- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- 2-592-228/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stacevičienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- UAB „ Švyturys – Utenos alus“
- Advokatai
- Vidmantas Žilinskas, Mantas Radžiūnas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui UAB „Švyturys – Utenos alus“ dėl sandorio negaliojimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notaras Dainius Palaima, antstolė Irena Beliačic,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. K. patikslintame ieškinyje ir posėdžių metų prašė pripažinti 2009-04-20 vekselį negaliojančiu, 2010-04-26 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo iš R. K., išduotą Vilniaus m. 10-ojo notaro biuro notaro Dainiaus Palaimos, panaikinti ir pripažinti negaliojančiu nuo jo išdavimo momento, įpareigoti antstolę Ireną Beliačic nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) prieš skolininką R. K., priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, jog 2009-04-20 jis paprastuoju vekseliu įsipareigojo sumokėti juridiniam asmeniui UAB „Švyturys - Utenos alus“ 20 000 Lt arba 5792,40 EUR. 2010-04-26 Vilniaus miesto 10-ojo notaro biuro notaras D. Palaima išdavė vykdomąjį įrašą dėl 20 143,18 Lt arba 5833,87 EUR sumos išieškojimo iš ieškovo. 2010-04-26 vykdomasis įrašas atsakovo rašytiniu prašymu 2010-04-30 buvo pateiktas antstolei Irenai Beliačic vykdymui. Antstolė tą pačią dieną priėmė patvarkymą priimti išduotą vykdomąjį dokumentą ir išsiuntė raginimą. 2017-08-28 ieškovas susipažino su vykdomąja byla, tačiau joje esantys duomenys kelia abejonių ieškovui dėl vykdomojo įrašo išdavimo teisėtumo, tinkamos procedūros nesilaikymo, išduodant jį ir kt.
Ieškovas nurodė, kad paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti ar padengti, vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Tačiau ieškovo ir atsakovo nesiejo jokie faktiniai teisiniai santykiai, neskaitant pasirašyto vekselio. Ieškovas atsakovui niekada nebuvo įsipareigojęs, nebuvo skolingas pinigų, nėra susijęs bet kokiais prievoliniais teisiniais santykiais. Ieškovas, sudarydamas vienašalį ir abstraktų sandorį, neužtikrino jokios kitos pagrindinės prievolės, todėl vekselis nėra ir jokios kitos prievolės užtikrinimo priemonė.
Ieškovas teigia, kad jo valios nebuvo sudaryti vienašalį sandorį, o atsakovas taip pat nebuvo orientuotas į kokių nors teisinių santykių atsiradimą, todėl šiuo atveju nebuvo siekimo sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Ieškovo teigimu nagrinėjamu atveju nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo, todėl atsakovas neturėjo jokios teisės ir juridinio pagrindo įgyti šį vertybinį popierių iš ieškovo.
Ieškovas vertina, jog nurodytos aplinkybės įrodo, kad vekselis yra fiktyvus, sudarytas, neketinant sukurti teisinių padarinių, sudarytas „dėl akių“ todėl negalėjo ieškovui turėti jokių realių, tuo labiau neigiamų pasekmių, taip pat pažymėjo, kad kai vertybinis popierius yra fiktyvus, realiai nekuriantis teisinių santykių, jis CK 1.81 str. 1 d. pagrindu yra niekinis.
Ieškovas ieškinyje nurodė, jog viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis, tačiau 2018 m. liepos 12 d. posėdžio metu ieškovas nurodė, jog ieškinio šiuo pagrindu nebepalaiko.
Ieškovui kilo abejonių ir dėl to, ar atsakovas tinkamai apskaitė vekselį, ar buvo registruotas gautų vekselių sąraše, taip pat jam kilo abejonių dėl to, ar atsakovo valdyba yra priėmusi sprendimą įsigyti ilgalaikį turtą, kadangi vekselis pagal ieškovo nurodytą teisės aktą priskirtinas prie ilgalaikio turto.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat nurodė, kad pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 str. ir 47 str. ieškovui turėjo būti išsiųsti du pranešimai, tačiau iš vykdomosios bylos nėra matyti, kad būtų išsiųsti pranešimai. Nesant duomenų apie pranešimų išsiuntimą, notaras neturėjo išduoti vykdomojo įrašo, o antstolė negalėjo pradėti vykdomosios bylos. Ieškovas taip pat kelia klausimą, ar atsakovo darbuotoja buvo tinkamai įgaliota ir ar turėjo teisę pateikti 2010-04-26 notaro išduotą vykdomąjį įrašą antstolei.
