- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-14
- Bylos Nr.
- 2-5504-868/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01000-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Ieškovas
- S. A.
- Atsakovas
- M. R., Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Kalėjimų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
- Advokatai
- Vytautas Klimavicius
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant platformą „ZOOM“) atsakovui M. R. (ankstesnė pavardė – P.),
nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant platformą „ZOOM“) atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Kalėjimų tarnybos atstovui R. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovams M. R. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė S. A. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovų M. R. ir Lietuvos Respublikos 15 195,33 Eur turtinės ir 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas M. R. Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. nuosprendžiu, kuris yra įsiteisėjęs ir turi prejudicinę galią, buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, ieškovei priklausantį turtą – 18 208 Eur. M. R. 2018 m. lapkričio mėnesį, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), esančiuose (duomenys neskelbtini), pažinčių svetainėje „(duomenys neskelbtini)“ patalpino skelbimą, kad ieško draugės, nurodydamas savo netikrą pavardę ir prisistatydamas M. Š. ir nenurodydamas, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę, per svetainę susipažinęs su ieškove S. A., bendraudamas telefonu įgijo jos pasitikėjimą, po to prisipažino atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), žadėjo jai tuoktis, siekdamas apgaule užvaldyti jos turtą, pateikė melagingą istoriją, kad jam reikalingi pinigai sumokėti advokatui, kad greičiau išeitų į laisvę, prašė jos pagalbos žadėdamas pinigus grąžinti, kai tik išeis į laisvę, nes turi butą (duomenys neskelbtini) ir žemės, daugkartinių pokalbių telefonu metu įtikino ieškovę S. A. pervesti pinigus kitiems asmenims, kurie sumokės už advokato paslaugas ir nukentėjusiajam, o ji dėl apgaulės pervedė pinigus L. P. – per 8 kartus 6 700 Eur sumą. Ji, nežinodama, kad pinigai užvaldyti iš ieškovės apgaule, gautus pinigus pervedė ar perdavė kitiems atsakovo M. R. nurodytiems asmenims. 2018-12-19 M. R. ieškovei pateikė kitą melagingą istoriją, kad (duomenys neskelbtini) įvyko incidentas, kurio metu jis kitą nuteistąjį sužalojo peiliu ir norint, kad sužalotasis neparašytų pareiškimo, reikalingi pinigai, kuriuos reikia pervesti kitiems asmenims, o ji dėl apgaulės padarė perlaidas atsakovo M. R. nurodytiems asmenims – per 18 kartų 11 508 Eur sumą. Įsiteisėjus nuosprendžiui, ieškovei, kaip teisėtai pinigų savininkei, gražinta 3 012,67 Eur pinigų suma, kurią 2018 m. gruodžio 21 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu baudžiamojoje byloje pateikė L. P., saugoti Alytaus apskrities VPK pagal kvitą A Nr. 012521 (BPK 94 str. 1 d. 5 p.). Todėl ieškovei atsakovo M. R. neteisėtais veiksmais padaryta turtinė žala yra 15 195, 33 Eur (18 208 Eur – 3 012,67 Eur). Atsakovas tyčiniais veiksmais paveikė jos psichinę sveikatą. Manipuliuodamas jos patiklumu ir gerumu, įtikino dėl pagalbos jam reikalingumo, privertė patikėti jo kalbomis dėl jo noro pasitaisyti, dėl turimų problemų, taip išviliodamas pinigines lėšas, po ko sekė ilgi teisiniai procesai, kurie taip pat pareikalavo daug nervų ir nuolat kėlė įtampą. Ji tapo nervinga, pradėjo jausti nerimą, ją kankino nemiga, nes nuolat buvo primenama apie buvusius įvykius, patirtą skausmą, išdavystę. Ji nuolat jautė psichologinį spaudimą iš atsakovo pusės, kuris prašė atsiimti teisėsaugos įstaigai dėl jo nusikalstamos veikos pateiktą pareiškimą. Ir šiuo metu negali gyventi visaverčio gyvenimo, nes dėl atsakovo M. R. neteisėtų veiksmų iki dabar patiria dvasinius išgyvenimus, turi skolinių įsipareigojimų kredito įstaigoms ir patiria nuolatinius nepatogumus, piniginių lėšų trūkumą, dėl to patiria