Panevėžio apygardos teismo nutartis

2019-03-18 · Civilinė byla Nr. 2A-228-278/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-18
Bylos Nr.
2A-228-278/2019
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-02177-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė, Nijolė Danguolė Smetonienė
Ieškovas
R. K.
Civilinė byla Nr. 2A-228-278/2019Teisminio proceso Nr. 2-50-3-02177-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zinos Mickevičiūtės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-592-228/2018 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau ir UAB) „Švyturys – Utenos alus“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarui Dainiui Palaimai, antstolei Irenai Beliačic, dėl sandorio negaliojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. K. patikslintu ieškiniu teismo prašė: pripažinti 2009-04-20 vekselį negaliojančiu CK 1.81 ir 1.86 straipsniuose numatytais pagrindais; panaikinti ir pripažinti negaliojančiu nuo jo išdavimo momento 2010-04-26 vykdomąjį įrašą Nr. DP-1244 dėl išieškojimo, išduotą Vilniaus m. 10-ojo notaro biuro notaro D. Palaimos; įpareigoti antstolę I. Beliačic nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0011/10/02399 prieš jį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, jog 2009-04-20 paprastuoju vekseliu jis įsipareigojo sumokėti UAB „Švyturys - Utenos alus“ 20 000 Lt arba 5 792,40 Eur. 2010-04-26 Vilniaus miesto 10-ojo notaro biuro notaras D. Palaima išdavė vykdomąjį įrašą dėl minėtos sumos išieškojimo, o 2010-04-26 vykdomasis įrašas atsakovės rašytiniu prašymu, 2010-04-30 buvo pateiktas antstolei I. Beliačic vykdymui. Teigė, jog antstolė tą pačią dieną priėmė patvarkymą priimti išduotą vykdomąjį dokumentą ir išsiuntė raginimą. Nurodė, kad 2017-08-28 susipažino su vykdomąja byla, tačiau joje esantys duomenys kelia abejonių dėl vykdomojo įrašo išdavimo teisėtumo, tinkamos procedūros laikymosi išduodant jį ir kt.. Teigė, jog atsakovė, įgijusi tik dėl akių sudarytą vekselį, įgijo tai, ko neturėjo gauti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Pirmosios instancijos teismas 2018-10-29 sprendimu R. K. ieškinį atmetė bei priteisė UAB „Švyturys – Utenos alus“ naudai 640 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas darė išvadą, kad nors ieškovas teigė, kad jo pasirašytas vekselis yra tariamas sandoris, sudarytas tik dėl akių, tačiau jo paties elgesys nepatvirtina nurodytų aplinkybių, nes pats pripažino, jog vekselį pasirašė niekieno neverčiamas. Nurodė, kad vekselis pasirašytas 2009-04-09, tuo metu kai jis buvo UAB „Tarp kitko“ darbuotojas, dėl vekselio nuginčijimo į teismą kreipėsi tik 2017-11-23, nors 2010-04-26 išduotas vykdomasis įrašas, priverstiniam skolos išieškojimui 2010-04-30 perduotas antstolei I. Beliačic, kuri 2010-04-30 pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus ir 2010 metais iš ieškovo išieškojo 154,62 Eur atsakovės naudai. Nustatė, kad ieškovas dar 2010 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į antstolę I. Beliačic dėl dokumentų kopijų pateikimo, nors pats teigė, jog į antstolę kreipėsi 2017 metais. Darė išvadą, kad motyvuodamas tik deklaratyviais teiginiais, ieškinį R. K. pareiškė siekdamas išvengti mokėjimo pagal 2009-04-20 paprastąjį vekselį. Konstatavo, jog, turėdamas aukštojo mokslo diplomą, vadovaujančio darbuotojo patirtį, ieškovas turėjo suvokti vekselio pasirašymo pasekmes jo pasirašymo metu ir dėl vekselio nuginčijimo kreiptis per protingą terminą. Be to, nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo notaro išduoto vykdomojo įrašo, neskundė antstolės veiksmų, net ir po to, kai buvo išieškotos piniginės sumos, kas rodo, jog ieškovas R. K. ginčo vekselį pripažino.

