Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-02-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-18-300/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-27
Bylos Nr.
AN2-18-300/2023
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00159-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Vidmantas Mylė (pirm.)
Pareiškėjas
V. M.
Institucija
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Egidijus Storpirštis
Kategorijos
  • 7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-18-300/2023Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00159-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.3.; 21.1.7.; 21.11.10. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 27 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo V. M. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. 2020 m. sausio 20 d. Nacionalinės žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucijoje) buvo gautas pareiškėjo V. M. skundas-prašymas, kuriame pareiškėjas nurodė, jam asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra susijęs servitutu ir jo, kaip žemės sklypo savininko, nesieja jokie servituto santykiai su kitais asmenimis. Skunde pareiškėjas be kita ko teigė, kad R. L. (klaidingai nurodyta, nes turi būti M. L.) savavališkai yra užgrobęs jam priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, prisijungdamas prie savo žemės valdos, adresu (duomenys neskelbtini), nes M. L. pastatyta tvora į jo žemės sklypą yra įsirėžusi nuo 6 iki 14 cm. Skundu pareiškėjas prašė patikrinti pateiktą informaciją ir nubausti kaltą asmenį, įpareigojant atlaisvinti jam priklausančią žemę.

1.2. Taip pat 2020 m. birželio 1 d. Institucijoje buvo gautas V. M. skundas-prašymas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad 2020 m. gegužės mėnesį jo prašymu matininkas atliko jam priklausančio žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) matavimus, kurių metu nustatė, kad jam priklausančiame sklype yra svetimų asmenų statinių. Pareiškėjas informuoja, kad nei vienam asmeniui nėra suteikęs teisės statyti jokius statinius. Pareiškėjas prašė nustatyti kaltus asmenis ir juos patraukti atsakomybėn.

1.3. M. L. 2020-08-26 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR_P-475-2020 dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, t. y. dėl to, kad 2020 m. liepos 16 d., 9 val. Nacionalinės žemės tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus atstovui atlikus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą buvo nustatyta, jog į privatų žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka M. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), juosiančios tvoros pamato dalis, taip pat privačiame žemės sklype įrengtas įvažas (aikštelė) į jo privatų žemės sklypą, šalia įvažo pasodinti dekoratyviniai želdiniai, ir tokiu būdu yra užimtas ir naudojamas su M. L. žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0057 ha plotas. Tuo pažeistas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimas ir nustatytos faktinės aplinkybės, kad naudojama žemė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo parduota, išnuomota ar kitaip perduota naudotis, atitinka ANK 110 straipsnyje numatyto pažeidimo požymius.

1.4. 2020-10-12 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrius (toliau – Institucija) priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nenustačius M. L. veiksmuose tiesioginės tyčios. Nutarime nurodydama, kad tvora, kurios nežymi dalis patenka ant gretimo privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo užtverta pagal matininko piliečiams nepakankamai tiksliai parodytas žemės sklypo aplinkines ribas, nors šių bendrų ribų posūkio taškai abiejų žemės sklypų nuosavybės dokumentuose yra pažymėti tiksliai tomis pačiomis koordinatėmis, todėl pilietis, tverdamas tvorą, objektyviai negalėjo suvokti, kad elgėsi neteisėtai. Taip pat nutarime nurodyta, kad nepakanka duomenų konstatuoti, kad tvorą pilietis užtvėrė tyčia dalinai už jam priklausančio žemės sklypo aplinkinių ribų, tuo sąmoningai, tyčia užimdamas dalį (iki 2 kvadratinių metrų) gretimo privataus žemės sklypo. Pilietis savo veiksmais (tvoros užtvėrimu) pažeidė kito asmens nuosavybę – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas – ir padidino savojo žemės sklypo bei sumažino gretimo žemės sklypo aplinkines ribas ir plotą, neturėdamas nei nuosavybės, nei nuomos ar servituto teisių gretimame žemės sklype ar jo dalyje, tačiau tiesioginės tyčios piliečio veiksmuose nenustačius, bauda neskiriama.

Šalies argumentai

1.5. Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjo V. M. atstovas advokatas E. Storpirštis skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus prašydamas panaikinti Institucijos 2020-10-12 nutarimą ir Institucijai perduoti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, iš Institucijos priteisti V. M. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

1.6. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo V. M. atstovo advokato E. Storpirščio skundas ir paliktas galioti Institucijos 2020-10-12 nutarimas.

Šalies argumentai

1.7. Nesutikdamas su šia teismo nutartimi pareiškėjo V. M. atstovas advokatas E. Storpirštis apeliaciniu skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydamas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo bylą gražinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

1.8. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą M. L. atžvilgiu grąžino nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.

1.9. Iš naujo bylą išnagrinėjus Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2022 m. sausio 21 d. nutartimi buvo patenkintas nukentėjusiojo V. M. skundas ir Institucijos 2020 m. spalio 12 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną M. L. atžvilgiu buvo panaikintas ir byla grąžinta Institucijai tirti iš naujo.

