos vertės), kurio 1/3 dalis priklauso atsakovui, o 2/3 dalys atsakovo sutuoktinei. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, tačiau ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nekilnojamasis turtas, kuriame ji su šeima gyvena, šiuo metu yra pilnai įrengtas, tačiau nepriduotas, todėl norėdama parduoti šį turtą ji vertintų 100 000,00 Eur, nors pagal byloje esančius nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus šio nekilnojamojo turto bendra vidutinės rinkos vertė yra tik 9 605,00 Eur (išraše nurodyta, kad name nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo, dujų), tikslesnių duomenų apie ieškovei ir jos sutuoktiniui priklausančio nekilnojamojo turto vertę, į bylą nėra patekta, nors ieškovė buvo įpareigota pateikti. Ieškovė turi santuokos metu įgytų transporto priemonių – du automobilius, kurie registruoti jos sutuoktinio vardu, atsakovas taip pat turi įregistruotas dvi transporto priemones. Šalys patvirtino, kad turi kreditorinių įsipareigojimų, ir tai blogina jų turtinę padėtį, tačiau teismas su šiuo šalių nurodytu argumentu nesutinka, nes kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo, kadangi asmuo, sudaręs kredito sutartį ir mokantis joje nustatytas įmokas, nors ir patiria tam tikrų išlaidų, tačiau kartu gerina savo turtinę padėtį, nes pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Iš ieškovės pateiktų įrodymų taip pat yra nustatyta, kad ieškovė dukrai užtikrina gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdieninė vaiko priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal dukros gebėjimus ji būtų lavinama, šalių dukra sveikatos sutrikimų neturi, taigi pripažintina, kad ieškovė imasi visų įmanomų priemonių įgyvendinti savo dukros turtines teises ir interesus. Ieškovė neišvengiamai turi išlaidų vaiko maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir kitoms būtiniausioms prekėms ir paslaugoms, šalių dukra kasmet važiuoja į stovyklas, turi pomėgį tapyti, šių aplinkybių neneigė ir atsakovas teismo posėdžio metu. Šalių dukra lanko lengvosios atletikos treniruotes, kurios yra nemokamos, tačiau per metus apie 200,00 Eur kainuoja sportinė apranga. Atsakovas iš esmės neginčijo, kad dukros išlaikymui šiuo metu reikia daugiau nei yra priteista teismo sprendimu, tačiau nurodė, kad jis negali mokėti ieškovės prašomos išlaikymo sumos, nes neturi pakankamai pajamų, be to mano, kad dalis ieškovės prašomos priteisti sumos išlaikymui yra nepagrįsta. Negalėjimą mokėti didesnio išlaikymo jis grindė tuo, kad jam yra nustatytas tik 50 procentų darbingumas, nustatytos ligos diagnozė: ankilozinis spondilitas įvairiose stuburo srityse, o tai apsunkina jam susirasti geriau apmokamą darbą, dėl šios ligos jis turėjo palikti gerai apmokamą darbą kariuomenėje, ir, nors bando dirbti pagal verslo liudijimą sezoninį darbą, tačiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad dirbant pagal verslo liudijimą 2019 m. jo pajamos buvo pusantro karto mažesnės, nei patirtos išlaidos.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 straipsnis, 3.192 straipsnis). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Todėl nagrinėjamu atveju teismas nemato pagrindo sutikti su atsakovo argumentais dėl jo galimybės mokėti vaikui maksimalų 130,00 Eur išlaikymą, nes, pirma, atsakovas nepaneigė padidėjusių augančio vaiko per 15 metų laikotarpį nuo priteisto išlaikymo poreikių būtinumo, ir antra, atsakovas nors ir turi sveikatos sutrikimų, tačiau yra iš dalies darbingas, todėl privalo imtis visų priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, jo būtiniems poreikiams patenkinti, o šios pareigos nevykdymas, negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis.