5. Konstatavo, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie būtų pagrindas pripažinti ginčo vekselį negaliojančiu, o atsakovės nurodytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia jo argumentus ir motyvus dėl tariamo sandorio negaliojimo. Darė išvadą, kad pripažinti 2009-04-20 vekselį negaliojančiu, nėra pagrindo.

6. Pažymėjo, jog įrodyti, kad nebuvo pateiktas vekselis apmokėti vekselyje nurodytu adresu turėjo ieškovas, tačiau posėdžių metu patvirtino, kad jis niekada nėra buvęs atsakovės buveinės adresu, tuo pačiu ir vekselio apmokėjimo vietoje. Darė išvadą, kad UAB „Švyturys - Utenos alus“ 2010-04-20 vekselyje nurodytu adresu pateikė vekselio davėjui R. K. apmokėti 2009-04-20 jo pasirašytą paprastąjį vekselį. Sprendė, jog atsakovės pateiktas 2010-04-20 pranešimas, adresuotas R. K. dėl prievolės pagal 2009-04-20 paprastąjį vekselį neįvykdymo, kuris 2010-04-21 registruotu laišku išsiųstas ieškovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, laikytinas tinkamu ir savalaikiu pranešimu ieškovui apie vekselio neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 str. 4-5 dalys).

7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2010-04-26 UAB „Švyturys - Utenos alus“ kreipėsi į Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarą D. Palaimą atlikti vykdomąjį įrašą pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį iš skolininko R. K., kuris vekselio apmokėjimo dieną - 2010-04-20 neatliko mokėjimo. Nurodė, kad apie vekselio neapmokėjimą pranešta, kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų nėra bei prašė išieškoti 6 procentų metines palūkanas. Nurodė, kad 2010-04-26 dėl 20 000 Lt išieškojimo iš skolininko R. K. vekselio turėtojo – UAB „Švyturys – Utenos alus“ naudai, pareikalauta apmokėti kitas išlaidas, viso 20 143,18 Lt, nurodant skolininko gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kuri notaro buvo patikslinta pagal Gyventojų registro tarnybos išrašą. Pažymėjo, jog byloje nėra ginčo, kad pasibaigus vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselio turėtojui nebuvo sumokėta, todėl, pagal ĮPVĮ 45 straipsnio 14 dalies 1 punktą, atsakovė, prašydama išduoti notaro vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusį pagal vekselį asmenį R. K.. Nurodė, kad iš 2010-04-26 atsakovės prašymo notarui matyti, jog prašyme nurodyta informacija apie tai, kad vekselis pateiktas apmokėti skolininkui, taip pat nurodyta, kad pranešta apie vekselio apmokėjimą ir pateiktas šio pranešimo pagrindas – 2010-04-20 pranešimas, kuris buvo išsiųstas 2010-04-21 ieškovui registruotu laišku, be to, vykdomajame įraše yra įtrauktos pranešimo išsiuntimo išlaidos.

8. Teismas nurodė, kad pagal galiojusio Notariato įstatymo 2 straipsnio nuostatas notaras veikia valstybės vardu ir vadovaudamasis įstatymais užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, o pagal to paties įstatymo 26 straipsnį pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Darė išvadą, kad notaras 2010-04-26 vykdomąjį įrašą dėl skolos pagal paprastąjį vekselį išieškojimo iš skolininko R. K. išdavė, laikydamasis teisės aktais nustatytos tvarkos, todėl reikalavimas dėl vykdomojo įrašo Nr. DP-1244 panaikinimo ir pripažinimo negaliojančiu nuo jo išdavimo momento, yra nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

9. Darė išvadą esant nepagrįstu ir reikalavimą dėl vykdomosios bylos nutraukimo, nes antstolei buvo pagrindas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovo R. K..