1.10. Institucijai iš naujo atlikus tyrimą, M. L. 2022 m. birželio 29 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR­­­_P-219-2022 dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, t. y. dėl to, kad 2020 m. liepos 16 d. 9 val. buvo atliktas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimas vietoje ir surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 31ŽN-54-(14.31.78). Patikrinimo metu nustatyta, kad į privatų žemės sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį nuosavybės teise valdo V. M., patenka žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį nuosavybės teise valdo M. L., juosiančios tvoros pamato dalis, taip pat privačiame žemės sklype įrengtas įvažas (aikštelė) į M. L. privatų žemės sklypą, šalia įvažo pasodinti dekoratyviniai želdiniai, ir tokiu būdu yra užimtas ir naudojamas su M. L. žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 0,0057 ha plotas. Nustatytos faktinės aplinkybės, kad naudojama žemė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo parduota, išnuomota ar kitaip perduota naudotis, atitinka ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo požymius. Toks žemės naudojimas pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimus.

1.11. 2022 m. liepos 22 d. Institucija priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties elementų, sudarančių pagrindą kilti administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnį. Nutarime nurodoma, kad esant ankstesnio savininko sutikimams vykdyti veiklą jo privačiame žemės sklype, gretimo žemės sklypo savininko atliktas įvažiavimo, kietų dangų įsirengimas, dekoratyvinių želdinių sodinimas nelaikomi neteisėtais veiksmais; už tvoros užtvėrimą ant sklypų ribos, konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą, turint žemės savininko išduotą sutikimą, administracinė atsakomybė nekyla, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties elementų – nėra savavaliavimo, tyčios, ir tokia veikla, atlikta su žemės savininko sutikimu, negali būti priskirta visai visuomenei ar kuriems nors atskiriems visuomenės nariams pavojingai veiklai (ANK 2 straipsnio 1, 4 dalys, 5 straipsnio 2 dalis). Nutarime taip pat nurodyta, kad atlyginimo ir naudojimo (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) klausimai turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Šalies argumentai

1.12. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu pareiškėjo V. M. atstovas adv. E. Storpirštis pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams prašydamas V. M. pripažinti nukentėjusiuoju, panaikinti Institucijos 2022 m. liepos 22 d. nutarimą ir perduoti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą Institucijai arba panaikinti Institucijos 2022 m. liepos 22 d. nutarimą ir M. L. paskirti administracinę nuobaudą, remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą.

Žemesnės instancijos teismas

1.13. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi pareiškėjo V. M. atstovo adv. E. Storpirščio skundo netenkino ir paliko galioti nepakeistą Institucijos 2022 m. liepos 22 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos M. L. atžvilgiu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu V. M. atstovas advokatas Egidijus Storpirštis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. nutartį ir priimti naują nutarimą - paskirti M. L. administracinę nuobaudą, remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą, arba administracinio nusižengimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2.1. Teigia, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, kadangi teismas pažeidė ANK 563, 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, pažeidė teisingo proceso ir proporcingumo principus, neištyrė visų aplinkybių ir neįvertino faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų.

2.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, jog M. L. darbai įsirengiant įvažą atlikti atsižvelgus į detalųjį planą, yra nepagrįsti, nes byloje rašytinio įrodymo, kaip „detalusis planas“ nėra, todėl ir nėra galimybės identifikuoti, kokiu konkrečiu dokumentu, pagal jo sudarymo datą, numerį, konkrečius rašytinius, scheminius ir/ar planinius duomenis pirmosios instancijos teismas vertino M. L. veiką. Pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl savavališko privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimo svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau, juk savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas būtų galimas nebūtinai asmeniškai atliekant užėmimo veiksmus. Svarbu nustatyti, kad toks veiksmas atliktas, nepriklausomai nuo to, ar veikiant tiesiogiai, ar per kitus asmenis, atliekant intervenciją į privačios nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius. Neturi jokios teisinės reikšmės, kokio dydžio žemės plotas buvo užimtas. Aktuali tik užėmimo aplinkybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N556-1212/2008). Žemės užėmimo faktas yra žemės priskyrimas savo poreikiams tenkinti (2012 m. birželio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-432-317/2012). Atkreipia dėmesį į tai, kad V. M. į Instituciją kreipėsi asmeniškai ir aiškiai nurodydamas jo pažeistų teisių pobūdį ir apimtį, todėl atsižvelgiant į paminėtą teismo nurodomas motyvas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta.

2.3. Taip pat pareiškėjo atstovas skunde nesutinka su teismo motyvais, kad M. L. atlikdamas veiksmus – sudėdamas trinkeles ant įvažos, pasodindamas dekoratyvinius augalus – turėjo visus leidimus ir juos atliko, kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini), (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame įsiterpia M. L. priklausančio gretutinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvoros pamatas, M. L. naudojamas įvažiavimas, kietų dangų (trinkelių) aikštelė, M. L. pasodinti dekoratyviniai želdiniai, asmeninės nuosavybės teise priklauso V. M.. Pažymi, kad V. M. nėra davęs gretutinio sklypo savininkui M. L. leidimo ar sutikimo naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, jokie juridiniai faktai, sutartys ar susitarimai su gretutinių sklypų savininkais V. M. priklausančio žemės sklypo nuosavybės dokumentuose jo įsigijimo dieną ir šiai dienai nėra registruoti. Teigia, kad M. L. atliktas Žemės naudojimosi tvarkos pažeidimas lig šiol nepašalintas, V. M. priklausanti užimta ir naudojama žemė neatlaisvinta, M. L. į V. M. raginimus atlaisvinti užimtą ir naudojamą žemę nuo statinių, želdinių, kietosios dangos klojinių įvažoje ir aikštelėje, nereaguoja ir po šiai dienai vykdo administracinį nusižengimą, neteisėtai priskirdamas sau ir naudodamasis V. M. nuosavybe savo reikmėms, todėl tokie M. L. veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip tęstinis administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

2.4. Atstovas skunde nesutinka su teismo išvada, kad M. L. veiksmuose nėra savivaliavimo, nes M. L. turėjo visus leidimus. Nurodo, kad M. L. aplinkybes, kad gretutinis žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso V. M. pripažįsta, tačiau šio žemės sklypo naudojimą grindžia būtinybe turėti įvažą į jam priklausantį sklypą bei buvusio žemės sklypo savininko neapibrėžtu ir privalomąja tvarka neregistruotu sutikimu. Pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytus faktus galima laikyti tik tuomet, kai pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat kai tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktas; 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17 ir 18 punktai; kt.). Pažymi, kad įsiteisėjusioje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 21 d. nutartyje teismas kritiškai vertino ir nesutiko su Institucijos pozicija, kad įvaža įrengta teisėtai gavus buvusio savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimą. Nurodo, kad pagal M. S. nurodomą ir Institucijos pateiktą schemą trinkelių išklotas plotas vienoje pusėje - 4,19 m (prie taško koordinuoto 4), kitoje - 4,27 m (tarp taško 4 ir 5), ilgis 13,06 m (palei sklypo ribą), 12,98 m (tolimesnis), viso plotas - 55,1 kv. m., kad šie matavimai yra nuo faktinės sklypo ribos, o ne nuo tvoros pamato. Liudytojas A. T. nurodė, kokiose vietose, kokiais matmenimis ir atstumais buvo patvirtinta ir įforminta kadastrinėje byloje ir jos planuose įvaža į M. L. sklypą, nurodant, kad įvaža plane pažymėta punktyrais, įvaža - tai naudojamas įvažiavimas, pažymėtos įvažos plotas yra apie 4 metrus, tiksliau 3 m 91 cm, nuo įvažiavimo iki (duomenys neskelbtini) gatvės atstumas 5 m 10 cm, tarp 5 riboženklio ir (duomenys neskelbtini) gatvės pradžios atstumas yra 4 m 35 cm, žvelgiant į planą prie 6 namo kampo nuvažiavimo plotis yra 3 m 65 cm, prie 7 kampo 3 m 77 cm. Teigia, kad M. L. vietoj kadastrinių matavimų byloje esančiame plane patvirtinto įvažos 3 m 91 cm pločio išsiklojo trinkeles 13 m 6 cm pločiu, t. y. beveik 10 metrų platesniame plote nei patvirtinta kadastriniame plane. Trinkelėmis klota aikštelė, kurią naudoja M. L. savo reikmėms įsiterpia ne tik kad beveik 10 m platesnė už faktinę įvažą bet ir įsiterpia į V. M. sklypą daugiau kaip 4 metrus (4,19-4,27). Iš paminėto matyti, kad šiuo atveju negalioja jokios matavimo prietaisų paklaidos pagal Kadastro nuostatus su tariamu 10 ar 30 cm paklaidos galimumu, kai duotuoju atveju M. L. inžinerinis statinys – trinkelėmis klota aikštelė įsiterpia į V. M. sklypą daugiau kaip 4 metrus. Ši situacija aiškiai matosi 2020 m. liepos 21 d. Institucijos žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-54-(14.31.7.8) situacijos schemoje, tą patvirtina ir M. S. paaiškinimai. Nurodo, kad byloje esančiuose kadastriniuose matavimuose fiksuotas 3,91 m įvažiavimo plotis į M. L. asmeninės nuosavybės žemės sklypą atitinka faktiškai reikalingą įvažiavimo įrengimo plotą ir jokiu būdu jam nebuvo būtinybės šį plotą padidinti beveik 10 m - 13,06 m. Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau - Reglamentas) nustato automobilių stovėjimo vietų, visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Reglamento 30 numato, kad projektuojant susisiekimo infrastruktūrą reikia įvertinti transporto priemonių bei eismo dalyvių gabaritus reikalingus jų eismui užtikrinti autobusų 3,95 m , krovininių 3,55 m ir lengvųjų automobilių 2,75 m, todėl net ir autobuso įvažiavimui į M. L. sklypą pakanka 3,95 m, t. y. tokio koks fiksuojamas kadastriniuose dokumentuose, bet ne ploto 13,06 m, kuriuo ir užimtas V. M. asmeninės nuosavybės sklypas.

2.5. Teigia, kad nors žala, kaip būtinasis administracinio nusižengimo požymis ANK 110 straipsnio sudėtyje nenumatytas, tačiau V. M. turimos turtinės teisės ir interesai į asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisti, gretutinio sklypo savininkui M. L. savo poreikiams tenkinti priskiriant dalį V. M. priklausančio žemės sklypo. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-01-21 nutartyje konstatuotų aplinkybių ir netyrė, nevertino nedetalizavo skirtingomis veikomis ir objektais M. L. užimtų, priskirtų ir savo reikmėms naudojamų V. M. priklausančio žemės sklypo dalių. M. L. užimant dalį V. M. priklausančio žemės sklypo, V. M. tiesiogiai neteko dalies savo turto žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). M. L. užimto V. M. žemės sklypo dalies neatlaisvino, jame paklotų trinkelių, betono liejinių neišmontavo, pasodintų medžių į savo sklypą nepersikėlė, o į raginimus atlaisvinti užimtą žemės sklypą nereaguoja, savo veiksmus teisindamas subjektyviais samprotavimais apie su trečiaisiais asmenimis sudarytais, niekur neregistruotais susitarimais, o kitoje civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, suteikiant teisę tik pravažiuoti V. M. sklypu, grindžia savo teise į jam nepriklausantį turtą.

2.6. Atstovas skunde nurodo, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713) 12 punkte numatyta, kad tvoros priskiriamos prie kitos paskirties inžinerinių statinių ir joms reikalavimai pateikiami Antrojo skirsnio 3 lentelės 3.1. punkte „Kiti inžineriniai statiniai“ įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai). Pažymėtina, kad jeigu dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės. Šiuo atveju svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Nurodo, kad M. L. į V. M. nėra kreipęsis ar gavęs leidimą, o tuo labiau įrengęs paviršinio vandens nutekėjimo sistemą. Pažymi, kad tartis su gretimų sklypų savininkais privaloma ir tada, kai neišlaikomi privalomi atstumai nuo tvoros iki sklypo ribos. Jų sutikimai privalomi ne tik statant tvorą ant sklypo ribos, konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą, bet ir statant arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos neišlaikant insoliacijos reikalavimų. Duotoje situacijoje M. L. elgiasi priešingai, jis tiesiog savo poreikiams naudojasi V. M. nuosavybe. V. M. leidimo savo žemės sklype M. L. sodinti bet kokius augalus ir/ar vykdyti bet kokią veiklą nesuteikė. Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės (patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. D1-565 redakcija (suvestinė redakcija nuo 2019­04-25), o taip pat (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės (patvirtintos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T-56, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-281 redakcija (suvestinė redakcija nuo 2020-09-15)) aiškiai nustato kad žemės sklypų savininkai ir valdytojai želdinius privalo tvarkyti nepažeisdami kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų, yra nustatytas minimalus atstumas iki kaimyninio sklypo ribos, tačiau joks teisės aktas nesuteikia niekam, tame tarpe ir M. L. V. M. priklausančiu sklypu naudotis savo reikmėms jame sodinti medžius ar vykdyti kitokią veiklą.

2.7. Atstovas skunde teigia, kad iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad M. L. veikla – aiškiai žinant apie gretutinio žemės sklypo ribas ir jo užėmimą, jo neatlaisvinant nuo pastatytų statinių, supiltų žemių sankasos, pasodintų pušų plotų, yra tęstinis veikimas tiesioginės tyčios forma (ANK 8 straipsnio 2 dalis) ir atitinka ANK 110 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, o taip pat ir ANK 281 ir 518 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų sudėtį.

2.8. Atstovas skunde nurodo, kad V. M. žemės sklypą įsigijo be jokių apribojimų, jame juridinių faktų apie sutartis ir ar įsipareigojimus tretiesiems asmenims nebuvo registruota, taip pat nėra ir nebuvo registruota jokių statinių, kurių egzistavimą klaidinančiai nurodo M. L. ir Institucija. M. L. teikiama gynybinė pozicija, kad jam teisę į V. M. žemės sklypą suteikia kitoje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl pravažiavimo ar 2014 m. gegužės 27 d. sutikimas, aiškiai prieštarauja bylos medžiagai ir neatitinka tikrovės. Visų pirma M. L. įsigijo aiškiai apibrėžtą žemės sklypą, kuris neapima dabartinės V. M. nuosavybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) M. L. nepardavė ar kitaip neperleido, o šį sklypą 2010 m. sausio 7 d. pardavė kitai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (7.8. punktas) žemės sklypas unikalus numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2016 m. liepos 25 d. buvo areštuotas ir tai puikiai buvo žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl 2014 m. gegužės 27 d. sutikimas negalėjo apimti minimo žemės sklypo, ką ir patvirtina, kad tame susitarime žemės sklypas unikalus numeris (duomenys neskelbtini) neįvardijamas. Pažymi, kad 2014 m. gegužės 27 d. sutikime taip pat nėra kalbama apie leidimą statyti tvoras, jų pamatus, kloti trinkeles, betono liejinius, sodinti medžius. Kadastro žemėlapiuose atvaizduojamas (duomenys neskelbtini) aiškiai parodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nepatenka nei į M. L. žemės sklypą, nei į V. M. žemės sklypą, kurių ribos aiškiai apibrėžtos, o būtent (duomenys neskelbtini) gatvė praeina greta tiek M. L., tiek ir V. M. žemės sklypų. Teigia, kad paminėtos aplinkybės ir dokumentai parodo, kad M. L., aiškiai žinodamas ir suprasdamas savo nuosavybės ribas ir neturėdamas teisių į V. M. nuosavybę, kurių jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai nesuteikė, ją naudojo ir siekia naudoti savo reikmėms, vykdydamas tęstinį teisės pažeidimą.

2.9. Atstovas skunde nesutinka su teismo išvada, kad nustatytas gretutinio sklypo savininko M. L. statinių įsiterpimas į V. M. žemės sklypą neviršija Kadastro nuostatų nustatytos ribos. Teigia, kad 2020 m. liepos 21 d. Institucija, kaip kompetentinga valstybinė institucija vykdydama savo funkcijas, žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 31ŽN-54-(14.31.7.8) konstatavo, kad „<...> įrengiant tvorą (pamatus) juosiančius žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarp schemoje pažymėtų taškų 4-5) užimamas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 0,0002 ha, įvažos (pažymėtos c) užimamas plotas 0,0055 ha <...>“, o akto 3 fotofiksacijoje užfiksuoja, kad be įrengto tvoros pamato, V. M. žemės sklype yra paklotos trinkelės, betono klojiniai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punktas numato, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Jeigu kadastro žemėlapyje žymimos žemės sklypo ribos, nustatytos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, neleistinu dydžiu nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje gretimo žemės sklypo ribomis, nustatytomis ne valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje žymimos Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje laikantis kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 (Žin., 2006, Nr. 8-311). Atkreipia dėmesį į tai, kad, jei M. L. įrengiant tvorą (pamatus) juosiančius asmeninį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) užimant V. M. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotą - 0,0002 ha, pamato įsiterpimas siekia tik 0,17 m, tai patikrinimo akto 3 fotofiksacijoje užfiksuota, kad jau už tų 0,17 m įrengto tvoros pamato, V. M. žemės sklype yra paklotos trinkelės, betono klojiniai, pasodinti medžiai, šį plotą plane žymint raide C ir nurodant, kad įsiterpimas į V. M. žemės sklypą sudaro 0,0055 ha plotą, taigi esantį jau už minėto 0,17 m įsiterpusio tvoros pamato, kas aiškiai suprantama, kad tai yra žymiai didesnis atstumas, nei galimos paklaidos. Taip pat teigia, kad M. L. atliktas Žemės naudojimosi tvarkos pažeidimas lig šiol nepašalintas, V. M. priklausanti užimta ir naudojama žemė neatlaisvinta. M. L. į V. M. raginimus atlaisvinti užimtą ir naudojamą žemę nuo statinių, želdinių, kietosios dangos klojinių įvažoje ir aikštelėje, nereaguoja, M. L. nesiėmė jokių veiksmų pats pašalinti Institucijos nustatytą pažeidimą ir po šiai dienai vykdo administracinį nusižengimą, neteisėtai priskirdamas sau ir naudodamasis V. M. nuosavybe savo reikmėms. Be to, M. L. vykdomas teisės pažeidimas yra (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijoje, taigi ir Kadastro nuostatos taikytinos miesto teritorijai.

Žemesnės instancijos teismas

2.10. Teigia, kad skunde aptartos aplinkybės įrodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai tyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai juos vertino ir nesujungė į vientisą įrodymų vertinimo grandinę, dėl to padarė klaidingas, nepagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, neperduodamas administracinio nusižengimo bylos Institucijai nagrinėti iš naujo ir ištaisyti padarytas materialiosios ir procesinės teisės klaidas, o tuo pačiu ir perduodant medžiagą kompetentingoms institucijoms, ėmęsis bylą nagrinėti iš esmės nebuvo aktyvus tiriant įrodymus ir nustatant administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimui svarbias aplinkybes, susijusias su betono klojinių ir trinkelių išklojimo, tvoros pastatymo teisėtumu, todėl teismas pažeidė ANK 563, 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, teisingo proceso ir proporcingumo principus, neištyrė visų aplinkybių, neišsamiai tyrė byloje esančius įrodymus, netinkamai juos vertino ir nesujungė į vientisą įrodymų vertinimo grandinę, dėl to padarė klaidingas, nepagrįstas išvadas.

Atsiliepimas

3. Institucija atsiliepimu į V. M. atstovo apeliacinį skundą prašo V. M. atstovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, teismo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neteisėti, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, patikrino nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, kaip numatyta ANK 641 straipsnyje, pagrįstai sprendė, kad Institucijos nutarimas yra priimtas nenustačius M. L. veiksmuose tiesioginės tyčios, todėl teismo nutartis yra pagrįsta, teisėta ir atitinka formuojamą teismų praktiką.

4. Atsiliepime į V. M. atstovo adv. E. Storpirščio apeliacinį skundą administracinėn atsakomybė traukiamas M. L. teigia, kad jo veiksmuose nėra tyčios užimant gretutinį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes V. M. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra kitos paskirties - susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo, kad tarp V. M. ir gretimų žemės sklypų savininkų kilęs ginčas dėl sklypo - kelio - naudojimo jau išspręstas teisme (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-9-1028/2022, įsiteisėjo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-9-856/2023) ir konstatuota, kad turi būti nustatytas kelio servitutas, kuriame jokia kita veikla kaip tik gatvių ar kitų inžinerinių komunikacijų statyba negalima, taip pat pažymėta, kad V. M., kaip ginčo sklypų savininkui ir naudotojui nėra jokių galimybių kažkaip protingai naudoti ginčo sklypus, nes kelias tai inžinerinis statinys, skirtas transporto ir pėsčiųjų eismui. Be to, V. M. už kelio servitutą yra sumokėta teismo priteista kompensacija. Taip pat Institucija, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę 2020 m. liepos 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 31ŽN-54-(14.31.7.8) konstatavo, kad įrengiant tvorą (pamatus) juosiančius žemės sklypą unikalus Nr. 4400-1801-3926 (tarp schemoje pažymėtų taškų 4-5) užimamas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 4400-1801-5475, plotas - 0,0002 ha, įvažos (pažymėtos c) užimamas plotas 0,0055ha. Pastebi, kad ginčo objektu tapusi tvora į žemės sklypą, įsirėžusi iki 17 cm, kiti pažeidimai siejami su ribos posūkio tašku (riboženkliais). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punktas numato, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Pastebi, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo besiribojantys žemės sklypai buvo (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad leidžiama paklaida sudaro 30 cm. Šiuo atveju V. M. nurodomas ginčo objektu tapusios tvoros tariamas įsiterpimas (iki 17 cm) į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bet kuriuo atveju neviršija leidžiamos maksimalios paklaidos. Svarbu ir tai, kad jis, prieš statant tvorą savo žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (tuometinio sklypo savininko) sutikimą 2014 m. gegužės 27 d., o gerinant (duomenys neskelbtini) g. būklę, atlikti darbai (išklotos trinkelės, pasodinti medeliai ir pan.) buvo gavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuometinio sklypo savininko sutikimą 2014 m. gegužės 27 d. Taigi, visi šie darbai buvo padaryti 2014-2016 metais, t. y. dar iki V. M. įsigyjant žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6.1. Apeliaciniu skundu V. M. atstovas nesutinka nei su Institucijos nutarimu nutraukti M. L. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną, nei su apylinkės teismo nutartimi, kuria Institucijos nutarimas paliktas galioti. Taigi, apeliantas skunde nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

6.2. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad teismas (ne teismo tvarka bylą nagrinėjantis pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės nusižengimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. Nukentėjusiajam ar jo atstovui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

7. Iš apeliacinio skundo matyti, kad apeliantas prašo M. L. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, nes jis savavališkai užėmė ir naudojasi V. M. priklausančio žemės sklypo dalimi.

7.1. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Straipsnyje nurodytos normos yra blanketinės. Asmuo padarydamas administracinį nusižengimą nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, t. y. šiuo konkrečiu atveju 21 straipsnio 7 punkte reglamentuotų normų. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismų praktikoje savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias, jį užpilant žemėmis, atribojant akmenimis, ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012). Aiškindamas užėmimo sąvoką ANK 110 straipsnio prasme Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Taigi, šio administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio l dalį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 2AT-21-489/2021).

7.2. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs V. M. atstovo advokato E. Storpirščio skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje apylinkės teismo padaryta išvada, kad M. L. veikoje nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymių.

8. Byloje neginčytinai nustatyta, kad M. L. tvora užima 0,0002 ha, o įvaža į M. L. žemės sklypą – 0,0055 ha, iš viso 0,0057 ha V. M. priklausančio žemės ploto. Tai patvirtina: 2020 m. liepos 21 d. Institucijos žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 31ŽN-54-(14.31.78), kuriame užfiksuota, jog 2020 m. liepos 16 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą nustatyta, kad įrengiant tvorą ir įvažiavimą į M. L. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nesilaikyta žemės sklypo ribos, užimtas ir naudojamas besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0057 ha žemės plotas, kurio savininkas nebuvo perdavęs, išnuomojęs ar kitu būdu leidęs M. L. naudotis; V. M. ir jo atstovo advokato, M. L. paaiškinimai, liudytojų M. S. ir A. T. paaiškinimai. Tai yra, faktas, kad M. L. priklausančios tvoros pamato dalis ir įrengta įvaža yra gretimame V. M. priklausančiame privataus žemės sklype, tačiau esminė aplinkybė, kurią reikėjo nustatyti ir kurią nustatė tiek Institucijos specialistai, tiek ir apylinkės teismas yra, ar padarytas administracinis nusižengimas ir ar M. L. veiksmuose yra tyčia.

8.1. Taip pat byloje nustatyta, kad M. L. nuosavybės teise priklausantis 0,1140 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)), kurio paskirtis kita, naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-17 įsakymu Nr. A-1427 patvirtinto detaliojo pagrindu, viešame registre registruotas pagal 2012-10-17 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkų parengtą žemės sklypo planą. Be to, iš M. L. pateiktų rašytinių duomenų (2014-05-27 ir 2014-05-21 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus sutikimų, fotonuotraukų) matyti, kad M. L. tvorą, juosiančią jo žemės sklypą ir įvažiavimą į savo žemės sklypą įsirengė dar iki V. M. įgyjant nuosavybės teisę į žemės sklypą (įgijo 2016 m. lapkričio 25 d. varžytinių būdu). Iš M. L. pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimų matyti, kad buvęs žemės sklypo, kurį 2016 m. lapkričio 25 d. varžytinių būdu įsigijo V. M., savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė teisę M. L. ir kitiems (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų savininkams: 1) įsirengti įvažiavimus iš (duomenys neskelbtini) gatvės į savo sklypus; 2) tvarkyti kelio pakraštes (sodinant veją, dekoratyvinius augalus įrengiant gatvės bortelius ar kitaip prižiūrint (duomenys neskelbtini) gatvės aplinką); 3) tvarkyti (duomenys neskelbtini) gatvės kelio pagrindą. M. L. 2014 m. pastatė ant savo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribos tvorą, kuri vietomis iki 17 centimetrų pločio pamato konstrukcijų (ir tvoros stulpų) dalis (tvoros pamato konstrukcijų plotas 2 kv. m kerta ribą) kerta ribą ir patenka į V. M. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), turėdamas buvusio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-05-21 rašytinį sutikimą „statyti tvoros pamatą, bei pačią tvorą ant besiribojančių sklypų ribos“. Nustatyta, kad dėl išvardintų objektų įrengimo (duomenys neskelbtini) gatvei priskirtame žemės sklype metu tuometinis gatvės žemės sklypo savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nelaikė savęs nukentėjusiu asmeniu, M. L. veiksmų neskundė ir neginčijo, suprato, kad vienintelis būdas iš M. L. sklypo patekti į kitas teritorijas yra gatvė (šiuo atveju privati) (liudytojo G. A. parodymai, nurodyti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1-1007/2022 (teisminio proceso Nr. 4-70-3-00178-2021-5).

8.2. Iki 2021 m. rugsėjo 7 d. tiek M. L., tiek ir V. M. žemės sklypai priklausė (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijai priskiriant (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei, tai pagal ANK 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, vadovaujamasi tais norminiais teisės aktais, kurie galiojo veikos padarymo metu. Tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punktas numatė, kad, kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Atsižvelgiant į tai, kad M. L., kaip ir V. M. žemės sklypai iki 2021 m. rugsėjo 7 d. nepriklausė (duomenys neskelbtini) miesto teritorijai, M. L. tvorą, juosiančią jo žemės sklypą, įsirengė dar iki 2016 m. lapkričio 25 d. bei turėdamas ankstesnio žemės sklypo savininko sutikimą statyti tvoros pamatą bei pačią tvorą ant besiribojančių sklypų ribos, daroma išvada, kad nustatytas M. L. įrengtos tvoros įsiterpimas 17 cm į V. M. žemės sklypą 17 cm, yra leistinas ir toks įsiterpimas nėra vertinamas kaip pažeidimas ANK 110 straipsnio prasme. Šią aplinkybę patvirtino ir parodymus teisme davusi Institucijos atstovė D. A., nurodydama, kad nustatyta aplinkybė, jog tvora įsiterpia į kito asmens sklypą iki 17 cm., negali būti vertinama, kaip pažeidimas ir už jį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn.

8.3. Taip pat byloje nustatyta, kad M. L. įsirengė įvažiavimą į savo žemės sklypą, kuris užima 0,0055 ha gretimo V. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. M. jokio leidimo ar sutikimo įsirengti įvažiavimą M. L. nedavė. Nors V. M. leidimo M. L. įsirengti įvažiavimą taip užimant dalį gretimo žemės sklypo nedavė, tačiau iš M. L. pateiktų duomenų (fotonuotraukų), liudytojo A. T. parodymų matyti, kad įvažiavimą M. L. įsirengė dar iki V. M. 2016 m. lapkričio 25 d. įsigijo gretimą žemės sklypą. Be to, M. L. pateikė ankstesnio žemės sklypo savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pasirašytą 2014-05-27 sutikimą, kuriuo leidžiama (duomenys neskelbtini) gatvės žemės sklypų savininkams įsirengti įvažiavimus iš (duomenys neskelbtini) gatvės į savo sklypus, tvarkyti kelio pakraštes (sodinant veją, dekoratyvinius augalus, įrengiant gatvės bortelius ar kitaip prižiūrint (duomenys neskelbtini) gatvės aplinką), tvarkyti (duomenys neskelbtini) gatvės kelio pagrindą.

8.4. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 2 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 8 punktą trinkelių danga ir tvora yra nesudėtingi inžineriniai statiniai, kurių statybą reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatos. Pažymėtina, kad įvažiavimas (įvažiavimo dangos įrengimas) yra kiekvienos gatvės (susisiekimo komunikacijos) sudėtinis elementas. Pagal nuo 2014-01-01 galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai yra statybą leidžiantis dokumentas, o pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalį šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu asmenys, iš kurių iki statybos pradžios buvo privaloma gauti rašytinius sutikimus dėl statybos, per vienus metus nuo statybos pradžios dėl statinio statybos statytojui, statinio savininkui ar viešojo administravimo subjektams nepateikė savo rašytinių pretenzijų, skundų, pranešimų dėl statinio statybos.

8.5. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą bei į tai, kad M. L. įvažiavimą įsirengė turėdamas ankstesnio žemės sklypo savininko – UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytinį sutikimą dėl įvažiavimo įsirengimo, pretenzijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ per įstatymo nustatytą terminą M. L. nepareiškė, daroma išvada, kad trinkelių dangos įrengimas žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka tuometinio žemės sklypo savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-05-27 sutikimo 1 ir 3 punktuose nurodytų veiksmų leidimą, dekoratyvinių augalų sodinimas atitinka 2014-05-27 sutikimo 2 punkte nurodytą leidimą, todėl nelaikoma, kad M. L. savavališkai užėmė gretimo žemės sklypo, kuris šiuo metu priklauso V. M., dalį. Tai, kad 2016-11-25 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-16-41-42166 pagrindu pasikeitė žemės sklypo savininkai ir šiuo metu žemės sklypo savininku yra V. M., nėra pagrindo konstatuoti savavališko privačios žemės užėmimo fakto, nes M. L. įvažiavimą įsirengė ir dekoratyvinius augalus pasodino dar iki V. M. įsigyjant žemės sklypą. Tai, kad V. M. nedavė jokių leidimų, šioje konkrečioje byloje neturi teisinės reikšmės, kadangi visi būtini ir reikalingi leidimai, 2014-2016 m. atliktiems darbams, buvo gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip teisėto savininko. Pažymėtina, kad V. M. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininku tapo tik 2016-12-08. Taip pat pažymėtina ir tai, kad V. M. 2016-12-08 įsigyto žemės sklypo paskirtis - Kita, t. y. skirtas asmenų patekimui į jiems nuosavybes teise priklausančius žemės sklypus, ir pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės patvirtintą detalųjį planą, skirtą formuoti gatvei.

9. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog M. L. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties požymių kadangi buvo atliekami kadastriniai matavimai, pagal kuriuos buvo įrengta tvora, o be to, tuo metu buvęs gretimo sklypo žemės savininkas davė leidimą statytis tvorą, įsirengti įvažiavimą ir dėl to jokių pretenzijų neturėjo. Taigi, M. L. sudėdamas trinkeles ant įvažos į jam nuosavybes teise priklausantį žemės sklypą, pasodindamas dekoratyvinius augalus ant šiuo metu V. M. priklausančio žemės sklypo, atliko teisėtai, todėl jo veiksmuose nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo objektyviosios pusės požymio savavališkumo.

10. Skunde V. M. atstovas teigia, kad M. L. veiksmai yra trunkamojo pobūdžio, nes iki šiol M. L. nepašalino įvažiavimo, tvoros, dekoratyvinių augalų, dėl to yra pažeidžiamos V. M. teisės.

10.1. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nei Institucijai, nei apylinkės teismui, nei apygardos teismui nenustačius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties – tyčios M. L. veiksmuose, negali būti vertinamas ir pažeidimo trunkamasis pobūdis. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo galimas padarymas ir jo vertinimas, o ne savavališkai užimtos žemės atlaisvinimo klausimas. Dėl to skundo argumentai, susiję su tuo, kad M. L. neatlaisvina užimtos V. M. žemės sklypo dalies, nenagrinėjami.

10.2. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui (nutartys Nr. N62-925/2010, N575-25-08). Iš bylos matyti, kad Šiaulių apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-9-1028/2022 jau išspręstas ginčas tarp V. M. ir gretimų žemės sklypų savininkų dėl V. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimosi kaip kelio servitutu (Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. liepos 7 d. sprendimas c/b Nr. e2-9-1028/2022, pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartimi c/b Nr. e2A-9-856/2023). Pagal šį teismo sprendimą V. M. yra nustatyta kompensacija už gretimų žemės sklypų savininkų naudojimąsi kelio servitutu.

11. Remiantis tuo kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tiek Institucija priimdama skundžiamą nutarimą, tiek ir pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad M. L. veikoje nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių, todėl pagrįstai jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena pradėta pagal V. M. skundą-prašymą nutraukta ANK 591 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu. Dėl to keisti skundžiamus sprendimus V. M. atstovo advokato E. Storpirščio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. nutartį nepakeistą ir V. M. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vidmantas Mylė