Ieškovas nurodo, kad atsakovas, įgijęs tik dėl akių sudarytą ieškovo vekselį, įgijo tai, ko neturėjo gauti.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Švyturys – Utenos alus“ atsiliepime ir posėdžių metu su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip teisiškai nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, jog vekselis atitinka įstatymų nustatytą formą, patvirtina ieškovo prievolę atsakovui, todėl vekselis yra teisėtas ir ieškovas pagal šį vertybinį popierių neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog įgydamas vekselį, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, tai yra buvo nesąžiningas įgijėjas. Todėl vekselio turėtojas laikomas sąžiningu jo savininku, kol neįrodyta priešingai.
Atsakovas nurodė, jog ieškovas ginčydamas vekselį dviem pagrindais, faktiškai neįrodinėjo nei vieno iš jo pasirinktų sandorio nuginčijimo pagrindų egzistavimo, neteikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nebuvo jokių pagrindų vekseliui išduoti arba kad tokie pagrindai neegzistuoja. Ieškinyje nurodytais motyvais ieškovas tik bando kelti nepagrįstas abejones dėl atsakovo atstovės įgalinimų, tačiau nepateikė jokių paaiškinimų bei argumentų, kurie pagrįstų jo reikalavimą.
Atsakovas nurodė, jog ieškovo teiginys, kad vekselis kaip vienašalis sandoris yra negaliojantis, nes buvo sudarytas tik dėl akių, rodo, kad ieškovas išdavęs vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti 5792,40 EUR iki 2009-04-20, tačiau tikėjosi šios pareigos išvengti ir likti neatsiskaitęs. Ši aplinkybė nesudaro pagrindo ginčyti vekselį CK 1.81 str. 1 d. pagrindu, nes išduodant vekselį, nebuvo pažeistas joks teisinis reglamentavimas, o vekselio atitikimas teisės aktų reikalavimams buvo patvirtintas notarui atliekant vykdomąjį įrašą. Atsakovas mano, jog nėra jokio teisinio pagrindo kelti klausimo dėl vekselio prieštaravimo geros moralės normoms.
Atsakovas nurodė, kad jis niekada nelaikė ieškovo išduoto vekselio tariamuoju sandoriu, kadangi atsakovas kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo ir tą pačią dieną jį perdavė antstolių kontorai priverstiniam išieškojimui.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo nuomone paties ieškovo veiksmai rodo, kad jis vekselį laikė galiojančiu. Tai patvirtina tos aplinkybės, kad tariamojo sandorio versija iškeliama praėjus daugiau kaip 8,5 metų po vekselio išdavimo, ieškovas dar 2010 metais žinojo apie vykdomąją bylą, vykdomąjį įrašą. Tai rodo, kad ieškovas neturėjo realių pretenzijų dėl tariamai be pagrindo išduoto vekselio, vykdomojo įrašo ar antstolės veiksmų, nes jokių reikalavimų ar skundų tuo metu nereiškė. Ieškovo ieškinyje teikiami pasvarstymai rodo, kad jo elgesys neatitinka net minimalių atidumo, rūpestingumo ir sąžiningumo standartų, o turėdamas verslo patirtį, ieškovas pasirašydamas vekselį, galėjo ir privalėjo vykdyti savo įsipareigojimą.
Atsakovas nurodė, jog tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos sutartys dėl reklamos bei pardavimo skatinimo paslaugų teikimo. Ieškovas siekė, kad atsakovas už pagal sutartis teiktinas paslaugas išmokėtų avansus, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ prievolių įvykdymą atsakovui užtikrino vekseliu.