Šalies argumentai

10. Pažymėjo, jog ieškinyje nurodytos kitos aplinkybės (ar tinkamai įgaliotas asmuo kreipėsi į antstolį, ar tinkamai buvo apskaitytas vekselis, ar buvo atsakovo valdyba suformuota ir pan.) neįtakojo ieškinio pagrįstumo bei nesusiję su ieškinio esme.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu ieškovas R. K. prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti.

Žemesnės instancijos teismas

12. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino vienašalio sandorio sudarymą su atsakove. Tvirtina, jog tikrosios sandorio pagal 2009-03-01 reklamos sutartį ir 2009-04-20 bendradarbiavimo sutartį, sutarčių šalys yra UAB „Švyturys – Utenos alus“ ir UAB „Tarp kitko“. Tvirtina, kad jis nėra šių sutarčių šalis ir negali užtikrinti nei vienos sudarytos sutarties tarp paminėtų šalių įvykdymo ar neįvykdymo, nes jokių pareigų, veiksmų pagal šias sutartis neatliko ir negalėjo atlikti. Teigia, jog dėl minėtų sutarčių sudarymo nebuvo derėjimosi šalis.

13. Teigia, jog nei su viena sudaryta sutartimi, kurias sudarė UAB „Švyturys – Utenos alus“ ir UAB „Tarp kitko“ jis nebuvo saistomas, nes nebuvo minėtų sutarčių dalyvis, bendrovės vadovas, o šias bendradarbiavimo ir reklamos sutartis sudarė sutarčių šalių vadovai. Nurodo, kad iš UAB „Tarp kitko“ vadovės nebuvo reikalaujama pasirašyti vekselio - sandorių užtikrinimui, o buvo reikalaujama tokį vekselį išduoti eiliniam bendrovės darbuotojui, todėl jis neturėjo valios išraiškos šiam vekseliui išrašyti ir buvo įsitikinęs kad vienašalis sandoris yra tariamas, nesukuriantis jokių pasekmių, išskyrus atsakovę.

14. Nurodo, kad atsakovės teiginiai, jog jo išduotas vekselis buvo kaip prievolės pagal bendradarbiavimo sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė, o vekselį galėjo pasirašyti sandorio užtikrinimui bet kas, patvirtina, kad šis sandoris buvo tariamas, sudarytas tik dėl akių ir naudingas tik atsakovei.

15. Vekselio, kaip vertybinio popieriaus abstrakti prievolė yra savarankiška, tačiau yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Nurodo, jog tai reiškia, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Tvirtina, jog nagrinėjamu atveju tokio teisinio santykio tarp jo ir atsakovės nėra, nes jam nebuvo jokio pagrindo išduoti vekselį atsakovei sutarčių užtikrinimui.

16. Teigia, jog vekselis buvo išduotas nesant tam teisinio pagrindo, atsakovės spaudimu, būtent UAB „Tarp kitko“ bendradarbiavimo sutarties ir reklamos sutarties pagrindais, prievolių, kilusių iš minėtų sutarčių, įvykdymui užtikrinti. Toks atsakovės veiksmas, kai sutartis papildomai užtikrinama vekseliu ir nustatomos tam tikros sąlygos ribotai veikti verslo rinkoje verslo subjektui (UAB „Tarp kitko“), pažeidžia Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio nuostatas.

17. Atsakovės (kaip kreditoriaus) reikalavimo teisė apribota, ir iš už prievolės įvykdymą atsakingo asmens jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas. Atsakovė neturi teisės išsiieškoti (pvz.. tos pačios minėtose sutartyse numatytų piniginių sumų dvigubai, t. y. ir pagal sandorius (jei jie nebus vykdomi), ir pagal vekselį, atlikusį to sandorio užtikrinimo funkciją, kaip kad nurodo atsakovė.

