Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

1.5. Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjo V. M. atstovas advokatas E. Storpirštis skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus prašydamas panaikinti Institucijos 2020-10-12 nutarimą ir Institucijai perduoti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, iš Institucijos priteisti V. M. naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

1.7. Nesutikdamas su šia teismo nutartimi pareiškėjo V. M. atstovas advokatas E. Storpirštis apeliaciniu skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydamas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartį ir priimti naują nutarimą – administracinio nusižengimo bylą gražinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

1.12. Nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu pareiškėjo V. M. atstovas adv. E. Storpirštis pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams prašydamas V. M. pripažinti nukentėjusiuoju, panaikinti Institucijos 2022 m. liepos 22 d. nutarimą ir perduoti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą Institucijai arba panaikinti Institucijos 2022 m. liepos 22 d. nutarimą ir M. L. paskirti administracinę nuobaudą, remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą.

2. Šiaulių apygardos teismui pateiktu skundu V. M. atstovas advokatas Egidijus Storpirštis prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 27 d. nutartį ir priimti naują nutarimą - paskirti M. L. administracinę nuobaudą, remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą, arba administracinio nusižengimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

2.1. Teigia, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, kadangi teismas pažeidė ANK 563, 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, pažeidė teisingo proceso ir proporcingumo principus, neištyrė visų aplinkybių ir neįvertino faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų.

2.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, jog M. L. darbai įsirengiant įvažą atlikti atsižvelgus į detalųjį planą, yra nepagrįsti, nes byloje rašytinio įrodymo, kaip „detalusis planas“ nėra, todėl ir nėra galimybės identifikuoti, kokiu konkrečiu dokumentu, pagal jo sudarymo datą, numerį, konkrečius rašytinius, scheminius ir/ar planinius duomenis pirmosios instancijos teismas vertino M. L. veiką. Pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl savavališko privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimo svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau, juk savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimas būtų galimas nebūtinai asmeniškai atliekant užėmimo veiksmus. Svarbu nustatyti, kad toks veiksmas atliktas, nepriklausomai nuo to, ar veikiant tiesiogiai, ar per kitus asmenis, atliekant intervenciją į privačios nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius. Neturi jokios teisinės reikšmės, kokio dydžio žemės plotas buvo užimtas. Aktuali tik užėmimo aplinkybė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N556-1212/2008). Žemės užėmimo faktas yra žemės priskyrimas savo poreikiams tenkinti (2012 m. birželio 8 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-432-317/2012). Atkreipia dėmesį į tai, kad V. M. į Instituciją kreipėsi asmeniškai ir aiškiai nurodydamas jo pažeistų teisių pobūdį ir apimtį, todėl atsižvelgiant į paminėtą teismo nurodomas motyvas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta.

2.3. Taip pat pareiškėjo atstovas skunde nesutinka su teismo motyvais, kad M. L. atlikdamas veiksmus – sudėdamas trinkeles ant įvažos, pasodindamas dekoratyvinius augalus – turėjo visus leidimus ir juos atliko, kadangi žemės sklypas (duomenys neskelbtini), (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame įsiterpia M. L. priklausančio gretutinio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvoros pamatas, M. L. naudojamas įvažiavimas, kietų dangų (trinkelių) aikštelė, M. L. pasodinti dekoratyviniai želdiniai, asmeninės nuosavybės teise priklauso V. M.. Pažymi, kad V. M. nėra davęs gretutinio sklypo savininkui M. L. leidimo ar sutikimo naudotis jam priklausančiu žemės sklypu, jokie juridiniai faktai, sutartys ar susitarimai su gretutinių sklypų savininkais V. M. priklausančio žemės sklypo nuosavybės dokumentuose jo įsigijimo dieną ir šiai dienai nėra registruoti. Teigia, kad M. L. atliktas Žemės naudojimosi tvarkos pažeidimas lig šiol nepašalintas, V. M. priklausanti užimta ir naudojama žemė neatlaisvinta, M. L. į V. M. raginimus atlaisvinti užimtą ir naudojamą žemę nuo statinių, želdinių, kietosios dangos klojinių įvažoje ir aikštelėje, nereaguoja ir po šiai dienai vykdo administracinį nusižengimą, neteisėtai priskirdamas sau ir naudodamasis V. M. nuosavybe savo reikmėms, todėl tokie M. L. veiksmai turi būti kvalifikuoti kaip tęstinis administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

2.4. Atstovas skunde nesutinka su teismo išvada, kad M. L. veiksmuose nėra savivaliavimo, nes M. L. turėjo visus leidimus. Nurodo, kad M. L. aplinkybes, kad gretutinis žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso V. M. pripažįsta, tačiau šio žemės sklypo naudojimą grindžia būtinybe turėti įvažą į jam priklausantį sklypą bei buvusio žemės sklypo savininko neapibrėžtu ir privalomąja tvarka neregistruotu sutikimu. Pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais kitoje byloje nustatytus faktus galima laikyti tik tuomet, kai pirmesnėje byloje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat kai tie patys faktai yra įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017 18 punktas; 2017 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017 17 ir 18 punktai; kt.). Pažymi, kad įsiteisėjusioje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 21 d. nutartyje teismas kritiškai vertino ir nesutiko su Institucijos pozicija, kad įvaža įrengta teisėtai gavus buvusio savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutikimą. Nurodo, kad pagal M. S. nurodomą ir Institucijos pateiktą schemą trinkelių išklotas plotas vienoje pusėje - 4,19 m (prie taško koordinuoto 4), kitoje - 4,27 m (tarp taško 4 ir 5), ilgis 13,06 m (palei sklypo ribą), 12,98 m (tolimesnis), viso plotas - 55,1 kv. m., kad šie matavimai yra nuo faktinės sklypo ribos, o ne nuo tvoros pamato. Liudytojas A. T. nurodė, kokiose vietose, kokiais matmenimis ir atstumais buvo patvirtinta ir įforminta kadastrinėje byloje ir jos planuose įvaža į M. L. sklypą, nurodant, kad įvaža plane pažymėta punktyrais, įvaža - tai naudojamas įvažiavimas, pažymėtos įvažos plotas yra apie 4 metrus, tiksliau 3 m 91 cm, nuo įvažiavimo iki (duomenys neskelbtini) gatvės atstumas 5 m 10 cm, tarp 5 riboženklio ir (duomenys neskelbtini) gatvės pradžios atstumas yra 4 m 35 cm, žvelgiant į planą prie 6 namo kampo nuvažiavimo plotis yra 3 m 65 cm, prie 7 kampo 3 m 77 cm. Teigia, kad M. L. vietoj kadastrinių matavimų byloje esančiame plane patvirtinto įvažos 3 m 91 cm pločio išsiklojo trinkeles 13 m 6 cm pločiu, t. y. beveik 10 metrų platesniame plote nei patvirtinta kadastriniame plane. Trinkelėmis klota aikštelė, kurią naudoja M. L. savo reikmėms įsiterpia ne tik kad beveik 10 m platesnė už faktinę įvažą bet ir įsiterpia į V. M. sklypą daugiau kaip 4 metrus (4,19-4,27). Iš paminėto matyti, kad šiuo atveju negalioja jokios matavimo prietaisų paklaidos pagal Kadastro nuostatus su tariamu 10 ar 30 cm paklaidos galimumu, kai duotuoju atveju M. L. inžinerinis statinys – trinkelėmis klota aikštelė įsiterpia į V. M. sklypą daugiau kaip 4 metrus. Ši situacija aiškiai matosi 2020 m. liepos 21 d. Institucijos žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-54-(14.31.7.8) situacijos schemoje, tą patvirtina ir M. S. paaiškinimai. Nurodo, kad byloje esančiuose kadastriniuose matavimuose fiksuotas 3,91 m įvažiavimo plotis į M. L. asmeninės nuosavybės žemės sklypą atitinka faktiškai reikalingą įvažiavimo įrengimo plotą ir jokiu būdu jam nebuvo būtinybės šį plotą padidinti beveik 10 m - 13,06 m. Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau - Reglamentas) nustato automobilių stovėjimo vietų, visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Reglamento 30 numato, kad projektuojant susisiekimo infrastruktūrą reikia įvertinti transporto priemonių bei eismo dalyvių gabaritus reikalingus jų eismui užtikrinti autobusų 3,95 m , krovininių 3,55 m ir lengvųjų automobilių 2,75 m, todėl net ir autobuso įvažiavimui į M. L. sklypą pakanka 3,95 m, t. y. tokio koks fiksuojamas kadastriniuose dokumentuose, bet ne ploto 13,06 m, kuriuo ir užimtas V. M. asmeninės nuosavybės sklypas.

2.5. Teigia, kad nors žala, kaip būtinasis administracinio nusižengimo požymis ANK 110 straipsnio sudėtyje nenumatytas, tačiau V. M. turimos turtinės teisės ir interesai į asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisti, gretutinio sklypo savininkui M. L. savo poreikiams tenkinti priskiriant dalį V. M. priklausančio žemės sklypo. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-01-21 nutartyje konstatuotų aplinkybių ir netyrė, nevertino nedetalizavo skirtingomis veikomis ir objektais M. L. užimtų, priskirtų ir savo reikmėms naudojamų V. M. priklausančio žemės sklypo dalių. M. L. užimant dalį V. M. priklausančio žemės sklypo, V. M. tiesiogiai neteko dalies savo turto žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). M. L. užimto V. M. žemės sklypo dalies neatlaisvino, jame paklotų trinkelių, betono liejinių neišmontavo, pasodintų medžių į savo sklypą nepersikėlė, o į raginimus atlaisvinti užimtą žemės sklypą nereaguoja, savo veiksmus teisindamas subjektyviais samprotavimais apie su trečiaisiais asmenimis sudarytais, niekur neregistruotais susitarimais, o kitoje civilinėje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, suteikiant teisę tik pravažiuoti V. M. sklypu, grindžia savo teise į jam nepriklausantį turtą.

2.6. Atstovas skunde nurodo, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713) 12 punkte numatyta, kad tvoros priskiriamos prie kitos paskirties inžinerinių statinių ir joms reikalavimai pateikiami Antrojo skirsnio 3 lentelės 3.1. punkte „Kiti inžineriniai statiniai“ įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai). Pažymėtina, kad jeigu dėl cokolinės dalies įrengimo atsiranda didesnis kaip 0,2 m aukščių skirtumas tarp žemės paviršių, laikoma, kad tvora įrengiama ant atraminės sienutės. Šiuo atveju svarbu tai, kad tvoros su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti. Nurodo, kad M. L. į V. M. nėra kreipęsis ar gavęs leidimą, o tuo labiau įrengęs paviršinio vandens nutekėjimo sistemą. Pažymi, kad tartis su gretimų sklypų savininkais privaloma ir tada, kai neišlaikomi privalomi atstumai nuo tvoros iki sklypo ribos. Jų sutikimai privalomi ne tik statant tvorą ant sklypo ribos, konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą, bet ir statant arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos neišlaikant insoliacijos reikalavimų. Duotoje situacijoje M. L. elgiasi priešingai, jis tiesiog savo poreikiams naudojasi V. M. nuosavybe. V. M. leidimo savo žemės sklype M. L. sodinti bet kokius augalus ir/ar vykdyti bet kokią veiklą nesuteikė. Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės (patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-717 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymo Nr. D1-565 redakcija (suvestinė redakcija nuo 2019­04-25), o taip pat (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklės (patvirtintos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. T-56, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. T-281 redakcija (suvestinė redakcija nuo 2020-09-15)) aiškiai nustato kad žemės sklypų savininkai ir valdytojai želdinius privalo tvarkyti nepažeisdami kaimyninių žemės sklypų ir namų valdų savininkų, valdytojų ar naudotojų interesų, yra nustatytas minimalus atstumas iki kaimyninio sklypo ribos, tačiau joks teisės aktas nesuteikia niekam, tame tarpe ir M. L. V. M. priklausančiu sklypu naudotis savo reikmėms jame sodinti medžius ar vykdyti kitokią veiklą.

2.7. Atstovas skunde teigia, kad iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad M. L. veikla – aiškiai žinant apie gretutinio žemės sklypo ribas ir jo užėmimą, jo neatlaisvinant nuo pastatytų statinių, supiltų žemių sankasos, pasodintų pušų plotų, yra tęstinis veikimas tiesioginės tyčios forma (ANK 8 straipsnio 2 dalis) ir atitinka ANK 110 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, o taip pat ir ANK 281 ir 518 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų sudėtį.

2.8. Atstovas skunde nurodo, kad V. M. žemės sklypą įsigijo be jokių apribojimų, jame juridinių faktų apie sutartis ir ar įsipareigojimus tretiesiems asmenims nebuvo registruota, taip pat nėra ir nebuvo registruota jokių statinių, kurių egzistavimą klaidinančiai nurodo M. L. ir Institucija. M. L. teikiama gynybinė pozicija, kad jam teisę į V. M. žemės sklypą suteikia kitoje civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl pravažiavimo ar 2014 m. gegužės 27 d. sutikimas, aiškiai prieštarauja bylos medžiagai ir neatitinka tikrovės. Visų pirma M. L. įsigijo aiškiai apibrėžtą žemės sklypą, kuris neapima dabartinės V. M. nuosavybės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) M. L. nepardavė ar kitaip neperleido, o šį sklypą 2010 m. sausio 7 d. pardavė kitai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nekilnojamojo turto registro duomenimis (7.8. punktas) žemės sklypas unikalus numeris (duomenys neskelbtini) nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2016 m. liepos 25 d. buvo areštuotas ir tai puikiai buvo žinoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl 2014 m. gegužės 27 d. sutikimas negalėjo apimti minimo žemės sklypo, ką ir patvirtina, kad tame susitarime žemės sklypas unikalus numeris (duomenys neskelbtini) neįvardijamas. Pažymi, kad 2014 m. gegužės 27 d. sutikime taip pat nėra kalbama apie leidimą statyti tvoras, jų pamatus, kloti trinkeles, betono liejinius, sodinti medžius. Kadastro žemėlapiuose atvaizduojamas (duomenys neskelbtini) aiškiai parodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė nepatenka nei į M. L. žemės sklypą, nei į V. M. žemės sklypą, kurių ribos aiškiai apibrėžtos, o būtent (duomenys neskelbtini) gatvė praeina greta tiek M. L., tiek ir V. M. žemės sklypų. Teigia, kad paminėtos aplinkybės ir dokumentai parodo, kad M. L., aiškiai žinodamas ir suprasdamas savo nuosavybės ribas ir neturėdamas teisių į V. M. nuosavybę, kurių jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai nesuteikė, ją naudojo ir siekia naudoti savo reikmėms, vykdydamas tęstinį teisės pažeidimą.

2.9. Atstovas skunde nesutinka su teismo išvada, kad nustatytas gretutinio sklypo savininko M. L. statinių įsiterpimas į V. M. žemės sklypą neviršija Kadastro nuostatų nustatytos ribos. Teigia, kad 2020 m. liepos 21 d. Institucija, kaip kompetentinga valstybinė institucija vykdydama savo funkcijas, žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 31ŽN-54-(14.31.7.8) konstatavo, kad „<...> įrengiant tvorą (pamatus) juosiančius žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarp schemoje pažymėtų taškų 4-5) užimamas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 0,0002 ha, įvažos (pažymėtos c) užimamas plotas 0,0055 ha <...>“, o akto 3 fotofiksacijoje užfiksuoja, kad be įrengto tvoros pamato, V. M. žemės sklype yra paklotos trinkelės, betono klojiniai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punktas numato, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Jeigu kadastro žemėlapyje žymimos žemės sklypo ribos, nustatytos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, neleistinu dydžiu nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje gretimo žemės sklypo ribomis, nustatytomis ne valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje žymimos Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje laikantis kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 (Žin., 2006, Nr. 8-311). Atkreipia dėmesį į tai, kad, jei M. L. įrengiant tvorą (pamatus) juosiančius asmeninį žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) užimant V. M. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotą - 0,0002 ha, pamato įsiterpimas siekia tik 0,17 m, tai patikrinimo akto 3 fotofiksacijoje užfiksuota, kad jau už tų 0,17 m įrengto tvoros pamato, V. M. žemės sklype yra paklotos trinkelės, betono klojiniai, pasodinti medžiai, šį plotą plane žymint raide C ir nurodant, kad įsiterpimas į V. M. žemės sklypą sudaro 0,0055 ha plotą, taigi esantį jau už minėto 0,17 m įsiterpusio tvoros pamato, kas aiškiai suprantama, kad tai yra žymiai didesnis atstumas, nei galimos paklaidos. Taip pat teigia, kad M. L. atliktas Žemės naudojimosi tvarkos pažeidimas lig šiol nepašalintas, V. M. priklausanti užimta ir naudojama žemė neatlaisvinta. M. L. į V. M. raginimus atlaisvinti užimtą ir naudojamą žemę nuo statinių, želdinių, kietosios dangos klojinių įvažoje ir aikštelėje, nereaguoja, M. L. nesiėmė jokių veiksmų pats pašalinti Institucijos nustatytą pažeidimą ir po šiai dienai vykdo administracinį nusižengimą, neteisėtai priskirdamas sau ir naudodamasis V. M. nuosavybe savo reikmėms. Be to, M. L. vykdomas teisės pažeidimas yra (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės teritorijoje, taigi ir Kadastro nuostatos taikytinos miesto teritorijai.