Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis D. P. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu įskaitytas į D. P. šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę suėmime ir laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. gruodžio 27 d. vieną suėmime ir laikiname sulaikyme išbūtą laiką prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią D. P. nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinta, kad civilinė ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „E. R.“ baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nėra pareiškusi ir UAB „E. R.“ išaiškinta, jog dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

D. P. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 10 d. prašymas priteisti iš kaltinamojo D. P. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus konstatuojama, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas – duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant pirmosios instancijos teismas esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų nepadarė, tinkamai taikė bausmių skyrimo taisykles, nuteistojo D. P. veikos kvalifikuotos tinkamai ir už jas paskirtos bausmės yra proporcingos ir teisingos, subendrintos tinkamai. Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuriomis D. P. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

11. Šioje byloje nekilo ginčo, jog nuteistasis D. P. laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą jo paties vardu. Tokią išvadą patvirtina specialisto išvada Nr. IBPS-V-1894558-21, kurioje nustatyta, kad vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blanko spaudos būdas ir būtino specialios apsaugos priemonės bei jų atlikimo kokybė neatitinka Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo blanko gamybos bei apsaugos priemonių aprašymo, o Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra atspausdintas ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras (t. 3, b. l. 89-92). Nustatyta ir tai, kad D. P. neturi išduoto vairuotojo pažymėjimo, t. y. teisės vairuoti transporto priemones.

12. Apeliantas ginčija paties vairuotojo pažymėjimo formą ir būklę, teigdamas, kad toks dokumentas akivaizdžiai yra netikras ir negali suklaidinti trečiųjų asmenų. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir teismo posėdžio metu buvo apžiūrėtas byloje esantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijai, apžiūrėjus šį dokumentą, nekilo abejonių, jog vairuotojo pažymėjimas yra pakankamai panašus į įprastos formos ir turinio (tikrą) bei teisėtai išduodamą vairuotojo pažymėjimą. Tiek iš pirmo žvilgsnio, tiek atidžiau apžiūrint šį vairuotojo pažymėjimą negalima daryti neabejotinos išvados, jog šis dokumentas yra akivaizdžiai netikras. Priešingai, apžiūrėtas dokumentas sukelia tikro vairuotojo pažymėjimo įspūdį, todėl tokį dokumentą laikant ir juo disponuojant gali būti pažeistos fizinių ar juridinių asmenų teisės arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingi padariniai. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad vairuotojo pažymėjimas buvo surastas nuteistojo piniginėje, t. y. vietoje, kurioje paprastai laikomi tikri vairuotojo pažymėjimai. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, D. P. nuolatos naudojasi automobiliais, kas leidžia pagrįstai teigti, kad jo disponuotas netikras vairuotojo pažymėjimas galėjo būti realiai panaudotas, todėl daroma išvada, kad laikant šį dokumentą neabejotinai buvo kilusi grėsmė baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei.

13. Nors apeliantas pagrįstai teigia, kad jo turėto netikro vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminas buvo pasibaigęs, tačiau ši aplinkybė nepaneigia padarytos nusikalstamos veikos dalyko buvimo ir veikos pavojingumo, neeliminuoja teisinių padarinių sukėlimo galimybės. Teisėjų kolegija pažymi, net ir pasibaigusio galiojimo vairuotojo pažymėjimas patvirtina asmens turimą teisę vairuoti atitinkamas transporto priemones ir vien tokio pažymėjimo galiojimo laiko pabaiga nelemia tokios teisės praradimo. Pavyzdžiui, pratęsiant vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminą, jo savininkui nėra pareigos iš naujo laikyti praktinius vairavimo ar teorinius egzaminus, o naujo galiojimo vairuotojo pažymėjimas suteikiamas tik turint sveikatos priežiūros įstaigos išduotą ir galiojančią vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą bei su ja kreipiantis į VĮ „Regitra“.

14. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nuteistojo D. P. padarytoje veikoje nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius, baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai. Pagal apeliacinio skundo argumentus keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo

16. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. P. 2021 m. balandžio 6 d. su UAB „E. R.“ sudarė automobilio „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) išperkamosios nuomos sutartį, kurios pagrindu kaltinamasis D. P. iki 2023 m. balandžio 6 d., kas mėnesį, įsipareigojo mokėti 558,29 Eur dydžio periodines įmokas. Ginčo dėl to byloje nėra. Taip pat byloje nustatyta, kad šios sutarties sudarymo metu nuteistasis niekur nedirbo, o kelios dienos iki sutarties pasirašymo (2021 m. balandžio 2 d.) išėmė leidimą vykdyti individualią veiklą siekdamas pasirašyti aptariamą sutartį.