18. Nurodo, kad atsakovė negali būti laikoma sąžiningu vekselio turėtoju, nes jos iniciatyva, išduotą vekselį, įskaito kaip 2009-03-01 reklamos ir 2009-04-20 bendradarbiavimo sutarčių užtikrinimo priemonę. Teigia, jog vekselio išdavimo metu jo nesaistė jokie įsipareigojimai, jis nebuvo nei UAB „Tarp kitko“ vadovas, nei akcininkas, nei sutarčių vykdytojas, todėl negalėjo užtikrinti šių sutarčių įvykdymo ir vekselio išdavimas nebuvo jo valinis veiksmas.

19. Teigia, jog išduodant vykdomąjį dokumentą pagal vekselį, buvo privaloma patikrinti ar buvo laikytasi nustatytos tvarkos - ar įspėtas skolininkas dėl prievolės įvykdymo per nustatytą laiką, kas nebuvo padaryta, nes atsakovės siųstas pranešimas jam nebuvo įteiktas, todėl atlikti vykdomąjį įrašą ir pradėti vykdomąją bylą bei atlikti išieškojimo veiksmus, antstoliui nebuvo pagrindo.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notaras D. Palaima prašo sprendimo dalį dėl išduoto vykdomojo įrašo palikti nepakeistą, o dėl kitos dalies sprendimo, nagrinėti teismo nuožiūra.

21. Nurodo, jog teismas tinkamai ir išsamiai ištyrė civilinei bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su vykdomojo įrašo išdavimu. Sprendime padarytos išvados neprieštarauja atsiliepime į ieškinį išdėstytiems motyvams, o apeliantas jokių naujų faktinių aplinkybių, įrodymų ar atitinkamų motyvų, kiek tai susiję su išduotu vykdomuoju įrašu, apeliaciniame skunde nepateikė.

22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Švyturys – Utenos alus“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

23. Nurodo, jog apeliantas apie ginčijamo vekselio pagrindu atliktą vykdomąjį įrašą bei pradėtus vykdymo veiksmus neginčijamai žinojo dar 2010 metais, kai nuvykęs pas antstolę pasidarė vykdomosios bylos kopiją, tačiau daugiau nei 8,5 metų po vekselio išdavimo nesiėmė jokių veiksmų ginčyti vekselį ar skųsti notaro bei antstolės veiksmus.

24. Teigia, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantas ginčijamu vekseliu užtikrino UAB „Tarp kitko“ įsipareigojimų atsakovei įvykdymą pagal juridinių asmenų sudarytus sandorius. Nurodo, kad tarp UAB „Švyturys – Utenos alus“ ir UAB „Tarp kitko“ buvo sudarytos sutartys dėl reklamos bei pardavimo skatinimo paslaugų teikimo. Nurodo, jog apeliantas siekė, kad už UAB „Tarp kitko“ teiktinas, tęstines paslaugas atsakovė sumokėtų avansus, todėl UAB „Tarp kitko“ prievolių įvykdymą atsakovei papildomai užtikrino vekseliu. Teigia, kad 2009-03-17 bei 2009-04-27 atsakovė atliko mokėjimus ir sutarčių pagrindu UAB „Tarp kitko“ pervedė 13 785,91 Eur (47 600,00 Lt) bei 28 962,00 Eur (100 000,00 Lt). Tvirtina, kad pilnai įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartis, o UAB „Tarp kitko“ savo įsipareigojimų nevykdė. Teigia, jog tai, kad apeliantas buvo suinteresuotas UAB „Tarp kitko“ veikla, patvirtina ir faktas, jog nuo 2009-11-17 jis oficialiai buvo išrinktas UAB „Tarp kitko“ direktoriumi, o iki jam tampant įmonės vadovu, bendrovės oficialios vadovės pareigas ėjo tuometinė jo sutuoktinė. Nurodo, kad teismo posėdžių metu apeliantas, net ir prisiekęs įstatymų nustatyta tvarka sakyti tik tiesą bei įspėtas, kad už priesaikos sulaužymą jam gali būti skiriama bauda, iš pradžių teigė, kad iki jam tampant UAB „Tarp kitko“ direktoriumi, su įmone jo nesiejo jokie santykiai. Pateikus SoDros informaciją apie valstybinį socialinį draudimą, paaiškėjo, kad jį su įmonė nuo 1999-03-01 siejo darbiniai santykiai.

