Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Valstybinės įmonės Registrų centro (toliau – ir Institucija) 2024 m. spalio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Bendrovė) vadovas A. M. per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 2, 3 dalyse. A. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl padaryto administracinio nusižengimo A. M. buvo paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur bauda.

2024 m. lapkričio 27 d. Institucija išnagrinėjusi A. M. skundą Valstybės įmonės Registrų centro 2024 m. spalio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)administracinio nusižengimo byloje, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Panaikintas Registrų centro 2024 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei priimtas naujas nutarimas, A. M. paskirta minimali ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda – 600 Eur.

A. M. skundas netenkinamas.

A. M. skundas vadovaujantis ANK 630 straipsnio 3 dalimi išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad 2025 m. sausio 20 d. gautas pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti jam nedalyvaujant.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.

Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Nagrinėjamu atveju A. M. pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinių finansinių ataskaitų rinkinio.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. Tais atvejais, kai finansinių ataskaitų auditas privalomas pagal įstatymus, kartu su audituotu metinių finansinių ataskaitų rinkiniu (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkiniu) turi būti pateikta ir auditoriaus išvada. ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkte ir 58 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, 37 straipsnio 12 dalies 12 punkte numatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui, o 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per trisdešimt dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taip pat CK 2.67 straipsnyje įtvirtinta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui tiektinos informacijos pateikimą laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jeigu įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad A. M. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė JAR tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio. Iš (duomenys neskelbtini) d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas nuo (duomenys neskelbtini) d. yra A. M.. Kaip vadovas, jis yra vienasmeniškai juridinio asmens vardu veikiantis asmuo. Bendrovės finansinių metų pradžia yra sausio 1 d., finansinių metų pabaiga yra gruodžio 31 d., t. y. Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais. Taigi, Bendrovės 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2024 m. birželio 1 d. Tačiau, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija juridinio asmens vadovas finansinės ataskaitos rinkinio už 2023 m. nepateikė iki šiol.

Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo 40 straipsniu, Juridinių asmenų nuostatų 38 ir 41 punktais, už įmonės finansinių ataskaitų ir kitų dokumentų parengimą ir pateikimą atsako įmonės vadovas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018).

Taip pat, skunde minima ir kita A. M. neveikimą pateisinti aplinkybė, jog jo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikas sudaro 1 valandą per mėnesį. Minima aplinkybė siejama su darbo laiku yra priklausanti nuo paties A. M. sudarytų darbo sąlygų ir organizavimo ir savaime nėra išskirtinė ar pateisinanti vadovo neveikimą.

Kitos skunde minimos pareiškėjo aplinkybės, jog Bendrovei nutraukus (duomenys neskelbtini) metų trukusią aktyvią veiklą buhalterinių duomenų suderinimas užtruko ir dėl to nebuvo galima turėti parengtos galutinės finansinės atskaitomybės ir sušaukti akcininkų susirinkimo jos patvirtinimui, o ją patvirtinus pateikti Institucijai, taip pat negali pateisinti pareiškėjo neveikimo. Nurodoma aplinkybė, nešalina A. M. kaip Bendrovės vadovo pareigos laiku teikti Bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentų registro tvarkytojui, o taip šias savo pareigas vykdyti operatyviai, atidžiai ir rūpestingai. Teismų praktikoje akcentuojama, jog bendrovės vadovas yra atsakingas už visos bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, todėl turi užtikrinti, jog finansinių ataskaitų paruošimui, patvirtinimui ir jų pateikimui Juridinių asmenų registrui reikalingi procesai bendrovės viduje būtų organizuoti ir atlikti taip, kad nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatymuose nustatytas pareigas, nepažeidžiant terminų. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-298/2006, 3K-3-298-701/2016, 3K-7-177-701/2017).

Tai, kad A. M. vadovo pareigas eina nuo (duomenys neskelbtini) m. leidžia teismui spręsti, kad jam gerai žinomos Bendrovės vadovo pareigos įskaitant ir būtinybę užtikrinti, jog Juridinių asmenų registrui būtų laiku pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai. Kadangi nuo (duomenys neskelbtini) m. A. M. vykdydamas Bendrovės vadovo veiklą bendradarbiavo su buhalterines paslaugas teikiančia įmone, darytina išvada, jog A. M. ne tik žinojo apie tai iki kada turi būti pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai, bet ir turėjo visas priemones užtikrinti, kad jie būtų pateikti tinkamai ir laiku, o kilus bet kokioms su jų pateikimu susijusioms problemoms, galėjo gauti profesionalią pagalbą. Tai, kad net ir esant šioms aplinkybėms 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniai Juridinių asmenų registrui nebuvo pateikti rodo pareiškėjo, kaip vadovo, ypatingą aplaidumą.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus CK 2.71 straipsnio 1 dalies ir 2.72 straipsnio 3 dalies nuostatas Bendrovės metinių finansinių ataskaitų nepateikimas Registro tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais, todėl pareiškėjo minimas motyvas, jog jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis mažareikšmis, nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių, yra nepagrįstas.

Byloje esančioje rašytinėje medžiagoje nustatyta, jog pareiškėjas iki šiol nėra pateikęs 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, todėl net po pradėtos administracinio nusižengimo teisenos A. M. toliau nesiėmė operatyvių ir aktyvių veiksmų per kuo trumpesnį laiką pateikti finansinių ataskaitų rinkinį už 2023 metus, o tai rodo pareiškėjo abejingumą teisės aktų nustatytiems reikalavimams ir kylančiai atsakomybei. Iš 2024 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad ankstesnių metų (už 2022 m., 2020 m.) metinių finansinių ataskaitų rinkiniai buvo teikiami ne laiku, o pavėluotai, tačiau administracinės atsakomybės už tai neužtraukė, todėl Institucijos nutarime tinkamai pažymėta, jog šie veiksmai rodo aplaidų vadovo pareigų vykdymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad A. M. yra atsakingas už Bendrijos 2023 m. finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikimą laiku, jis pagrįstai buvo patrauktas atsakomybėn už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o skunde nurodomos aplinkybės neeliminuoja jo atsakomybės pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtina, jog baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Bylos duomenimis, A. M. padarytas administracinius nusižengimas (ANK 223 straipsnio 2 dalyje) nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalyje numatytų mažai pavojingų administracinių nusižengimų sąrašą. Nors pareiškėjas nebuvo baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, tačiau ankščiau buvo baustas už administracinius nusižengimus susijusius su darbo ir socialinėmis teisėmis, baustas už administracinius nusižengimus numatytus ANK XV skyriuje, susijusius su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika (b. l. 30-39). Pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų patvirtinančių sunkią materialinę padėtį, kurie patvirtintų, jog jam paskirtos baudos dydis būtų finansiškai nepakeliama našta, taip pat nenustatyta kitų aplinkybių sudarančių pagrindą taikyti pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucija nagrinėdama pareiškėjo skundą (dėl 2024 m. lapkričio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatė, jog yra lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. M. paskyrė minimalią administracinę nuobaudą – baudą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Įvertinus paminėtas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, tiek teisingumo bei protingumo principų reikalavimus teismo vertinimu, Institucijos pareiškėjui už jo padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, skirta nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų baudos skyrimo taisyklių, todėl jos mažinti ar skirti švelnesnę nuobaudos rūšį nėra pagrindo.