nuolatinį stresą. Atsakovo M. R. nuskalstama veika jai padarytą neturtinę žalą vertina 1500 Eur suma. Atsakovas M. R. su ieškove nuolat bendravo mobiliuoju telefonu ir nusikalstamas veikas įvykdė prisijungęs prie (duomenys neskelbtini) aptarnaujančių bazinių telekomunikacijos stočių, nors teisės aktai draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems jį turėti. Tai reiškia, kad valstybės priemonės siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių patekimą nuteistiesiems nebuvo tinkamos, efektyvios nei pakankamos ir valstybė tinkamai neįgyvendino savo pačios nurodomo būtinumo neleisti nuteistiesiems turėti mobiliojo ryšio telefonus. Lietuvos valstybė netinkamai vykdė savo bendras ir teisės aktuose numatytas pareigas taip, kaip pati teisės aktuose nustatė, todėl elgėsi nerūpestingai, t. y. neteisėtai (CK 6.246 str. 1 d.). Iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad mobilieji telefonai ir SIM kortelės, kuriomis naudojosi atsakovas M. R., nuolatos patekdavo į atsakovės Lietuvos valstybės valdomą pataisos namų teritoriją, o tai parodo, kad Lietuvos valstybė negalėjo sistemingai užtikrinti, kad mobiliojo ryšio telefonai nepatektų į pataisos namų teritoriją. Valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių užkirsti kelią nurodytam pavojui, kad ieškovės teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Jeigu (duomenys neskelbtini) pataisos namai būtų tinkamai įvykdę pareigą užtikrinti, kad nuteistiesiems nepatektų draudžiami turėti daiktai, (duomenys neskelbtini) atliekantis įkalinimo bausmę nuteistasis M. R. nebūtų turėjęs mobiliojo telefono ir nebūtų skambinęs ieškovei arba priėmęs skambučius iš jos, tai nebūtų turėjęs galimybės apgaulės būdu išvilioti ir pasisavinti ieškovei priklausančias pinigines lėšas. Tarp (duomenys neskelbtini) darbuotojų neteisėtų veiksmų ir ieškovei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Jai turtinė ir neturtinė žala padaryta bendrais abiejų atsakovų veiksmais (ir negalima jų atskirti žalos dydžio plotmėje), todėl jie atsako solidariai.
Atsakovas M. R. atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (buvęs pavadinimas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose buvo imtasi visų įmanomų būdų užkardyti galimybes į (duomenys neskelbtini) pataisos namus patekti draudžiamiems daiktams, todėl darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų veiksmai buvo teisėti ir neprieštaravo teisės aktams. Pabrėžė, kad ir pats asmuo turi būti socialiai atsakingas, apdairus ir protingas. Mano, jog buvo imtasi visų reikiamų, teisės aktuose numatytų priemonių, todėl (duomenys neskelbtini) pataisos namai taip pat tinkamai vykdė ir bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovės teigimu, (duomenys neskelbtini) pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą. Atsakovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (po reorganizavimo – (duomenys neskelbtini) pataisos namai) buvo ir yra organizuojami netikėti įeinančių (išeinančių) į pataisos namus asmenų ir daiktų patikrinimai, asmenų, einančių į pasimatymus, daiktai, drabužiai, avalynė, siuntiniai, paštas yra tikrinami, vykdomas patruliavimas pataisos namuose ir vietose, kur permetimų tikimybė didesnė, organizuojamos planinės ir neplaninės kratos, pasimatymų biurų laukiamuosiuose yra iškabinta informacija apie narkotikų, draudžiamųjų priemonių paėmimą ir atsakomybę nuteistiesiems, vykdoma išeinančių iš pasimatymų visa asmens apžiūra, analizuojama draudžiamųjų daiktų (permetimų) patekimų vietos ir laikas bei taikomos prevencinės priemonės, vaizdo stebėjimo sistemos pagalba nuolat stebimos pataisos namų teritorijos, nuteistųjų judėjimas gyvenamosiose, gamybinėse ir uždarosiose zonose, taip pat įrengtos gaudyklės tose vietose, kur yra didesnė permetimų tikimybė ir įrengti priežiūros postai, mobiliojo ryšio slopinimo sistemos. Mano, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų veiksmai negalėjo padėti atsirasti ar padidėti ieškovės patirtai žalai, kadangi kaip