- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-19
- Bylos Nr.
- e2A-197-613/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Larisa Šimanskienė, Erika Misiūnienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- P. N.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui P. N. dėl nekilnojamojo turto savininko teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti ieškovės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pašalinti iš ieškovės žemės sklypo atsakovo pastatytą betoninę atramą, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, patenkančias į ieškovės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui neatlaisvinus žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skirti atsakovui 20 Eur baudą už kiekvieną uždelstą žemės sklypo neatlaisvinimo dieną iki faktinio žemės sklypo atlaisvinimo dienos.
2. Nurodė, kad 2022 m. kovo 1 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nuosavybės teises į žemės sklypą ir sodo pastatą, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2000 m. yra išvykusi ir gyvena (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą grįžta kartą ar kelis per metus. Sodo sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), prižiūrėdavo jos tėvas. Apie 2015 m. tėvas jos klausė, ar nieko blogo nebus, jei jis pasirašys kaimyno prašomuose dokumentuose. Kiek jis suprato prašymo esmę, buvo prašoma sutikimo renovuoti seną namą ant senų pamatų. Tėvas minėjo, jog jam buvo duoti pasirašyti planai ar brėžiniai, kuriuose pavaizduotas namas. Kadangi tėvas nelabai suprato, ar pastatas suprojektuotas tinkamai, pasirašė, su namo projektu sutiko. 2022 m. metais jai apsilankius sodo sklype buvo pastebėta, kad kaimynas namą ne tik „renovavo“, bet pastatė ir naują statinį, kurio stogas įsikiša į ieškovės žemės sklypo valdas, ir betoninę atramą. Ieškovė kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamentą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos pirmasis žemės naudojimo priežiūros skyrius 2024 m. rugpjūčio 13 d. atliko žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), atliko fotofiksaciją. Patikrinimo akte nustatyta, kad už žemės sklypo ribos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengta dalis betoninės atramos, vakarinėje žemės sklypo pusėje esančio statinio dalis galbūt patenka į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietinėje žemės sklypo pusėje esančio statinio dalis patenka į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės manymu, atsakovas pastatė statinius nesilaikydamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų žemės sklypų ribų ir pažeisdamas ieškovės teises.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė. Netenkino atsakovo P. N. prašymo dėl ieškinio senaties taikymo. Priteisė iš ieškovės D. M. 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovui P. N.. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Kadangi ieškovė tol, kol jai nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje galbūt yra atsakovui priklausantys statiniai, šios sklypo dalies negali savo nuožiūra valdyti ir naudoti pagal paskirtį, ieškovės, kaip žemės sklypo dalies savininkės, teisės ir teisėti interesai pažeidžiami nuolat, todėl teisės reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną, t. y. kiekvieną dieną, kol jos žemės sklypo dalyje galbūt neteisėtai stovi atsakovui priklausantys statiniai, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė kreipėsi į teismą praleidusi ieškinio senaties terminą.
3.2. Ieškovė 2022 m. kovo 1 d. tapo žemės sklypo su statiniais savininke, taigi tik nuo tada ir galėjo sužinoti apie jos, kaip žemės sklypo savininkės, galimus nuosavybės teisės pažeidimus. Ieškovė pareiškė ieškinį 2024 m. lapkričio 18 d., todėl, jei tai ir nebūtų tęstinis ieškovės nuosavybės teisės pažeidimas, nebūtų pagrindo konstatuoti, kad ieškovė kreipdamasi į teismą praleido 10 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-355-544/2024).
3.3. Byloje nėra ginčo, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise, pagal 2022 m. kovo 1 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas / sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad ieškovė pateikusi negatorinį ieškinį įvykdė pirmąją sąlygą – įrodė, kad yra turto savininkė, tačiau ieškovė neįrodė, kad atsakovas pažeidė jos teises į nuosavybę.
3.4. Byloje yra nekilnojamųjų statinių planai, kuriuose išreikštas ieškovės tėvo, tuometinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininko sutikimas, duotas tuometinei žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkei dėl pastatų renovacijos ant jau esamų pamatų. Pagal byloje esančio sutikimo turinį, pagrindinė rašytinio sutikimo sąlyga, kad nesikeistų pamatų vieta ir planas. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad būtų praplėsti pastatų pamatai ar pastatai pastatyti nukrypstant nuo ieškovės tėvo pasirašyto plano.
3.5. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės tėvas būtų reiškęs atsakovui ar jo sutuoktinei pretenzijas dėl statinių renovacijos ar jos neatitikties duotam rašytiniam sutikimui. Nors ieškovė teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovės tėvas gal ir nebuvo patenkintas dėl susidariusios situacijos, tačiau į institucijas nesikreipė, nes nenorėjo gadinti šalių santykių, teismas tokius ieškovės argumentus vertina kaip gynybinę poziciją, neparemtą jokiais įrodymais.
3.6. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2024 m. rugpjūčio 21 d. žemės patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) yra neišsamus. Nors minėtame akte ir konstatuojama, kad „Dalis betoninės atraminės sienelės, pastato konstrukcijos patenka į privatų žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau minėtame akte nėra detalizuojama, nei kokios pastato konstrukcijos dalys, nei kokiu atstumu patenka į ieškovės sklypą. Vien pagal byloje esančias fotonuotraukas, kurios atsakovo teismo posėdyje išdėstyta pozicija atitinka dabartinę padėtį, teismas negali padaryti pagrįstos išvados apie ieškovės teisių pažeidimą.
3.7. Teismo posėdžio metu buvo bandoma išsiaiškinti, kokia ieškovės sklypo dalis yra užimta atsakovo statiniais, tačiau tikslių šių aplinkybių negalėjo nurodyti nei ieškovė, nei jos atstovas. Pažymėtina, kad ieškovės pareiga yra įrodyti aplinkybes dėl jos pažeistų teisių, jos interesams atstovavo profesionalus teisininkas, tačiau ieškovė nesistengė įrodyti, kokia dalimi galbūt yra užimta jos nuosavybės teise valdoma teritorija, ieškinio netikslino, ekspertizės skirti neprašė, naujų kadastrinių matavimų neatliko, dėl to turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.
3.8. Net ir pasitvirtinus duomenims, kad ginčo pastatai galbūt patenka į ieškovės valdomą žemės sklypą, atsakovas pateikė įrodymus, kad jis elgėsi teisėtai, nes pastatai renovuoti gavus tuometinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininko sutikimą, kitaip tariant, savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl galimas savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Pateiktuose rašytiniuose įrodymuose aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta apeliantės tėvo valia, tačiau rašytiniame įrodyme (brėžinys l) net nenurodomi pastato matmenys, tik pažymimi stogo matmenys. Byloje nekeliamas klausimas dėl ūkinio pastato aukštingumo. Pažymėtina, kad abiejų pastatų stogo konstrukcijos akivaizdžiai įeina į apeliantės sklypo ribas. Statiniai pastatyti ant sklypo ribos. Nė viename pateikiamame rašytiniame įrodyme nėra išreikštas sutikimas, jog apeliantės tėvas sutinka, kad pastatytų pastatų dalys įsikištų į jam priklausantį sklypą, įskaitant ir betoninę atramą. Nė viename iš pateiktų bylai rašytinių įrodymų nėra apeliantės ir (ar) jos mirusio tėvo sutikimo dėl statinių.
4.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nesivadovavo Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – Sodininkų bendrijų įstatymo) imperatyviomis įstatymo normomis. Ieškovei nebuvo pareigos įrodinėti preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka SBĮ normų. Reikšdama ieškinį ji net neprivalėjo nurodyti jo teisinio pagrindo. Net jei darant prielaidą, kad buvo duotas sutikimas (plane pažymėta G26) namelio rekonstrukcijai pagal seną žemės sklypų planą (dėl mažesnių atstumų nuo kaimyninio sklypo ribų), tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad naujai perstatyto ar renovuoto statinio konstrukcijos dalys gali patekti į kaimyninio sklypo teritoriją (dalis rąstinės sienos, stogo).
4.3. Dėl statinio, pažymėto žemės plane MN, perstatymo arčiau nei l metras nuo kaimyninio sklypo ribos taip pat nebuvo duotas joks sutikimas. Plane aiškiai matyti, kad statinys nesiriboja su kaimyninio sklypo riba, o yra atstumas. 2024 m. rugpjūčio 13 d. žemės naudojimo patikrinimo akto priede užfiksuotose nuotraukose aiškiai matyti, kad tiek statiniai, tiek jų konstrukcijos patenka į kaimyninio sklypo ribas. Sutikimo statyti šiuos statinius ant sklypų ribos nebuvo duota.
4.4. Dėl ūkinio pastato ploto didinimo nebuvo duotas sutikimas, kaip ir padidinus jo plotą statyti ant kaimyninio sklypo ribos. Pateiktame žemės plane matyti, kad jo viena kraštinė nesiekia ir nesiriboja su kaimyniniu sklypu. Dėl matmenų nėra galimybės pasisakyti, nes Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra nurodyta tik jo kubatūra, o brėžinyje tam tikri fragmentai su stogo matmenimis. Bet kokiu atveju ši statinio vieta skiriasi de jure ir de facto.
4.5. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė objektyvios tiesos ir neatskleidė bylos esmės. Netinkamai vertino byloje esančius oficialius rašytinius įrodymus, suteikdamas didesnę įrodomąją galią atsakovo paaiškinimams.
Atsiliepimas
5. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo argumentai:
5.1. Apeliantė skunde nieko naujo nenurodo, tik bando dar kartą atkreipti dėmesį į tuos pačius dalykus, dėl kurių teismas išsamiai pasisakė, konstatuodamas, jog ieškovė neįrodė, kad jos teisės yra pažeistos, o atsakovas pateikė įrodymus, kad ginčo pastatai pastatyti turint tam bendraturčio sutikimą.
5.2. Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat buvo pateikęs daug faktinės medžiagos, kuri aiškiai rodė, kad tuometinis žemės savininkas P. S. viską gerai suprato ir buvo davęs visus reikiamus sutikimus.
5.3. Apeliantė, kalbėdama apie tariamus pažeidimus, susijusius su betoninės atramos ar statinio dalies patekimu į svetimą sklypą, turi įvertinti tai, kad abu šie objektai buvo įrengti prieš beveik 15 metų ir stovi iki šiol. Apie juos viską žinojo ankstesnis sodo sklypo šeimininkas ir iš to darytina išvada, kad, pasisakant apie teisės pažeidimą ir sužinojimą apie jį, nurodytas asmuo jau seniai turėjo reikšti pretenzijas ar analogišką ieškinį.
5.4. Skundo teiginys, kad buvo pažeistas Sodininkų bendrijos įstatymas, yra taip pat neteisingas. Nors apeliantė nurodo imperatyvią normą ir konkrečius pažeidimus, tačiau į visa tai jau yra atsakyta anksčiau, t. y. kai buvo kalbama apie duotus sutikimus.
5.5. Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos surašyto žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) išsamus vertinimas buvo pateiktas atsiliepime į ieškinį, be to, teismas taip pat yra pasisakęs, jog minėtame akte nėra detalizuojama, nei kokios pastato konstrukcijos dalys, nei kokiu atstumu patenka į ieškovės sklypą, todėl negali padaryti pagrįstos išvados apie ieškovės teisių pažeidimą.
5.6. Apeliantė siekia ne nustatyti tiesą, o tik sukurti bendrą įvaizdį ir parodyti, kad teismas kažko nepadarė. Neperžengdamas bylos nagrinėjimo ribų teismas tinkamai atliko savo funkcijas, aiškindamasis visas aplinkybes ir sprendime pažymėjo (26 punktas), kad teismo posėdžio metu buvo bandoma išsiaiškinti, kokia ieškovės sklypo dalis yra užimta atsakovo statiniais, tačiau tikslių šių aplinkybių negalėjo nurodyti nei ieškovė, nei jos atstovas.
5.7. Ieškovės pareiga yra įrodyti aplinkybes dėl jos pažeistų teisių, jos interesams atstovavo profesionalus teisininkas, tačiau ieškovė nesistengė įrodyti, kokia dalimi galbūt yra užimta jos nuosavybės teise valdoma teritorija, ieškinio netikslino, ekspertizės skirti neprašė, naujų kadastrinių matavimų neatliko, dėl to turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
7. Pažymėtina, kad, pagal CPK, apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007; 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).
Dėl žodinio nagrinėjimo
8. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Šiuo atveju šalys savo reikalavimus ir atsikirtimus grindžia vien rašytiniais įrodymais, procesiniuose dokumentuose pakankamai išsamiai išdėstė savo paaiškinimus ir argumentus, todėl darytina išvada, jog nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą.
Faktinės aplinkybės
9. Nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise, pagal 2022 m. kovo 1 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas / sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise, pagal 2021 m. spalio 5 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sodo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2024 m. rugpjūčio 21 d. žemės patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas pažeidimas. Pažeidimo esmė – nustatyta, kad už žemės sklypo ribos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengta dalis betoninės atramos, vakarinėje žemės sklypo pusėje esančio statinio dalis patenka į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietinėje žemės sklypo pusėje esančio statinio dalis patenka į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo data – 2024 m. rugpjūčio 13 d.; patikrinimo vieta – (duomenys neskelbtini).
Dėl ginčo
10. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys, pareikštas CK 4.98 straipsnio pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė, kad jos teisės yra pažeistos, o atsakovas pateikė įrodymus, kad ginčo pastatai pastatyti turint tam bendraturčio sutikimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pareiga yra įrodyti aplinkybes dėl jos pažeistų teisių, jos interesams atstovavo profesionalus teisininkas, tačiau ieškovė nesistengė įrodyti, kokia dalimi galbūt yra užimta jos nuosavybės teise valdoma teritorija, ieškinio netikslino, ekspertizės skirti neprašė, naujų kadastrinių matavimų neatliko, dėl to turi prisiimti iš to kylančias pasekmes.
12. Ieškovė su tokia teismo išvada nesutinka, teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė objektyvios tiesos ir neatskleidė bylos esmės. Netinkamai vertino byloje esančius oficialius rašytinius įrodymus, suteikdamas didesnę įrodomąją galią atsakovo paaiškinimams. Pateiktuose rašytiniuose įrodymuose aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta apeliantės tėvo valia, tačiau rašytiniame įrodyme (brėžinys l) net nenurodomi pastato matmenys, tik pažymimi stogo matmenys. Byloje nekeliamas klausimas dėl ūkinio pastato aukštingumo, abiejų pastatų stogo konstrukcijos akivaizdžiai įeina į apeliantės sklypo ribas. Statiniai pastatyti ant sklypo ribos. Nė viename pateikiamame rašytiniame įrodyme nėra išreikštas sutikimas, jog apeliantės tėvas sutinka, kad pastatytų pastatų dalys įsikištų į jam priklausantį sklypą, įskaitant ir betoninę atramą.
13. Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: (i) kad jis yra turto savininkas; (ii) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Priešingai, jeigu ieškovas įrodo, kad jis yra turto savininkas ir kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus.
14. Kaip byloje nustatyta, ieškovei asmeninės nuosavybės teise, pagal 2022 m. kovo 1 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas / sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), todėl laikytina, kad ieškovė, pateikusi negatorinį ieškinį, įvykdė pirmąją sąlygą – įrodė, kad yra turto savininkė. Savo pažeistas teises ieškovė įrodinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos pirmasis žemės naudojimo priežiūros skyriaus aktu, iš kurio matyti, kad Skyrius 2024 m. rugpjūčio 13 d. atliko žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietoje ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), atliko fotofiksaciją. Patikrinimo akte nustatyta, kad už žemės sklypo ribos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengta dalis betoninės atramos, vakarinėje žemės sklypo pusėje esančio statinio dalis patenka į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pietinėje žemės sklypo pusėje esančio statinio dalis patenka į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigė, kad patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neišsamus, be to, ieškovės tėvas tokiems jo veiksmams buvo davęs Sutikimą. Pirmosios instancijos teismas su atsakovo atsikirtimu į ieškovės reikalavimus sutiko.
15. Apeliantė teigia, kad net ir darant prielaidą, kad buvo duotas sutikimas namelio rekonstrukcijai pagal seną žemės sklypų planą (dėl mažesnių atstumų nuo kaimyninio sklypo ribų), tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad naujai perstatyto ar renovuoto statinio konstrukcijos dalys gali patekti į kaimyninio sklypo teritoriją (dalis rąstinės sienos, stogo). Dėl statinio, pažymėto žemės plane MN, perstatymo arčiau nei l metras nuo kaimyninio sklypo ribos taip pat nebuvo duotas joks sutikimas. Plane aiškiai matyti, kad statinys nesiriboja su kaimyninio sklypo riba, o yra atstumas. 2024 m. rugpjūčio 13 d. Žemės naudojimo patikrinimo akto priede užfiksuotose nuotraukose aiškiai matyti, kad tiek statiniai, tiek jų konstrukcijos patenka į kaimyninio sklypo ribas. Sutikimo statyti šiuos statinius ant sklypų ribos nebuvo duota. Net jei būtų galima laikyti, jog tai yra užstatymo plotas, jis 10 kv. m viršija prieš tai buvusio pastato plotą. Leidimas buvo duotas rekonstruoti seną namuką ant tų pačių pamatų. Koks yra realiai naujai pastatyto pastato plotas, nėra žinoma, tačiau bet kokiu atveju jis viršija ankstesnio pastato plotą. Taip pat nurodo, kad dėl ūkinio pastato ploto didinimo nebuvo duotas sutikimas, kaip ir padidinus jo plotą statyti ant kaimyninio sklypo ribos. Pateiktame žemės plane matyti, kad jo viena kraštinė nesiekia ir nesiriboja su kaimyniniu sklypu.
16. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus, ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atskleisti bylos esmę ir priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, apsiribojo lakonišku sutikimu su atsakovo argumentais, kad patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) neišsamus bei kad ieškovės tėvas tokiems atsakovo veiksmams buvo davęs Sutikimą. Taigi pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, susijusių su atsakovui priklausančių objektų įsiterpimu į ieškovės žemės sklypą, taip pat nevertino ieškovės tėvo duoto sutikimo apimties, taigi neatskleidė bylos esmės. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti to, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas, todėl, pagal byloje pateiktus įrodymus, nėra galimybės bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme iš esmės būtų nagrinėjama naujais aspektais ir proceso šalims būtų užkirstas kelias į apeliaciją. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
18. Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teismui tikslinga pasiūlyti šalims pateikti įrodymus ir aiškintis aplinkybes, kokios konkrečiai statinio dalys (konstrukciniai elementai) patenka į gretimą sklypą, koks yra šio patekimo pobūdis, mastas bei teisinė reikšmė. Taip pat išsiaiškinti ieškovės tėvo duoto Sutikimo apimtį.
Dėl kitų argumentų
19. Kadangi byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nėra tikslinga pasisakyti dėl kitų ieškovės apeliaciniame skunde ir atsakovo atsiliepime į jį išdėstytų argumentų, kurie aktualūs ir vertintini teismui iš naujo nagrinėjant bylą ir pasisakant dėl ginčo esmės.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl proceso teisės nuostatų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamo taikymo priimant skundžiamą teismo sprendimą nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirtos ir išsiaiškintos bylai reikšmingos aplinkybės, galinčios turėti įtakos bylos baigčiai, todėl pagal tirtinų įrodymų ir vertintinų aplinkybių apimtį ištaisyti pažeidimų, atsižvelgiant į jų pobūdį, ir išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinus, bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, taip pat ir valstybei priteistinų, paskirstymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nesprendžiamas. Patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui iš naujo išnagrinėjus bylą ir priėmus joje galutinį procesinį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.