Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant: Laimai Avižienytei, Eglei Gurskajai, Sandrai Biziulevičienei, Rasai Glovickytei - Liobienei, Laurai Baziukevičiūtei,

vertėjaujant: Vandai Žitkauskaitei, Eglei Smailienei, Giedriui Račkauskui, Anai Grečišnekovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, iki suėmimo dirbęs pagal individualią veiklą, teistas:

1. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį – 3 MGL bauda;

2. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 3 MGL bauda, šią bausmę BK 64 straipsnio 2 dalies pagrindu subendrinus su 2007 m. spalio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 6 MGL bauda;

3. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, bausmę subendrinus 2008 m. kovo 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme - 8 mėnesiams laisvės atėmimo su 6 MGL (780 Lt) bauda; Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi 6 MGL bauda pakeista į 3 paras arešto;

4. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 35 parų areštu;

5. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesiams laisvės atėmimo; šią bausmę BK 63 straipsnio 1, 4, 6, 9 dalių, 5 dalies 2 punkto, 65 straipsnio pagrindu subendrinus su abiem 2009 m. kovo 12 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis - 1 metų laisvės atėmimo bausme ir 6 MGL bauda;

6. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartimi laisvės atėmimo bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 1/3 dalimi iki 10 mėnesių laisvės apribojimo;

8. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, šią bausmę subendrinus su 2010 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme - 4 metų laisvės atėmimo bausme;

9. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme; Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi BK 63 straipsnio 4, 9 pagrindu subendrintos 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, 2011 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu, 2011 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyta 5 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi patikslinta laisvės atėmimo bausmė iki 5 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo;

10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto bausme;

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 16 parų arešto bausme;

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesiams laisvės atėmimo;

13. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 39 parų arešto; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi subendrinus 2018 m. gegužės 3 d. ir 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu – 9 mėnesiams laisvės atėmimo;

14. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto; šią bausmę BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 1/3 dalimi – 40 parų arešto;

15. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 51 MGL (2 550 Eur); šią bausmę BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 1/3 dalimi – 34 MGL (1 700 Eur),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. K. parodė, kad dirbo įmonėje, kuri užsiima automobilių išperkamąja nuoma, kaltinamasis nėra jo giminaitis. UAB (duomenys neskelbtini) ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas. Teikė paslaugą išsimokėtinai. Nuvyko į Gariūnų aikštelę, ten buvo kaltinamasis su dar vienu piliečiu, jie išsirinko automobilį, prieš tai jie sužinojo jų įmonės sąlygas. Gariūnų aikštelėje minėti piliečiai išsirinko automobilį, važiavo į jų įmonę. Jis vyko su savo automobiliu, o jie vyko su išsirinktu automobiliu. Jų įmonės ofise kaltinamasis su draugu sumokėjo pradinį įrašą, jie labai skubėjo. Jie susitarė su administratore dėl GPS įrangos įmontavimo į automobilį. UAB (duomenys neskelbtini) įmonė įmontavo GPS įrangą į automobilį. Jie turėjo mokėti įmokas už automobilį. Įmokos nebuvo mokamos. Matė pagal GPS duomenis, jog tas automobilis buvo (duomenys neskelbtini). Nuvyko į tą vietą, ten buvo automobilių saugojimo aikštelė. Jie kreipėsi į policiją dėl leidimo patekti į aikštelę, kadangi sargas jų neįleido. Vėliau patekus į aikštelę GPS signalą rado visai kitoje mašinoje. Paskambinus kaltinamajam, jis pasakė, kad tą automobilį pavogė. Pasirašant įmonėje sutartį kartu su kaltinamuoju buvo žmogus, kuris už kaltinamąjį sumokėjo pradinį įnašą už automobilį. UAB (duomenys neskelbtini) užsiima automobilių nuoma, išperkamąja nuoma. Paslaugas teikia įmonėms, taip pat asmenims kurie užsiima individualia veikla. Neteikia paslaugų fiziniams asmenims. Su kaltinamuoju pirmą kartą bendravo Gariūnų aikštelėje, kai jis išsirinko automobilį. Kada tai buvo negali pasakyti, reikia pažiūrėti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas. 2021 m. balandžio 6 d. bendravo pirmą kartą su kaltinamuoju. Anksčiau su kaltinamuoju nebendravo, nebent kažkas iš ofise dirbančių asmenų su juo bendravo. Dėl įmonės sąlygų paprastai su klientu bendrauja telefonu. Iki 2021 m. balandžio 6 d. įmonės atstovas galbūt bendravo su kaltinamuoju. Pas kaltinamąjį buvo individuali veikla, jis išsirenka automobilį, jis atvažiuoja, reikia įmokėti pradinį įnašą. Pradinį įnašą ima apsidraudimui. Tikrina asmenį per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą (toliau –ir SODRA) ar jis turi individualią veiklą, taip pat ten mato, ar asmuo turi įsiskolinimų. Kiek atsimena, kaltinamasis individualią veiklą buvo išsiėmęs prieš kelias dienas. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kaltinamojo individualios veiklos pažymėjimas buvo išimtas 2021 m. balandžio 2 d. SODRA neleidžia išsiimti individualios veiklos pažymėjimo, jeigu asmuo turi įsiskolinimų. Tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Sutartis buvo pasirašyta įmonės ofise (duomenys neskelbtini). Su kaltinamuoju buvo ir kitas asmuo, jis neprisistatė, jis tik padavė pradinį įnašą už automobilį. Nėra tikslo klausti asmens, kodėl kitas asmuo padavė pinigus už automobilį. Niekada nebuvo, kad būtų dingęs automobilis, nesukėlė įtarimų, kad individualios veiklos pažymėjimas išimtas prieš keturias dienas. Kai buvo pasirašyta sutartis, į automobilį turėjo būti įmontuota GPS sistema. Jie įdėjo laikiną sekimo sistemą. Vėliau nuvažiavo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojas ir į tą automobilį įmontavo GPS sistemą, išmontavo laikiną sekimą. Jis pats asmeniškai nedalyvavo kai į automobilį įmontavo sekimo įrangą. Sutartis pasirašyta 2021 m. balandžio 6 d., pačioje sutartyje numatyta įmokų mokėjimo tvarka. Sutartis buvo pasirašyta dviem metams, po mėnesio reikėjo įmokėti įmoką, 2021 m. gegužės 6 d. Po mėnesio pastebėjo, kad asmuo nemoka įmokų. Tada jie perspėja asmenį, rašo jam elektroninius laiškus, skambina. Šiuo atveju skambino kaltinamajam, kodėl jis nemoka įmokų. Vėliau kaltinamasis pasakė, kad jis nežino kur yra tas automobilis. Ne jis rašė elektroninius laiškus asmeniui. Įmonės administratorė S. D. greičiausiai turėjo rašyti laiškus, skambinti asmenims, ji įmonėje atsakinga už tą veiklą. Kaltinamajam skambino iki 2021 m. gegužės 31 d., bendravimas su juo buvo labai nerišlus, jis pasakė nežino kur yra automobilis, nežino kur pastatė ar kažkam davė automobilį. Sunkiai suprato, sunkiai su juo bendravo. Pasakė, kad pagal GPS mato kurioje vietoje yra tas automobilis, jis sako nieko nežino. Nežino, kodėl nenutraukė su kaltinamuoju sutarties, jeigu nemoka įmokų. Už tai atsako įmonės direktorius. Kaltinamasis negalėjo pasakyti kur yra automobilis. Tiksliai nepamena, bet kaltinamasis pasakė, jog arba pavogė automobilį, arba jis nežino kur yra automobilis. Tvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Turėjo automobilio kontrolės įrangą, kuri skleidė garsą. Nuvyko su E. B. į (duomenys neskelbtini) esančią automobilių saugojimo aikštelę, ten jų sargas neįleido, pasakė važiuokite į Mėnulio gatvę gauti leidimo iš policijos. Tai buvo 2021 m. gegužės 31 d. Nuvyko į policijos komisariatą Mėnulio gatvėje, pasakė automobilio numerius, sako tokio automobilio nėra. Jie pasakė, kad turi automobilio kontrolės įrangą, kuri rodo, jog automobilis yra toje aikštelėje. Vėliau nuvyko į aikštelę, privažiavo policijos ekipažas, jis pats nevyko į aikštelę, ir rado GPS automobilyje „Audi“. Nežino kas pasirašė sutartį. Jeigu buvo (duomenys neskelbtini) pareigas, tada jis pasirašė. (Liudytojui parodoma sutartis). Taip čia jo parašas. Sutartį pasirašė kaltinamasis, jam buvo įteikta sutartis. Įmonės administratorė S. D. kaltinamajam viską paaiškino apie sutarties sąlygas. Kai skambino kaltinamajam jis mažai bendravo, klausė kur mašina, kodėl nemoka įmokų, jis nereagavo, nieko nesakė. Jam skambino daug kartų, jis nekėlė ragelio. Nežino ar jis turėjo elektroninį paštą. Jam atrodo, jis jo klausė ar jis kreipėsi dėl automobilio vagystės į policiją. Jis sakė, kad dar kreipsis. Mano, kad automobilis ir buvo tam kitam asmeniui, kuris buvo kartu su kaltinamuoju pasirašant sutartį, kuris sumokėjo įnašą už automobilį, nes jis turėjo labai daug pinigų piniginėje, kai mokėjo įmoką. Jis galėjo įsigyti tą automobilį už visą sumą. Kai Gariūnuose susitiko, automobilį apžiūrėjo ir kaltinamasis, ir tas kitas asmuo. Jie anksčiau atvažiavo į Gariūnus, negu jis. Matė, kad jie abu buvo prie to automobilio. Nematė kokiu automobiliu jie atvažiavo į Gariūnus. Su tuo jų įmonės automobiliu „BMW“ jie ir atvažiavo į jų įmonės ofisą. Jie vyko vienu automobiliu, o jie iš paskos. (Duomenys neskelbtini) esanti įmonė UAB (duomenys neskelbtini) leido jiems važiuoti su tuo automobiliu. Automobilio numeriai buvo vokiški. Kaltinamasis su kitu asmeniu dar kuro užsuko įsipilti. Automobilis buvo jau su technine apžiūra, tuo pasirūpino įmonė UAB (duomenys neskelbtini). Jų įmonėje pasirašė sutartį. Išrašė įgaliojimą, kad galėtų užregistruoti automobilį, tada po visų sekimo kontrolės įrangos įmontavimų, jie vyksta į VĮ „Regitra“. Matė, kad ne tą pačią dieną užsiregistravo VĮ „Regitra“ automobilį. Įgaliojimą jie išrašo dviem savaitėms. Žino, kad (duomenys neskelbtini) užregistravo automobilį. Jie yra automobilio savininkai, o kaltinamasis yra kaip automobilio valdytojas. Kai nemoka įmokų, jų įmonė siunčia perspėjimus, tada siunčia nutraukimo sutartį ir paima automobilį. Negali pasakyti ar buvo siųsti pranešimai kaltinamajam. Administratorė S. D. gali tai pasakyti. Prieš pasirašydami išperkamosios nuomos sutartį, jie tikrino SODRA esančius duomenis apie asmenį. Asmens mokumo neturi teisės tikrinti. Kaip įmonės direktorius pasako taip ir daro su tais asmenimis ir sudaro sutartis (t. 6, b. l. 46-51).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 9 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-36809-2021 bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. birželio 16 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. 10- ANR_N- 14746-2021 nurodyta, kad Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), 2021 m. gegužės 9 d., 01.35 val., D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti tos transporto priemonės, vairavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra, bei vairavo nepasidraudus privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Tokiu būdu padarė ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje bei 415 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus (t. 4, b. l. 112-114, 117-118).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad D. P. ne vėliau kaip iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), laikė savo vardu išduotą netikrą vairuotojo pažymėjimą. Šią teismo išvadą patvirtina tiek rašytiniai įrodymai, tiek paties kaltinamojo bylos nagrinėjimo teisme ir ikiteisminio tyrimo metu pateikti parodymai.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. atlikus kratą kaltinamojo D. P. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas kaltinamojo D. P. vardu (t. 3, b. l. 76-83). Atlikus šio objekto tyrimą, nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blanko spaudos būdas ir būtino specialios apsaugos priemonės bei jų atlikimo kokybė neatitinka Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo blanko gamybos bei apsaugos priemonių aprašymo, o pateiktas tyrimui Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras (t. 3, b. l. 89- 92). Tai, kad kaltinamojo D. P. gyvenamojoje vietoje rastas pastarojo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas buvo netikras patvirtina ir 2020 m. vasario 14 d. išrašas iš Vairuotojų registro, iš kurio matyti, kad paieškos laukelyje įvedus kaltinamojo D. P. asmens duomenis, jokių rezultatų apie pastarojo turimą, galiojantį vairuotojo pažymėjimą negauta (t. 3, b. l. 13). Juo labiau, pats kaltinamasis D. P. tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, jog disponavo netikru, jo vardu pagamintu vairuotojo pažymėjimu (t. 5, b. l. 176, t. 6, b. l. 46-51, t. 3., b. l. 100-103). Pastarasis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai teigė, kad jis neturi teisės vairuoti bei žinojo, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. jo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu rastas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) su jo asmens duomenimis yra netikras, nes pastarąjį gavo iš savo pažįstamo. Minėtų įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad kaltinamojo D. P. gyvenamojoje vietoje 2021 m. rugpjūčio 11 d. rastas ir išimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), su kaltinamojo asmens duomenimis, atitinka BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo dalyko kategoriją – yra netikras.

Teismas taip pat neturi pagrindo nepripažinti, kad kaltinamojo D. P. veiksmai atitiko jam inkriminuoto nusikaltimo objektyviąją bei subjektyviąją puses. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis minėtą netikrą asmens dokumentą jam inkriminuotoje vietoje laikė, tą suvokė ir norėjo taip veikti.

Iš 2021 m. rugpjūčio 11 d. kaltinamojo D. P. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos protokolo matyti, kad netikras vairuotojo pažymėjimas buvo rastas ir išimtas iš piniginės, buvusios komodos stalčiuje (t. 3, b. l. 76-83). Pats kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad laikė minėtą vairuotojo pažymėjimą piniginėje ir žinojo, kad jis yra netikras, bet nematė tame nieko blogo (t. 5, b. l. 176, t. 6, b. l. 46-51, t. 3., b. l. 100-103). Šios aplinkybės patvirtina, kad iki kaltinamojo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos, o būtent – iki 2021 m. rugpjūčio 11 d. pastarojo vardu pagamintas netikras vairuotojo pažymėjimas buvo D. P. žinioje – kaltinamasis minėtą asmens dokumentą laikė ir tai padarė, veikdamas tiesiogine tyčia.

Kita vertus, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis D. P. atliko pagalbinius veiksmus, nukreiptus į jo gyvenamojoje vietoje rasto ir išimto netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimą. Pastarasis ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, kad minėtą netikrą asmens dokumentą tik laikė, o tiek savo fotonuotraukos, tiek kitų asmens duomenų kitam asmeniui, o būtent – asmeniui vardu D. nepateikė. Priešingai, kaltinamasis D. P. nurodė, kad jo draugas – asmuo vardu D. pastarojo asmens duomenis – vardą, pavardę bei jo asmens kodą žinojo dėl to, kad jis kaltinamajam, kol tas atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, atlikdavo piniginius pervedimus, o iš kur pastarasis gavo kaltinamojo nuotrauką jis nurodyti negalėjo. Pabrėžtina, kad kaltinamasis apklausiamas teisme pirmiausia nurodė, kad jo gyvenamojoje vietoje rastą netikrą vairuotojo pažymėjimą jis tik laikė, tačiau vėliau pripažino, kad atliko pagalbinius šio asmens dokumento pagaminimo veiksmus – asmeniui vardu D. perdavė savo fotonuotrauką. Kaltinamasis D. P. teismo posėdžio metu, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jo pateiktus parodymus, paklaustas, kodėl ikiteisminio tyrimo metu minėtos aplinkybės nenurodė, pripažino, kad šioje dalyje gali pripažinti, kad padėjimo pagaminti netikrą vairuotojo pažymėjimą, jam nėra jokio skirtumo (t. 5, b. l. 176, t. 6, b. l. 46-51, t. 3., b. l. 100-103).

Minėtų aplinkybių kontekste teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-123-697/2021).

Teismas, aptartos teismų praktikos aspektu įvertinęs kaltinamojo D. P. baudžiamojo proceso metu pateiktų parodymų kaitą ir šios kaitos priežastį, taip pat jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis padėjo pagaminti jo gyvenamojoje vietoje rastą netikrą dokumentą, nebuvimą, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad kaltinamasis atliko jam inkriminuotus, pagalbinius netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimo veiksmus, todėl ši dalis iš kaltinimo šalintina. Kartu tikslinama kaltinimo dalis, kurioje nurodamas netikro vairuotojo pažymėjimo laikymo laikotarpis, o būtent – iki 2021 m. rugpjūčio 12 d. Iš anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad krata kaltinamojo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), buvo atlikta 2021 m. rugpjūčio 11 d., būtent šios kratos metu aptariamas netikras vairuotojo pažymėjimas, su kaltinamojo asmens duomenimis, buvo rastas ir išimtas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis jo vardu pagamintą netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė iki 2021 m. rugpjūčio 11 d.