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-71/2010). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Bylos kontekste konstatuotina, kad atsakovas yra iš dalies darbingas, nes turi sveikatos problemų, jam yra nustatytas 50 procentų darbingumas, kas akivaizdu, kad apsunkina darbo susiradimą, nes kaip nurodė atsakovas jis negali ilgai stovėti, kelti sunkių daiktų, atsakovo pajamos per mėnesį šiuo metu sudaro apie 508,76 Eur, jis daugiau išlaikytinių neturi, tačiau turi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto: du butus, žemės sklypą, dvi transporto priemones, dalis šio turto yra registruota ir jo sutuoktinės vardu bei turi įsipareigojimų bankams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas atleistas iš karinės tarnybos, bandė dirbti pagal verslo liudijimą, tačiau nurodė, kad sveikatos problemos neleidžia dirbti sunkaus fizinio darbo, o šiuo metu veiklos pagal verslo liudijimą jis nevykdo. Šalys neneigė aplinkybių, kad atsakovas prisideda prie dukros išlaikymo papildomai, kartais duodamas grynųjų pinigų, dukra leidžia laiką pas tėvą, atsakovas nurodė, kad jie kartu pramogauja.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad valstybės mokama išmoka B. B. yra 100,00 Eur per mėnesį, nes jos šeimoje yra trys nepilnamečiai vaikai.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į pateiktus rašytinius įrodymus, į tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, į tai, kad atsakovas įvertinęs savo finansinę padėtį iš esmės buvo sutikęs dukters išlaikymui skirti 200,00 Eur (civilinė byla Nr. 2SP-2560-824/2020), tačiau šalių prašymas patvirtinti taikos sutartį buvo atmestas, nes patvirtinus šalių pateiktą taikos sutartį, liktų galioti ir 2005 m. rugpjūčio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, į teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti 315,00 Eur nepilnametei dukrai kas mėnesį išlaikymo dydis yra mažintinas iki 200,00 Eur, kuris, teismo įsitikinimu, būtinas ir proporcingas, atsižvelgiant tiek į šalių dukters amžių, kuriai yra 16 metų, poreikius, šalių turtinę padėtį, atsakovui nustatytą darbingumo lygį, ir toks išlaikymo dydis laikytinas realiu, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui po 200,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 3.208 straipsnis). Teismo vertiniu abiem tėvams teikiant po 200,00 Eur dukters išlaikymui bei iš valstybės gaunat 100,00 Eur išmoką vaikui šalių nepilnametės dukters interesai bus užtikrinti, kad šalių dukra galėtų augti ir vystytis. Teismo vertinimu kai kurios ieškovės nurodytos dukters išlaikymui reikalingos išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir jos yra nebūtinos, nes nenustatyta, kad šalių dukra turėtų problemų su oda ir dėl to, yra būtina kas mėnesį lankytis pas kosmetologus. Tai, kad šalių dukrai yra suteiktas atskiras kambarys, nėra pagrindas pripažinti, kad į išlaikymo sumą turėtų būti įskaičiuota ir dalis dengiamo kredito, nes akivaizdu, kad ieškovė ir jos sutuoktinis dengdami kreditą iš esmės gerina savo turtą.

Pažymėtina, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi teismas iš dalies (64 proc.) tenkina ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovui dėl padidinto išlaikymo priteisimo, tai ir ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos jai atlygintinos tik iš dalies. Ieškovė pateikė duomenis, kad už advokato teisinę pagalbą patyrė 1 400,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 896,15 Eur suma atstovavimo išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad už advokato padėjėjos teisinę pagalbą patyrė 860,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl atsakovui iš ieškovės yra pagrindas priteisti 292,40 Eur bylinėjimosi išlaidas proporcingai atmestų ieškovės reikalavimų daliai (36 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo patirtos pašto išlaidos iš ieškovės nepriteistinos, kadangi jų suma neviršija teisės aktu nustatyto minimalaus šių išlaidų dydžio (CPK 92 straipsnis).

Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo priteistinas 23,00 Eur žyminis mokestis valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 95, 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (buvęs pavadinimas Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2005 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-7781-609/2005 iš atsakovo A. B. priteistą išlaikymo dukrai B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), dydį, ir priteisti iš atsakovo A. B., dukrai B. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokant periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, tai yra nuo 2020 m. balandžio 6 d., iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametei B. B. priteistų piniginių lėšų tvarkytoja palikti ieškovę R. B..

Priteisti iš atsakovo A. B. 896,15 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt šešis eurus ir 15 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. B..

Priteisti iš ieškovės R. B. 292,40 Eur (du šimtus devyniasdešimt du eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. B..

Priteisti iš atsakovo A. B. 23,00 Eur (dvidešimt trijų eurų) žyminį mokestį valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.