18. Pažymima ir tai, kad nuteistasis išperkamosios nuomos sutarties pasirašymo su UAB „E. R.“ metu nutylėjo visas jo finansinę padėtį apibūdinančias aplinkybes, o būtent – jo atžvilgiu antstolių vykdomus išieškojimus, ilgą laiką trukusį oficialų nedarbą, gaunamų pajamų dydį. Šios aplinkybės apygardos teismui leidžia spręsti apie jau sutarties pasirašymo metu turėtą nuteistojo tikslą apgaule įgyti automobilį, sudarant įspūdį apie ketinimą vykdyti pareigas, tačiau realiai to daryti neketinant ir vėliau nedarant. Svarbu ir tai, kad tokių duomenų nesuteikimas kitai sutarties šaliai – UAB „E. R.“, lėmė jos sprendimą sudaryti sutartį. Šias aplinkybes patvirtino apylinkės teisme apklausta liudytoja S. D., kuri parodė, kad pasitikėjo D. P. ir SODRA teikiamais duomenimis, taip pat tuo faktu, kad asmuo įgijo leidimą vykdyti individualią veiklą, kas, jos teigimu, patvirtino, kad pastarasis neturi jokių įsiskolinimų. Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir kitas liudytojas – T. K., kuris teigė, kad jų įmonės veiklos praktikoje asmens pateiktas individualios veiklos pažymėjimas patvirtindavo, kad asmuo jokių įsiskolinimų neturi, o kitais būdais asmens finansinės padėties jie netikrindavo, nes neturėjo tam jokių priemonių (t. 6, b. l. 46-51, 76-80). Taigi teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog apgaulė (nutylint esminę informaciją ir tikruosius ketinimus) nuteistojo D. P. buvo panaudota jau 2021 m. balandžio 6 d. su UAB „E. R.“ sudarant sutartį ir būtent šios įmonės atstovus suklaidinant. Svarbu ir tai, kad vėliau nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina būtent tokius nuteistojo ketinimus ir tyčią sukčiauti.

19. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad išnuomotas automobilis buvo pavogtas. Tokios jo nurodytos aplinkybės vertinamos kritiškai dėl žemiau nurodytų priežasčių.

21. Iš bylos duomenų nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad D. P. išperkamosios nuomos sutarties pagrindu įgytame automobilyje „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sutarties sudarymo dieną – 2021 m. balandžio 6 d. – buvo įdiegta kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įranga „(duomenys neskelbtini) Ši kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įranga 2021 m. birželio 1 d. buvo surasta ir vėliau išimta iš minėto automobilio. Nuteistasis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. birželio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-14746-2021 buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2021 m. gegužės 9 d., Vilniuje, S. B. gatvėje, vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1 bei 2 dalyse (t. 4, b. l. 112-114, 117-118). Tą pačią administracinio nusižengimo padarymo dieną nuteistojo vairuotas automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į anksčiau minėtą automobilių saugojimo aikštelę (t. 4, b. l. 115-116, 119-127).

22. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia nežinąs, kas galėjo permontuoti GPS įrangą iš išnuomoto automobilio į jo naudojamą kitą automobilį, nes abu automobiliai buvo laikomi atviroje kitiems prieinamoje vietoje. Todėl apie jo turimus automobilius daug kas žinojo, tarp jų ir asmenys, linkę automobilius vogti, todėl tokia situacija galėjo pasinaudoti tik asmuo ar asmenys, pavogę automobilį „BMW 530“, iš šio automobilio įrangą permontavę į jo naudojamą automobilį „Audi A4“, to jam nežinant.

23. Teisėjų kolegija tokius nuteistojo argumentus atmeta. Kaip pagrįstai nustatė apylinkės teismas, kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įranga į automobilį „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pagal klientų pageidavimą buvo įdiegta ne šalia UAB „E. R.“ patalpų, o šios įrangos montavime, nukrypstant nuo UAB „E. R.“ darbinės praktikos, dalyvaujant ir D. P.. D. P. buvo suinteresuotas kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įrangą diegti ne UAB „E. R.“ patalpose bei dalyvauti GPS sistemos įdiegimo automobilyje metu, dėl ko sužinojo, kurioje automobilio „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vietoje buvo įdiegta kontrolės palaikymo sistemos (GPS) įranga. Pagal liudytojų M. R. ir T. S. parodymus galima spręsti, kad tokią įrangą perkelti iš vieno automobilio į kitą nėra sudėtinga ir tą gali padaryti net ir specialių žinių neturintis asmuo. Taigi šias aplinkybes vertinant visumoje, kartu tiek su automobilio nuomos sutarties sudarymu, nuteistojo veiksmais nebendraujant su UAB „E. R.“ darbuotojais, sprendžiama, jog būtent nuteistasis, siekdamas kad nebūtų surastas automobilis „BMW530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) permontavo GPS įrangą į kitą savo naudojamą automobilį. Pažymima ir tai, kad apie neva įvykdytą vagystę nuteistasis nepranešė nei policijai, nei, priešingai nei jis teigia, UAB „E. R.“ darbuotojams. Kadangi UAB „E. R.“ darbuotojai apie tokias aplinkybes sužinojo iš nuteistojo tik po jų iniciatyva vykdytų bandymų susisiekti su D. P. ir pokalbio metu pastarajam nerišliai teigiant, jog išnuomotas automobilis buvo pavogtas.