Atsakovas vertina, jog ieškovas neįrodė ir neįrodinėjo sandorių nuginčijimo pagrindų egzistavimo, todėl prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto 10 notarų biuro notaras Dainius Palaima teismo posėdžiuose nedalyvavo, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškovo teiginiais, kad vykdomasis įrašas notaro išduotas galimai nesivadovaujant Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nurodytų procedūrų nesutinka, taip pat mano, kad ieškovo ieškinys šioje dalyje turi būti atmestas. Notaras nurodė, jog ieškovas jokių aplinkybių, kurios kelia abejones dėl vykdomojo įrašo išdavimo teisėtumo ir tinkamo jo išdavimo procedūrų laikymosi, ieškinyje nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Ieškovas nurodė tik savo prielaidas apie atsakovo išsiųstų pranešimų ieškovui galimą skaičių, tačiau nenurodė, ar gavo šiuos pranešimus.
Notaras taip pat nurodė, jog ieškovas įrodinėjimo naštą dėl vykdomojo įrašo galiojimo ir jo išdavimo procedūrų siekia perkelti notarui, kai tai yra jo paties pareiga.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, antstolė Irena Beliačic atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo. Antstolė 2018-03-09 pateikė teismui vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją.
Ieškovo ieškinys atmestinas.
Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl ieškovo atsakovui 2009-04-20 išduoto paprastojo vekselio, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti 20 000 Lt (5792,40 EUR), galiojimo, ieškovas jį prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.81 str. ir 1.86 str. numatytais pagrindais.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2009 m. balandžio 20 d. surašytu paprastuoju vekseliu ieškovas R. K. įsipareigojo iki 2010 m. balandžio 20 d. sumokėti atsakovui 20000 Lt (5792,40 EUR), nustatyta mokėjimo vieta – UAB „Švyturys – Utenos alus“, Pramonės 12, Utena (15 b.l., I t.). 2010-04-26 Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notaras Dainius Palaima išdavė vykdomąjį įrašą dėl 20 143,18 Lt ir 6 procentų metinių palūkanų, susidariusių nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki prievolės įvykdymo, vykdomasis įrašas 2010-04-30 perduotas vykdyti antstolės Irenos Beliačic kontorai, 2010-04-30 antstolės patvarkymu vykdomasis įrašas priimtas vykdyti, tą pačią dieną ieškovui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą (16-19 b.l., I t.).
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog 2009-03-01 tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apsirašyta reklamos paslaugų sutartis, 2009-04-20 tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl aprūpinimo reklamine – informacine atributika. Atsakovas 2009-03-17 mokėjimo nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2009-03-01 sutartį sumokėjo 47 600 Lt, 2009-04-27 mokėjimo nurodymu pagal 2009-04-20 sutartį UAB „Tarp kitko“ sumokėjo 100 000 Lt (60-67 b.l., I t.). Iš ieškovo pateiktų SODROS duomenų bazės duomenų matyti, kad ieškovas 2009 metais buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, šioje įmonėje ieškovas dirbo nuo 1999 metų (181-185 b.l., I t.), o nuo 2009-11-23 iki 2010-05-26 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (68-75 b.l., I t.).
Ieškovas teigė, kad nebuvo jo valios sudaryti vienašalį sandorį, o atsakovas taip pat nebuvo orientuotas į kokių nors teisinių santykių atsiradimą, ieškovas vertino, kad vekselis yra fiktyvus, sudarytas, neketinant sukurti teisinių padarinių, sudarytas „dėl akių“ todėl negalėjo ieškovui turėti jokių realių, tuo labiau neigiamų pasekmių.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas taip pat tvirtino, kad ginčo vekselio išrašymas neatitinka jo valios, dėl vekselio pasirašymo jis neturėjo jokios naudos, jis dirbo vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir turėjo užtikrinti, kad būtų prekiaujama atsakovo alumi, tuo buvo pažeistos Konkurencijos įstatymo nuostatos.
Atsakovas su ieškovo nurodytom aplinkybėm nesutiko, nurodydamas, jog ieškovas neįrodė nei vieno iš nurodytų vekselio negaliojimo pagrindų.
Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje. Dėl juo įtvirtintos prievolės abstraktumo ir besąlygiškumo vekselis suteikia kreditoriui papildomas garantijas, kad skola bus grąžinta, vekselio naudojimas prievolėms užtikrinti neprieštarauja įstatymui, todėl iš vekselio santykių kilusios sąžiningų asmenų, ir kreditoriaus, ir skolininko, teisės turi būti ginamos. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vekselio abstraktumas ir besąlygiškumas nepaneigia jo galimybės atlikti prievolės užtikrinimo funkciją, sprendžiant iš tokio pobūdžio civilinių santykių kylančius ginčus, gali būti aktualus ir tam tikra apimtimi vertinamas iš vekselio atsirandančio reikalavimo santykis su prievole, kuriai užtikrinti vekselis išduotas.
Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio, kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas, išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus naudai prievolę – prievolę pagal vekselį. Vekselio abstraktumas pasireiškia vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti – šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo.
Tačiau kartu kasacinis teismas yra nurodęs, kad vekselio abstraktumas nėra absoliutus. Vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad jis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti arba piniginei skolai padengti; taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį, dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Vekselis, išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė, netampa garantija ar laidavimu, jam netaikytinos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos, tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog ginčo vekselis į apyvartą nepateko visiškai be jokio pagrindo. Tokias išvadas teismui leidžia daryti tos aplinkybės, jog 2009-03-01 tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta reklamos paslaugų sutartis, 2009-04-20 tarp atsakovo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl aprūpinimo reklamine – informacine atributika, pagal kurias atsakovas sumokėjo šiai įmonei 147 600 Lt, o ieškovas 2009 metais buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, šioje įmonėje ieškovas dirbo nuo 1999 metų.
Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Nors ieškovas teigia, kad jo pasirašytas vekselis yra tariamas sandoris, sudarytas tik dėl akių, tačiau jo paties elgesys nepatvirtina jo nurodytų aplinkybių. Visų pirma ieškovas pripažino, jog vekselį pasirašė niekieno neverčiamas, vekselis pasirašytas 2009-04-09, tuo metu jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, dėl vekselio nuginčijimo ieškovas kreipėsi į teismą tik 2017-11-23, 2010-04-26 išduotas vykdomasis įrašas, priverstiniam skolos išieškojimui 2010-04-30 perduotas antstolei I. Beliačic, kuri 2010-04-30 pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus ir 2010 metais buvo išieškota 154,62 EUR iš ieškovo atsakovo naudai, ieškovas dar 2010 m. rugsėjo mėnesį kreipėsi į antstolę I. Beliačic dėl dokumentų kopijų pateikimo (nors pats teigė, jog į antstolę kreipėsi 2017 metais). Iš nurodytų aplinkybių laikytina, jog ieškovas, ieškinį remdamas tik deklaratyviais teiginiais, siekia išvengti mokėjimo pagal 2009-04-20 paprastąjį vekselį, nes ieškovas R. K., turėdamas aukštojo mokslo diplomą (yra baigęs Vilniaus inžinerinį statybos instituto statybos ekonomikos ir organizavimo specialybę), taip pat turėdamas vadovaujančio darbuotojo patirtį, kaip nurodė pats ieškovas 2018-05-31 teismo posėdžio metu (168 b.l., I t.), turėjo suvokti vekselio pasirašymo pasekmes vekselio pasirašymo metu, dėl vekselio nuginčijimo turėjo kreiptis per protingą terminą, be to atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo notaro išduoto vykdomojo įrašo, neskundė antstolės veiksmų, net ir po to, kai buvo išieškotos piniginės sumos, kas rodo, jog ieškovas ginčo vekselį pripažino.
Aptarus ieškovo elgesį nuo 2009-04-20 ir vekselio ginčijimo būdą prielaidomis, pažymėtina, jog atsakovo elgesys nuo 2009-04-20 ir jo pozicija bylos nagrinėjimo metu nuosekli ir tikslinga, patvirtinanti, jog vekselio pasirašymui pagrindas buvo, nesumokėjus skolos, atsakovas kreipiasi į notarą dėl vykdomo įrašo išdavimo, vėliau nustatyta tvarka pateikia vykdomąjį įrašą antstolei priverstiniam vykdymui taip patvirtindamas, kad vekselis nėra tariamas ir nėra sudarytas „dėl akių“ ir siekdamas, kad skola pagal vekselį būtų sumokėta.
