- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-23
- Bylos Nr.
- e2S-3368-864/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08555-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Kategorijos
- 3.1.2.2.1Rūšinis (dalykinis) teismingumas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu dėl notarės Agnės Griškevičienės vykdomojo įrašo. Pareiškėjas skunde prašė: 1) panaikinti 2025 m. birželio 11 d. notarės Agnės Griškevičienės vykdomąjį įrašą, arba jį pakeisti, nustatant tik realiai pagrįstą skolą ; 2) pripažinti, kad pareiškėjui buvo perduota tik 1 300 Eur, o ne 3 000 Eur; 3) įskaityti sumokėtus 1 490 Eur į skolos padengimą; 4) sumažinti palūkanas iki įstatyminių 5–6 procentų metinių; 5) sustabdyti vykdomąją bylą iki skundo išnagrinėjimo; 6) įvertinti D. Ž. veiklą kaip galimai vykdomą be licencijos; 7) patikrinti per AIS, kiek vykdomųjų bylų pradėta pagal D. Ž. inicijuotus vekselius, ir kitus skolininkus apklausti kaip liudytojus; 8) priteisti iš D. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas (įskaitant 22 Eur žyminį mokestį); 9) priteisti iš D. Ž. neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą, kurį prašo nustatyti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į jo nesąžiningus veiksmus, sukeltą stresą, reputacijos pablogėjimą, šeimos gyvenimo trikdymą ir dvasinius išgyvenimus.
2. Pareiškėjas taip pat prašė teismo atnaujinti praleistą terminą. Nurodė, jog apie vykdomąjį įrašą sužinojo tik gavęs pranešimą iš antstolės Elenos Miliauskienės, be to, buvo pateikęs pareiškimą policijai dėl galimo sukčiavimo ir laukė jų sprendimo. Tik po policijos atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad ginčas turi būti sprendžiamas civiline tvarka. Termino praleidimas yra objektyviai pateisinamas.
3. Skunde nurodė, kad 2025 m. birželio 11 d. Klaipėdos m. 15ojo notaro biuro notarė Agnė Griškevičienė surašė vykdomąjį įrašą pagal paprastąjį vekselį, išduotą 2022 m. gruodžio 20 d. Pagal šį vykdomąjį įrašą iš pareiškėjo reikalaujama: 3 000 Eur pagrindinės skolos, 10 procentų mėnesinių palūkanų nuo 2022 m. gruodžio 20 d. iki 2023 m. balandžio 1 d., 6 procentų metinių palūkanų nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki visiško atsiskaitymo, l 27,54 Eur notaro atlyginimo. Nurodė, jog įrašas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes pareiškėjui buvo perduota tik 800 Eur grynaisiais ir vėliau dar 500 Eur (iš viso 1 300 Eur), tačiau vekselyje nurodyta 3 000 Eur. Jokios paskolos sutarties nėra sudaryta. Teigė, kad 2023 m. gegužės–lapkričio mėn. per „Swedbank“ ir „Revolut“ sumokėjo D. Ž. 1 490 Eur. Kreditorius šių mokėjimų notarui nepateikė, todėl vykdomasis įrašas neatspindi tikrosios situacijos. Pareiškėjo vertinimu, 10 procentų mėnesinių (apie 120 procentų metinių) palūkanų norma prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.73 ir 6.258 straipsniams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjo M. K. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti jo skundą dėl notaro veiksmų.
5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skundai dėl notaro veiksmų teisme nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 442 straipsnio 6 punktas), tokių skundų nagrinėjimui taikomos CPK XXV skyriaus normos, nustatančios bendrąsias ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, taip pat CPK 511-513 straipsniai, nustatantys skundo dėl notarinių veiksmų padavimo ir nagrinėjimo tvarką.