24. Apibendrinus minėtus įrodymus, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog nuteistojo D. P. veiksmuose yra visi BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, o jo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo nuosprendžio teisėtumu ir pagrįstumu, todėl nuteistojo apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

Dėl nuteistajam paskirtų bausmių

25. Nuteistasis D. P. taip pat prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. spalio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137-689/2021, 27 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

27. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-689/2021, 14 punktas, ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

28. Nors apeliaciniame skunde pakankamai abstrakčiai akcentuojamos nuteistąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės, tačiau sprendžiant klausimą tiek dėl švelnesnės bausmės skyrimo, tiek dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo kiekvienu konkrečiu atveju reikia vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o ne pasirinktinai sureikšminti tik atskiras aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis, 9 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).???

29. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. P. skirdamas bausmę, vertino visumą reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, ir paskyrė teisingą bei proporcingą bausmę.

30. D. P. padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, kurie buvo tyčiniai, baigti. D. P. padarytos nusikalstamos veikos vertinamos kaip pavojingos tiek pagal pavojingumo pobūdį ir laipsnį, tiek pagal konkrečias (žemiau aprašytas) jų padarymo aplinkybes.

31. Bylos duomenimis yra neginčytinai nustatyta, kad D. P. padarė vieną turtinį nusikaltimą, kuris sukėlė kitiems asmenims pakankamai ženklią turtinę žalą, kuri iki šiol nėra atlyginta. Kitas nusikaltimas, susijęs su neteisėtu netikro vairuotojo pažymėjimo laikymu, kuriuo buvo pažeista teisėta valstybės valdymo tvarka ir dokumentų apyvarta.

32. Nusikalstamas veikas D. P. padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju darydamas nusikalstamas veikas D. P. suvokė pavojingą jų pobūdį, norėjo taip veikti. D. P. nusikalstamų veiksmų padarymo motyvas ir tikslas buvo įgyti svetimą turtą ir disponuoti netikru dokumentu.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys, žemiau išdėstomi duomenys iš esmės labiau neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

34. Bylos duomenimis D. P. Lietuvos Respublikoje, be skundžiamo nuosprendžio, buvo teistas dar 15 kartų (taip pat ir už nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams padarymą), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (t. 5, b. l. 88-105), daug kartų baustas administracine tvarka. Paskutinį kartą D. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 51 MGL (2 550 Eur); ši bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 1/3 dalimi – 34 MGL (1 700 Eur). Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis D. P. jokių išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, o anksčiau paskirtos bausmės, kurios nebuvo susijusios su realiu laisvės atėmimu, poveikio jo elgesiui nepadarė.

35. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad D. P. turi gyvenamąją vietą, yra (duomenys neskelbtini), vaikų neturi, dirba pagal individualią veiklą, tačiau duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra. Byloje duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

36. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad nėra nustatyta D. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tačiau buvo pagrįstai nustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

37. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį už padarytas nusikalstamas veikas teisingai sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta D. P. paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes, šių bausmių dydį nustatant kiek mažesnius už sankcijų vidurkius, kurios buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu.

38. Skiriant nurodytos trukmės realią, subendrintą laisvės atėmimo bausmę buvo vertintos visos aplinkybės, charakterizuojančios tiek nuteistąjį, tiek jo padarytas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, parenkant mažesnę nei vidurkis realią laisvės atėmimo bausmę didesnė reikšmė buvo teikiama D. P. padarytų veikų pobūdžiui, nors tiek jo asmenybę, tiek padarytas veikas neigiamai apibūdinančių aplinkybių yra daugiau (neišnykę teistumai, padaryti administraciniai nusižengimai, neatlyginta žala ir pan.). Todėl apylinkės teismo parinktas bausmės dydis ir jos realus vykdymas nebuvo per griežtas, netgi šiuo atveju pakankamai švelnus.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. P. elgesys kito neigiama linkme, todėl nesama pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas galėtų padėti nuteistajam pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas ir prisidėti prie D. P. nusikalstamo elgesio užkardymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistasis nepajus baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jo laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiūrį, jog ateityje darant nusikalstamas veikas jis ir toliau gali likti nenubaustas arba jam pakartotinai galbūt bus sušvelninta baudžiamoji atsakomybė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai D. P. gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

40. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų skiriant bausmės rūšį ir parenkant jos dydį, neatidedant jos vykdymo, konstatuoja, jog D. P. paskirta reali subendrinta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką yra proporcinga ir jokiu būdu ne per griežta.

41. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, bausmė parinkta teisinga ir proporcinga, įvertinant visas nustatytas bylos aplinkybes. Apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.