Kadangi bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie būtų pagrindas pripažinti ginčo vekselį negaliojančiu, o atsakovo nurodytos aplinkybės ir byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigė ieškovo argumentus ir motyvus dėl tariamo sandorio negaliojimo, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti 2009-04-20 vekselį negaliojančiu, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Ieškovas taip pat prašė 2010-04-26 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo iš R. K., išduotą Vilniaus m. 10-ojo notaro biuro notaro Dainiaus Palaimos, panaikinti ir pripažinti negaliojančiu nuo jo išdavimo momento, nurodė, jog nėra įrodymų apie tai, kad ieškovui atsakovas būtų išsiuntęs pranešimą pagal ĮPVĮ 40 str. dėl vekselio pateikimo apmokėti ir pagal ĮPVĮ 47 str. pranešti vekselio davėjui apie tai, kad vekselis neapmokėtas. 2018-09-11 teismui ieškovas pranešė raštu, kad jam nebuvo pateiktas vekselis apmokėti, nebuvo pranešta dėl neapmokėto vekselio.
Atsakovas teismui 2017-10-03 pateikė pranešimą ir įrodymus apie visų privalomų veiksmų atlikimą, kur nurodė, jog ginčo vekselis vekselio mokėjimo dieną - 2010-04-20 buvo pateiktas apmokėti vekselyje nurodytoje vietoje – UAB „Švyturys – Utenos alus“, Pramonės 12, Utena. Ieškovas neatvyko į mokėjimo vietą ir vekselio neapmokėjo, todėl 2010-04-21 buvo išsiųstas pranešimas dėl vekselio neapmokėjimo.
2018-05-31 posėdyje ieškovas pripažino, kad nebuvo atvykęs į atsakovo buveinę (169 b.l., I t.).
Pagal teismų praktiką laikoma, kad ĮPVĮ normos – 40 str. ir 47 str. reglamentuoja dvi skirtingas, savarankiškas viena po kitos einančias teisines situacijas. Vekselio pateikimas apmokėti ir pranešimas apie neapmokėjimą yra skirtingi savo prigimtimi veiksmai, todėl negali būti atlikti vienu vekselio turėtojo veiksmu. Laikoma, kad ĮPVĮ 40 str. reglamentuotas vekselio pateikimas atliekamas ne vekselio turėtojo pranešimu skolininkui, o pateikiant paprastąjį vekselį, taip sudarant sąlygas asmeniui, apmokėjusiam vekselį, jį atgauti. Ir tik po to, jeigu vekselis nebuvo apmokėtas, vekselio turėtojas turi ĮPVĮ 47 str. nustatytą pareigą informuoti apie tai.
ĮPVĮ detaliai nereglamentuoja klausimo, kur vekselis turi būti apmokėtas, tačiau šiuo atveju pačiame vekselyje buvo numatyta, jog mokėjimo vieta - UAB „Švyturys – Utenos alus“, Pramonės 12, Utena, tai yra atsakovo buveinės vieta. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl vekselių pateikimo apmokėti ir pranešimų įteikimo klausimais, nurodė, jog vekselio buvimas pas vekselio turėtoją preziumuoja ir vekselio pateikimą apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2011-07-15 nutartis Nr. 3K-7-278/2011).
Taigi šiuo atveju įrodyti, kad ieškovui nebuvo pateiktas vekselis apmokėti vekselyje nurodytu adresu turėjo ieškovas R. K., tačiau ieškovas ne kartą posėdžių metu patvirtino, kad jis niekada nėra buvęs atsakovo buveinės adresu, tuo pačiu ir vekselio apmokėjimo vietoje, todėl laikytina, kad atsakovas UAB „Švyturys - Utenos alus“ 2010 m. balandžio 20 d. vekselyje nurodytu adresu pateikė vekselio davėjui R. K. apmokėti 2009 m. balandžio 20 d. ieškovo pasirašytą paprastąjį vekselį.