6. Taip pat pažymėjo, jog CPK 512 straipsnyje nustatyta, jog skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas apylinkės teismui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
7. Teismas vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika, nurodančia, jog sprendžiant, ar CPK 512 straipsnyje nustatyti terminai, jeigu jie praleidžiami, gali būti atnaujinami, atsižvelgtina į tai, kad CPK 78 straipsnyje įtvirtinta galimybė atnaujinti praleistus procesinius terminus, jeigu jie praleisti dėl svarbių priežasčių. Tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau, nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).
8. Teismas taip pat pažymėjo, jog kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas. CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas notaro (antstolio) veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015).
9. Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad notarės Agnės Griškevičienės vykdomasis įrašas surašytas 2025 m. birželio 11 d. Pareiškėjo skundas teisme gautas 2025 m. rugpjūčio 26 d., todėl pripažino, kad yra praleistas CPK 512 straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas. Pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido, nes apie vykdomąjį įrašą sužinojo tik gavęs pranešimą iš antstolės Elenos Miliauskienės, be to, buvo pateikęs pareiškimą policijai dėl galimo sukčiavimo ir laukė jų sprendimo. Tik po policijos atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą paaiškėjo, kad ginčas turi būti sprendžiamas civiline tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie tai kada sužinojo apie vykdomąjį įrašą. Be to, iš pateikto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato rašto matyti, jog pareiškėjas kreipėsi dėl galimo sukčiavimo, o šioje byloje skundžia notarės veiksmus. Teismas pripažino tai, kad pareiškėjui kreipiantis į policiją, jam jau buvo žinoma apie vykdomąjį įrašą, tačiau pareiškėjas vis tiek į teismą nesikreipė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas nustatė, jog nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui dėl notaro veiksmų paduoti, todėl pareiškėjo prašymo netenkino (CPK 512 straipsnis).
10. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjas skundą dėl notaro veiksmų pateikė praleidęs įstatyme nustatytą terminą, pareiškėjo skundą atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir apeliantas arba pareiškėjas) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skundui dėl notaro veiksmų paduoti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirajame skunde nurodo, kad:
11.1. Apie notaro vykdomąjį įrašą pirmą kartą sužinojo tik 2025 m. birželio 27 d., gavęs antstolės Elenos Miliauskienės pranešimą. Iki tos datos nebuvau informuotas nei iš notaro, nei iš kreditoriaus. Todėl CPK 512 straipsnyje numatytas 20 dienų terminas turi būti skaičiuojamas nuo faktinio sužinojimo.
11.2. Po pranešimo gavimo kreipėsi į kreditorių, tikėdamasis, kad jis pats atsiims vykdomąjį dokumentą, nes reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas (daliniai atsiskaitymai, neprotingos palūkanos). Kadangi jis to nepadarė, 2025 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į policiją dėl galimo sukčiavimo. Tik 2025 m. rugpjūčio 22 d. gavęs policijos atsisakymą pradėti tyrimą suprato, kad vienintelis kelias ginti savo teises yra civilinė tvarka. Tai rodo, kad nebuvo pasyvus – reagavo, tačiau pasirinko klaidingą kelią, nes buvo suklaidintas kreditoriaus elgesio.
11.3. Pagal CPK 512 straipsnį vykdomasis įrašas galimas tik aiškiems ir neginčijamiems reikalavimams, o apelianto teigimu, šiuo atveju skola yra neaiški, nes iš dalies grąžinta, be to, jo vertinimu, prašomos išieškoti per didelės palūkanos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apelianto atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
14. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas atskirajame skunde išdėstytų motyvų kontekste.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų pasisako tiek, kiek jos susijusios su atskirojo skundo argumentais.
16. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktą skunde turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (skundo pagrindas). Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde nesuformulavo skundo argumentų, patvirtinančių skundžiamos teismo nutarties (ar jos dalies) nepagrįstumą ar neteisėtumą, nenurodė imperatyviųjų teisės normų esminių pažeidimų, varžančių ar pažeidžiančių jo teises bei teisėtus interesus, o tik apsiribojo (galimai dirbtinio intelekto suformuotu) trumpu aplinkybių paminėjimu. Esant taip suformuluotam atskirajam skundui, apeliacinės instancijos teismas patikrina ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias skundo dėl antstolio veiksmų pareiškimą bei įstatymu nustatyto termino atnaujinimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo pateiktą skundą dėl notaro veiksmų (vykdomasis įrašas surašytas 2025 m. birželio 11 d.) konstatavęs, kad pareiškėjas teismui ieškinį pareiškė tik 2025 m. rugpjūčio 26 d., praleidęs CPK 512 numatytą terminą dvidešimties dienų terminą skundui pareikšti, o pasibaigus procesiniam terminui teisė atlikti procesinį veiksmą išnyko.
18. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 512 straipsnį, skundas dėl (antstolio) notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-686/2015).
19. Apeliantas nurodo, kad apie notaro vykdomąjį įrašą pirmą kartą sužinojo tik 2025 m. birželio 27 d., gavęs antstolės Elenos Miliauskienės pranešimą. Atsižvelgęs į viešojo intereso egzistavimą bylose pagal skundus dėl antstolių, notarų veiksmų, į tai, kad teismas jose turi būti aktyvus, tai apima ir teisę rinkti įrodymus, apeliacinės instancijos teismas įpareigojo antstolę Eleną Miliauskienę pateikti apeliacinės instancijos teismui įrodymus ir duomenis apie 2025 m. birželio 26 d. Patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2025 m. birželio 27 d. Raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimą ir įteikimą M. K.. Antstolė pateikė duomenis, kad Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir Raginimas buvo siunčiami paties M. K. nurodytu el. paštu: (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo abejoti kad dokumentai buvo išsiųsti ir įteikti. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad M. K. vengė antstolei patvirtinti apie siųstų dokumentų gavimą, todėl jam minėti antstolės dokumentai pakartotinai buvo išsiųsti registruotu paštu ir įteikti apelianto sesei R. K.. Kaip minėta, ir pats apeliantas patvirtino, jog apie notaro vykdomąjį įrašą sužinojo 2025 m. birželio 27 d. Įvertinęs įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad apie 2025 m. birželio 11 d. notarės išduotą vykdomąjį įrašą apeliantas vėliausiai sužinojo (turėjo sužinoti) 2025 m. birželio 27 d. Taigi CPK 512 numatytas dvidešimties dienų terminas skundui dėl notaro veiksmų pareikšti pasibaigė 2025 m. liepos 17 d.
20. Kitos apelianto nurodomos aplinkybės (po pranešimo gavimo kreipėsi į kreditorių, tikėdamasis, kad jis pats atsiims vykdomąjį dokumentą, nes reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas (daliniai atsiskaitymai, neprotingos palūkanos); kadangi jis to nepadarė, 2025 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į policiją dėl galimo sukčiavimo ir tik 2025 m. rugpjūčio 22 d. gavęs policijos atsisakymą pradėti tyrimą suprato, kad vienintelis kelias ginti savo teises yra civilinė tvarka) nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą, kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatą dėl galimo sukčiavimo, o šioje byloje skundžia notarės veiksmus. Taigi pareiškėjas pasirinko du skirtingus teisių gynimo būdus, kurie vienas kito niekaip neįtakoja. Be to, kaip pirmosios instancijos teismas nustatė, pareiškėjui kreipiantis į policiją, jau buvo žinoma apie vykdomąjį įrašą, tačiau pareiškėjas vis tiek į teismą nesikreipė. Esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms (ir apeliantas jų neginčija; priešingai, jomis grindžia aplinkybes dėl termino atnaujinimo) apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui dėl notaro veiksmų pareikšti (CPK 512 straipsnis).
Dėl procesinės bylos baigties
21. Į pagrindinius ir esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir ESTT praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; ESTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)).
22. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti arba pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.