Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis, II-1-1007/2022

Teismas: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-01-21
Bylos Nr.: II-1-1007/2022
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00178-2021-5
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti

Teisėjas: Daiva Domeikienė (pirm.)
Nukentėjusysis: V. M.
Institucija: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius
Advokatai: Egidijus Storpirštis, Egidijas Storpirš

Kategorijos

21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1-1007/2022Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00178-2021-5Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, Agnei Ačienei,

dalyvaujanti nukentėjusiajam V. M., jo įgaliotam atstovui advokatui Egidijui Storpirščiui,

ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovui Nerijui Jokšui,

asmeniui dėl kurio priimtas nutarimas – M. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo V. M. įgalioto atstovo advokato Egidijaus Storpirščio pasirašytą skundą dėl ne teismo tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo Zigmanto Donato Dranginio 2020 m. spalio 12 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną M. L. atžvilgiu panaikinimo ir bylos grąžinimo institucijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2020 m. rugpjūčio 26 d. M. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. NZT-ANR_P-475-2020 dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, t. y. dėl to, kad 2020 m. liepos 16 d. 9 val. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus atstovui atlikus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą buvo nustatyta, jog į privatų žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka M. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), juosiančios tvoros pamato dalis, taip pat privačiame žemės sklype įrengta įvaža (aikštelė) į jo privatų žemės sklypą, šalia įvažos pasodinti dekoratyviniai želdiniai, ir tokiu būdu yra užimtas ir naudojamas su M. L. žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 0,0057 ha plotas. Nustatytos faktinės aplinkybės, kad naudojama žemė, kuri teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo parduota, išnuomota ar kitaip perduota naudotis, tuo pažeistas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto reikalavimas ir atitinka ANK 110 straipsnyje numatyto pažeidimo požymius.

2. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą (ROIK: 20121705857), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas Zigmantas Donatas Dranginis, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2020 m. spalio 12 d. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nenustačius M. L. veiksmuose tiesioginės tyčios (toliau – Skundžiamas nutarimas). Nutarime nurodyta, jog iš surinktų dokumentų konstatuojama, jog tvora, kurios nežymi dalis patenka ant gretimo privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo užtverta pagal matininko piliečiams nepakankamai tiksliai parodytas žemės sklypo aplinkines ribas, nors šių bendrų ribų posūkio taškai abiejų žemės sklypų nuosavybės dokumentuose yra pažymėti tiksliai tomis pačiomis koordinatėmis, todėl pilietis, tverdamas tvorą, objektyviai negalėjo suvokti, kad elgėsi neteisėtai. Nepakanka duomenų konstatuoti, kad tvorą pilietis užtvėrė tyčia dalinai už jam priklausančio žemės sklypo aplinkinių ribų, tuo sąmoningai, tyčia užimdamas dalį (iki 2 kvadratinių metrų) gretimo privataus žemės sklypo. Pilietis savo veiksmais (tvoros užtvėrimu) pažeidė kito asmens nuosavybę – Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas – ir padidino savojo žemės sklypo bei sumažino gretimo žemės sklypo aplinkines ribas ir plotų, neturėdamas nei nuosavybės, nei nuomos ar servituto teisių gretimame žemės sklype ar jo dalyje, tačiau tiesioginės tyčios piliečio veiksmuose nenustačius, bauda neskiriama.

2.1. Nutarimu M. L. ir gretimo (sumažinto) žemės sklypo savininkui pasiūlyta parengti žemės sklypų amalgamacijai reikalingus dokumentus ir sudaryti, notariškai patvirtinti bei Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sandorį, kuriuo būtų įteisintas vieno privataus žemės sklypo ploto bei aplinkinių ribų sumažėjimas, o kito padidėjimas, taip pat servituto sutartį trinkelių ir želdinių įrengimo įvažiavimui skirtame žemės sklype, kadangi pilietis pagal buvusio savininko išduotą leidimą įrengti trinkeles, želdinius, statyti tvorą ant sklypų ribos Nekilnojamojo turto registre neužregistravo. Nesusitarus geranoriškai, abiejų žemės sklypų ribų pakeitimo pagal užtvertą tvorą klausimą (kaip ir klausimą dėl teisėto pateikimo į žemės sklypą, želdinių sodinimo, trinkelių įrengimo ant įvažiavimui skirto sklypo) pasiūlyta spręsti teismine tvarka.

Šalies argumentai

3. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, nukentėjusysis V. M. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. spalio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 20121705857 ir perduoti nagrinėti administracinio nusižengimo bylą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui bei iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus V. M. naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Skunde nurodė, jog skundžiamas nuarimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl turi būti panaikintas. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu nutarimu, kadangi nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo padarytas esminis materialiųjų ir procesinių teisės normų pažeidimas, t. y. netinkamai pritaikytas ANK 567 straipsnis, byla išnagrinėta neišsamiai ir vienpusiškai, neteisingai aiškintos reikšmingos bylai aplinkybės, neapklaustas pareiškėjas, nenustatytos tikrosios galimo pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeisti ANK 609 straipsnio 1 dalies ir 578 straipsnio reikalavimai, nes administracinio nusižengimo protokolas surašytas nepripažįstant (nenurodant) pareiškėjo, kaip nukentėjusio asmens. Pažeistas ANK 579 straipsnis, pareiškėjui užkertant kelią realizuoti nukentėjusiojo teises; ANK 571 straipsnis – pažeidžiant pareiškėjo teisę būti išklausytam.

3.2. Skunde nurodoma, kad V. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius (toliau ir NŽT Šiaulių skyrius) 2020 m. liepos 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 3lŽN-54-(14.31.7.8) konstatavo, kad „<...> įrengiant tvorą (pamatus) juosiančius žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarp schemoje pažymėtų taškų 4-5) užimamas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0002 ha, įvažos (pažymėtos c) užimamas plotas 0,0055 ha <...>“. 2020 m. rugpjūčio 26 d. NŽT Šiaulių skyrius pradėjo administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir tuo pagrindu M. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR P-475-2020. Tačiau 2020 m. spalio 12 d. NŽT Šiaulių skyrius žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. ROIK: 2012170587, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė nutarimą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas apie visą procesą buvo informuotas tik 2021 m. sausio 25 d., kai pats kreipėsi į NŽT Šiaulių skyrių, nors pati administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta būtent dėl pareiškėjo turimų turtinių teisių pažeidimo, jo nepripažįstant nukentėjusiuoju, neinformuojant apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, užkertant kelią dalyvauti pažeistų teisių gynimo procese ir t.t.

3.3. Administracinio nusižengimo teisena nutraukta motyvuojant tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. L. neturėjo tyčios savavališkai užimti V. M. žemės, tačiau susipažinus su byla matyti, kad nesilaikant žemės sklypo ribos užimtas ir naudojamas besiribojančio privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas – 0,0057 ha, kuriame įrengtas tvoros pamatas, įvaža, pasodinti dekoratyviniai želdiniai, t. y. užimtą V. M. žemę jis naudoja savo reikmėms. Šios aplinkybės patvirtina, kad M. L. savavališkai užėmė V. M. priklausančią žemę ir jo veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Akcentuota tai, kad sprendžiant klausimą dėl savavališko, privačios nuosavybės teise priklausančios žemės, užėmimo svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet pats užėmimo fakto buvimas ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimas sau. Neturi jokios teisinės reikšmės, kokio dydžio žemės plotas buvo užimtas, aktuali tik užėmimo aplinkybė. NŽT Šiaulių skyriui po 2020 m. liepos 21 d. patikrinimo akte Nr. 31ŽN-54-(14.31.7.8) užfiksuotos medžiagos buvo aiškiai žinoma ir suprantama, kad M. L. užimdamas dalį V. M. priklausančio žemės sklypo yra asmuo trauktinas atsakomybėn, o V. M. yra nukentėjusysis. Todėl 2020 m. rugpjūčio 26 d. NŽT Šiaulių skyriui surašant administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANRJP-475-2020 ir V. M. nepripažįstant nukentėjusiuoju, buvo padarytas ANK 609 straipsnio pažeidimas, įtakojęs administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir neteisėto nutarimo priėmimą, nes V. M. apie bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta, todėl byloje dėl jo turtinių teisių pažeidimo nebuvo užtikrintos procesinės teisės jam duoti parodymus, teikti paaiškinimus, užduoti klausimus. V. M. turimos turtinės teisės ir interesai į asmeninės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažeisti gretutinio sklypo savininkui M. L. savo poreikiams tenkinti priskiriant dalį V. M. priklausančio žemės sklypo, t. y. administraciniu nusižengimu. Administracinių nusižengimų kodekse turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl turėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), kur turtinė žala apibrėžiama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (CK 6.249 str. 1 d.). Taigi, M. L. užimant dalį V. M. priklausančio žemės sklypo, V. M. tiesiogiai neteko dalies savo turto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į anksčiau paminėtą, visuma NŽT Šiaulių skyriaus procesinės ir materialiosios teisės pažeidimų administracinio nusižengimo teisenoje V. M., kuris dėl gretutinio sklypo savininko M. L. veikos neteko dalies savo turto žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užkirstas kelias ginti pažeistas teises jį tiesiog eliminuojant iš administracinio nusižengimo bylos, to pagrindu priimant neteisėtą nutarimą.

Atsiliepimas

4. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog skundžiamas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną M. L. atžvilgiu buvo priimtas visapusiškai išnagrinėjus faktines aplinkybes ir nenustačius M. L. veiksmuose tiesioginės tyčios. Nagrinėjant bylą Nacionalinėje žemės tarnyboje V. M. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju pagal ANK 578 nuostatas, nes nebuvo nustatyta reali turtinė ar neturtinė žala jo turtui, tačiau V. M. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyriaus 2020-10-02 raštu Nr. 31 SD-5855-(14.31.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ buvo suteikta informacija apie išnagrinėtas administracinio nusižengimo bylas, pasiūlyta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka (CK 4.98 str. pagrindu).

4.1. Nurodė, jog V. M. nuosavybės teise priklausantis 0,1667 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė paskirtis kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų teritorijos ((duomenys neskelbtini)), yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, viešame registre registruoto žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data – 2008-11-18, žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje pagal 2008 m. gruodžio mėn. UAB (duomenys neskelbtini) matininkų parengtą Žemės sklypo planą. M. L. nuosavybės teise priklausantis 0,1140 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, viešame registre registruotas pagal 2012-10-17 parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal UAB (duomenys neskelbtini) matininkų parengtą žemės sklypo planą. Abu žemės sklypai turi bendrą ribą. Nutarime konstatuota, kad M. L. priklausančios tvoros (tvoros pamato) dalis patenka ant gretimo privataus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Tvora buvo užtverta pagal matininko piliečiams nepakankamai tiksliai parodytas žemės sklypo aplinkines ribas, nors šių ribų bendrų posūkio taškais abiejų žemės sklypų nuosavybės dokumentuose yra pažymėti tiksliai tomis pačiomis koordinatėmis, todėl pilietis tverdamas tvorą, objektyviai negalėjo suvokti, kad elgėsi neteisėtai. Nepakanka duomenų konstatuoti, kad tvoros dalį pilietis užtvėrė tyčia už jam priklausančio žemės sklypo aplinkinių ribų, tuo užimant 2 kvadratinius metrus gretimo privataus žemės sklypo. Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai nustatė, kad dalis M. L. tvoros elementų (dalis tvoros pamato) patenka į V. M. žemės sklypą, tačiau nenustatė visų administracinio nusižengimo sudėties elementų, sudarančių pagrindą kilti administracinei atsakomybei pagal ANK 110 straipsnį, nes tvoros elementų patekimas gali būti susijęs su žemės sklypo ribos posūkio taškų nustatymo paklaida, kuri kaimo vietovėje leidžiama iki 30 cm. Nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylą buvo priimtas dėl galimų matavimo paklaidų, kurios yra nustatytos teisės aktuose, kai atskirais laikotarpiais matuojant tą patį žemės sklypą ir / ar nustatant jo ribas skirtingo tikslumo matavimo prietaisais yra leidžiamos koordinačių paklaidos. Žemės sklypo ribų posūkio taškai valstybinėje koordinačių sistemoje nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos kadastro nuostatais (toliau – Kadastro nuostatai), patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, kurių 32.1.2.2.2 papunktyje nustatyta, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Bendriems riboženkliams paliekamos tiek ankstesnių, tiek vėlesnių matavimų metu nustatytos koordinatės. Jeigu kadastro žemėlapyje žymimos žemės sklypo ribos, nustatytos kadastrinių matavimų metu valstybinėje koordinačių sistemoje, neleistinu dydžiu nesutampa (yra tarpas arba persidengimas) su jau pažymėtomis kadastro žemėlapyje gretimo žemės sklypo ribomis, nustatytomis ne valstybinėje koordinačių sistemoje, žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje žymimos Nekilnojamojo daikto ribų žymėjimo nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje laikantis kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 1P-3 „Dėl Nekilnojamojo Daikto ribų žymėjimo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir kadastro žemėlapio tikslinimo techninių reikalavimų patvirtinimo“.

4.2. M. L. administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ir skundžiamas nutarimas priimtas dėl ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo – savavališko svetimos žemės užėmimo. Minėto straipsnio sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia ir kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas. Asmens kaltės buvimas/nebuvimas nustatomas tik atlikus visapusišką galbūt padaryto administracinio nusižengimo tyrimą. Remiantis Taisyklių 38 punktu, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojas, prieš pradėdamas administracinio nusižengimo tyrimą, įvertina, ar nėra aplinkybių, nurodytų ANK 591 straipsnyje, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta. Todėl nenustačius M. L. veiksmuose ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto ir jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties, ši teisena buvo nutraukta.

5. Asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas – M. L., teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti. Nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. M., ribojasi su žemės sklypais kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir yra kitos paskirties – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo. Sklypas yra (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys ir įvažiavimas į kitas gatves ((duomenys neskelbtini)). V. M. sklypą įsigijo iš varžytinių žinodamas, kad tiek jam priklausantis žemės sklypas, tiek su šiuo sklypu besiribojantys sklypai suformuoti padalijus žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), į 26 žemės sklypus pagal Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-11-17 įsakymu Nr. A-1427 „Dėl detaliojo plano Žaliūkių kaime tvirtinimo“ patvirtintą žemės sklypo padalijimo, paskirties keitimo, statybos ir teritorijos tvarkymo reglamentų nustatymo gyvenamųjų namų statybai, inžinerinės infrastruktūros, įskaitant gatves ir privažiavimus, schemos parengimo (duomenys neskelbtini), detalųjį į planą. Detalusis planas, kuriam privalomas viešasis svarstymas, numatė, kad gatvės formuojamos keturiais atskirais sklypais, visur numatant 101 kelio servitutą, taip suformuojant keturis sklypus: 22 sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 23 sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 24 sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 25 sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Tarp V. M. žemės sklypo ir gretimų sklypų savininkų, ir ne tik jų, kilę ginčai dėl sklypo – kelio – naudojimo sprendžiami teisme (civilinė byla Nr. e2-55-1028/2021). Ginčo objektu tapusi tvora į žemės sklypą įsirėžusi iki 17 cm, kiti pažeidimai siejami su ribos posūkio tašku (riboženkliais). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.2.2.2. punktas numato, kad kai matuojami žemės sklypai, kurie ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais valstybinėje koordinačių sistemoje išmatuotais žemės sklypais, bendrų riboženklių koordinačių skirtumas miestuose neturi būti didesnis kaip 0,1 metro, kitose teritorijose ne daugiau kaip 0,3 metro. Žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo besiribojantys žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad leidžiama paklaida sudaro 30 cm. Šiuo atveju V. M. nurodomas ginčo objektu tapusios tvoros tariamas įsiterpimas (iki 17 cm) į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bet kuriuo atveju neviršija leidžiamos maksimalios paklaidos. Be to, M. L. prieš statydamas tvorą savo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra gavęs tuometinio sklypo savininko UAB (duomenys neskelbtini) 2014-05-27 sutikimą, kad gerinant (duomenys neskelbtini) g. būklę būtų daromi darbai (išklotos trinkelės, pasodinti medeliai ir pan.). Visi šie darbai buvo padaryti 2015-2016 m., t. y. dar iki V. M. įsigyjant žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. M. prašė teismo tenkinti jo skundą. Nurodė, jog kai įsigijo žemės sklypą, jis jau turėjo trinkeles, medžio želdinius, jų ten neturėtų būti, nes M. L. įsibrovęs į jo teritoriją, nori, kad jis pasišalintų iš jo sklypo. Palaiko faktines aplinkybes, kurios nurodytos skunde. Jo prašymu buvo atliktas naudojimosi žeme patikrinimas. Negali pasakyti, kada tai buvo padaryta. Žemės sklypą įsigijo prieš 3-4 metus, tiksliai negali nurodyti kada, gali būti 2016 m. Įsigydamas nematė koks sklypas, nes įsigijo per varžytines, neapžiūrėjo. Nesidomėjo, kokie nustatyti servitutai, jam tai nebuvo svarbu. Sklypą apžiūrėjo praėjus geram mėnesiui po įsigijimo. Servitutas buvo, kiek pamena, elektros darbams ir inžineriniams darbams, jokių daugiau sutarčių nebuvo. Įsigijo sklypą kaip investiciją. Kai apžiūrėjo matė, kad yra gyvenamieji namai. M. L. buvo raštu išsiųsta, kad atlaisvintų sklypą, patrauktų trinkeles. Tuo metu, kai apžiūrėjo sklypą, M. L. sklype buvo trinkelės, želdiniai. Negali pasakyti, ar buvo tvora, bet atrodo, kad taip. Žodžiu asmeniškai su M. L. nebendravo. Kai jam išmatavo visus taškus, tuomet pamatė, kas užėmęs. Mokesčius moka jis, tai kodėl kitas asmuo jo sklype turi dėtis trinkeles, želdinti želdinius. Tada išsiuntė prašymus pašalinti nustatytus trūkumus. Su M. L. asmeniškai nebendravo. Apie tai, kad nėra nustatyto kelio servituto M. L. ir kiti gatvės gyventojai sužinojo, nes buvo rašyti laiškai, tačiau buvo laiškų, kurie nepasiekė kaimynų ir jie grįždavo jam atgal. Nepamena, ar įsigydamas žemės sklypą dokumentuose matė kokia nustatyta žemės sklypo paskirtis. Ginčas dėl naudojimosi jo sklypu prasidėjo tada, kai kaimynai pradėjo reikalauti susitvarkyti žemės sklypą. 2019 metais teismas nustatė, kad jų su M. L. sklypai nesusieti kelio servitutu. Daugiau su kaimynais jokių sutarčių nėra pasirašęs. 2018-05-21 priimtas nutarimas už tai, kad buvo apribojęs kitų kaimynų naudojimąsi sklypu. Reikia M. L. klausti, ar jis žinojo, kad nėra servituto. Kai žemės tarnyba nustatė jo sklypo taškus, tada sužinojo, kad kiti kaimynai naudojasi jo žeme. Kai 2020-07-16 buvo surašytas žemės tarnybos sprendimas, tada ir sužinojo, kad M. L. naudojasi jo sklypu. Civilinėje byloje yra taikoma mediacija, bet jos nenori komentuoti. Jeigu būtų pasiekta taikos sutartis, ant jo žemės esantys statiniai turėtų būti pašalinti, nes jie yra jo žemėje. Vykęs teismo procesas, apie kurį klausė teismas, vyko dėl kitų žemės sklypų, o ne dėl sklypo, kuris ribojasi su M. L.. Gretutinių sklypų savininkai dėl sklypo tvarkymo išreiškė prašymus ir pageidavimus, kurie nesutapo su jo įsivaizdavimu.

6.1. Nukentėjusiojo V. M. įgaliotas atstovas advokatas Egidijus Storpirštis teismo prašė tenkinti skundą. Nurodė, jog šioje byloje kilo teisinis ginčas dėl to, jog išnagrinėjusi bylą Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė taikyti įstatymo numatytas normas administracinį nusižengimą įvykdžiusiam asmeniui. Šios bylos esmė ta, kad V. M. įsigijo žemės sklypą, kurį pirko pagal dokumentus, kuriuose nebuvo nurodyta jokių kitų apribojimų, jokių kitų registravimų, apart to, kad buvo nustatyti servitutai dujų, vandentiekio ir kanalizacijos tinklams. Įsigijus sklypą, V. M. kreipėsi į matininkus, matininkai atlikę išmatavimus nustatė, kad kiti žemės sklypų savininkai naudojasi jo sklypu savo nuožiūra. Konkrečiu atveju, M. L. užėmęs V. M. nuosavybes teise priklausantį sklypą daugiau nei puse aro, t. y. 0,059 ha. Būtina atkreipti dėmesį, kad šis faktas nustatytas kompetentingos institucijos, kuri atliko žemės naudojimo patikrinimo aktą ir nustatė pažeidimus, kad žemė yra užimta, ir duotuoju atveju žemė yra naudojama neturint teisinio pagrindo, tuo pažeidžiant Konstitucijos teisės normas į privačią nuosavybę. Nutarimas nutraukti teiseną yra grindžiamas tuo aspektu, kad asmuo nežinojo, kad užėmė kitam asmeniui nuosavybes teise priklausančią žemę, nesant tiesioginės tyčios. Atkreipė teismo dėmesį, kad po Nacionalinės žemės tarnybos atlikto patikrinimo, kuomet jau M. L., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu, buvo aiškiai žinomos jo sklypo ribos ir tai, kad jis užėmęs žemę, V. M. raštiškai kreipėsi, kad jis atlaisvintų sklypą, tačiau M. L. iki šiol jos neatlaisvino. Mano, kad tai yra tyčinis elementas, kuris nėra iki šiol eliminuotas ir pašalintas. Pagal 2020-05-06 Šiaulių miesto savivaldybės sprendimą Nr. ST-206 pritariama Šiaulių rajono savivaldybės kaimiškosios seniūnijos (duomenys neskelbtini) prašymui pakeisti Šiaulių teritorijų ribas, t. y. Šiaulių rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) teritoriją priskirti Šiaulių miesto savivaldybei. 2021-09-07 toks sprendimas buvo priimtas, būtent Nr. T-266, ir (duomenys neskelbtini) kaimas šiai dienai yra Šiaulių miesto savivaldybėje. NŽT ir M. L. atsiliepimuose nurodo, jog egzistuoja paklaidos, bet tos paklaidos yra labai aiškios, būtent 10 cm, o šiuo atveju niekaip neįsiterpia į tuos dalykus. Grindžia tuo, kad dėl kažkokių matavimo klaidų galėjo kažkas atsitikti. Jau vien tvoros pamatas pažeidžia tas ribas, taip pat ribas pažeidžia visokie klojiniai, želdiniai. Mano, kad institucija nenuosekliai ištyrė ir priėmė nepagrįstą nutarimą, kurį prašo naikinti. Į klausimus atsakė, jog sprendimai, kad (duomenys neskelbtini) kaimas yra prijungtas prie Šiaulių miesto teritorijos, yra viešai paskelbti, todėl jų į bylą neteikia. Jis V. M. neatstovauja kitose bylose, todėl jam sunku komentuoti, gali pasakyti, kad šios dienos ginčas ir ginčas, kuris yra nagrinėjamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose civilinėje byloje, nėra susiję, nes ten sprendžiamas klausimas dėl servituto eiti ir pravažiuoti nustatymo. Kai V. M. atžvilgiu teismas priėmė sprendimą, kad jo atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną dėl savivaldžiavimo, tai, ne gretutinio sklypo, kurio savininkas yra M. L., bet kito žemės sklypo savininkai, sužinoję iš tos bylos, kad jie naudotis V. M. nuosavybe neturės jokios teisės, jie pradėjo procesą ir tą procesą pradėjus, tai sutampa su datomis, prisijungė ir M. L.. Jam yra žinoma, kad proceso, kuriuo buvo nutraukta teisena V. M. atžvilgiu, kai teismas, pasisakė, koks yra žemė sklypo teisinis statusas, tada ir atsirado teisminiai procesai, inicijuoti kitų asmenų. M. L. nėra ir nebuvo apribotas patekimas į jo žemės sklypą. Jam nebuvo keliamas klausimas dėl jo galimybės patekti ar nepatekti į jo valdą per V. M. sklypą. Tokio klausimo niekas nekėlė ir tokio ginčo iki V. M. kreipimosi į teismą, nėra buvę. Toliau M. L. elgesys nepakito, kaip jis buvo užėmęs, taip ir iki šios dienos yra užėmęs V. M. sklypą. Institucija išdėstė viską savo akte, tačiau ta situacija nėra pasikeitusi. Vienas iš paskutinių raginimų ir bandymų kalbėtis su M. L., jam siunčiant registruotą laišką, tas laiškas grįžo neįteiktas. Tačiau tas laiško turinys buvo pagarsintas bylos nagrinėjimo metu. Asmuo, iš bylos sužinojęs faktą, protingai besielgiantis, nustotų pažeidinėti, bet jis iki šiol pažeidinėja ir neatlaisvina sklypo. Šioje administracinėje byloje siektų taikos susitarimo ir tokį matytų. Administracinio nusižengimo kodeksas aiškiai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas ir su tuo susijusius klausimus, tai šiuo atveju yra nagrinėjama byla dėl neteisėto žemės užėmimo ir naudojimo, tai niekaip nesusiję su patekimo, pravažiavimo servitutiniais dalykais. V. M. įsigijo žemės sklypą labai aiškiai, su aiškiai apibrėžtu teisiniu reguliavimu. Registrų centre yra aiškiai įregistruotos teisės „Lesto“, „Eso“, „VST“, o toliau jis įsigijo žemės sklypą kaip nuosavybę. Šiuo konkrečiu atveju neturi jokio ribojimo ar susitarimo, kuriuo jo nuosavybės teisė būtų pakeista. Nacionalinė žemės tarnyba išimtinai yra ta institucija, kuri aiškiai, detaliai žino įstatymus, susijusius su nekilnojamų daiktų ir joje registruojamais statomais ir kitaip įvardijamais daiktinių teisių įrašais. Skundžiamame nutarime nurodyto žemės sklypo, kurį nurodė teismas, M. L. nėra žemės savininkas. V. M. sklypo unikalus numeris yra (duomenys neskelbtini), atitinkamai M. L. žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Institucija aplaidžiai tyrė ir aplaidžiai vertino visas bylos aplinkybes ir jos nebuvo išsamios.

Žemesnės instancijos teismas

6.2. Institucijos atstovas Nerijus Jokšas prašė teismo skundo netenkinti. Nurodė, jog nesutinka su skundu, nes jis nepagrįstas, institucija vertino visas aplinkybes objektyviai ir priėmė teisėtą sprendimą. Administracinio nusižengimo straipsnis reglamentuoja šito nusižengimo dispoziciją, todėl sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną priimtas teisingai ir pagrįstai. Byloje išgirdo advokato vertinimus, kad tai tęstinis nusižengimas, tačiau akivaizdu, kad reiktų įvertinti iki bylos buvusias aplinkybes. Ši byla pakankamai užsitęsė siekiant įrodyti priešingai. Priešinga šalis nori įrodyti, kad sklypo savininkas įsirengė tvoros pagrindą, kurios dalis yra pareiškėjo sklype, tyčia, kad tai yra tęstinė veikla, tačiau reikia įvertinti aplinkybes. Akivaizdu, kad reiktų įvertini iki bylos laikotarpio buvusias aplinkybes ir byloje esanti medžiaga, kaip mano, minėtos uždaros akcinės bendrovės sutikimas, įrodo tą faktą, kad tikrai namų valdų žemės sklypų savininkai nesavavališkai įsirengė įvažiavimus, besiribojančius ar esančius ties nukentėjusiojo žemės sklypu. Nukentėjusysis žinojo, ką įsigijo, kad tai yra kitos paskirtis žemės sklypas, kad ne kam kitam tas sklypas skirtas, o tik patekimui į kitų namų valdų žemės sklypus. Ši byla sufabrikuota pagal nukentėjusiojo skundą, o pats administracinio nusižengimo vertinimas yra teisingas. Kitų aplinkybių šiai dienai nėra, dėl kurių kiltų abejonės dėl nutarimo neteisingumo. Analogiškose bylose priimti sprendimai faktiškai yra panašūs. Į klausimus atsakė, jog vėliau po patikrinimo akto buvo pateiktas nukentėjusiojo prašymas atlikti patikrinimus, kiek jam žinoma, kad dėl šio atvejo nebuvo atlikta papildomų patikrinimų. Jiems nėra žinoma, ar šiai dienai yra kažkokie kiti pasikeitimai, tai galėtų paaiškinti pats M. L.. Institucija daugiau patikrinimų neatliko. (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos prijungimas prie Šiaulių miesto nekeičia šių faktinių aplinkybių vertinimo, nes reikia žiūrėti į nusižengimo padarymo laiką, į tuo laikotarpiu buvusias aplinkybes. Priimtas nutarimas yra toks, koks yra, negalėtų konstatuoti kažko papildomai. Teismas turi vertinti motyvus, o ne jis, jis konstatuoja tiesioginės tyčios nebuvimą. Aikštelės danga yra trinkelės ir, ar šis objektas laikytinas statiniu, ne jo kompetencija tai vertinti. Mano, kad pareigūnas, vertinęs pažeidimo atitikimą pagal ANK 110 str., savavališką užėmimą, įvertino tinkamai, kadangi šitas užėmimas, vertinant teismų praktiką, turi apriboti gretimo žemės sklypo savininko galimybę naudotis jam priklausančiu žemės sklypu. Teisminėje praktikoje yra sakoma, kad tai trukdoma patekti į žemės sklypą, šitas užėmimas apsunkina ir atima teisę naudotis žemės sklypu, žemės sklypo savininku. Savavališkas užėmimas turi apriboti gretimo žemės sklypo savininkui teisę naudotis tinkamai žemės sklypu. Šiuo atveju tai ne tas užėmimas, kai papilama žemių krūva, susandėliuojamos statybinės medžiagos, trukdoma patekti į sklypą, o šiuo atveju įvažos įrengimas, esant UAB (duomenys neskelbtini) sutikimui, kuris buvo duotas dar šiam žemės sklypo neįsigijus V. M.. Mano, kad tas sutikimas buvo teisėtas ir negali būti vertinamas kaip netinkamas. Esant tam sutikimui, šitos padarytos įvažos yra teisėtos. Niekas nereglamentuoja registruoti šio sutikimo Registrų centre. Yra įvaža į žemės sklypą. Trinkelių dangą tiesti ant įvažos leido UAB (duomenys neskelbtini) savo sutikimu, prieš tai buvęs sklypo savininkas. Sutikimo pacituoti negali, nes jo neturi, tačiau byloje yra šis dokumentas ir jį reikėtų vertinti. Ar matininkas galėjo pažymėti įvažiavimą iš gatvės, kuriuo suteikiamas servitutas įvažiuoti ir patekti į sklypą, nepasakys. Šiuo atveju kalba eina apie tai, kad įsirengti įvažą buvo duotas buvusio savininko sutikimas. Patikrinimo akte yra konstatuota, kad yra įsiterpęs tvoros pamatas į V. M. sklypą. Įvaža yra įvažiavimas į namų valdą. Prie naudojimo patikrinimo akto yra pridedama schema, konstatuoti plotai, nuotraukos, tai advokatas tegul vertina. Kaip M. L. įrengti aikštelė ir želdiniai padeda ar trukdo patekti į sklypą, tikrai šis klausimas turi būti skiriamas ne institucijai, o pačiam M. L., nes M. L. naudojasi patekimu į sklypą, o ne institucija. Šios bylos sufabrikavimas yra tai, kad dirbtinai formuojamas skundas, siekiama įrodyti priešingas, negu nustatytos aplinkybės. Buvo paaiškinta, kad detalesnes aplinkybes apie atliktus pakartotinius patikrinimus, atsakys NŽT atstovas specialistas, surašęs patikrinimo aktą. Kalbėjo apie analogiškas administracines bylas ir nurodo, kad yra išnagrinėtos dvi bylos ir priimti sprendimai, kuriuose dalyvavo jis. Kitose bylose, tos įvažos, apie kurią kalba, nebuvo įrengtos, buvo įsiterpęs tvoros pamatas. Nutarimas yra toks, koks yra, ir jis nepasakys, ar jis yra išsamus. Nemano, kad šiuo atveju buvo tyčia įsirengiant, nes byloje yra prieš tai buvusio sklypo savininko sutikimas. Jis yra byloje ir reikėtų jį tinkamai įvertinti. Reiktų įvertinti ir paties V. M. veiksmus, įsigyjant kitos paskirties žemės sklypą, kuris yra skirtas patekimui į namų valdas, o ne kitus kažkokius sklypus, o pagal detalų planą, suformuotą gatvei. Nutarime nurodytas sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pažeidėjui ir yra (duomenys neskelbtini) esantis sklypas. Jeigu nutarime yra nurodytas kitas numeris, reiškia yra padaryta techninė klaida.

6.3. Asmuo, dėl kurio priimtas skundžiamas nutarimas, M. L. prašė teismo skundo netenkinti. Nurodė, jog sklypą įsigijo 2010 metais, V. M. sklypas buvo nurodomas kaip gatvė susisiekimui. Jo sklypas nėra akligatvis, jis ribojasi su dar 3 gatvėmis. Gatvė tvarkyta ir įrengta už visų kaimynų pinigus ir jų jėgomis. Pagal NŽT matavimus tvora išsikišusi 3, 7, 14 cm ir ji atitinka matininkų reikalavimus. Ji buvo statoma pagal matavimus. Jų rajonas dar nėra prijungtas prie miesto ir tas klausimas dar sprendžiamas Vyriausybėje. Kol dar yra kaimo vietovė, atitinka kaimo ribojimų reikalavimus. Tvoros klausimas yra išspręstas ir jokių pažeidimų nėra, nes ji yra pagal matininkų reikalavimus. Įvažos padarytos 2014-2016 metais, V. M. dar net neturint tų sklypų. Įvažų darbus atliko ne jie patys asmeniškai. Jie V. M. prašė susitvarkyti sklypus, išpjauti medžius, kurie trukdo komunikacijoms, o jei kažką sutvarko patys, tada V. M. jiems kviečia policiją. Po NŽT akto, dėl trinkelių išardymo, bandė spręsti klausimus, bet V. M. nebendrauja. Į klausimus atsakė, kad 2021-09-25 teikė rašytinius paaiškinimus, juos palaiko, taip pat palaiko ir NŽT sprendimus. Jis 2010 metais įsigijo žemės sklypą ir tada statė statinius. Namas buvo pastatytas iki 2012 metų. Kadastriniai matavimai atlikti 2012 metais, o namas priduotas 2015 metais. Priduodant namą tvora jau buvo, bent jau pamatas tikrai. Tvora pastatyta 2015 metais. Visas tvoros pamatas buvo statomas pagal (duomenys neskelbtini) padarytus matavimus. Įvažos danga trinkelėmis jau buvo išdėta 2015-2016 metais, vadovaujantis UAB (duomenys neskelbtini) savininko leidimu. M. L. perskaito 2014-05-27 sutikimą dėl įvažos išklojimo trinkelėmis. Įmonės savininkas pats matė darbus ir leido kloti trinkeles. Nežino, kokia yra takų klojimo trinkelėmis tvarka. Nežino, ar priduodant namą ir atliekant paskutinius kadastrinius matavimus, specialistai žiūrėjo į trinkelėmis išklotą dangą. Žemės sklypas ir statiniai priklauso bendrai šeimai, bet dokumentuose to nesimato. Įvažos įrengimas sudarytas rangos būdu. Jis pats išklojo trinkeles ir nusprendė kokį plotą gali iškloti, vadovavosi gautu sutikimu. Sutikime pažodžiui nėra parašyta apie galimumą kloti trinkeles, bet jis taip suprato, kad gali. Žemės patikrinimo akte nedalyvavo, bet kadangi jį atliko specialistai, tai su aktu sutinka. Į reikalavimą pašalinti trinkeles ir medžius jis nereagavo ir kol vyksta teismo procesai, neplanuoja nieko pašalinti. Taip elgtis planuoja dėl patiriamo didžiulio spaudimo iš V. M.. Panaikinus trinkeles jis ir pats negalės patekti į savo sklypą ir naudotis įvaža. Išėmus trinkeles susidarys aukščių nevienodumas, bus sunku patekti į savo sklypą ir reikės pilti kažkokią medžiagą aukščiams sulyginti, bet tada vėl V. M. gali iškviesti policiją, kad teršiame jo sklypą. V. M. priklausantis sklypas yra dengtas skalda. Jo sklype yra pasodinti du beržiukai, jų nepašalino. Akmenys jam nepriklauso. Teikė savo paaiškinimus NŽT darant patikrinimą. Kad negali naudotis M. sklypu, kaip keliu, paaiškėjo, kai gretutiniai kaimynai buvo užtverti. Per gretutinį sklypą sužinojo, kad ir jo sklypas neturi servituto, ir tada kreipėsi į prokuratūrą, atrodo 2020 metais. Kad jo statiniai patenka į nukentėjusiojo sklypą sužinojo taip pat tada, kai buvo užtverti kaimynai. Po NŽT 2020-07-21 patikrinimo sužinojo, kad tvora taip pat patenka į M. žemę. Po šios administracinio nesižengimo bylos iškėlimo suprato, kad įmonės įgaliojimas neturi galios ir nesuteikia leidimo susitvarkyti įvažos. V. M. tiesioginių kliūčių jam patekti į savo sklypą nėra sudaręs, bet juto spaudimą per žinutes, socialinius tinklus. Jeigu mato, kad uždaromi sklypai, dirbant gatvėje yra kviečiama policija, taip ir jaučia spaudimą, asmeniškai iš V. M. spaudimo nejuto. Bylos nagrinėjimas teisme, nereiškia spaudimo. Jam yra tiksliai žinomos jo sklypo ribos, jas žino nuo 2010 metų. Pagal tas ribas ir buvo statoma tvora. Tvora buvo statoma laikantis matininkų atžymėtų ribų. Tvorą statė pagal ribą, turėjo leidimą statyti ant ribos, bet kadangi lyginant su kaimynais, jo tvora būtų išėjusi iš ribų. Tvoros plotis yra 15-20 cm, negali pasakyti linijos atžvilgiu kokiu atstumu pastatyta tvora. Tvoros darbus matė, matė kuoliukus, ištemptas virves ir netikrino, kaip yra pamatuota. Žemės sklypą įsigijo iš G. A., kam priklauso gretutiniai sklypai netikrino. Sklype pradėdamas atlikti darbus, juos atlikinėjo UAB (duomenys neskelbtini) sklype, tam turėjo leidimą. Leidimą dirbti gavo su šalia besiribojančiu sklypu. Į (duomenys neskelbtini) kreipėsi daug kartų, dėl komunikacijų vedimo, dėl tvoros, dėl įvažos darymo, dėl tvoros statymo. Kreipėsi paeiliui, taip, kaip ir vyko statybos darbai. Du sutikimai 6 dienų laikotarpiu buvo išduodami, nes ko gero taip atlikinėjo darbus. Jis pats dalyvauja mediacijoje ir apie ateities planus negali nieko pasakoti. (duomenys neskelbtini) nesiūlė įsigyti sklypo, jį planavo atiduoti savivaldybei. Tvarkydami sklypą bandė gerinti gerbūvį, investavo pinigus ir jų susigrąžinti neplanavo. Kitame sklype įrengė įvažą, ji tarnauja ir prasilenkimui gatvėje, pasodinti 2 beržai, kurie sulaiko dulkes, įdėtas bortelis nukreipti lietaus vandeniui, pasodinta žolė. Jo kiemo vartai yra apie 5-6 metrų pločio. Apie 25 metrus jo sklypas ribojasi su M. sklypu. Trinkelės yra išdėtos 50 kv., trinkelės naudojamos ir varteliams prie vartų. Trinkelės yra išklotos ne per visą plotą, kuris ribojasi su M. sklypu. Be trinkelių yra daugiau nei pusė sklypo ploto. Negali pasakyti, ar trinkelės užima daugiau ploto nei yra vartai. Trinkelės eina per vartų dalį automobiliui ir vartelius žmogui įeiti. Nežinojo, kad sutikimus su (duomenys neskelbtini) reikia registruoti. Leidimų trinkelių klojimui neišsiėmė. Jeigu bus teismo sprendimas pašalinti statinius, tada juos pašalins. Su patikrinimo aktu yra susipažinęs, su foto ir schema sutinka. Sutinka, kad įvaža užima 55 kv. plotą, o trinkelėmis užklota dalis užima įėjimą ir vartelius. Įvažiavimo ploto dydį nustatė pagal detalųjį planą. Plane įvažos nepažymėtos. Kadangi jis turėjo sutikimą, tai ir pasidarę įėjimą, vartų ir vartelių dydžius nustatė jis.

6.4. Liudytojas M. S. nurodė, jog dirba NŽT vyriausiuoju specialistu. 2020-07-16 atliko patikrinimą pagal skundą arba prašymą, kad kito sklypo naudotojai naudojasi jo žeme. Instrumento pagalba buvo nustatyti taškai ir surašytas aktas, nustatyti galimi žemės naudojimo pažeidimai. Tada visa gauta medžiaga buvo perduota specialistui. Patikrinimą atliko su kolege T. P., nepamena, ar dalyvavo ir kiti piliečiai. Patikrinimo akte ir visi faktiniai duomenys surašyti vietoje 2020-07-16, tą pačią dieną, kaip ir buvo atliekamas patikrinimas, tik jis yra registruojamas per 3 dienas, todėl akto data ir skiriasi. Patikrinime dalyvavo ir V. M.. Remiantis gautais duomenimis buvo sudaryta situacijos schema, ją sudarė jis. Realiai matavimo duomenis ir foto fiksaciją atliko jis. Nustatyta, kad tvoros pamatai yra ant V. M. priklausančio sklypo. Imtuvas, kurį naudojo, turi 2 cm paklaidą, duomenys gali keistis ir nuo oro sąlygų, bet nelabai ženkliai. 2015 metais sklype buvo padaryti kadastriniai matavimai, patikrinimo akto atlikimo momente sklypo ribos negali keistis. Ribos yra matuojamos nuo riboženklio. Matininkas gali nustatyti kitą koordinatę, dirbdamas su savo instrumentu, jis nustatė ribas, kiek yra išsikišusi tvora. Kai atlikinėjo patikrinimą, Žemės naudojimo kontrolės nuostatuose nebuvo įtvirtinta galimybė, kad jeigu paklaida neviršija kadastro duomenyse nustatytų duomenų: mieste iki 10 cm, kaime iki 30 cm, jie nerašo, kad tai yra galimas pažeidimas. Kadastro nuostatai pakeisti nuo 2021-01-01 nepradėti teisenų, jei paklaida neviršija nuo matininko nustatytos ribos. Kalba eina apie tašką nuo riboženklio, bet minimame sklype riboženklio nebuvo. Akte užfiksuotus duomenis tvirtina kaip tikrus. Kaip galimą pažeidimą nurodė įvažos užimamą plotą. Atliekant patikrinimą yra fiksuojamas faktas, fiksuotas įvažos užimamas plotas, paskui atliekant tyrimą yra aiškinamasi ar yra pažeidimas, ar ne. Įvažos dangą fiksavo vizualiai, buvo betoninės trinkelės. Ši aplinkybė turėjo būti aprašyta. Atliekant patikrinimą, T. P. rašė aktą, o jis matavo ir tikslino faktus. Vienas kito darbą kontroliuoja, nes abu pasirašo ant akto. Jis skaito, ką ji rašo, ji žiūri, ką jis matuoja, bet nežino ar supranta, ką matuoja. Atliekant patikrinimą yra matuojama tai, kad vėliau foto fiksacijoje matytųsi faktinė situacija. Prieš atliekant patikrinimą buvo pasižiūrėtos sklypo ribos ir atvykus jau matuojamos faktinės ribos, kas yra vietovėje. Fiksavome faktą, kad tvoros pamatas įrengtas už sklypo ribų ir įsikišo 17 cm (2 kv. m.). Įvažos įrengimo plotas, dekoratyvinė erdvė – jiems tai atrodė, kad gali būti pažeidimas. Yra nurodytas trinkelėmis išklotas plotas, bet jis nevertintas kiek yra išsikišęs į kitą sklypą. Jis jos neaprašė, nes nemanė, kad tai yra svetimos žemės užėmimas. Šiuo metu mano, yra žemės sklypo naudojimas, o ne užėmimas. Akte užfiksavo visas faktines aplinkybes. Schemos 5 punkte esantys duomenys yra susiję su šia byla, su Neries g. 14A sklypu. Schemoje 5 punktas, X ir Y yra tvoros koordinatės. Įvažos, išklotos trinkelėmis, yra išmatuotas plotas, bet nėra aprašytas, kuris įeina į kito sklypo teritoriją. Įvaža nenurodyta metrais, nes neatrodė, kad taip pat yra kito sklypo užėmimas. Šiandieninėje situacijoje įvaža atrodo kaip naudojimas. Iš situacijos schemos negali nustatyti koks yra nuovažos ilgis ir plotis. Grįžus iš patikrinimo duomenys yra perkeliami į programą ir tada išskaičiavus gaunama įvykio schema. Liudytojas nurodė, jog gali pateikti įvažos matmenis: plotis vienoje pusėje - 4,19 m (prie taško koordinuoto 4), kitoje - 4,27 m (tarp taško 4 ir 5), ilgis 13,06 m (palei sklypo ribą), 12,98 m (tolimesnis). Viso plotas - 55,1 kv. m. Šie matavimai yra nuo faktinės sklypo ribos, o ne nuo tvoros pamato. Pagal dabartinius standartus, riboženklis yra žemės paviršiuje raudonos spalvos „blynas“ su tašku. Asmuo privalo tą riboženklį saugoti.

6.5. Liudytoja T. P. nurodė, jog dirba NŽT Šiaulių skyriaus vyr. specialiste. Pagal gautą nusiskundimą vyko į vietą atlikti patikrinimą. Patikrinimą atliko dviese su M. S., (duomenys neskelbtini). Kokie dar asmenys dalyvavo, negali pasakyti. Asmeniškai ji surašė faktinę akivaizdžiai matomą situaciją. Ne ji padarė matavimus ir nuotraukas. Surašytos nustatytos faktinės aplinkybės yra tikros. Atstumai, ribos, adresai, viskas kas buvo matoma akivaizdžiai, buvo surašyta jos. Koordinates, atstumus surinko kolega ir schemą sudarė kolega. Akivaizdžiai nustatyti pažeidimus, matyti tikslius atstumus iš karto negali, pirma duomenis išdėsto programoje. Pažiūrėjusi į byloje esančias nuotraukas, aplinkybes prisimena. Pamena, aprašė, kad yra įrengtas įvažas, pasodinti augalai, parengus schemą išaiškėjo, kad tvora yra kito sklypo dalyje. Kolegos pareiga yra nustatyti pažeidimus, tačiau vietoje nustatyti tikslių pažeidimų nėra galima. Atliekant patikrinimą GPS imtuvu naudojasi kolega ir jo nustatytus duomenis ji tvirtina kaip teisingus. Į klausimus atsakė, jog įvykio vietoje jie nustatė galimą žemės užėmimą, vėliau tik buvo paskaičiuotas plotas. Praėjo ilgas laiko tarpas, todėl sunku tiksliai pasakyti aplinkybes. Akte parašytus duomenis tvirtina, bet nuo liepos 1 d. keitėsi traktavimas dėl žemės tvarkos pažeidimo pagal ANK 110 straipsnį, tuo metu kai rašė aktą, buvo fiksuojamas galimas žemės tvarkos pažeidimas ir galimas nusižengimas, o po liepos 1 d. šis straipsnis taikomas kaip žemės užėmimas ir naudojimas. Tuo metu rašė, kad buvo fiksuotas žemės užėmimas ir asmuo buvo kviečiamas tyrimui. O šiandien būtų formuluojama kaip žemės užėmimas ir naudojimas. Turėtų nustatyti kiek asmuo naudojasi žemės sklypu. Administracinių nusižengimų tyrimų ji neatlieka. Jei nustatytas galimas pažeidimas, institucija vėliau kontrolės nevykdo, bet jei nustatytas pažeidimas, pažeidėjas pažeidimus turėtų pašalinti. Patikrinimas atliktas 2020-07-16, o registruotas 2020-07-21, registracijos metu jis buvo tokio pat turinio ir apimties, kaip pateiktas teismui.

6.6. Liudytojas G. A. nurodė, jog yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, 2014 metais taip pat buvo vadovu. 2008 metais padarė turėto sklypo detalųjį planą, suskirstė sklypus ir vėliau juos pardavė. Tiksliai negali pasakyti kam tas sklypas priklausė iki detaliojo plano. UAB (duomenys neskelbtini) padalinęs sklypus į gyvenamuosius sklypus, ko gero juos pardavinėjo, bet dabar neatsimena. Iš pradžių UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šios įmonės buvo pradėjusios kažką daryti su sklypais, vėliau UAB (duomenys neskelbtini) susijungė su (duomenys neskelbtini), bet jos nesusijusios su UAB (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, ar kai sklypai buvo padalinti, ar UAB (duomenys neskelbtini) turėjo nuosavybes teise priklausančių savų sklypų, gal ir turėjo, bet nepamena, gal nusipirko vėliau. Šiai dienai UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise tame sklype turi N. gatvėje esantį sklypą. Tas sklypas yra kitos paskirties, komunikacijų ir pan. Su (duomenys neskelbtini) besiribojančio sklypo nuosavybes teise sklypo neturi. Atrodo kažkada turėjo vieną sklypą ir per antstolius jis buvo kažkam parduotas, o kiti sklypai liko tokios paskirties, kaip ir jų. Tas sklypas buvo parduotas per varžytines. Tą sklypą - mažą, kitos paskirties keliuką įsigijo V. M., taip girdėjo iš spaudos ir kitų asmenų. Tvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) valdė tą sklypą, o vėliau per varžytines jį įsigijo V. M. ir jis ribojasi su (duomenys neskelbtini) esančiu sklypu. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo skolą, todėl sklypas buvo įkeistas. Skolos nesumokėjo ir tas sklypas buvo parduotas varžytinėse. Neatsimena, ar tuo metu buvo įmonės direktorius. Per varžytines parduotas sklypas buvo kitos paskirties, susisiekimo, kelių, komunikacijų paskirties. Realiai tame sklype jis yra buvęs iki įsigijus jį V. M., jis buvo naudojamas kaip kelias. Kadangi aplinkui buvo namai, tai jis buvo skirtas žmonėms vaikščioti. Nepamena, ar tame sklype buvo komunikacijos, atrodo jos eina šalia gyvenamųjų namų teritorijų. Tą sklypą tvarkė kaip ir visus kitus. Pradžioje įrengė kelią, pažvyravo jį, o vėliau ne kažin ką darė. Dalis žmonių gal ir patys pasigerino tą sklypą. UAB (duomenys neskelbtini) planavo susitarti su gyventojais ir tą sklypą leisti įsigyti gyventojams ir patiems tą sklypą tvarkytis, nes jiems jis bus reikalingas naudotis. Gaudavo prašymų iš gyventojų važiuoti keliu, pasitvarkyti tą kelią, prisijungti vandenį. Jie leidimus duodavo visiems, kas nepablogindavo kelio padėties. Parduodant sklypus, bendrovė sutartyje gal ir įsipareigojo dėl naudojimosi keliu, bet dabar negali pasakyti. Šiame sklype servitutai nebuvo registruojami, nes nematė poreikio. Planavo sklypą perleisti savivaldybei, o ir žmonės patys neprašė. Problema iškilo, kai tas kelias žmonėms buvo užtvertas, bet tada tas sklypas jiems jau nebepriklausė. Taip jau išėjo, kad negalėjo išmokėti skolos ir tas sklypas buvo parduotas. Jeigu byloje yra du M. L. UAB (duomenys neskelbtini) išduoti sutikimai su spaudu ir parašu, jais galima vadovautis. Jis davė sutikimą statyti tvorą ant sklypų ribos. Tokius sutikimus duodavo, nes tuo žemės sklypo niekas nesugadindavo, nepablogindavo sklypo padėties, leisdavo įsirengti įvažiavimus. Antrame sutikime buvo duotas leidimas apželdinti sklypą, nes jis taip pat nepablogino sklypo padėties. Jis, duodamas sutikimą, nesiaiškindavo kur tiksliai tas įvažiavimas bus, jokie įvažiavimo planai nebuvo numatyti, nebent buvo numatyta detaliame plane. Kelio pakraštėmis laikoma vandens nubėgimo grioviai, kuriuos tvarkydavo patys gyventojai. Jie galėdavo sodinti augalus, kad tik nepablogintų komunikacijų. Jo sklype nebuvo raštiškai susitarta dėl tikslios kelio pakraštės vietos. Sutikimai buvo pasirašomi tam, nes patys gyventojai prašydavo raštiško dokumento, kitiems užtekdavo tik žodinio leidimo. Galbūt, kai kurie gyventojai norėdavo raštiško dokumento apsidraudimui dėl kaimynų, jeigu kalba eidavo apie statinius. Sutikimų niekur neregistravo. Kiek žino, V. M. sklypas lyg ir nebuvo registruotas kaip kelias, o registruotas kaip sklypas. Su M. L. jokių pokalbių dėl statybų nepamena ir darbų nekontroliavo. Ko gero buvo tartasi su M. L. dėl įvažos įsirengimo trinkelėmis. Prašyme to nėra nurodyta, gal susitarė žodžiu ir raštu apsitarti nematė reikalo. Kelio plotas buvo 4 ar 5 metrai ir buvo susitarta, kad gyventojai jo negali susiaurinti, bet konkrečių matavimų ir žymėjimų nedarė. Į klausimus atsakė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – buvo šių bendrovių akcininkas. UAB (duomenys neskelbtini) yra buvęs vadovas, nepamena ar buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovu. Šios bendrovės užsiėmė nekilnojamu turtu, dalis mediena, kita nuoma. Bedrovės užsiėmė ir nekilnojamu turtu, bet per jas jis užsiėmė tik pavieniais atvejais. Retais atvejais būdavo įsigyjamas sklypas, suskaidomas dalimis ir parduodamas. Jo išsilavinimas yra aukštesnysis, elektronikos srities. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo parengęs V. M. sklypo tvarkymo plano. Įmonė sklypą planavo perleisti savivaldybei arba pasiūlyti įsigyti gyventojams, nes įmonei buvo nebereikalingas. Gyventojams įsigyti buvo siūloma žodžiu, o savivaldybei nesiūlė, iki kol buvo paimtas antstolių. Gyventojams perkant sklypus, V. M. sklypas nebuvo įtraukiamas. Sudarius sandorį su M. L., sklypas atrodo priklausė UAB (duomenys neskelbtini). Negali pasakyti, ar pasirašant sutikimus su M. L., sklypas jau buvo areštuotas. Bet jeigu davė sutikimus, reiškia sklypas buvo jų. Prieš išduodami sutikimus patikrinimų nedarė, nes nemanė, kad yra būtinybė, prašymai nebuvo labai radikalūs. Jeigu sklypą būtų atidavę savivaldybei, nemano, kad būtų buvę tokių problemų. Jis nežino kokia žala yra padaryta jų buvusiam sklypui ir, mano, savivaldybė į pasodintą medelį nebūtų kreipusi dėmesio. Susitarimus su Lesto įregistravo, nes tai buvo privaloma, neįregistravus nebūtų atliekami darbai, o susitarimų su gyventojais nebuvo privaloma registruoti, todėl ir neregistravo. Jis nežinojo, kad yra privaloma registruoti sutikimus su gyventojais. Sutikimą dėl tvoros statymo gal ir reikėjo užregistruoti. Žino, ką turi daryti įmonės vadovas ir kokios yra jo atsakomybės ir pareigos.

6.7. Liudytojas A. T. nurodė, jog dirba mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) direktoriumi. MB (duomenys neskelbtini) dirba nuo 1996 metų. Atlieka geodezinius, kadastrinius matavimus. (duomenys neskelbtini) kaime yra atlikinėję matavimus, kad nurodyti tikslesnę informaciją, reiktų sklypo kadastrinio numerio. Įmonė 2008 metais galėjo dalyvauti sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) padalijime. Mano, jog sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo inžinerinis sklypas, kaip gatvė. 2012 metais atliekant matavimus, jo funkcijos yra kaip direktoriaus, jis pats tame sklype nebuvo, matavimų neatliko. Jų tikslas yra sudėti riboženklius ir užvesti kadastrinio matavimo bylą. Matavimus atliko vykdytojas, jeigu yra trys parašai, tai kainas skaičiavo D. R., matavo V. M., o jis patikrino ar teisingai sudaryta byla. 2012 metais V. M. galėjo dirbti su elektroniniu tachometru, bet tiksliai kokiu, negali pasakyti. 2008-2012 metais žemės sklypo ribas atžymėdavo vykdytojas. Žemės sklypo planuose punktyrine linija yra pažymima įvažiavimo linija, ji pažymima, nes yra faktiškai matoma. Jeigu sklype nebūdavo jokių pastatų, matavimai vyksta tik po detalaus plano, statinių dar negali būti. Po detalaus plano sudarymo, daromas visos kvartalo planas, tada gatvės vaizduojamos tokios, kokios yra suprojektuotos detaliuoju planu. Jei kadastrinius matavimus atlieka, kai žmogus jau pasistatė namą, tada visi įvažiavimai rodomi tokie, kokie yra faktiškai matomi. Turimame plane yra nurodytas tokio dydžio įvažiavimas, nes toks ir buvo realiai. 2012 metais (duomenys neskelbtini) atliekant planą statiniai jau buvo, įvažiavimas jau buvo ir nurodyta, kad buvo žvyro dangos įvažiavimas. Kitame sklype taip yra žvyro danga. Iš pietinės pusės jau buvo tvora, tvoros, kuri ribojasi su įvažiavimu, dar nebuvo. 2008 metais, po detaliojo plano, galėjo taip pat atlikinėti geodezinius matavimus. Netikslumus gali nustatyti tik NŽT, ne jie. Matuojant visada yra rodomas faktas. Įvaža pažymima atsižvelgus į faktą, jeigu įvaža būtų didesnė, ji taip pat būtų pažymėta. Apie matavimo prietaisą, koordinates, tiksliau galėtų nurodyto V. M.. Planą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mato. Jo bendrovė yra atlikusi matavimus 2008 ir 2012 metais. Sklypo ribos minimais metais turėjo būti tapačios, korekcijos nebuvo daromos. Įvaža plane pažymėta punktyrais, įvaža – tai naudojamas įvažiavimas. Viskas yra matuota pagal faktą. Pažymėtos įvažos plotas yra apie 4 metrus, tiksliau 3 m. 91 cm. Punktyru pažymėti linkiai, ties vandentiekio trasa yra 4 metrai 12 cm, nuo sklypo ribos iki vandentiekio trasos yra 1 metras 80 cm. 2012 metų plane, tvora, jos pamatas yra ties 3, 4, 5 ribos tašku. Registruojami yra tie faktai, kurių nori užsakovas. Nežino, ar asmuo į jų bendrovę yra kreipęsis po 2012 metų.

6.8. Liudytojas V. M. nurodė, jog nuo 2012 metų dirba MB (duomenys neskelbtini), matuoja žemės sklypus, daro kadastrinius matavimus, ruošia kadastrines bylas. Darė (duomenys neskelbtini) atnaujinimo kadastrinę bylą, asmuo pasistatė namą ir reikėjo nupiešti pastatytą namą ir ūkinį pastatą. Iki tol, sklypo plano nedarė ir nematavo. Atliko kadastrinius darbus 2012-10-26. Buvo atlikti matavimai, pamatuota tvora. Tuo metu sklypuose buvo žvyras ir dirbama teritorija, išvedžiota kanalizacija. Žemės sklypo ribų nenustatinėjo, nes asmuo nereikalavo, užfiksavo tik tai, kas buvo pastatyta, tai namas ir ūkinis pastatas. Tvora tuo metu jau buvo su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypais, ties įvaža pamato nebuvo. Ribos nustatomos grafiškai, iš koordinačių. Tvora stovėjo ant ribos, aplinkui visur buvo pievos. Koordinačių taškai jau buvo pamatuoti 2009 metais ir jis jomis naudojosi. Nežino, ar sklype buvo riboženkliai, jo darbui jie nebuvo reikalingi. Jis rėmėsi ankstesniais geodeziniais matavimais, darytais 2009-01-09. 2008 metais jokių matavimų jis neatliko. 2012 metais sklypo priekinės dalies ribų, prie įvažiavimo į sklypą, jis, atrodo, netikslino ir nematavo. Mato, kad matavo namą, dalį tvoros. Tvoros taškai atitiko koordinates. Yra pažymėta įvaža, ji išklota žvyru. Įvažos vieta, plotas fiksuotas grafiškai. Į klausimus atsakė, jog jo atlikti matavimai nesiskyrė nuo ankščiau atliktų žemės sklypo ribų. Jokių nuokrypų nebuvo. Tvoros nebuvo ties koordinatėmis 1-2, 2-3, 5-1. Vakarinėje pusėje, kur yra Neries gatvė, tvoros nebuvo, tai koordinatės 5-1, ten tvoros nebuvo, buvo tik tvoros pamato galas. Negali pasakyti ar šioje vietoje tvoros pamatas peržengė ribas, galėjo būti 5-6 cm paklaida, bet atrodo, neperžengė. Nežino, ar matavimo metu savininkui buvo parodytos ribos. Jo darbas buvo nupiešti namus, o ne tikrinti ribas. Schemą sudarinėjo pagal žemės sklypo brėžinį, jam tereikėjo ant to buvusio tuščio sklypo nupiešti pastatytą namą. Buvo du pastatai ir vienoje pusėje tvora. Tuo metu daugiau pastatų nebebuvo. Jis fiksuoja faktą, namo projektas jam būna pateiktas. Projektiniuose dokumentuose nepamena ar buvo numatyta daugiau pastatų. Punktyrinės linijos ir Ž raidė reiškia žvyro dangą. Įvažos plotas gali būti ir 4, ir 10 metrų, čia nuo kiekvieno žmogaus priklauso. Ką jis matė natūroje, tą ir užfiksavo, todėl tokį įvažos plotą ir užfiksavo. Nepamena, ar buvo prašomas užfiksuoti dar kažką. Koordinatės 5-1 negalėjo nesutapti, nes sudaryta byla yra tikrinama Registrų centre, ribos negali pasikeisti, riba nubraižyta taip, kaip ir yra užfiksuota. Tais pačiais taškais sklypo ribos negali būti įsiterpusios į kitą sklypą, nebent gali įsiterpti kažkokių pastatų ribos. Ribų nustatymui matavimo įtaisas reikšmės neturi. Sklypo tvora išlenda į kitą sklypą taškuose 1-2, asmuo prieš statydamas tvorą, turi pasikviesti geodezininką, kad jis nustatytų ribą, tada asmuo ten ir stato tvorą, jeigu to nebuvo padaryta, reiškia asmuo pats arba statybininkai netiksliai nustatė ribas ir pastatė tvorą jau išlindęs į kito sklypo ribas. Statant tvorą buvo galimai padaryta klaida ir nesilaikyta riboženklio vietos. Instrumentas gali duoti iki 5 cm paklaidą. Bet asmuo statydamas tvorą turi eiti nuo riboženklio. Kaimo vietovėje yra leistina iki 30 cm paklaida. Jis naudojo šiuolaikinį „Leica 1200 + GPS“ instrumentą, su kuriuo matuojant tokių paklaidų negali būti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas, nutarimas naikintinas ir byla grąžintina institucijai.

7. Pirmiausia pažymėtina tai, jog institucijos pareigūnas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo imtis visų priemonių, kad veikos aplinkybės būtų ištirtos visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką; būti aktyvus tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; priimtame nutarime ne tik išdėstyti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, bet jas ir motyvuotai įvertinti (ANK 567 str., 569 str., 618 str.).

8. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš to akivaizdu, kad būtent nutarime išdėstytos aplinkybės apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, todėl teismo pareiga patikrinti visiškai ar iš dalies nemotyvuoto ne teismo tvarka priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, tampa apsunkinta.

9. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą (skundą dėl Institucijos nutarimo), yra numatyta pareiga rinkti ir tirti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant ir tiriant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi (ANK 627 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktas, 630 straipsnio 1 dalis, 639 straipsnis, 640 straipsnis). Tačiau plečiamai aiškinti aktyvaus teismo sampratą bei priešingai nei leidžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), visą įrodinėjimo naštą ir kaltinimo palaikymo funkciją byloje perkelti teismui, kuris, nors ir privalo būti aktyvus, tačiau negali tapti šališkas, įrodymus renkančia ir kartu kaltinimą palaikančia tyrimo institucija, negalima.

10. Be to, būtina pažymėti, jog nagrinėjant bylas dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje privaloma užtikrinti ir procesinių staigmenų negalimumo principą.

11. ANK 642 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra nukentėjusiojo skundas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma skunde.

12. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, teisena M. L. atžvilgiu nutraukta, nenustačius M. L. veiksmuose tiesioginės tyčios. Nukentėjusysis skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą grąžinti institucijai.

13. Iš 2020 m. rugpjūčio 26 d. M. L. atžvilgiu surašyto administracinio nusižengimo protokolo, apibrėžiančio administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2020 m. liepos 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 31ŽN-54-(14.31.78) ir jo priedų, bei kitos medžiagos matyti, jog galimas M. L. nusižengimas pasireiškė tuo, kad 1) į nukentėjusiojo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka M. L. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), juosiančios tvoros pamato dalis; 2) nukentėjusiojo žemės sklype įrengta įvaža (aikštelė, kurios pagrindas išklotas trinkelėmis) į M. L. privatų žemės sklypą; 3) šalia įvažos pasodinti dekoratyviniai želdiniai. Tačiau institucija skundžiamame nutarime išdėstė ir įvertinto tik aplinkybes, susijusias su M. L. tvoros pamato dalies patekimu į nukentėjusiojo žemės sklypą, ir visiškai nepasisakė dėl likusios kaltinimo dalies, tai yra, teismo vertinimu, nerinko ir netyrė įrodymų dėl M. L. veiksmų nukentėjusiojo žemės sklype įrengiant įvažą – aikštelę, išklojant ją trinkelių danga, šalia įvažos pasodinant dekoratyvinius želdinius, jų nevertino, formaliai skundžiamu nutarimu pasiūlė nukentėjusiajam ir M. L. klausimą dėl teisėto pateikimo į žemės sklypą, želdinių sodinimo, trinkelių įrengimo ant įvažiavimui skirto sklypo spręsti teismine tvarka. Teisminio bylos nagrinėjimo metu institucijos atstovas išreiškė nuomonę, jog skundžiamas nutarimas išsamus, įvaža įrengtą teisėtai, gavus buvusio savininko (duomenys neskelbtini) sutikimą, tačiau teismas su tokiu institucijos atstovo vertinimu sutikti negali. Teisme M. L. nurodė, jog įvažos įrengimas sudarytas rangos būdu. Jis pats išklojo trinkeles ir nusprendė kokį plotą gali iškloti, vadovavosi gautu sutikimu. Sutikime pažodžiui nėra parašyta apie galimumą kloti trinkeles, bet jis taip suprato, kad gali. Teismo nuomone, minima įvaža – aikštelė, išklota trinkelių danga, gali būti vertinama ir kaip inžinerinis statinys. Todėl, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog institucija atliko neišsamų tyrimą, nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių visumos, todėl nagrinėjamu atveju negalima daryti kategoriškos išvados, kad M. L. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

14. Pažymėtina, jog teismas šioje byloje buvo aktyvus, apklausė liudytojus, surinko naujus duomenis, tačiau, teismo nuomone, pateikti jų išsamaus vertinimo negali, nes tokiu būdu galėtų būti pažeistas procesinių staigmenų negalimumo principas, M. L. teisė į gynybą.

15. Nukentėjusysis teismo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai tirti iš naujo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į ANK 642 straipsnio 1 dalyje nurodytus galimus teismo sprendimus, išnagrinėjus bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, bei tai, jog administracinio nusižengimo byloje būtina atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ir vertinimą, kurio pats dėl anksčiau išdėstytų argumentų teismas atlikti negali, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo skundas tenkintinas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo Zigmanto Donato Dranginio 2020 m. spalio 12 d. nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną M. L. atžvilgiu naikintinas bei byla grąžintina institucijai tirti iš naujo.

16. Nukentėjusiojo V. M. atstovas advokatas Egidijus Storpirštis pateikė prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus V. M. naudai.

17. Sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo už teisinę advokato pagalbą pagal ANK 666 straipsnį, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis (6 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 31 straipsnio 6 dalimi, konstituciniu teisinės valstybės principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021). Pagal teismų praktiką bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos atsižvelgiant į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255-746, 2K-406-507/2016, 2K-143-696/2017, 2AT-7-5-303/2021, nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-303/2021 ir kt.).

18. Nagrinėjamu atveju teismui panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo Zigmanto Donato Dranginio 2020 m. spalio 12 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną M. L. atžvilgiu bei bylą grąžinus institucijai tirti iš naujo, administracinio nusižengimo byloje galutinis sprendimas nėra priimtas, todėl prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Nukentėjusiojo V. M. skundą tenkinti.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo Zigmanto D. D. 2020 m. spalio 12 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną M. L. atžvilgiu panaikinti ir bylą grąžinti institucijai tirti iš naujo.

Nukentėjusiojo V. M. atstovo advokato Egidijaus Storpirščio prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo palikti nenagrinėtą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Daiva Domeikienė