minėta anksčiau, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga tik esant neteisėtiems veiksmams. (duomenys neskelbtini) pataisos namų veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėti, kadangi visi šių pataisos namų pareigūnai yra apmokyti, jiems nuolatos vedami instruktažai. (duomenys neskelbtini) pataisos namai (po reorganizavimo – (duomenys neskelbtini) pataisos namai) atliko ir atlieka visas teisės aktuose numatytas funkcijas ir pareigas ir vykdo daugelį priemonių, kurios nėra numatytos teisės aktuose ir nėra privalomos, tačiau vykdomos tam, kad tinkamai būtų įgyvendinta pozityvioji pareiga imtis prevencinių priemonių siekiant apsaugoti atitinkamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas asmens teises, kurių veiksmingam įgyvendinimui gresia realus pavojus, apie kurį valstybės institucijos žinojo arba turėjo žinoti. Atsakovės teigimu, darytina išvada, jog nėra įrodyta būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – (duomenys neskelbtini) pataisos namų ar jų darbuotojų neteisėtos veikos ar neveikimo. Nenustačius atsakovės Lietuvos valstybės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo Ieškovei priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
Atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimas (buvęs pavadinimas Marijampolės pataisos namai) pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.
Nurodė, kad taisyklėse numatyta tik laiškų siuntimo ir gavimo tvarka bei nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis tvarka. Todėl būtent šiais būdais į (duomenys neskelbtini) pataisos namus galimai patenkančių daiktų kontrolė pati griežčiausia ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų įsitikinimu visiškai užkardoma, kadangi buvo imtasi visų įmanomų galimybių, užsakomos technikos, todėl taisyklėse numatytais būdais į (duomenys neskelbtini) pataisos namus nėra patekęs nei vienas uždraustas daiktas. Siekiant užtikrinti, kad į (duomenys neskelbtini) pataisos namus nepatektų nuteistiesiems turėti draudžiami daiktai, tarp jų ir mobilieji telefonai bei jų priedai, buvo imtasi ir vykdoma tokia kontrolė: per nuteistųjų vykstančius pasimatymus, siunčiamus siuntinius, banderoles su spauda, laiškus, pataisos namuose yra įrengtas bagažo rentgeno kontrolės prietaisas, kurio pagalba yra tikrinami atvykstančių asmenų turimi daiktai, visi iš laisvės nuteistiesiems siunčiami laiškai, siuntiniai, banderolės su spauda ir kt. Taip pat pastoviai vykdoma į pataisos namus įeinančių ir iš pataisos namų išeinančių asmenų, pareigūnų kontrolė, kurie visada patikrinami metalo detektoriaus pagalba, esant reikalui atliekamos asmens apžiūros ir kratos, jų turimi daiktai patikrinami bagažo rentgeno kontrolės prietaisu, todėl galimybės, jog mobiliojo ryšio telefonai patenka į pataisos namus per laiškus, siuntinius, nuteistųjų pasimatymus yra neįmanoma, nors bandymų tokiu būdu perduoti nuteistiesiems uždraustus daiktus buvo. Kiti būdai, kuriais į pataisos namus patenka nuteistiesiems draudžiami daiktai (mobilieji telefonai), yra ne per siuntinius, laiškus bei pasimatymus, o kitais keliais (pvz. užfiksuoti atvejai, kaip mobiliojo ryšio telefonai į pataisos namų teritoriją buvo peršauti lankais pririšti prie strėlių, distanciniu pulteliu valdomu lėktuvėliu į pataisos namų teritoriją įskraidintas paketas su telefonais, taip pat savadarbiais balionais su prie jų pritvirtintais vamzdžiais, kurie pripildomi oru iki keleto atmosferų slėgio, paketai su telefonais peršaunami iš laisvės į pataisos namus, vykdomi telefonų permetimai per įvairias pataisos namų teritorijos vietas).
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistieji atliko bausmę ne kameros tipo patalpose, o bendrabučių tipo pastatuose, kuriuose nuteistieji tarpusavyje galėjo netrukdomai bendrauti, todėl užtikrinti pataisos namų administracijai nuteistųjų nuolatinę priežiūrą buvo neįmanoma. Bendrabučio tipo patalpa yra tokia, po kurią (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galima laisvai judėti.
Pažymėjo, kad siekiant užkardinti mobiliojo ryšio telefonų patekimą į pataisos namus ir nusikalstamų veikų vykdymą jais prie apsauginių pataisos namų teritorijos tvorų ir pastatų sumontuotos gaudyklės, vaizdo stebėjimo kameros, aplink pataisos namų teritoriją vykdomas pataisos namų pareigūnų patruliavimas, sudaryta operatyvaus patruliavimo ir reagavimo grupė, kuri patruliuoja dažniausiai vykdomų permetimų vietose bei pataisos namuose atlieka kratas; rengiamos pasalos asmenims, vykdantiems permetimus, sulaikyti; nuteistųjų gyvenamosiose patalpose vykdomos kratos, pastovūs gyvenamųjų patalpų apėjimai; sumontuoti mobiliojo ryšio blokavimo įrenginiai. Atsakovė pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) pataisos namai ėmėsi visų įmanomų galimybių, būdų užkardyti galimybes į (duomenys neskelbtini) pataisos namus patekti draudžiamiems daiktams. Tokie būdai yra nurodyti anksčiau ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų Antrojo saugumo valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 metų veiklos ataskaitoje bei (duomenys neskelbtini) pataisos namų 2019 m. veiklos ataskaitoje. Šiame Priede Nr. 1 yra nurodyti visi įmanomi būdai, kurių buvo imtasi tam, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namai būtų tinkamai ir atsakingai įvykdę pareigą užkardyti bet kokią galimybę draudžiamiems daiktams pakliūti į (duomenys neskelbtini) pataisos namus.
Atsakovė nurodė, kad buvo imtasi visų reikiamų, teisės aktuose numatytų priemonių, todėl (duomenys neskelbtini) pataisos namai taip pat tinkamai įvykdė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovės įsitikinimu (duomenys neskelbtini) pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Atsakovė yra įsitikinusi, kad šiuo atveju solidari atsakomybė yra negalima, kadangi įstaigos ėmėsi visų reikalingų ir įmanomų priemonių, nepažeisdamos kitų asmenų teisėtų interesų, tam, kad draudžiami daiktai nepatektų į (duomenys neskelbtini) pataisos namus.
Trečiasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje. Aplinkybė, kad teisingumo ministerijai, kaip asignavimų valdytojai, gali tekti atlyginti žalą, kuri kils dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų), negali būti pagrindu ją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Pažymėjo, jog pagal esamą teisinį reguliavimą teisingumo ministerijai nesuteikti įgalinimai pasisakyti dėl kitų institucijų reguliavimo srityje atliktų veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovas prašė ieškinį tenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovas M. R. su reikalavimu dėl turtinės žalos priteisimo sutiko, o su reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo nesutiko.
Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovas prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad dėl atsakovo M. R. (ankstesnė pavardė – M. P.) nusikalstomos veikos ieškovė S. A. patyrė 15 195,33 Eur turtinę žalą. O būtent, dėl to, kad atsakovas M. R., atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai naudodamasis mobiliuoju telefonu laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. vasario 13 d. apgaule išviliojo iš ieškovės S. A. didelės vertės turtą – 18 208 Eur. 3 012,67 Eur ieškovei grąžinta įsiteisėjus nuosprendžiui, todėl ji prašo priteisti solidariai iš abiejų atsakovų 15 195,33 Eur turtinės žalos. Taip pat ieškovė prašo priteisti iš abiejų atsakovų solidariai 1 500 Eur neturtinės žalos.
Atsakovas M. R. su reikalavimu dėl 15 195,33 Eur turtinės žalos priteisimu sutinka. Tik nesutinka su 1 500 Eur neturtinės žalos priteisimu.
Atsakovas Lietuvos Respublika, kurią atstovauja Lietuvos kalėjimų tarnyba, nesutinka su reikalavimu nei dėl turtinės žalos, nei dėl neturtinės žalos.
Civilinio kodekso 182 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad nereikia įrodinėti šių aplinkybių: asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teisimo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai).
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.
Pataisos įstaigų režimą ir pagrindinius jo reikalavimus reglamentuojančio Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK, akto redakcija, galiojusi nuo 2018-07-01 iki 2019-04-03) 112 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems, išskyrus šio Kodekso 91 ir 152 straipsniuose numatytus atvejus, leidžiama su savimi turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kurių sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-04-01 iki 2020-01-22) 18 priedas numato nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą, jo 4-5 punktuose (kiti daiktai ir reikmenys; elektros prietaisai) nėra numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama turėti telefonus (jų dalis ir priedus). Pagal anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad nuteistieji neturi teisės su savimi turėti mobiliųjų telefonų ir jų priedų, o šio draudimo laikymąsi privalo užtikrinti pataisos namų pareigūnai.
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kita (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pažeidimo padarymo ypatumus, ar jis iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgtina ir į tokias svarbias aplinkybes kaip bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bendruosius teisės principus. Pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga kompensacija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija.
Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos ir vadovaujantis formuojama teismų praktika (2016 m. balandžio 19 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-375-856/2016, 2020 m. gruodžio 29 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-6852-644/2020 ir kt.) teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, o būtent reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo patenkinti tokiu būdu, iš atsakovo priteisti 75 proc. prašomos sumos, o iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti 25 proc. prašomos sumos.
Byloje nustatytina, kad dėl atsakovo M. R. nusikalstomos veikos, kuri yra nustatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (2020 m. rugpjūčio 12 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-118-791/2020, 2020 m. lapkričio 25 d. Kauno apygardos nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-591-317/2020, 1 t., b. l. 16-34, 35-59), ir dėl atsakovo Lietuvos Respublikos netinkamos savo pareigos atlikimo, kuomet nuteistieji laisvės atėmimo vietose gali naudotis mobiliaisiais telefonais ieškovė patyrė 15 195,33 Eur turtinę žalą. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju negalima teigti, kad ieškovei žala atsirado atsakovų bendrais veiksmais, o sprendžia, kad atsakovų atsakomybė yra dalinė. Kadangi atsakovo M. R. padaryta žala atsirado dėl nusikalstomos veikos, todėl teismas sprendžia, kad iš jo turi būti priteista ženkliai didesnė suma, nei iš kito atsakovo Lietuvos Respublikos.
Atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovas ((duomenys neskelbtini) pataisos namai ) atsiliepime nurodė, kad siekiant užkardinti mobiliojo ryšio telefonų patekimą į pataisos namus ir nusikalstamų veikų vykdymo jais prie apsauginių pataisos namų teritorijos tvorų ir pastatų sumontuotos gaudyklės, vaizdo stebėjimo kameros, aplink pataisos namų teritoriją vykdomas pataisos namų pareigūnų patruliavimas, sudaryta operatyvaus patruliavimo ir reagavimo grupė, kuri patruliuoja dažniausiai vykdomų permetimų vietose ir pataisos namuose atlieka kratas; rengiamos pasalos asmenims, vykdantiems permetimus sulaikyti; nuteistųjų gyvenamosiose patalpose vykdomos kratos, pastovūs gyvenamųjų patalpų apėjimai; sumontuoti mobiliojo ryšio blokavimo įrenginiai. Taip pat į bylą yra pateiktos ataskaitos, kokių apsaugos priemonių ėmėsi pataisos namai, tuo metu, kai buvo įvykdytas nusikaltimas ((duomenys neskelbtini) pataisos namų antrojo saugumo valdymo skyriaus (duomenys neskelbtini) pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 metų veiklos ataskaita ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų ((duomenys neskelbtini)) 2019 m. veiklos ataskaita, 1 t., b. l. 75 - 82). Tačiau teismas sprendžia, kad visos nurodytos priemonės neužkerta kelio nuteistiesiems turėti mobiliuosius telefonus ir jais naudojantis padaryti nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju nustatytina, kad per laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 21 iki 2019 m. vasario 13 d., t. y. mažiau negu per 3 mėnesius, atsakovas M. R. bendravo su ieškove 2450 kartus, atitinkamai, t. y. apie 30 kartų per dieną. Tokia bendravimo apimtis per dieną parodo, kad nuteistųjų kontrolė yra nepakankama, taip pat nėra jokių duomenų, ar tinkamai veikia sumontuoti mobiliojo ryšio blokavimo įrenginiai, kai galima per dieną atilikti tokį kiekį skambučių ir/ar kitų prisijungimų prie internetinio ryšio. Nagrinėjant baudžiamąją bylą (2020 m. rugpjūčio 12 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. N1-118-791/2020, 1 t., b. l.16-34) atsakovas M. R. parodė, kad telefonai pas juos (pataisos namuose) kainuoja 500 Eur. Telefonus ir SIM korteles jis keisdavo dažnai, pakeitė gal 10-12 kaltinime nurodytu laiku, nes kratų metu juos vis rasdavo ir paimdavo pareigūnai.