Visi anksčiau teismo aptarti, tarpusavyje sugretinti ir ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis D. P. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), laikė netikrą, su jo asmens duomenimis pagamintą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. P. iš kaltinimo buvo pašalinta pastarojo pagalbinių veiksmų, nukreiptų į netikro vairuotojo pažymėjimo pagaminimą, aplinkybė bei pripažinęs, kad kaltinamasis jam inkriminuotu laiku ir vietoje laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą, konstatuoja būtinybę pastarojo veiksmus vertinti išmitinai kaip vykdytojo, tiesiogiai realizavusio nusikaltimo sudėtį, ir juos kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymo

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinės teisės pažeidimo ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo, teisės į jį įgijimo ar prievolės išvengimo būdas. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-264-895/2016). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011). Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali būti daroma įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012). Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2011, 2K-535/2011, 2K-48-696/2017). Vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Be to, sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad D. P. padarė jam inkriminuotą ir BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad D. P. 2021 m. balandžio 6 d. su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį, kurios pagrindu kaltinamasis D. P. iki 2023 m. balandžio 6 d., kas mėnesį, įsipareigojo mokėti 558,29 Eur dydžio periodines įmokas. Šią aplinkybę patvirtina tiek minėtos sutarties kopija su abiejų šalių – kaltinamojo D. P. bei UAB (duomenys neskelbtini) atstovo T. K. – parašais (t. 3, b. l. 12-26), tiek paties kaltinamojo ir liudytojų T. K. bei S. D. parodymai. Nors kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad minėtą automobilio išperkamosios nuomos sutartį sudarė be apgaulės ir neturėdamas tikslo panaudojus apgaulę jį įgyti, tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia byloje surinktų įrodymų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, visuma.

Kaltinamojo D. P. veiksmų atitikimą BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėčiai pirmiausia patvirtina baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai, atskleidžiantys kaltinamojo turtinę padėtį akcentuojamos išperkamosios nuomos sutarties sudarymo metu.

SODROS duomenų bazės 2021 m. gruodžio 29 d. išraše nurodyta, kad D. P. iki 2021 m. balandžio 6 d. sutarties sudarymo paskutinį kartą dirbo 2019 m. gruodžio 16 d., o nuo 2021 m. balandžio 2 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą (t. 5, b. l. 87). Kaltinamajam 2021 m. balandžio 2 d. išduotą leidimą vykdyti individualią veiklą taip pat pavirtina ir VMI pateiktas atsakymas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. sausio 24 d. paklausimą (t. 4, b. l. 130). Be to, iki sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) sudarymo pastarasis taip pat nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (t. 5, b. l. 86). Tai reiškia, kad kaltinamasis D. P. iki aptariamos sutarties sudarymo oficialiai niekur nedirbo, jokių socialinių išmokų ir jokių oficialių pajamų negavo. Juo labiau, pastarojo atžvilgiu pagal įsiteisėjusius teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimus sutarties sudarymo metu buvo ir iki šiol antstolių yra vykdomas piniginių lėšų išieškojimas 22828,21 Eur sumai (t. 4, b. l. 133-144).

Visų pirmą, liudytojais teismo posėdžio metu apklausti – S. D. ir T. K. nuosekliai teigė, kad sutarties pasirašymo su UAB (duomenys neskelbtini) metu – 2021 m. balandžio 6 d. pradinį įnašą už automobilį ir visas šios sutarties sudarymo išlaidas apmokėjo ne pats kaltinamasis D. P., bet su juo buvęs kitas asmuo, perdavęs pinigus kaltinamajam (t. 6, b. l. 46-51, 76-80). Visų antra, kaltinamasis teismo posėdžio metu paklaustas apie tikslią savo darbo vietą, jos nurodyti ir detalizuoti negalėjo, tik nurodė, kad dirbo su savo pažįstamu, kuris kartu dalyvavo 2021 m. balandžio 6 d. pasirašant automobilio išperkamosios nuomos sutartį, - A. E. Be to, jis nurodė, kad pas pastarąjį buvo laikomos ir kaltinamojo uždirbtos piniginės lėšos, kadangi jis pats savo uždirbtus pinigus greitai išleisdavo. Kita vertus, kaltinamasis nurodė, kad jų tarpusavio santykiai nebuvo artimi, jie tik kartu dirbo (t. 5, b. l. 176, t. 6, b. l. 46-51, 97-102, 118-119). Visų trečią, teismas siekdamas nustatyti asmenį, kartu dalyvavusį pasirašant aptariamą išperkamosios nuomos sutartį bei disponavusį neva kaltinamojo uždirbtomis piniginėmis lėšomis, pagal kaltinamojo nurodytus duomenis – asmens vardą bei pavardę, apytikslį asmens amžių, patikrino Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, ir nustatė, kad kaltinamojo nurodytas asmuo A. E. (duomenys neskelbtini) mirė (t. 6, b. l. 117). Jokio kito asmens su panašiais anketiniais duomenimis teismas nenustatė (t. 6, b. l. 103-109). Nors kaltinamasis vėliau teismo posėdžio metu nurodė, kad kalbėjo ne apie šį asmenį, kadangi su juo sutarties pasirašymo metu dalyvavęs asmuo nėra miręs, tačiau tiksliai nurodyti minėto asmens buvimo vietos ar kontaktų negalėjo. Priešingai, minėjo, kad pastarojo kontaktus gali žinoti jo brolis, tačiau teismui siekiant nustatyti kaltinamojo brolio kontaktus, su kaltinamojo broliu susisiekti taip pat nepavyko. Juo labiau, teismui pagarsinus ir šią aplinkybę, kaltinamasis nurodė, kad jo minėto asmens – A. E. buvimo vietą galimai žino jau kitas jo brolis bei pusbrolis (t. 6, b. l. 118-119).

Visos šios aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis, teisme aptardamas savo finansinę padėtį, teikė prieštaringus parodymus, kurie, priklausomai nuo nustatytų faktinių aplinkybių, sistemingai keitėsi. Todėl esant minėtai kaltinamojo parodymų kaitai ir nenustačius jokių aplinkybių, kurios patvirtintų kaltinamojo nurodytus duomenis apie jo gaunamą uždarbį, teismas šioje dalyje kaltinamojo D. P. parodymais nesivadovauja ir tiek šiuo pagrindu, tiek anksčiau aptartų įrodymų pagrindu daro išvadą, kad kaltinamojo finansinė padėtis sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) sudarymo metu buvo komplikuota ir pastarasis tą suvokė.

Pabrėžtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje nesurinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad kaltinamasis, sudarydamas išperkamosios nuomos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), apie savo tikrąją finansinę padėtį informavo kitą sutarties šalį. Priešingai, pastarasis 2021 m. balandžio 6 d. – išperkamosios nuomos sutarties pasirašymo su UAB (duomenys neskelbtini) metu nutylėjo visas, jo finansinę padėtį apibūdinančias aplinkybes, o būtent – jo atžvilgiu antstolių vykdomus išieškojimus, ilgą laiką trukusį oficialų nedarbą, iš tikrųjų pastarojo gaunamų pajamų dydį bei abejotiną galimybę kas mėnesį mokėti įmokas už automobilį. Šias aplinkybes bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino liudytojais apklausti – S. D. bei T. K., kurie nurodė, kad sutarties sudarymo metu kaltinamasis D. P. bendravo nedaug, daugiau kalbėjo su pastaruoju buvęs, nenustatytas asmuo, o kaltinamasis pateikė išimtinai dokumentus, patvirtinančius faktą, kad jis 2021 m. balandžio 2 d. gavo leidimą vykdyti individualią veiklą (t. 6, b. l. 46-51, 76-80).

Minėtų aplinkybių kontekste teismas neturi pagrindo pritarti kaltinamojo baudžiamojo proceso metu iškeltai automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės versijai. Priešingai, būtent šioje baudžiamojoje byloje surinktų netiesioginių įrodymų visuma pagrindžia D. P. inkriminuotą kaltinimo dalį, susijusią su tuo, kad pastarasis atliko aktyvius veiksmus, skirtus nuslėpti automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvimo vietą ir jį įgyti savo naudai. Šią aplinkybę įrodo tiek bylos nagrinėjimo teisme metu pateikti liudytojų parodymai, tiek rašytinė bylos medžiaga.

Teismas, prieš aptardamas byloje surinktus ir įrodymais teismo pripažintus duomenis, kuriais yra paneigiama kaltinamojo pateikta automobilio „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės versija, pabrėžia, kad teismo galutiniame procesiniame sprendime daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamojo D. P. išperkamosios nuomos sutarties pagrindu įgytame automobilyje, sutarties sudarymo dieną – 2021 m. balandžio 6 d. buvo įdiegta kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įranga (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtino liudytojais teismo posėdžio metu apklausti – S. D., T. K., E. B., M. R., T. S. Minėtą aplinkybę teisme vykusios apklausos metu patvirtino ir pats kaltinamasis D. P. Be to, kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įrangos įdiegimas buvo užfiksuotas liudytojo M. R. teismo posėdžio metu pateiktame 2021 m. balandžio 6 d. atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. G-J-2021-04-06-61TK (t. 6, b. l. 45). Pabrėžtina ir tai, kad liudytojais teismo posėdžio metu apklausti S. D. bei T. S. ir pats kaltinamasis D. P. nurodė, kad jis dalyvavo automobilyje „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) montuojant GPS sistemą. Liudytojas T. S. parodė, kad dažniausiai kontrolės palaikymo sistemos įrangą UAB (duomenys neskelbtini) diegė šalia minėtos įmonės patalpų, tačiau į automobilį „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) minėta įranga buvo įdiegta (duomenys neskelbtini) mikrorajone, Vilniaus mieste (t. 6, b. l. 76- 80). Minėtą aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja S. D., kuri parodė, kad kartu su kaltinamuoju D. P. sutarties sudarymo dieną buvęs asmuo reiškė nepasitenkinimą dėl laiko trukmės – kad reikės laukti kol bus sumontuota sekimo įrangą, o kadangi jis reiškė pretenzijas, tai ji suderino, kad įranga būtų sumontuota ne šalia jų įmonės (t. 6, b. l. 76-80). Liudytoju apklaustas T. S. taip pat parodė, kad įrangos montavimo į automobilį metu dalyvavo du asmenys ir jo teigimu, jie matė kurioje vietoje buvo sumontuota įranga. Liudytojas minėtą įrangą įmontavo į automobilio bagažinę, montavimo procese bagažinė buvo atidaryta, o asmenys buvo šalia automobilio ir galimai bendravo dėl montavimo proceso. Minėtas aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) įvykusio įrangos montavimo bei automobilyje įmontuotos įrangos buvimo vietos bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir pats kaltinamasis D. P. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimo teisme metu liudytoju apklaustas E. B. parodė, kad jų įmonės atstovai kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įrangos montavimo į automobilį procese nedalyvaudavo dėl saugumo, o klientai, kai įranga buvo montuojama šalia jų įmonės, taip pat nedalyvaudavo (t. 6, b. l. 46-51). Be to, liudytoju apklaustas T. S. taip pat nurodė, kad tais atvejais, kai būdavo montuojama kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įranga, automobilių pirkėjai dažniausiai būdavo užsiėmė dokumentų pasirašymu, todėl montavimo veiksmų nematė, o jis jiems diegiamos įrangos specifikacijos neatskleisdavo (t. 6, b. l. 76- 80)

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įrangos montavimas į UAB (duomenys neskelbtini) parduodamą automobilį dažniausiai buvo atliekamas taip, kad automobilį įsigijęs asmuo jo buvimo vietos nematytų. Tą sąlygojo tiek pačių asmenų nedalyvavimas įdiegiant montuojamą įrangą, tiek jos montavimas šalia UAB (duomenys neskelbtini) patalpų. Tuo tarpu iš anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindų nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įranga į automobilį „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal klientų pageidavimą buvo įdiegta ne šalia UAB (duomenys neskelbtini) patalpų, o šios įrangos montavime, nukrypstant nuo UAB (duomenys neskelbtini) darbinės praktikos, dalyvavo ir pats kaltinamasis. Minėtos aplinkybės pagrįstai suponuoja išvadą, kad kaltinamasis D. P. buvo suinteresuotas kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įrangą diegti ne UAB (duomenys neskelbtini) patalpose bei dalyvauti GPS sistemos įdiegimo automobilyje metu, dėl ko vėliau ir sužinojo kurioje automobilio „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vietoje buvo įdiegta kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įranga.