Ieškovas teigia, kad jis nėra gavęs nei vieno pranešimo, tačiau atsakovas pateikė 2010-04-20 pranešimą, adresuotą R. K. dėl prievolės pagal 2009-04-20 paprastąjį vekselį neįvykdymo, kuris, kaip matyti matyti iš pateiktų duomenų, 2010-04-21 registruotu laišku išsiųstas ieškovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (kaip pripažino pats ieškovas dėl deklaruotos gyvenamosios vietos) (22-27 b.l., II t.), ir šis pranešimas laikytinas tinkamu ir savalaikiu pranešimu ieškovui apie vekselio neapmokėjimą (ĮPVĮ 47 str. 4-5 dalys).
Ieškovas ieškinyje taip pat teigė, kadangi nebuvo laikytąsi pranešimų išsiuntimo tvarkos, todėl neturėjo būti notaro išduotas 2010-04-26 vykdomasis įrašas ir kėlė reikalavimą 2010-04-26 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo iš R. K., išduotą Vilniaus m. 10-ojo notaro biuro notaro Dainiaus Palaimos, panaikinti ir pripažinti negaliojančiu nuo jo išdavimo momento.
Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog 2010-04-26 UAB „Švyturys - Utenos alus“ kreipėsi su prašymu į Vilniaus miesto 10-ojo notarų biuro notarą Dainių Palaimą atlikti vykdomąjį įrašą pagal neprotestuotiną paprastąjį vekselį iš skolininko R. K., kuris vekselio apmokėjimo dieną - 2010-04-20 neatliko mokėjimo, apie vekselio neapmokėjimą pranešta, kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų nėra, bei prašė išieškoti 6 procentų metines palūkanas, ir tą pačią dieną, tai yra 2010-04-26 buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl 20 000 Lt išieškojimo iš skolininko R. K. vekselio turėtojo – UAB „Švyturys – Utenos alus“ naudai, taip pat pareikalauta apmokėti kitas išlaidas, viso 20 143,18 Lt, nurodant skolininko gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kuri notaro buvo patikslinta pagal Gyventojų registro tarnybos išrašą (28 b.l., I t., 16 b.l., I t.).
ĮPVĮ 81 str. nustatyta, kad kai vekselis neapmokėtas, o vekselio turėtojas yra pranešęs nustatyta tvarka, kad vekselis neapmokėtas, vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka.
Byloje nėra ginčo, kad pasibaigus vekselyje nurodytam mokėjimo terminui, vekselio turėtojui nebuvo sumokėta, todėl pagal ĮPVĮ 45 str. 1 d. 1 p. atsakovas, prašydamas išduoti notaro vykdomąjį įrašą, turėjo reikalavimo teisę į įsipareigojusį pagal vekselį asmenį R. K., taip pat nustatyta, kad vekselio turėtojas UAB „Švyturys – Utenos alus“ 2010-04-21 registruotu laišku išsiuntė vekselio davėjui pranešimą apie vekselio neapmokėjimą.
Pagal ĮPVĮ 81 str. bei Vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkos nuostatas vekselio turėtojas, pateikdamas notarui prašymą, išduoti vykdomąjį įrašą paprastajam neprotestuotinam vekseliui, neprivalo pateikti įrodymų, patvirtinančių, kad vekselis buvo pateiktas apmokėti, išskyrus šių duomenų nurodymą prašyme.
Tačiau vekselio turėtojas turi pateikti įrodymus, kad jis ĮPVĮ 47 str. nustatyta tvarka pranešė, jog vekselis nebuvo apmokėtas.
Iš 2010-04-26 atsakovo prašymo notarui matyti, kad prašyme nurodyta informacija apie tai, kad vekselis pateiktas apmokėti skolininkui, taip pat nurodyta, kad pranešta apie vekselio apmokėjimą ir pateiktas šio pranešimo pagrindas – 2010-04-20 pranešimas, kuris buvo išsiųstas 2010-04-21 ieškovui registruotu laišku, be to vykdomajame įraše yra įtrauktos pranešimo išsiuntimo išlaidos.
Pagal Notariato įstatymo (2010-04-26 galiojusios redakcijos) 2 str. notaras veikia valstybės vardu ir remdamasis įstatymais užtikrina, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų, o pagal to paties įstatymo 26 str. pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais.
Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad notaras 2010-04-26 vykdomąjį įrašą dėl skolos pagal paprastąjį vekselį išieškojimo iš skolininko R. K. išdavė, laikydamasis teisės aktais nustatytos tvarkos, tai yra išdavė pagrįstai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas 2010-04-26 vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išieškojimo iš R. K., išduotą Vilniaus m. 10-ojo notaro biuro notaro Dainiaus Palaimos, panaikinti ir pripažinti negaliojančiu nuo jo išdavimo momento, laikytinas nepagrįstu ir atmestinas (CPK 178 str.).
Atmetus ieškovo reikalavimus pripažinti 2009-04-20 vekselį negaliojančiu ir 2010-04-26 vykdomąjį įrašą negaliojančiu, laikytinas nepagrįstas ir reikalavimas dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kadangi laikytina, jog antstolei buvo pagrindas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš ieškovo R. K.
Pažymėtina, kad ieškovas 2018-05-31 posėdyje atsisakė prašomos apklausti liudytojos R. P. apklausos, taip pat valdybos sprendimo dėl vekselio.
Teismas pažymi, jog ieškovas ieškinyje kėlė daug kitų aplinkybių, kurios, jo manymu, patvirtina ieškinio dalyką (ar tinkamai įgaliotas asmuo kreipėsi į antstolį, ar tinkamai buvo apskaitytas vekselis, ar buvo atsakovo valdyba suformuota), tačiau nurodytos aplinkybės niekaip neįtakojo ieškovo ieškinio pagrįstumo.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad kyla klausimas, ar atsakovo darbuotoja turėjo teisę ir ar buvo tinkamai įgaliota pateikti vykdomąjį įrašą antstolei, taip pat ar 2009-04-20 atsakovo valdyba buvo suformuota ir veiksni. Teismas vertina, jog šie ieškovo argumentai niekaip nėra susiję su ieškinio esme, tai yra antstolio pareiga, ne antstolis pagal CPK 651 str. 1 d. (2010-04-30 galiojusios redakcijos), gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (tame tarpe ir ar vykdomąjį dokumentą pateikia tam teisę turintis asmuo).
Ieškovas taip pat teigė, jog neaišku, ar jo pasirašytas vekselis tinkamai buvo apskaitomas įmonėje. Atsakovui pateikus 2018-05-28 atsakymą dėl vekselio apskaitos, ieškovas bylos nagrinėjimo metu šio klausimo nebekėlė. Taip pat atsakovui pateikus išplėstinį išrašą su istorija iš JAR, ieškovas nebekėlė klausimo dėl valdybos.
CPK 93 str. 1 d. įtvirtintas principas, pagal kurį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas atlygina bylą pralaimėjusi šalis. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimui taikomas patenkintų ir atmestų reikalavimų dalių proporcingumo principas (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškovo ieškinys atmestas.
Ieškovui R. K. 2018-03-27 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta 100 apmokama antrinė teisinė pagalba.
Atsakovo atstovas pateikė advokato teisinės pagalbos išlaidas patvirtinančius dokumentus (193-200 b. l., I t., 29-30 b. l., II t.), pagal kuriuos matyti, jog atsakovas patyrė 640 EUR išlaidų, tame tarpe 290 EUR už atsiliepimo parengimą, pranešimų parengimą ir susipažinimą su byla, 350 EUR už atstovavimą teisme. Atsakovą advokatas atstovavo teisme 5 posėdžiuose, kur sugaišo daugiau nei 4 valandas. Skaičiuojant atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidas (Rekomendacijų 7 p.) taikomas 2017 m. III ir IV ketvirčių bei 2018 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis.
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, bet jei jos yra ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro. Byla laikytina vidutinio sudėtingumo, atsakovo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.2., 8.17 p., 8.19 p., todėl atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 640 EUR atsakovo patirtų išlaidų (CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str., (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.).
Teismas byloje patyrė 6,99 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios pagal LR CPK 96 str. nuostatas turėtų būti priteisiamos iš ieškovo, tačiau ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisės skyriaus sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-18-T-1149-5711 suteikta 100 apmokama antrinė teisinė pagalba, todėl šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo R. K. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. K. atsakovo UAB „Švyturys – Utenos alus“ 640 EUR atsakovo patirtų advokato pagalbos išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.