Todėl teismas sprendžia, kad atsakovo Lietuvos Respublikos neteisėti veiksmai pasireiškė neteisėtu neveikimu. Taip pat teismas sprendžia, kad atsakovo Lietuvos Respublikos atsakomybė yra dalinė, ir iš jos yra pagrindas priteisti ¼ ieškovės patirtos turtinės žalos. Pažymėtina, kad turtinės žalos dydžio atsakovai neginčijo. Taip pat teismas sprendžia, kad tarp atsakovo Lietuvos Respublikos neteisėto neveikimo ir atsiradusios žalos yra netiesioginis priežastis ryšys. O valstybės kaltės nereikia tokiose bylose įrodinėti. Todėl iš atsakovo M. R. priteisina 11 396,50 Eur (3/4) turtinės žalos, o iš Lietuvos Respublikos priteisina 3 798,83 Eur (1/4) turtinės žalos (civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).
Dėl neturtinės žalos teismas sprendžia, kad irgi yra pagrindas priteisti neturtinę žalą vertinant, jog atsakovų atsakomybė yra dalinė. Taip pat teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti žalą tokiomis dalimis: iš atsakovo M. R. priteisti ¾ neturtinės žalos, o iš atsakovo Lietuvos Respublikos priteisti ¼ neturtinės žalos.
CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala priteisiama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Šiuo atveju taip ir yra, nes atsakovas M. R. įvykdė ieškovės atžvilgiu nusikaltimą, ir, kaip nustatyta byloje, šis nusikaltimas įvyko ir dėl atsakovo Lietuvos Respublikos neteisėto neveikimo. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad šiuo metu dėl įvykdyto nusikaltimo ji negali gyventi visaverčio gyvenimo, nes iki dabar patiria dvasinius išgyvenimus, nes turi skolinių įsipareigojimų kredito įstaigoms ir patiria nuolatinius nepatogumus, piniginių lėšų trūkumą, dėl to patiria nuolatinį stresą. Pažymėjo, kad atsakovas tyčiniais veiksmais paveikė jos psichinę sveikatą, t. y. manipuliuodamas jos patiklumu ir gerumu, įtikimo dėl pagalbos jam reikalingumo, privertė patikėti jo kalbomis dėl jo noro pasitaisyti, dėl turimų problemų taip išviliodamas pinigines lėšas, po to vyko ilgalaikiai teisiniai procesai, kurie pareikalavo daug nervų ir nuolatinės įtampos. Nuo atsakovo M. R. veiksmų tapo nervinga, pradėjo jausti nerimą ir ją ėmė kankinti nemiga.
Nustatyti neturinės žalos dydį yra teismo prerogatyva, todėl teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytas 1 500 Eur neturtinės žalos dydis, yra objektyviai pagrįstas, todėl 1 125 Eur (¾) neturtinės žalos priteistina iš atsakovo M. R. ir 375 Eur (¼) priteistina iš atsakovo Lietuvos Respublikos. Iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, kad ieškovė patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, kai dėl atsakovo manipuliavimo neteko didelės pinigų sumos ( CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo M. R. priteistina 282 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės Lietuvos valstybės žyminio mokesčio dalis nepriteisiama esant subjektų sutapimui.
Rezoliucinė dalis
teismas nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 11 396,50 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus devyniasdešimt šešis eurus 50 ct) turtinės žalos ir 1 125 Eur (vieną tūkstantį šimtas dvidešimt penkis eurus) neturtinės žalos ieškovės S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, j. a. k. 288697120, 3 798,83 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 83 ct) turtinės žalos ir 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) neturtinės žalos ieškovės S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 282 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus)
bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.