Teismas kartu atkreipia dėmesį į tai, kad minėta „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilyje įdiegta kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įranga 2021 m. birželio 1 d. buvo surasta ir vėliau išimta iš automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvusio automobilių saugojimo aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini), vidaus, o būtent – variklio, kuriame ji buvo prijungta prie automobilio akumuliatoriaus. Šią aplinkybę patvirtino tiek liudytojais teismo posėdžio metu apklausti T. K. ir E. B., tiek automobilių saugojimo aikštelės, automobilio „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei kontrolės palaikymo sistemos GPS įrangos (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolai (t. 4, b. l. 77-88, t. 6, b. l. 46-51). Liudytojai T. K. ir E. B. bylos nagrinėjimo teisme metu nuosekliai teigė, kad 2021 m. birželio 1 d. nuvykus į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), panaudojus jų turimą įrangą, kontrolės palaikymo sistemos (GPS) signalas buvo nustatytas baltos spalvos automobilyje „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Baudžiamosios bylos duomenimis, paskutinis automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki jo laikymo automobilių saugojimo aikštelėje, disponavo kaltinamasis D. P. Pastarasis pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 9 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-36809-2021 bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. birželio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14746-2021 buvo pripažintas kaltu 2021 m. gegužės 9 d., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 bei 2 dalyse (t. 4, b. l. 112-114, 117-118). Tą pačią administracinio nusižengimo padarymo dieną kaltinamojo vairuotas automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į anksčiau minėtą automobilių saugojimo aikštelę (t. 4, b. l. 115-116, 119-127). Nors VĮ „Regitra“ duomenimis, paskutinis minėto automobilio savininkas buvo A. J., kuris minėtą automobilį įsigijo 2020 m. vasario 28 (t. 5, b. l. 152-156, 160-163), tačiau pastarasis liudytoju apklaustas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad minėtą automobilį 2020 m. kovo mėnesį pardavė E. P., kartu pateikė ir automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, o šiuo automobiliu Vilniaus mieste tikrai nesinaudojo (t. 6, b. l. 76-80) Liudytojas E. P. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad šį automobilį įsigijo iš A. J. bei vėliau, kelių savaičių bėgyje, jį taip pat pardavė kitam asmeniui, kurio duomenų apklausos metu negalėjo nurodyti (t, 6, b. l. 97-102). Pabrėžtina, jog bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas kaltinamasis D. P. pripažino, kad automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsigijo iš nenustatyto asmens, juo disponavo jau tuo metu, kai įsigijo automobilį „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei šiuo automobiliu 2021 m. gegužės 9 d. padarė anksčiau nurodytus administracinius nusižengimus. Jo teigimu, šiais automobiliais naudojosi tik jis vienas ir juos laikė šalia savo gyvenamosios vietos. Šioje dalyje teismas neturi pagrindo abejoti, kad abiem anksčiau aptartais automobiliais disponavo išimtinai kaltinamasis D. P. Tą patvirtina tiek anksčiau aptarti duomenys apie pastarojo padarytus administracinius nusižengimus, tiek liudytojų E. P. bei A. J. parodymai ir paties kaltinamojo parodymai. Kita vertus, teismas kaltinamojo parodymus dėl palaikymo kontrolės sistemos (GPS) įrangos perkėlimo į automobilį „Audi A4“ vertina kritiškai.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu paklaustas apie tai, kas galėjo iš automobilio „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) permontuoti kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įrangą į automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nurodė, kad tai galėjo padaryti tas asmuo, kuris pavogė automobilį „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, kad minėtus veiksmus galėjo atlikti įmonės, iš kurios įsigijo automobilį, - UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Minėtų prieštaringų kaltinamojo parodymų kontekste teismas atkreipia dėmesį į liudytojų M. R. ir T. S. pateiktus parodymus. Juose užfiksuota, kad kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įrangos (duomenys neskelbtini) permontavimui į kitą automobilį specialių žinių bei įgūdžių nereikia. Tą patvirtino liudytoju bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas M. R. (t. 6, b. l. 46-51) bei liudytojas T. S., kuris nurodė, kad jei žmogus žino kur yra sumontuota sekimo įranga, jis gali permontuoti įrangą. Jeigu minimaliai supranta, tai galėtų pats permontuoti įrangą. Įrangai svarbiausias maitinimas, pliusas ir minusas, prijungiamas degimo laidas, automobilį užkuria, tada įranga dažniau pradeda siųsti signalus apie buvimo vietą. Be to, buvo sumontuota (duomenys neskelbtini) įranga, o ant jos yra piešinukas, kur yra maitinimas (t. 6, b. l. 46-51). Anksčiau aptarti liudytojų parodymai, kurie baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs ir atitiko baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tam, kad asmuo galėtų permontuoti kontrolės palaikymo sistemos GPS įrangą specialių žinių bei įgūdžių šiam veiksmui atlikti nereikia. Priešingai, užtenka tik žinoti kur minėta įranga yra įdiegta ir vadovautis ant įrangos esančiu paveiksliuku, kuris padeda tinkamai sujungti įrangai veikti būtinus laidus.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog kaltinamojo pateikta įvykių versija dėl automobilio „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės bei kaltinamojo neprisidėjimo prie palaikymo kontrolės sistemos (GPS) įrangos permontavimo į kitą automobilį nepasitvirtino – ji neatitinka ne tik anksčiau aptartų įrodymų bei ją paneigia paties kaltinamojo prieštaringų parodymų turinys.

Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis D. P., žinodamas kur automobilyje „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra įdiegta kontrolės palaikymo sistemos GPS įranga, vienas disponuodamas abiem automobiliais – „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei „AudiA4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš automobilio „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) į automobilį „AudiA4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) permontavo UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų įdiegtą kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įrangą, ir tokiu būdu nuslėpė tikrąją automobilio „BMW530“ buvimo vietą, siekdamas jį įgyti savo naudai ir jį įgijo. Kartu teismas pabrėžia, jog nors baudžiamojoje byloje nebuvo užfiksuotas tiesioginis kaltinamojo kontrolės palaikymo sistemos įrangos montavimo į kitą automobilį procesas, taip pat ir dabartinė automobilio buvimo vieta nėra žinoma, tačiau anksčiau aptartų ir į vientisą loginę grandinę sujungtų įrodymų visuma, leidžia teismui pripažinti, jog kaltinamasis D. P., atliko visus jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, atitinkančius BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Be visų anksčiau aptartų argumentų teismas pabrėžia, kad dėl kaltinamojo D. P. tarp jo ir UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. balandžio 6 d. sudarytos sutarties sąlygų nevykdymo UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 8600 Eur dydžio žala (t. 4, b. l. 12-26). Būtent tokią sumą kaltinamasis buvo įsipareigojęs sumokėti iki 2023 m. balandžio 6 d., tačiau to įsipareigojimo anksčiau aptartais veiksmais neįvykdė. Tai reiškia, kad visi anksčiau aptarti kaltinamojo D. P. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su minėtos įmonės patirta žala, o būtent – 8600 Eur suma, todėl pastarojo veiksmai, atsižvelgiant į kaltinamojo apgaule įgyto turto vertės likutį pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Galiausiai visi anksčiau teismo aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai pasižymėjo tiesiogine tyčia – jis suvokė savo atliktų veiksmų pobūdį (sutartinių įsipareigojimų prisiėmimą, esminių aplinkybių nutylėjimą, tikslą nevykdyti sutartinių įsipareigojimų, aktyvius veiksmus, skirtus paslėpti automobilio buvimo vietą) ir norėjo taip veikti.

Pabrėžtina, jog pats savaime civilinės sutarties sąlygų pažeidimas nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Norint veiką, pasireiškusią susitarimo ar sutarties sąlygų nevykdymu, pripažinti nusikaltimu, nepakanka vien tik pinigų nesumokėjimo fakto, taip pat tik paties ketinimo nemokėti, jei ketinimas nelydimas apgaulės, esmingai pasunkinančios pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka. Dėl to svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamąjį teisinį pažeidimo pobūdį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pavyzdžiui, be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens; sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio; kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; vengdamas prievolės tyčia tapo beturtis, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo) (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2014, 2K-385-942/2017 ir kt.)

Iš anksčiau aptartų, tarpusavyje sugretintų ir išanalizuotų įrodymų matyti, kad kaltinamojo D. P. UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu panaudota apgaulė (duomenų apie tikrąją finansinę padėtį nutylėjimas) buvo esminė ir nulėmė minėtos įmonės apsisprendimą su pastaruoju sudaryti išperkamosios nuomos automobilio sutartį. Juo labiau, dėl pastarojo veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) savo pažeistų teisių negalėjo apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis – su kaltinamuoju buvo itin sudėtinga susisiekti – pastarasis po pirmojo kontakto, pranešęs apie automobilio dingimą, daugiau su UAB (duomenys neskelbtini) nesusiekė, tiek jo, tiek jo išperkamosios nuomos pagrindu įgyto automobilio buvimo vieta buvo nežinoma, todėl akivaizdu, kad be teisėsaugos institucijų pagalbos nebūtų įmanoma pastarojo surasti. Juo labiau, UAB (duomenys neskelbtini), disponavusi informacija apie galimą automobilio vagystę bei palaikymo kontrolės sistemos (GPS) įrangos permontavimą į kitą automobilį, civilinėmis teisinėmis priemonėmis savo pažeistų teisių nebūtų galėjusi atkurti. Be to, šis atkūrimas nebūtų buvęs efektyvus ir dėl jau anksčiau minėtos itin didelių kaltinamojo įsiskolinimų aplinkybės. Dėl minėtų priežasčių nagrinėjamu atveju santykiai tarp kaltinamojo ir UAB (duomenys neskelbtini) peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir peraugo į baudžiamųjų teisinių santykių sritį.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo veiksmus kvalifikuojant pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo nurodyta, kad D. P. kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įrangos permontavimo į kitą automobilį veiksmus atliko laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. Šioje dalyje teismas konstatuoja būtinybę keisti šį kaltinime įvardintą laikotarpį, nurodant, kad kaltinamasis D. P. kontrolės palaikymo sistemos įrangos permontavimo veiksmus į automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atliko laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2021 m. gegužės 9 d. Iš anksčiau teismo aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad kaltinamasis automobiliu „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) disponavo tik iki 2021 m. gegužės 9 d., kai Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o minėtas automobilis buvo nutemptas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, jog byloje yra įrodyta, kad D. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 300 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K- 265- 1073/2018, Nr. 2K- 98- 1073/2019, 2K-49-976/2020).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. P. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas apysunkis nusikaltimas nuosavybei. Teismas nustatė ir skirdamas bausmę atsižvelgia ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį D. P. – anksčiau penkiolika kartų teistas (taip pat ir už nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (t. 5, b. l. 88-105), daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie skirtų baudų sumokėjimą nėra, oficialiai nedirbantis, baudžiamojo proceso metu jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygų nesilaikė, išvyko į užsienio valstybę, dėl ko buvo paskelbta pastarojo paieška. Nurodytos aplinkybės rodo, jog D. P. jokių išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnių teistumų nepadarė. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje bei 300 straipsnio 2 dalyje, paskiriant tik realias laisvės atėmimo bausmes, šių bausmių dydį nustatant mažesnį už sankcijų vidurkius:

1. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

2. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Teismo vertinimu, būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei D. P. asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežtos. Pagrindų atidėti paskirtų bausmių vykdymą nenustatyta.

BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai (BK 63 straipsnio 4 dalis). Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu, nes labai nesiskiria pagal pavojingumą - prie griežčiausios bausmės – 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo – pridėjus dalį švelnesnės bausmės – 6 mėnesius, ir D. P. paskirtina galutinė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis D. P. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė 34 MGL (1700 Eur) dydžio bauda. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, minėta kaltinamajam paskirta bauda nėra įvykdyta. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra sprendžiamas minėtos kaltinamajam paskirtos bausmės pakeitimas viešaisiais darbais, todėl, siekiant užtikrinti paskirtų bausmių vykdymo tvarkos aiškumą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam D. P. paskirta 34 MGL dydžio bauda nėra bendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme.

D. P., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, 2021 m. gruodžio 27 d. buvo laikinai sulaikytas (t. 5, b. l. 28-29). Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi dviejų mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 27 d. iki 2022 m. vasario 27 d., D. P. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (t. 5, b. l. 46-50). Šios kardomosios priemonės taikymo terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. vasario 24 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartimis buvo pratęstas dviem mėnesiams – iki 2022 m. birželio 27 d. (t. 5, b. l. 66-70, 187-190). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, kaltinamojo suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę, vieną suėmime ir laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi kaltinamajam D. P. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas nuo 2022 m. birželio 27 d. buvo pakeista švelnesnių kardomųjų priemonių kompleksu – 6 mėnesių trukmės intensyvia priežiūra bei įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 6, b. l. 126-130), šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę - panaikintinos (BPK 139 straipsnis).

Bausmės pradžia D. P. skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

II. Civilinis ieškinys

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011, 2K-278/2011), tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas savo forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 245/2010, LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015).

Aptarto teisinio reguliavimo visumoje akivaizdu, kad baudžiamojoje byloje reiškiamas civilinis ieškinys turi atitikti CPK 111 ir 135 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus. Tai reiškia, kad vien tik asmens (fizinio ar juridinio) pripažinimas civiliniu ieškovu (atitinkamu prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu) nesuteikia šiems asmenims teisės į jų patirtos žalos atlyginimą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo atveju.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato 1-osios veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. S. 2022 m. vasario 17 d. nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas civiliniu ieškovu (t. 6, b. l. 40-41). Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas išimtinai UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame galimai įmonės patirta žala nebuvo detalizuota. Minėtame pareiškime buvo prašoma nustatyti automobilio „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dingimo aplinkybes bei dėl to pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 4, b. l. 178). Tai reiškia, kad šiame pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nebuvo suformuotas reikalavimas iš kaltinamojo priteisti konkrečią turtinę žalą. Vėliau ikiteisminio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas prieš bylos nagrinėjimo teisme pradžią, kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini), išaiškindamas jiems teisę iki įrodymų tyrimo teisme pradžios, pareikšti civilinį ieškinį (t. 5, b. l. 131-132). UAB (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 6 d. informavo, kad civilinio ieškinio nereikš (t. 5, b. l. 157), o į teisiamiuosius posėdžius neatvykdavo. Atsižvelgiant į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) viso baudžiamojo proceso metu civilinio ieškinio nepareiškė, nėra aiški ir minėtos įmonės pozicija dėl jai padarytos žalos atlyginimo šioje byloje.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) šioje baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nepareiškė, šiai įmonei išaiškintina, kad dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo jie turi teisę kreiptis į teismą CPK nustatyta tvarka.

III. Proceso išlaidos

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme kaltinamojo gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu. Pastarojo interesus ikiteisminio tyrimo metu atstovavo advokatė Anna Grinevič, o bylos nagrinėjimo teisme metu advokatė – Silva Mardosaitė. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. birželio 10 d. kreipėsi į teismą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo D. P. valstybės naudai. Valstybės naudai prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 604,15 Eur (t. 6., b. l. 111-116).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d., akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti siekiant užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbu įvertinti ir kaltu pripažįstamo asmens turtinę padėtį. Nagrinėjamoje byloje D. P. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu tiek ikiteisminio tyrimo pareigūno, tiek teismo sprendimu, BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo teisme metu buvo taikoma kardomoji priemonė – suėmimas, iki suėmimo jis oficialiai nedirbo, duomenų apie legalias pajamas baudžiamojoje byloje nėra, pastarasis turi itin didelius įsiskolinimus, o šiuo nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, spręstina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų kaltinamojo finansinę padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

IV. Daiktiniai įrodymai

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas vadovaujantis BPK 94 straipsnio nuostatomis, o būtent:

1. netikras Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas D. P. vardu Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui sunaikintinas (t. 3, b. l. 92).

2. vokas Nr. 1, kuriame yra objektas SIM kortelė „Bitė“, bei pakuotė Nr. 432516, kuriame yra GPS įrenginys su užrašais (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (Buivydiškių g. 20, Vilnius), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, D. P. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu įskaityti į D. P. šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę suėmime ir laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. gruodžio 27 d., vieną suėmime ir laikiname sulaikyme išbūtą laiką prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

D. P. paskirtas kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Bausmės pradžią D. P. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti, kad civilinis ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nėra pareiškęs ir UAB (duomenys neskelbtini) išaiškinti, jog dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 10 d. prašymo priteisti iš kaltinamojo D. P. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.

Byloje esančius daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą D. P. vardu Nr. (duomenys neskelbtini), voką Nr. 1, kuriame yra objektas SIM kortelė „Bitė“, bei pakuotę Nr. 432516, kuriame yra GPS įrenginys su užrašais (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą (Buivydiškių g. 20, Vilnius), įsiteisėjus teismo nuosprendžiui sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo – per dvidešimt dienų nuo teismo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.