Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2025-03-04 · Civilinė byla Nr. e2-383-1138/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-04
Bylos Nr.
e2-383-1138/2025
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-01652-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaidas Kazlauskas
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
UAB „D. T.“
Advokatai
Renata Račkas
Civilinė byla Nr. e2-383-1138/2025Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01652-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1.; 2.6.39.2.5.5.; 2.6.39.2.6.1.; 3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2025 m. kovo 4 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,

dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovams T. Ž. ir R. V.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „D. T.“ atstovei advokatei Renatai Račko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei UAB „D. T.“ dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir ieškovas, Biuras) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš UAB „D. T.“ 25 883,91 Eur nuostolių atlyginimą, 6,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Nurodė, kad 2021 m. kovo 12 d. Jungtinėje Karalystėje dėl D. B., vairavusio transporto priemonę „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. D. B. buvo samdomas atsakovės ir minėtas eismo įvykis įvyko einant darbines pareigas. Eismo įvykio dieną atsakovė buvo transporto priemonės „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė, t. y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

1.2. Kuomet eismo įvykio kaltininko vairuojama transporto priemonė nėra apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, eismo įvykio valstybės nacionalinis draudikų biuras administruoja žalą ir ją atlygina nukentėjusiems asmenims, atlyginęs žalą nukentėjusiems asmenims, pateikia reikalavimą grąžinti išmokėtas sumas bei atlyginti dėl žalos administravimo patirtas išlaidas žalą sukėlusios neapdraustos transporto priemonės registracijos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (šiuo atveju – ieškovui).

Motyvuojamoji dalis

1.3. Atsižvelgiant į tai, kad minėtas eismo įvykis įvyko Jungtinėje Karalystėje (kurios nacionalinis draudikų biuras pasirašė Biurų tarybos Vidaus nuostatus) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 22 220,30 svarų sterlingų (toliau – ir GBP) sumai ieškovui, t. y. transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas sumokėjo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 22 220,30 GBP (25 883,91 Eur).

1.4. Ieškovas, sumokėjęs Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens (atsakovės) ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (atsakovės), raštu kreipėsi į atsakovę, reikalaudamas grąžinti 25 883,91 Eur.

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Savo nesutikimą su pareikštu ieškiniu grindė tokiais argumentais:

2.1. Ieškovo pateiktas ieškinys negali būti laikomas pagrįstu, kadangi nėra įrodytos visos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygos.

2.2. Kaip matyti iš ieškovo į bylą pateiktų duomenų, apie eismo įvykį policijai nebuvo pranešta, nors tą atsakovė siūlė padaryti. Iš bylos duomenų matyti, jog nėra ir nebuvo jokių apsaugos vaizdo įrašų ar vaizdo įrašų iš transporto priemonėje įrengto vaizdo fiksatoriaus. Byloje ieškovas nepateikė duomenų, kad būtent esant nurodytai situacijai, t. y. jos jokiu būdu neužfiksavus, nekvietus vietos policijos ar neužpildžius atitinkamos eismo įvykio deklaracijos, pagal eismo įvykio vietos teisę – Jungtinės Karalystės teisę, yra pakankamas pagrindas reikalauti ir, atitinkamai, atlyginti galimai kilusią žalą.

2.3. Atsakovė ėmėsi visų priemonių tam, kad būtų išvengta eismo įvykio. Atsakovės atstovė pranešė Jungtinės Karalystės greitkelių tarnybai ir kitoms institucijoms apie dyzelino išsiliejimą bei dėl to kilusį eismo įvykį.

2.4. Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras ieškovui pateikė sąskaitą, kurioje buvo numatytos tokios pozicijos: 19 322,00 GBP kompensacija, 2 898,30 GBP administravimo mokestis. Iš ieškovo į bylą pateikto „N. S.“ 2024 m. sausio 23 d. rašto matyti, kad buvo patirtos 2 622,00 GBP išlaidos. Ieškovas nepateikė visų duomenų, pagrindžiančių šią sumą.

2.5. 11 300,00 GBP reikalavimui dėl žalos transporto priemonei pagrįsti ieškovas pateikė 2021 m. kovo 22 d. „Laird Assessors Limited“ ataskaitą dėl transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo, iš kurios matyti, kad transporto priemonė buvo apžiūrėta 2021 m. kovo 19 d., t. y. praėjus net savaitei po įvykusio eismo įvykio (eismo įvykis įvyko 2021 m. kovo 12 d.), kas atitinkamai kelia abejones pateiktos išvados pagrįstumu. Ieškovas nepateikė jokių įvykio dieną atliktų nuotraukų, iš kurių būtų galima spręsti, jog ataskaitoje ir eismo įvykio dieną transporto priemonės pažeidimai buvo tokie patys, t. y. identiški. Duomenų, kurie pagrįstų, jog būtent minėtoje ataskaitoje nurodyta transporto priemonė dalyvavo eismo įvykyje – nėra. Ataskaitoje prieinama prie išvados, jog po įvykusio eismo įvykio transporto priemonė yra netinkama eksploatuoti ir jos remonto išlaidos yra iš esmės analogiškos transporto priemonės vertei, tačiau iš minėtoje ataskaitoje patiektų fotonuotraukų tokios išvados daryti negalima. Pats eismo įvykio pobūdis, abejotina, ar galėjo lemti tokius transporto priemonės pažeidimus, dėl kurių transporto priemonė taptų apskritai neeksploatuojama. Atsakovės transporto priemonė eismo įvykio dieną krovinio nevežė, todėl mažai tikėtina situacija, kad tuščios transporto priemonės smūgis būtų galėjęs padaryti neatitaisomą žalą.

2.6. Ieškovo prašomą priteisti žalą taip pat sudaro ir 5 400,00 GBP kompensacija už eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojo patirtą kūno sužalojimą, kuri, ieškovo pateiktais duomenimis, buvo apmokėta praėjus beveik trims metams po įvykusio eismo įvykio, t. y. 2024 m. sausio 23 d. Byloje nėra visiškai jokių dokumentų, kurie patvirtintų, jog 2021 m. kovo 12 d. buvo fiksuoti kokie nors transporto priemonės vairuotojo kūno sužalojimai, ir kad tie sužalojimai buvo būtent 2021 m. kovo 12 d. eismo įvykio pasekmė. Eismo įvykio metu atsakovė nepastebėjo kokių nors kitos transporto priemonės vairuotojo patirtų sužalojimų, kadangi jų paprasčiausiai nebuvo. Kitos transporto priemonės vairuotojas neinformavo atsakovei priklausančios transporto priemonės vairuotojo apie tai, jog buvo patirti kažkokie kūno sužalojimai. Ieškovas nepateikė ir medicininės ataskaitos, kurios išlaidas ieškovas taip pat prašo kompensuoti. Todėl nėra pagrįstas nei pats faktas apie įvykusį kūno sužalojimą, nei pateikti duomenys/įrodymai apie neva patirtą kūno sužalojimą, ir jeigu patirtą – kokį.

2.7. Ieškovas nebendradarbiavo su atsakove bei nesiaiškino susidariusios situacijos ir galimai kilusios žalos pagrįstumo, o paprasčiausiai sumokėjo Jungtinės Karalystės nacionaliniam draudikų biurui visą sumą, kurios priteisimo ieškiniu prašo iš atsakovės.

2.8. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovo reikalavimas dėl 19 322,00 GBP kompensacijos priteisimo nėra įrodytas ir pagrįstas, atitinkamai nėra pagrindo priteisti ir ieškovo reikalaujamą 2 898,30 GBP administravimo mokesčio sumą.

3. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti, pažymėjo, kad atsakovė buvo informuota apie procesą, buvo raginama aktyviai dalyvauti procese. Negalima sakyti, kad atsakovė nieko nedarė. Dalyvavimas procese turėtų būti aktyvesnis. Jungtinės Karalystės draudikų biuras įvertino ir atsakovės poziciją. Mano, kad atsakovė turėjo būti aktyvesnė. Dėl įrodinėjimo naštos raštu reagavo, pateikė papildomą teisės turinį, tačiau kažkokie įrodymai tiek dėl bendro teisės turinio, tiek oficialaus aiškinimo, kitokia pozicija, kad buvo kažkas blogai administruojant žalą, iš atsakovės nebuvo pateikti. Atsakovė bando pateikti rūpestingumą, kad negalėjo išvengti įvykio. Grindžia Lietuvos teisės nuostatomis. Tačiau įrodinėjimo našta tenka atsakovei. Šiuo atveju įrodinėjimo naštą prisiėmė, tačiau atsakovė, natūralu, liko labiau prie kritikavimo byloje pateiktų įrodymų. Jie pateikė labai detalias, turinčias sąsają su bylos tomais ir puslapiais išvadas. Pateikta išvada laikytina ieškovo rašytiniais paaiškinimais. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų – yra pateikti bendri dokumentai, labai aiški Jungtinės Karalystės atsakomybės nustatymo tvarka. Jungtinėje Karalystėje labai retose bylose yra policijos raštai, pažymos. Jungtinėje Karalystėje policija fiksuoja aplinkybes, o ne nustatomas kaltininkas. Pagal Jungtinės Karalystės teisę, Jungtinės Karalystės draudikų biuras turi teisę nustatyti atsakingą asmenį, administruoti visą žalą, tam yra suteikti įgaliojimai. Teisės aktus, pagal ką nustatytas žalos dydis, yra pateikę. Dėl kaltininko nustatymo – taikomas tikimybių pusiausvyros principas. Negali įtakoti nei žalos, nei atsakomybės nustatymo procesas. Yra Europinė sistema, jie neturi galimybės atsisakyti mokėti. Jų vienintelė galimybė, surinkti kuo daugiau įrodymų. Jungtinėje Karalystėje negali būti tokių įrodymų, kokie būtų renkami pas mus, pagal Lietuvos teisę. Yra įsitikinę, kad yra pateikę visus įrodymus, kad įrodytų civilinę atsakomybę. Dar pateikė išrašą iš medicininės ataskaitos, kurio irgi neteikia įprastai, nes laiko, kad tai perteklinė informacija. Prieš apmokant draudikų biurui atsiųstas sąskaitas, ieškovas neturi pareigos atsakovui siųsti dokumentus, bendrai nesiunčiama. Kreipimasis į medikus ir medicinos ataskaitos parengimas yra skirtingi dalykai. Pateikė detalią išvadą, kur pasisakyta dėl visų civilinės atsakomybės sąlygų. Pateiktos trūkstamos eksperto ataskaitos dalys atsako į visus kilusius klausimus dėl duomenų trūkumų, kada kreipėsi į gydymo įstaigą, ekspertą, kada parengė išvadą. Dėl medicininės apžiūros, rengiama pagal Jungtinėje Karalystėje galiojančias tvarkas, ataskaita parengta teismui. Ekspertas prisiėmė atsakomybę, referavo į eismo įvykį, paremta medicininiais dokumentais. Duomenys ar po metų, trijų bus tie patys. Pagal galiojančią teismų praktiką įrodyti atsakomybę mažinančias aplinkybes tenka atsakovei.

4. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, jog su reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas atlygino žalą, savaime nelemia pareigos tokią žalą atlyginti, kol neįrodo visų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų pagal Lietuvos teisės aktus. Byloje nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl 19 000,00 GBP išlaidų kompensacijos – apie eismo įvykį policijai pranešta nebuvo. Nėra jokių įrašų iš transporto priemonėje įrengtų vaizdo fiksatorių. Turint omenyje, kad vienas iš vairuotojų patyrė žalą, žala turėjo būti užfiksuota įvykio metu. Atsakovė ėmėsi visų priemonių, kad būtų išvengta eismo įvykio, pranešė Jungtinei Karalystei apie dyzelino išsiliejimą ir dėl to kilusį įvykį. Ieškovas netinkamai įvykdė pareigą pateikti žalos dydį pagrindžiančius įrodymus. Dėl 11 000,00 GBP reikalavimo dėl žalos transporto priemonei atlyginimo – iš byloje esančių duomenų, transporto priemonė buvo apžiūrėta praėjus net savaitei po eismo įvykio. Ieškovas nepateikė eismo įvykio dieną atliktų fotonuotraukų, iš kurių būtų galima spręsti, kad įvykio dieną pažeidimai buvo identiški. Pats eismo įvykio pobūdis, abejoja, ar galėjo lemti tokius pažeidimus, kurie lėmė, kad transporto priemonė nėra eksploatuojama. Mažai tikėtina, kad smūgis galėjo padaryti tokią neatitaisomą žalą. Vairuotojo patirta žala apmokėta praėjus beveik trims metams po įvykio. Nėra dokumento, kad būtų fiksuoti kokie nors vairuotojo sužalojimai ir kad jie buvo eismo įvykio pasekmė. Kitos transporto priemonės vairuotojas neinformavo atsakovės transporto priemonės vairuotojo, kad buvo patirti kažkokie sužalojimai. Iš 2025 m. sausio 6 d. kartu su išvada pateiktos medicininės ataskaitos, nėra aišku, kad kalbama apie patį įvykį. Žiūrint pačią išvadą iš medicininės ataskaitos, 10 skyriuje (nugaros sužalojimas), nurodoma, kad ieškovą daug metų kamuoja lėtinis skausmas. Iš išvados matyti, kad sveikatos problemos nebuvo nulemtos įvykio. Skausmas kairiajame petyje kamavo maždaug vienerius metus iki eismo įvykio. Išvada patvirtina, kad sužeidimai nebūtinai buvo nulemti įvykio. Analogiškos pozicijos yra su galva – ieškovas teigia, kad buvo žaizdos pakaušyje, buvo išvalytos, rando nematyti. Iš išvados spėja, kad į ekspertus buvo kreiptasi daug vėliau po buvusio įvykio. Kelia klausimų dėl sąsajumo. 13 skyriuje taip pat nurodoma, kad kilo sunkumų tvarkantis, prižiūrint vaikus, sunkumai tęsėsi keturiolika mėnesių. Kyla klausimų, kada išvados užfiksuotos, kada nukentėjusysis informavo apie patirtus sužalojimus. Jeigu daroma prielaida, kad lėmė nepatogumus, tuomet keliamas klausimas, kodėl atsakovės vairuotojui nebuvo pranešta apie patirtus kitos transporto priemonės vairuotojo sužalojimus. Iš pateiktų dokumentų, atsakovė mano, kad ieškovas nebendradarbiavo tinkamai, galėjo bendradarbiaudamas, nors neturėjo pareigos, informuoti apie esamą žalą. Galbūt atsakovė būtų ėmusi atitinkamų veiksmų. Dėl bendradarbiavimo pareigos neįvykdymo ieškovas pasirinko tokią žalą apmokėti. Priežastinis ryšys ir žalos dydis nėra tinkamai pagrįsti. Atsakovė tikrai galėjo aktyviai bendradarbiauti su Jungtinės Karalystės draudikų biuru. Atsakovės vertinimu, ir Lietuvos draudikų biurui neužkertamas kelias dalyvauti žalos administravimo procese. Atsakomybė negalėjo būti perkeliama atsakovei. Iš bylos duomenų mato, kad tik atsakovei pradėjus kelti klausimus, tik tada pradėti rinkti duomenys apie įvykusias aplinkybes. Teisės aktai, jų aiškinimas – yra vienas dalykas, kitas dalykas yra faktinės aplinkybės, duomenų sąsajumas su prašoma priteisti žala. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turėjo aiškintis, kiek pateikti dokumentai yra susiję. Šiai dienai nėra duomenų, kad nurodoma žala patirta ir susieta su įvykusiu eismo įvykio. Nėra aišku, kas vyko su transporto priemone po eismo įvykio. Kai kurie nukentėjusiojo skausmai buvo lėtiniai. Ekspertas atliko apžiūrą praėjus daugiau nei dviem metams po įvykio. Iš pareiktų sužalojimų negalima daryti net prielaidos, kad sužalojimai galėjo tęstis dvejus metus. Iš konsultacijos telefonu matyti, kad buvo darytas rentgenas, rekomenduota nedirbti septynias dienas. Sužalojimai nebuvo ginčo įvykio pasekmė. Dėl įrodinėjimo pareigos pažymėjo, kad kalba ne apie teisės turinį, tačiau apie faktą.

Ieškinys tenkintinas

5. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2021 m. kovo 12 d. Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė „F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei sutrikdyta šios transporto priemonės vairuotojo A. W. sveikata. Eismo įvykio dalyvis D. B. vairavo transporto priemonę „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydamas darbines funkcijas. Iš 2024 m. balandžio 9 d. VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad minėta transporto priemonė nuosavybės teise priklauso (ir priklausė eismo įvykio metu) atsakovei UAB „D. T.“. Eismo įvykio metu transporto priemonė „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Jungtinės Karalystės draudikų biuras išmokėjo išmokas nukentėjusiajam asmeniui už eismo įvykio metu patirtą žalą. Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į ieškovą Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą dėl nukentėjusiajam asmeniui išmokėtos 19 322,00 GBP dydžio išmokos atlyginimo. 2003 m. liepos 1 d. sutarties tarp Biurų tarybos narių – Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ir Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuro – pagrindu, ieškovas 2024 m. kovo 27 d. kompensavo Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biurui išmokėtą 19 322,00 GBP dydžio draudimo išmoką bei sumokėjo 2 898,30 GBP dydžio administravimo mokestį, iš viso 22 220,30 GBP (25 883,91 Eur).

6. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad 2021 m. kovo 12 d. Jungtinėje Karalystėje įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo asmuo, vairavęs transporto priemonę „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat dėl to, kad aptariama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovė iš esmės nesutinka su ieškovo regreso teise prašoma priteisti žala, mano, kad ieškovo reikalavimai turėtų būti atmesti.

7. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, žala nėra preziumuojama ir aplinkybė, kad draudikas atlygino eismo įvykio vietos draudiko eismo įvykio metu nukentėjusiems asmenims išmokėtas sumas, automatiškai nelemia atsakovo pareigos atlyginti būtent tokio dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017), turi būti nustatyta, ar tokia išmoka išmokėta pagrįstai ir ar ji atitinka realų nukentėjusiam asmeniui padarytos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020).

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas suponuoja, kad bylose, kuriose Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras reiškia atgręžtinį reikalavimą, o atsakovai ginčija šio reikalavimo pagrįstumą, atsakovai, siekdami nuneigti ieškinio pagrįstumą, taip pat teikia savo poziciją pagrindžiančius įrodymus, kuriais gali būti ir su eismo įvykio vietos teise (jos aiškinimu) susiję įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017). Todėl tam tikra įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (Biurui), siekiančiam susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo. Ieškovui tenka pareiga pateikti, be kita ko, transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę, jos apimtį pagal eismo įvykio vietos valstybės teisę pagrindžiančias nuostatas bei, esant poreikiui, jų taikymo ir aiškinimo praktiką, patvirtinančią reiškiamo regresinio reikalavimo pagrįstumą, o atsakovui paprastai nepakanka reikšti abejonę dėl ieškovo įrodinėjamo užsienio teisės turinio, jis turi teikti kitokį užsienio teisės turinį, nei įrodinėja ieškovas, pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017), be to, ir atsakomybę mažinančių sąlygų įrodinėjimas tenka atsakovui, kuris teigia esant tokias sąlygas ir yra suinteresuotas sumažinti savo atlygintinos žalos dydį ar visiškai išvengti žalos atlyginimo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-1075/2021).

9. Ieškovas byloje pateikė 2024 m. gruodžio 5 d., 2025 m. sausio 6 d. bei 2025 m. vasario 6 d. išvadas, kuriose pateikti itin išsamūs paaiškinimai bei detalizuota 2021 m. kovo 12 d. Jungtinėje Karalystėje įvykusio eismo įvykio metu padaryta žala, kuri sudaro 11 300,00 GBP sumą už sugadintą transporto priemonę „F.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 8 022,00 GBP sumą už asmens sužalojimus. Ieškovo nurodytą 11 300,00 GBP sumą už sugadintą transporto priemonę „F.“ pagrindžia 2021 m. kovo 22 d. „LAIRD Expert“ parengta ataskaita dėl transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės „F.“ vertė – 14 500,00 GBP, remonto kaina – 11 456,69 GBP. Kadangi nustatytas konstrukcijos pažeidimas, todėl rekomenduoja transporto priemonę vertinti kaip „visišką nuostolį“ bei siūlo tartis dėl 11 300,00 GBP sumos, kurią sudaro vertė iki įvykio atėmus numatomą likutinę vertę. 2025 m. sausio 6 d. ir 2025 m. vasario 6 d. išvadose ieškovas nurodė, kad žalos išmoka nukentėjusiajam A. W. susideda iš 5 400,00 GBP bendrosios žalos išmokos (už žalą sveikatai, taip pat ir neturtinė žala) ir 2 622,00 GBP specialiosios žalos išmokos (finansinės išlaidos, susijusios su bendrąja asmens žala), pateikė smulkius paaiškinimus apie šių išmokų apskaičiavimą ir teisės aktus, kuriais remiantis buvo nustatytas išmokų dydis. Žalos nukentėjusiojo sveikatai atsiradimo pagrindimui ieškovė pateikė eksperto parengtą medicininės ataskaitos išrašą, 2024 m. sausio 23 d. „Nayyars Solicitors“ pateiktą informaciją, 2023 m. spalio 23 d. sąskaitą už medicininės ataskaitos parengimą, 2021 m. kovo 22 d. sąskaitą už apmokėjimą inžinieriui.

10. Atsakovė nesutiko su Jungtinės karalystės transporto priemonių draudikų biuro apskaičiuotu žalos dydžiu, išreiškė abejones, ar nukentėjusiojo vairuotojo patirti sužalojimai yra 2021 m. kovo 12 d. įvykusio eismo įvykio pasekmė, ar eismo įvykio pobūdis galėjo lemti tokio dydžio transporto priemonės žalą, juolab, kad, kaip nurodė atsakovė, už asmens sužalojimą buvo apmokėta praėjus trims metams po įvykio, transporto priemonė buvo apžiūrėta ne iš karto po eismo įvykio, policijai pranešta nebuvo.

11. Ieškovė byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose bei išvadose pagrindė eismo įvykio metu patirtos žalos apskaičiavimo tvarką ir praktiką Jungtinėje Karalystėje, kurią patvirtina Jungtinės Karalystės bendrieji reikalavimų atlyginti žalą reguliavimo principai, kelių eismo taisyklės, Teisėjų kolegijos gairės dėl asmens bendrosios žalos nustatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautas raštas dėl informacijos apie užsienio teisę. Tai, kad eismo įvykio metu transporto priemonei „F.“ buvo padaryti sugadinimai, o jos vairuotojas patyrė sužalojimų, patvirtina minėta 2021 m. kovo 22 d. „LAIRD Expert“ ataskaita dėl transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo bei medicininės ataskaitos išrašas. Teismas taip pat pažymi, kad ir ieškovės 2025 m. vasario 25 d. pateikti papildomi dokumentai (pirmoji eksperto ataskaita), patvirtina, kad ligoninės įrašuose fiksuotas nukentėjusiojo atvykimas į gydymo įstaigą 2021 m. kovo 12 d., skundžiantis galvos bei kairės rankos sužalojimu, iš esmės nurodant tapačias eismo įvykio kilimo aplinkybes. Svarbu ir tai, kad ataskaitoje nurodoma, kad pacientas teigia, jog po eismo įvykio tiek lėtinis apatinės nugaros dalies, tiek kairiojo peties skausmas sustiprėjo, be kita ko nurodė kad buvo patekęs ir į ankstesnius eismo įvykius, medicininiuose dokumentuose fiksuotos ankstesnės traumos, kas, teismo vertinimu, patvirtina tiek į eismo įvykį patekusio asmens sąžiningumą, tiek ir tai, kad apskaičiuojant žalą galėjo būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, įskaitant ir duomenis apie buvusius sužalojimus. Juolab, kad žalos apskaičiavime bylos duomenimis dalyvavo kvalifikuotas ekspertas, o pragyvenimo lygis, medicininių paslaugų kainos ir pan. Jungtinėje karalystėje gali būti ženkliai didesni nei būtų Lietuvos Respublikoje. Vien tai, kad Lietuvos teisinėje sistemoje tokios išlaidos gali atrodyti kaip itin didelės, savaime nepaneigia Jungtinėje Karalystėje galiojančios praktikos, į kurią ir turėjo atsižvelgti Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras, ne tik atlygindamas nukentėjusiojo turėtas išlaidas, bet ir vengdamas perteklinių teisminių procesų, kurie galėjo nulemti dar didesnę išlaidų apimtį. Tuo tarpu atsakovė savo abejonių nepagrindė jokiais įrodymais, nors, kaip jau buvo minėta aptartoje teismų praktikoje, atsakovė turėjo pateikti duomenis, kurie rodytų, jog ieškovo pateikti paaiškinimai dėl žalos apskaičiavimo bei Jungtinės Karalystės teisės aktai ir gairės, kurių pagrindu buvo apskaičiuota žala, šiuo atveju netaikytini ar aiškintini kitaip (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-915/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2020).

12. Sprendžiant dėl 2 898,30 GBP administravimo mokesčio, kurį ieškovas sumokėjo Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biurui kartu su 19 322,00 GBP kompensacija (pagal 2024 m. vasario 9 d. Reikalavimą dėl kompensacijos Nr. 7699), pažymėtina, kad ieškovė į bylą pateikė Biurų tarybos 37-osios generalinės asamblėjos metu patvirtintas rekomendacijas, kuriose administravimo išlaidos siejamos su žalos dydžiu, o ne su konkrečiais atliktais veiksmais (15 proc. nuo žalos sumos, bet ne daugiau kaip 3 500,00 Eur). Būtent pagal šias rekomendacijas Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras ir paskaičiavo administravimo mokestį, t. y. 19 322,00 GBP x 15 proc. = 2 898,30 GBP (apie 3 393,95 Eur).

13. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal 2003 m. liepos 28 d. Europos Komisijos sprendimo (2003/564/EB) dėl Direktyvos 72/166/EEB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu (ši direktyva Jungtinėje Karalystėje taikoma ir po jos pasitraukimo iš Europos Sąjungos), Vidaus nuostatus, eismo įvykio vietos draudikų biuras gali reikalauti atlyginti tiek sumas, susijusias su eismo įvykio metu padaryta žala, tiek su administravimo procesu, tiek teisminio ar neteisminio proceso metu patirtas išlaidas, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras turi pareigą šias sumas atlyginti. Net ir atlyginus žalą taikaus proceso atveju, eismo įvykio vietos draudikų biuras išlaiko visas garantijas dėl nukentėjusiesiems išmokėtų sumų susigrąžinimo, o transporto priemonės registracijos vietos draudikų biuras išlaiko pareigas, susijusias su išmokėtų sumų atlyginimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-338-313/2017, 31 punktas).

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei aptartą teismų praktiką, vertintina, kad ieškovas pateikė pakankamai įrodymų, įrodančių žalos atsiradimo faktą Jungtinėje Karalystėje dėl 2021 m. kovo 12 d. įvykusio eismo įvykio, taip pat pagrindė, jog Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras 2021 m. kovo 12 d. eismo įvykio metu patirtą žalą apskaičiavo pagal Jungtinės Karalystės teisės aktuose įtvirtintus nuostatus ir tvarką.

15. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo reikalavimu dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, taip pat nurodė, kad byloje nėra įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

16. Visų pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (toliau – atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo) (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

17. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalį, kai Biuras moka išmoką pagal šio straipsnio 1 dalį dėl kitoje valstybėje nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos ir administruotos žalos, eismo įvykio metu padarytą žalą administravusiam ir atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui ar garantiniam fondui kompensuojama prašyme nurodyta suma, vadovaujantis Bendradarbiavimo nuostatais ir kitais žaliosios kortelės sistemą reglamentuojančiais teisės aktais.

18. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Biuras turi teisę reikalauti, kad už žalos padarymą atsakingas asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

19. Teismų praktikoje išaiškinta, jog atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko ir Biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras. Pažymėtina, kad neteisėti transporto priemonės savininko veiksmai pasireiškia nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko elgesiu (neveikimu). Neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

20. Nagrinėjamu atveju, atsakovė UAB „D. T.“ turėjo pareigą apdrausti transporto priemonę „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kaip šios transporto priemonės savininkė, tačiau to nepadarė. Kaip jau buvo nurodyta, transporto priemonės savininko (šiuo atveju – atsakovės UAB „D. T.“) kaltė yra preziumuojama. Be to, ieškovo 2024 m. gruodžio 5 d. išvadoje nurodyta, kad, vadovaujantis Jungtinės Karalystės teise ir praktika, Jungtinėje Karalystėje nėra imperatyvaus reikalavimo, kad asmens kaltę dėl įvykio patvirtintų teisėsaugos institucijos priimtas procesinis sprendimas. Įprasta praktika yra eismo įvykio dalyviams apsikeisti duomenimis ir kreiptis į draudimo bendroves. Net ir atvykusi policija įprastai nevykdo tyrimo nesant nusikalstamos veikos požymių, nepildo protokolo. Atsakomybės klausimus dėl eismo įvykių Jungtinėje Karalystėje sprendžia draudimo bendrovės ir/arba Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuras. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad žala asmeniui ir transporto priemonei „F.“ atsirado ne dėl 2021 m. kovo 12 d. įvykusio eismo įvykio, vertindamas nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus, teismas taip pat negali daryti pakankamo tikėtinumo išvados, kad šis eismo įvykis buvo sukeltas ne asmens, vairavusio transporto priemonę „V.“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo daryti pakankamo tikėtinumo išvados, kad žala transporto priemonei galėjo atsirasti kito eismo įvykio metu ar kad žala buvo nustatinėjama netinkama tvarka. Kartu teismas sprendžia, kad vien žalos nustatymo data (laikas po eismo įvykio kilimo), gali būti įvairūs, nulemti atskirose valstybėse galiojančių teisės aktų, vyraujančių praktikų, kitų objektyvių aplinkybių, ir nepaneigia nei žalos padarymo fakto, nei rodo, kad žala apskaičiuota netinkamai. Pažymėtina, kad ieškovas draudimo išmokos dydžio pagrįstumą įrodė pagal Jungtinės Karalystės teisės taisykles. Kad įvykusiame eismo įvykyje žalą patyrė A. W. bei jo vairuojama transporto priemonė „F. 350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina ir nukentėjusiojo Jungtinės Karalystės draudikų biurui 2021 m. balandžio 13 d. pateikta reikalavimo atlyginti žalą forma bei prie jos pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis gavo atsakovės kontaktinius duomenis bei nufotografavo atsakovei priklausančios transporto priemonės valstybinius numerius – tai patvirtina, kad nukentėjusysis dalyvavo 2021 m. kovo 12 d. įvykusiame eismo įvykyje. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, teismas vertina, kad šioje byloje nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos.

21. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pareiškia regresinį reikalavimą dėl žalos išieškojimo iš galimai už eismo įvykį atsakingo asmens, o toks asmuo neigia savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykio ir jis nedalyvavo (nebuvo informuotas, jam nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus, kt.) eismo įvykio vietos valstybės teisme vykusiame procese, teismas atsakovo prieštaravimus vertina regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018). Tik atvejais, kai atsakovui nebuvo sudarytos sąlygos dalyvauti eismo įvykio valstybėje vykusiame žalos administravimo procese pastarasis turi teisę teikti prieštaravimus regresinio ieškinio byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-1075/2020). Atsakingo už eismo įvykio kilimą asmens pasyvumo žalos administravimo procedūrų metu klausimas yra sprendžiamas nepriklausomai, ar jų metu buvo inicijuoti teisminiai procesai, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373-219/2018).

22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovė žinojo apie Jungtinėje Karalystėje vykstantį žalos administravimo procesą. Atsakovė argumentavo, kad ieškovas tinkamai su atsakove nebendradarbiavo dėl eismo įvykio aplinkybių bei žalos nustatymo, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Ieškovas pateikė 2021 m. birželio 14 d. atsakovei siųstą pranešimą dėl informacijos pateikimo, kuriame buvo nurodyta, jog 2021 m. kovo 12 d. Jungtinėje Karalystėje įvykusio eismo įvykio metu padarytą žalą administruoja Jungtinės Karalystės nacionalinis draudikų biuras, bei manant, jog atsakovė nėra atsakinga už eismo įvykį ir padarytą žalą, nurodyta nedelsiant apie tai informuoti Jungtinės Karalystės nacionalinį draudikų biurą ir aktyviai dalyvauti žalos administravimo procese. 2021 m. birželio 14 d. pranešime taip pat buvo nurodyti Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuro kontaktiniai duomenys. Atsakovė neginčijo, kad šis pranešimas jai buvo siųstas. Be to, byloje pateiktas 2021 m. kovo 16 d. gautas Jungtinės Karalystės greitkelių tarnybos laiškas, iš kurio matyti, kad atsakovė kreipėsi dėl dyzelino išsiliejimo. 2021 m. liepos 8 d. atsakovės atstovė elektroniniu laišku pranešė Junginės Karalystės transporto priemonių draudikų biurui dėl 2021 m. kovo 12 d. eismo įvykio metu ant kelio dangos išsiliejusio dyzelino. 2021 m. liepos 9 d. ieškovas informavo Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biurą apie gautą informaciją dėl išlieto dyzelino. 2022 m. birželio 8 d. ieškovo darbuotoja teiravosi atsakovės dėl eismo įvykio susidūrimo mechanizmo, tą pačią dieną atsakovės atstovė pateikė atsakymą. Minėtos aplinkybės rodo, kad žalos administravimo proceso metu ieškovas perduodavo iš atsakovės gautą informaciją Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biurui, teiravosi reikiamos informacijos iš atsakovės. Tuo tarpu duomenų, kad atsakovė po 2021 m. liepos 8 d. siųsto laiško Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biurui, būtų toliau bendradarbiavusi su Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biuru, byloje nėra. Atsakovė žalos nustatymo proceso metu kreipėsi tiek į Jungtinės Karalystės transporto priemonių draudikų biurą, tiek į Jungtinės Karalystės greitkelių tarnybą dėl ant kelio dangos išlieto dyzelino, todėl vertintina, kad atsakovė turėjo galimybes tiesiogiai dalyvauti žalos nustatymo procese Jungtinėje Karalystėje. Atsakovė nepateikė duomenų, kad būtų prašiusi dalyvauti (vietoje ar nuotoliniu būdu) žalos nustatymo procese Jungtinėje Karalystėje, kad būtų prašiusi informacijos apie proceso eigą, apskaičiuotą žalos dydį, teikusi papildomus paaiškinimus ir pan.

23. Atsakovės argumentai apie tai, jog ieškovui aktyviau bendradarbiavus su ja, atsakovė būtų galėjusi imtis atitinkamų veiksmų, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi atsakovė yra verslininkė, pagal viešai prieinamus šaltinius – teikianti transporto paslaugas, leidusi darbuotojui Jungtinėje Karalystėje važiuoti su neapdrausta transporto priemone, turėjo būti rūpestinga ir atidi, t. y. išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes (juo labiau, kad iš bylos medžiagos, viešai skelbiamų duomenų matyti, jog už eismo įvykio sukėlimą atsakingas vairuotojas yra atsakovės direktorius), pranešti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui apie įvykusį eismo įvykį su neapdrausta transporto priemone bei įsitraukti į žalos administravimo procesą, apie kurį buvo tinkamai informuota.

24. Išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, teismas vertina, kad ieškovas įrodė, jog žalos administravimo procesas buvo atliktas tinkamai, draudimo išmoka už eismo įvykio metu sukeltą žalą buvo paskaičiuota vadovaujantis Jungtinės Karalystės teisės aktais. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas 25 883,91 Eur nuostolių atlyginimas.

25. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės priteistinos ieškovei 6,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

27. Nagrinėjamoje byloje ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 583,00 Eur žyminis mokestis ir 371,32 Eur išlaidos už vertimo paslaugas (198,87 Eur pagal 2024 m. rugpjūčio 27 d. sąskaitą, 18,91 Eur pagal 2024 m. gruodžio 6 d. sąskaitą, 72,37 Eur pagal 2024 m. gruodžio 19 d. sąskaitą, 81,17 Eur pagal 2025 m. vasario 24 d. sąskaitą), viso – 954,32 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis).

28. Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 8,00 Eur dydžio sumos (minimali valstybei priteistina suma), todėl iš šalių nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „D. T.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 25 883,91 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 91 ct) nuostolių atlyginimo, 6,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 25 883,91 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 954,32 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas