Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Č. S. ieškinį atsakovui D. S. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, - Vilniaus miesto 45-o notarių biuro notarė Jurga Kontutienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

9.1. 2021 m. kovo 8 d. tarp UAB „Valor LT“ ir atsakovo buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo turto pardavimo-pirkimo sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo už 153500,00 kainą ne vėliau kaip iki 2021 m. gegužės 8 d. nupirkti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (e/b t. 1, b. l. 13-15, sutarties 1.1., 2.1., 3.3. punktai); pagal sutarties 5.1. punktą atsakovas sumoka 3000 Eur avansą ir 12 000 Eur ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties sudarymo dienos (sutarties 5.2. punktas);

9.2. 2021 m. kovo 9 d. 17:45 val. atliktas mokėjimo nurodymas Nr. 898 patvirtina, kad tą dieną ieškovas į UAB „Valor LT“ sąskaitą pervedė 2900 Eur, paskirtyje nurodydamas „Preliminari nekilnojamojo turto pardavimo-pirkimo sutartis 2021 m. kovo mėn. 07 d., Vilnius D. S.“ (e/b t. 1, b. l. 16);

9.3. 2021 m. kovo 10 d. 09:35 val. atliktas mokėjimo nurodymas Nr. 899 patvirtina, kad tą dieną ieškovas į UAB „Valor LT“ sąskaitą pervedė 100 Eur, paskirtyje nurodydamas „Preliminari nekil. turto pardavimo-pirkimo sutartis 2021 m. kovo mėn. 08 d., Vilnius D. S.“ (e/b t. 1, b. l. 17);

9.4. 2021 m. kovo 25 d. 09:50 val. atliktas mokėjimo nurodymas Nr. 909 patvirtina, kad tą dieną ieškovas į atsakovo sąskaitą pervedė 74000 Eur, paskirtyje nurodydamas „Pervedami pinigai gyv. Namo pirkimui“ (e/b t. 1, b. l. 18);

9.5. 2021 m. kovo 26 d. atsakovas pasirašė ieškovui paprastąjį neprotestuotiną vekselį 77000 Eur sumai, pagal kurį neterminuotai pagal pareikalavimą be sąlygų sumokėti ieškovui 77000 Eur, ant vekselio esant ranka užrašytam tekstui „Pinigus gavau 77000,-(septyniasdešimt septyni tūkstančiai eurų) 2021-03-26 d“ (e/b t. 1, b. l. 19);

9.6. 2021 m. kovo 26 d. pinigų dovanojimo sutartis, notarinio reg. Nr. 3612, patvirtina, kad tą dieną Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarė Jurga Kontutienė patvirtino dovanojimo sutartį, kurioje nurodyta, kad ieškovas padovanojo atsakovui 74000 Eur sumą, kuri buvo pervesta mokėjimo pavedimu dovanos gavėjui iki sutarties sudarymo į dovanos gavėjo sąskaitą (e/b t. 1, b. l. 188-189, 190-199); iš notarės pateikto dokumentų, kurių notarė reikalavo/rinko tikrindama registrus, paketo matyti, kad notarei buvo pateikta pavedimo 74000 Eur sumai kopija, pavedimo paskirtyje nurodyta „Pervedami pinigai gyv. Namo pirkimui“ (e/b t. 1, b. l. 192);

9.7. Į bylą taip pat buvo pateikta 2021 m. balandžio 7 d. pinigų dovanojimo sutartis, notarinio reg. Nr. 4102, kuri patvirtina, kad tą dieną Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarė Jurga Kontutienė patvirtino dovanojimo sutartį, kurioje nurodyta, kad O. S. (atsakovo motina, teismo pastaba pagal atsakovo paaiškinimus teismo posėdyje) padovanojo atsakovui 67000 Eur sumą, kuri buvo pervesta mokėjimo pavedimu dovanos gavėjui iki sutarties sudarymo į dovanos gavėjo sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodant „DOVANA“ (e/b t. 1, b. l. 165-167, 177); teismas atkreipia dėmesį į tai, kad abi dovanojimo sutartys buvo patvirtintos tos pačios notarės 12 dienų skirtumu;

9.8. Į bylą pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės (toliau – ir NTR) išrašas patvirtina, kad atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2024 m. gruodžio 20 d. mainų sutartimi, notarinio reg. Nr. NP-2588, išmainė jam priklausantį gyv. namą su priklausiniais ir žemės sklypu (bendra objektų vertė pagal mainų sutarties 2.4., 2.5., 3.2.2., 3.2.3. punktus 189400 Eur) į 28,17 kv. m ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) (turto vertė pagal mainų sutarties 2.3., 3.2.1. punktus yra 29700 Eur) ir 65000 Eur priemoką (mainų sutarties 3.5. punktas) (DOK-193226); t. y. mainų sutartimi buvo išmainytas atsakovui priklausantis turtas už 189400 Eur į 94700 Eur turtą;

9.9. Į bylą yra pateiktas ieškovo (tėvo) ir atsakovo (sūnaus) susirašinėjimas SMS žinutėmis, tarp kurių yra SMS žinutės, siųstos iš atsakovo telefono ieškovui tekstu „Atleisk“, „Prašau“, „Aš kaltas“, Tėveli atleisk“, taip pat nepagarbaus turinio žinutės ieškovo atžvilgiu (e/b t. 2, b. l. 27, 28).

10. Byloje kilo ginčas dėl pinigų dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos pagal vekselį priteisimo, kurio išsprendimui taikytinos sandorių sudarymą, galiojimą ir panaikinimą, taip pat prievolinius teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

12. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Pagal kasacinio teismo praktiką, sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016). Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-26/2011; Nr. 3K-3-85-695/2017).

13. Išklausius šalių paaiškinimus, ginčijamą sandorį sudariusios notarės paaiškinimų, analizuojant rašytinius įrodymus (teismo sprendimo 9 punktas) konstatuotina, kad atsakovas, nors su ieškiniu nesutiko, iš esmės teisminio nagrinėjimo metu nepaneigė ir neneigė tokių faktinių aplinkybių, kaip (i) kad mintį ieškoti ir pirkti jam namą pasiūlė tėvas (ieškovas), (ii) kad atsakovas neturėjo pinigų namui įsigyti, taip pat neturėjo lėšų ir pradiniam įnašui; (iii) kad tarp tėvo ir sūnaus buvo kalba apie tai, kad tėvas galėtų įsirengti sau kambarį nupirktame name ir jame gyventi; (iv) atsakovas neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, kad nupirktame name tėvas įsirengė sau kambarį ir jį apstatė; (v) neginčijo ieškovo nurodytos aplinkybės, kad nupirktame žemės sklype tėvas (ieškovas) pjovė žolę, sodino daržoves šiltnamyje; (vi) kad tėvą išvarė, nes nepatiko jo partnerei, su kuria atsakovas apsigyveno ginčo name; (vii) kad iki dovanojimo sandorio sudarymo tėvo prašymu jis pasirašė vekselį 77000 Eur sumai ir prierašas ranka „Pinigus gavau 77000,- (septyniasdešimt septyni tūkstančiai eurų) 2021-03-26 d“ yra parašyti atsakovo ranka; (viii) kad dovanojimo sandorį šalys pasirašė po to, kai atsakovas pasirašė ieškovui vekselį 77000 Eur sumai (CPK 177, 186, 187 straipsniai).

14. Analizuojant aukščiau aptartas faktines aplinkybes teismas pažymi, kad faktinių aplinkybių teisinį vertinimą atlieka teismas (CPK 135 straipsnis), nustatęs, kokios labiausiai tikėtina, buvo faktinės aplinkybės. Vadovaujantis tuo bei atsižvelgiant į šalių atliktų veiksmų seką, į tai, kaip tuos veiksmus posėdyje aiškino pačios šalys, matyti, ir tai pripažino abi šalys, kad 2021 m. kovo 25 d. tėvas pervedė 74000 Eur sumą atsakovui į sąskaitą, o 2021 m. kovo 26 d. iš pradžių buvo pasirašytas vekselis 77000 Eur sumai, o po to, t. y. vėliau, tą pačią dieną pas notarą pasirašytas pinigų dovanojimo sandoris 74000 Eur sumai (CPK 187 straipsnis). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pinigų dovanojimo sandorius, tiek sudarytą 2021 m. kovo 26 d., kuris yra šioje byloje ginčijamas, tiek 2021 m. balandžio 7 d. pinigų dovanojimo sandoris, pagal kurį atsakovo motina atsakovui padovanojo 64000 Eur sumą, patvirtino ta pati notarė, tačiau 2021 m. kovo 26 d. dovanojimo sandoriui patvirtinti pateiktame banko pavedimo paskirtyje buvo nurodyta „pervedami pinigai gyv. namo pirkimui“, o 2021 m. balandžio 7 d. pavedimo paskirtyje buvo nurodyta „DOVANA“, tačiau tai nesukėlė notarei jokių klausimų dėl pavedimo paskirties ginčo sandorio tvirtinimo atveju. Analizuojant teismo posėdyje duotus šalių ir notarės paaiškinimus dėl ginčijamo sandorio patvirtinimo aplinkybių, teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad ginčo dovanojimo sandoris, labiau tikėtina, buvo patvirtintas ne notaro kabinete ar atskiroje izoliuotoje patalpoje, o tiesiog koridoriuje, ką teigė tiek abi šalys, tiek nepaneigė ir pati notarė. Nors tokia sandorio tvirtinimo procedūra stebina, tačiau ši aplinkybė ginčo atveju, pati savaime neturi esminės reikšmės, dėl ko teismas detaliau jos neanalizuoja. Tokį teismo vertinimą sąlygoja kitos aplinkybės, į ką teismas atkreipia dėmesį, t. y. abi šalys patvirtino, kad iš pradžių buvo pasirašytas vekselis 77000 Eur sumai, o tik po to – pinigų dovanojimo sandoris, kuris pas notarą buvo grindžiamas tuo pačiu mokėjimo nurodymu su paskirtimi „pervedami pinigai gyv. namo pirkimui“. Tai reiškia, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė iki dovanojimo teisinių santykių. 2021 m. kovo 25 d. bankiniu mokėjimo pavedimu pervesti pinigai patvirtina susiklosčius paskolos teisinius santykius, atsakovui išrašius tėvui vekselį 77000 Eur sumai, nes paskola yra realinis sandoris. Todėl šalys, sudarydamos pinigų dovanojimo sandorį ir jam patvirtinti notarui pateikdamos tą patį mokėjimo pavedimą iš esmės nesiekė sudaryti kito sandorio, nes ir pats atsakovas teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad bankas informavo, kad tėvui išrašytas vekselis, kuriuo pervedė pinigus ieškovas į atsakovo sąskaitą, netinka.

15. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos – kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

16. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, jog šalys sudarė sutartį, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi trūkumų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

17. Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju, turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi realių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

18. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo. Dėl to bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus. Sandorio tariamumas kiekvienu atveju nustatomas individualiai, įvertinant konkrečias faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018 41, 43 punktai; 2024 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-378/2024 35–37 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki ginčijamo pinigų dovanojimo sandorio sudarymo šalis jau siejo paskoliniai teisiniai santykiai – ieškovas atsakovui paskolino 77000 Eur sumą, kurią pervedė iki vekselio išrašymo, vekseliu įformindamos paskolos teisinius santykius, ir tą patį pavedimą šalys panaudojo dovanojimo sandoriui sudaryti. Pažymėtina, kad pinigų dovanojimo sandoris taip pat yra realinis sandoris, todėl jam sudaryti būtinas pinigų pervedimo/perdavimo faktas. Tai reiškia, kad ginčijamas pinigų dovanojimo sandoris nebuvo vykdomas, tai reiškia, kad jis nebuvo realus. Ši aplinkybė abiejų šalių nuo notarės buvo nuslėpta (neatskleista), nors abi šalys suprato / turėjo suprasti, kad prieš dovanojimo sandorį jos sudarė paskolos sandorį, kuris buvo įformintas atsakovui išrašant vekselį ieškovui. Teismo išvadą, kad visgi tarp šalių buvo susitarimas dėl pinigų paskolinimo, sąlygoja tai, kad ieškovas nei viename iš trijų (2900, 100 ir 74000 Eur) pavedime nenurodė, kad tai dovana, o pavedimo paskirtyse buvo nurodyta, kad mokama už atsakovą bei pervedama atsakovui konkretaus turto pirkimui (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

20. Aukščiau nustatytos aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai sąlygoja išvadą, kad 2021 m. kovo 26 d. pinigų dovanojimo sandoris, notarinio reg. Nr. 3612, pripažįstamas tariamu sandoriu ir tai teismas konstatuoja ex officio (CK 1.86 straipsnio 1 dalis, 1.78 straipsnio 5 dalis).

21. Ieškovas taip pat yra pareiškęs reikalavimą dėl 77000 Eur skolos priteisimo.

22. Šį reikalavimą ieškovas grindžia 2021 m. kovo 26 d. atsakovo išduotu vekseliu 77000 Eur sumai ir ieškovo atsakovui/už atsakovą atliktais pavedimais 2900,00 Eur, 100,00 Eur ir 74000,00 Eur sumai (teismo sprendimo 9.9.2, 9.3., 9.4 punktai). Pirmų dviejų pavedimų paskirtyse nurodytos aplinkybės (preliminari nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis, 2021 m. kovo 7 d., D. S.) bei paskutinio pavedimo paskirtyje nurodyta aplinkybė dėl pervedamų pinigų gyvenamojo namo pirkimui, taip pat nesant jokių pastabų / žymų apie dovanojimą bei po to iš karto sekęs vekselio išrašymas 77000 Eur sumai sąlygoja išvadą, kad nurodytais pavedimais atsakovui pervesti pinigai buvo jam paskolinti. Aplinkybė, kad vekselyje nurodyta pinigų suma skolinama neterminuotai iki pareikalavimo, yra įvykdyta, - tai patvirtinta ir ieškovo į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas reikalaujant nurodytą sumą grąžinti, ir ta aplinkybė, kad ieškinys teisme pareikštas 2023 m. rugsėjo 26 d. Nustatytos aplinkybės sąlygoja išvadą, kad ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas (CPK 12, 178, 179, 185 straipsniai, CK 6.873 straipsnis).

23. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad atsakovo pasirašytas paprastasis vekselis 77000 Eur buvo sudarytas pažeidžiant teisės normų reikalavimus, nes nebuvo laikomasi būtinos notarinės formos, pasirašant vekselį didesnei negu 3000 Eur sumai, dėl ko vekselis yra negaliojantis CK 1.90, 1.91 straipsnių pagrindais, atmetama kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pirma, įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje visa paskolintų pinigų suma buvo perduota atsakovui trimis banko pavedimais pervedant 77000 Eur sumą, todėl notarinės formos nesilaikymo aplinkybė šiuo konkrečiu atveju neturi reikšmės. Kiti atsakovo argumentai dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio (Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) ir 1.91 straipsnio (Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu) yra susijęs su sandoriais, kurie gali būti nuginčyti teismo tvarka, tačiau tokie sandoriai nėra niekiniai sandoriai, todėl dėl jų nuginčijimo turi būti reiškiamas atitinkamas savarankiškas reikalavimas teisme.

24. Reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo – 2023 m. spalio 4 d. (ieškinio priėmimo dienos) – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25. Kiti šalių paaiškinimai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl teismas atskirai dėl kiekvieno jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir advokato atstovavimo byloje išlaidos, kurios atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytas sumas (Rekomendacijų 8 punktas) (CPK 88, 93, 98 straipsniai). Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 100 Eur sumokėto žyminio mokesčio, taip pat 2000 Eur advokato išlaidų byloje, viso priteisti 2100 Eur.

27. Ieškinį iš esmės tenkinus, teismo 2023 m. spalio 4 d. nutartimi ieškovui atidėtas 1335 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą priteisiamas iš atsakovo (CPK 93, 96 straipsniai).

28. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ieškinį tenkinus, priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovo, viso 10,96 Eur ir (e/b t. 1, b. l. 9, CPK 92, 96 straipsniai). Susumavus į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinas sumas, nustatyti, kad iš atsakovo į valstybės biudžetą iš viso priteistina 1345,96 Eur (1335+10,96).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 93, 98, 150, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu ex officio nuo sudarymo momento tarp ieškovo Č. S. ir D. S. 2021 m. kovo 26 d. sudarytą pinigų dovanojimo sutartį, notarinio reg. Nr. 3612, patvirtintą Vilniaus miesto 45-o notaro biuro notarės Jurgos Kontutienės.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Č. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 77000 Eur skolos, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (77000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 2100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 1345,96 Eur išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.