25. Nurodo, kad byloje esanti medžiaga patvirtina, jog UAB „Tarp kitko“ įsipareigojimų UAB „Švyturys – Utenos alus“ neįvykdė, 2010-05-06 įmonei buvo iškelta bankroto byla ir jos neįvykdyti įsipareigojimai atsakovei ženkliai viršija sumą, kuria apeliantas užtikrino įmonės prievolių įvykdymą, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė siekia dvigubai pasipelnyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovo R. K. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

27. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos bei prie jos prijungtos vykdomosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo sprendimą, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertino šalių pateiktus įrodymus, nustatė visas bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas bei išsamiai motyvuotas išvadas, jog ginčo vekselis nebuvo tik dėl akių sudarytas sandoris, į apyvartą pateko kaip prievolių atsakovei įvykdymą užtikrinanti priemonė, o ieškovas R. K. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų spręsti esant pagrindui ginčo vekselį pripažinti negaliojančiu. Apeliacinio skundo argumentai, analogiški teismo jau išnagrinėtiems, nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.

28. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 178, 185 straipsniai).

29. Apeliantas tvirtina, jog jis nebuvo sandorio šalis – sandorius sudarė atsakovė UAB „Švyturys – Utenos alus“ ir UAB „Tarp kitko“, jokio teisinio santykio tarp jo ir atsakovės ginčo įvykių metu nebuvo ir jam nebuvo jokio pagrindo išduoti vekselį atsakovei, sutarčių užtikrinimui. Teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais neturi pagrindo sutikti, o byloje esančių įrodymų visetas leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog apeliantas ne tik buvo susijęs su UAB „Tarp kitko“ darbo santykiais, tačiau buvo suinteresuotas įmonės veikla. Iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo, informacijos apie asmens valstybinį socialinį draudimą matyti, jog R. K. UAB „Tarp kitko“ dirbo nuo 1999-03-01, o 2009-11-17 buvo išrinktas įmonės direktoriumi bei vadovavo įmonei iki 2010-05-26, tai yra, iki UAB „Tarp kitko“, jo iniciatyva, buvo iškelta bankroto byla (1 t., b.l. 68-75, 181-185).

30. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2009-03-01 tarp UAB „Švyturys – Utenos alus“ ir UAB „Tarp kitko“ buvo pasirašyta reklamos paslaugų sutartis, o 2009-04-20 - bendradarbiavimo sutartis dėl aprūpinimo reklamine – informacine atributika ir pagal šias sutartis atsakovė sumokėjo 147 600 Lt. Minėtų sutarčių pasirašymo bei vykdymo metu, 2009-04-20, buvo išduotas ir ginčo vekselis, kuris, atsakovės teigimu, apeliantui siekiant, jog pagal minėtas sutartis būtų sumokėti avansai, buvo skirtas užtikrinti UAB „Tarp kitko“ prievolių pagal sutartis įvykdymą. Pažymėtina ir tai, jog apelianto pozicija dėl vekselio išdavimo aplinkybių bei jo vaidmens ginčo įvykių metu, nebuvo nuosekli ir viso proceso metu nuolat kito – ieškinyje R. K. abstrakčiai nurodė, jog atsakovė neturėjo jokios teisės ir juridinio pagrindo įgyti vertybinį popierių iš jo, nes jų nesiejo absoliučiai joks santykis, vėliau, atsakovei pateikus duomenis, jog ginčo vekselis buvo išduotas UAB „Tarp kitko“ prievolių atsakovei užtikrinimui, tvirtino, jog su UAB „Tarp kitko“ nebuvo susijęs jokiais santykiais, o vekselio išdavimo metu dirbo UAB „Radesa“ direktoriumi (2018-05-31 teismo posėdžio protokolas), nors byloje pateikti duomenys patvirtina apeliantą nuo 1999-03-01 buvus UAB „Tarp kitko“ darbuotoju, o nuo 2009-11-23 ir šios įmonės vadovu. Šie duomenys leidžia konstatuoti, jog R. K. nebuvo pakankamai sąžiningas viso proceso metu bei, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, toks jo elgesys bei nenuoseklumas leidžia spręsti apie siekį bet kokiu atveju išvengti įsipareigojimų vykdymo.

31. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Teismų praktikoje laikoma, jog kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Esant minėtai nuostatai, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba, kad tas pagrindas negalioja (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Teisėjų kolegijos vertinimu, R. K. neginčijamais įrodymais nepagrindė, kad ginčo vekselis buvo išduotas be jokio pagrindo.

32. Pažymėtina ir tai, kad vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y., vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turi iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas pagal šį vertybinį popierių prasidėjusio išieškojimo proceso (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-216/2007; 3K-3-59-695/2016). Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus, apelianto teiginius, jog vekselio išdavimas nebuvo valinis veiksmas, nes bylos duomenys nepaneigia aplinkybės, jog jis suvokė vekselio pasirašymo teisines pasekmes bei niekas nevertė jo atlikti šiuos veiksmus, kartu įvertinant ir duomenis apie apelianto turimą aukštąjį išsilavinimą, turimą vadovaujamo darbo patirtį. Be to, įvertintina aplinkybė, kad apie pradėtus išieškojimo pagal ginčo vekselį veiksmus, apeliantui R. K. buvo žinoma jau 2010 metais, antstolei pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus bei iš jo išieškojus pinigines sumas (1 t., b.l. 58-59). R. K. jokių veiksmų nei dėl notaro, nei dėl antstolio veiksmų apskundimo nesiėmė, ko paprastai imtųsi asmuo, būdamas įsitikinęs apie be pagrindo vykdomą išieškojimą. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ir pats apeliantas ginčo vekselio nelaikė tik tariamu sandoriu, neatitinkančiu jo valios.

33. Apeliacinio skundo teiginiai dėl galimo Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimo atsakovei su UAB „Tarp kitko“ 2009-03-01 ir 2009-04-20 sudarant reklamos bei bendradarbiavimo sutartis, nėra šios bylos – dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

34. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas neįrodė (CPK 178 straipsnis) reikalavimo dėl 2010-04-26 vykdomojo įrašo Nr. DP-1244 dėl išieškojimo iš R. K. išdavimo neteisėtumo bei jo išdavimo procedūros neatitikimo įstatymo reikalavimams. Pažymėtina, jog šį reikalavimą apeliantas grindė iš esmės tik deklaratyviu teiginiu, jog vykdomojoje byloje nėra nei vieno iš jam turėjusių būti atsakovės išsiųstų pranešimų dėl vekselio pateikimo apmokėti ir pranešimo dėl vekselio neapmokėjimo. Vėliau R. K. nurodė, jog minėtų pranešimų negavo. Apeliaciniame skunde nurodomi tapatūs, pirmosios instancijos teismo jau išanalizuoti bei išsamiai aptarti teiginiai su kuriais sutiktina.

35. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, jog 2009-04-20 surašytu paprastuoju vekseliu R. K. įsipareigojo iki 2010-04-20 sumokėti atsakovei 20 000 Lt (5 792,40 Eur), vekselyje nustatyta mokėjimo vieta – UAB „Švyturys – Utenos alus“, (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 15).

36. Atsižvelgiant į Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y., prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi atlikti du savarankiškus veiksmus - pateikti vekselį apmokėti ir pranešti apie jo neapmokėjimą (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnis). Šiuos veiksmus privalo atlikti visi reikalavimų, atsirandančių vekselių pagrindu, patenkinimo siekiantys vekselių turėtojai, nepriklausomai nuo vekseliuose nustatyto termino ar jų rūšies (ĮPVĮ 36 straipsnio 1 dalis, 40 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnis, 48 straipsnio 2 dalis).

37. Pažymėtina, jog šiuo atveju, vekselio apmokėjimo vieta buvo nurodyta pačiame vekselyje, tai yra atsakovės buveinės adresas. Vadovaujantis šiuo klausimu suformuota teismų praktika, vekselio buvimas pas turėtoją reiškia jo pateikimo apmokėti prezumpciją (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2014), tai pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Aplinkybę, jog vekselis nebuvo pateiktas apmokėti, ar kad buvo nesilaikyta terminų tokį vekselį pateikti, turi įrodyti tas, kas remiasi tuo ginče su vekselio turėtoju, nagrinėjamu atveju, R. K.. Tačiau R. K. neįrodinėjo, kad nustatytu vekselyje laiku jis atvyko į vekselio turėtojo, atsakovės buveinės vietą apmokėti vekselio ir jam jis nebuvo pateiktas, priešingai – pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jis niekada nėra buvęs atsakovės buveinės adresu, tuo pačiu ir vekselio apmokėjimo vietoje. Šių aplinkybių pagrindu pritartina teismo išvadai, jog UAB „Švyturys - Utenos alus“ 2010-04-20 vekselyje nurodytu adresu pateikė vekselio davėjui R. K. apmokėti 2009-04-20 jo pasirašytą paprastąjį vekselį.

38. Lietuvos Respublikos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatos įtvirtina pareigą vekselio turėtojui išsiųsti pranešimą apie vekselio neapmokėjimą. Toks pranešimas gali būti atliekamas bet kokia forma, net ir grąžinant vekselį ar išsiunčiant pranešimą paštu (ĮPVĮ 47 straipsnio 4-5 dalys). Atsakovė byloje pateikė 2010-04-20 pranešimą, adresuotą R. K. dėl prievolės pagal 2009-04-20 paprastąjį vekselį neįvykdymo, kuris, kaip matyti iš pateiktų duomenų (2 t., b.l. 22-27), 2010-04-21 registruotu laišku buvo išsiųstas apeliantui jo deklaruotos bei VĮ Registrų centrui, kaip įmonės direktoriaus nurodomos gyvenamosios vietos adresu (1 t., b.l. 68-75). Nepaneigta, jog minėti duomenys buvo pateikti notarui (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog teismas pagrįstai atmetė R. K. reikalavimą dėl Vilniaus m. 10-ojo notaro biuro notaro D. Palaimos 2010-04-26 išduoto vykdomojo įrašo Nr. DP-1244 panaikinimo ir apeliacinio skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.

39. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius ir apie atsakovės vykdomą dvigubą išieškojimą pagal sandorius ir pagal vekselį. Iš byloje esančių duomenų, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad UAB „Tarp kitko“, įmonės vadovo, apelianto R. K. iniciatyva, Vilniaus apygardos teismo 2010-05-06 nutartimi bendrovei buvo iškelta bankroto byla, o 2010-08-18 nutartimi UAB „Švyturys – Utenos alus“ įtrauktas į įmonės kreditorių sąrašus, patvirtinant 55 227,56 Lt finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismo 2011-09-26 sprendimu pripažinta, kad UAB „Tarp kitko“ veikla pasibaigė dėl bankroto ir įmonė 2011-10-28 išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Nustatyta, kad atsakovės ir kitų kreditorių reikalavimai bankroto procedūrų metu nebuvo patenkinti, todėl šių aplinkybių pagrindu konstatuoti atsakovės nesąžiningumą nėra pagrindo.

40. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į juos argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).

41. Dėl aukščiau paminėtų motyvų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

42. Atmetus apeliacinį skundą, UAB „Švyturys – Utenos alus“ naudai priteistina 90 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, nes bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, 8.11 punkto nuostatų (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 90 Eur (devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų uždarosios akcinės bendrovės „Švyturys – Utenos alus“ (juridinio asmens kodas 110796493) naudai.

Teisėjų kolegija: Zina MickevičiūtėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė