Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Arminas Naujokaitis, akcinė bendrovė „Linas Agro“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Antstolis Arminas Naujokaitis (toliau – antstolis) persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėjos V. R. (toliau – pareiškėja) 2025 m. spalio 17 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašoma įpareigoti antstolį pašalinti 2025 m. spalio 15 d. patvarkyme nurodytus perteklinius reikalavimus t. y. reikalavimą, kad pardavėjas (skolininkė) pateiktų Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – NŽT) išduotas pažymas, kad žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą ar sklypus gali perleisti pasirinktiems asmenims.

3. Antstolis Arminas Naujokaitis 2025 m. spalio 23 d. patvarkymu Nr. S-25-157-42563 netenkino pareiškėjos skundo ir vadovaudamasis CPK 510 straipsniu, skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

7. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintos teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intravires), o bet koks ultra vires (už suteiktų teisių ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

8. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, antstolis Arminas Naujokaitis vykdomojoje byloje Nr. 0157/18/03215 vykdo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. spalio 26 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2VP-618-569/2018 dėl neįvykdytos Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. patvirtintos taikos sutarties likusios dalies – 333 721,23 Eur sumos ir 10 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pavėluotos sumokėti pinigų sumos, už laikotarpį nuo prievolės atsiradimo iki visiško tos prievolės įvykdymo dienos, skolininkė – V. R., išieškotoja – AB „Linas Agro“ (v. b. l. 7). Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus, antstolis 2018 m. lapkričio 7 d. turto arešto aktu areštavo skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir turtines teises į nekilnojamąjį turtą (iš viso – į 61 objektą), nustatydamas, kad turto arešto mastas – 365 212,91 Eur (v. b. l. 179–189). Vykdymo proceso metu antstolis, tenkinęs skolininkės 2024 m. gruodžio 2 d. skundą, 2024 m. gruodžio 5 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę šiame patvarkyme išvardinto turto vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti R. V. (kvalifikacijos Nr. 000556). Vykdymo metu 2025 m. kovo 21 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo antstolis įpareigojo turto vertintoją pateikti informaciją apie atliekamą turto vertinimą bei skolininkę pateikti informaciją, ar buvo sudarytos sąlygos vertintojai apžiūrėti vertinamą turtą. Skolininkė 2025 m. kovo 27 d. pranešimu informavo antstolį, kad turtas buvo apžiūrėtas. Tuo tarpu vertintoja 2025 m. kovo 27 d. raštu informavo antstolį, kad objektai nebuvo apžiūrėti. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad vertintoja turtą faktiškai apžiūrėjo tik 2025 m. gegužės mėnesį. Užsitęsus turto vertinimo procesui, antstolis 2025 m. birželio 30 d. patvarkymu dėl informacijos pateikimo įpareigojo turto vertintoją pateikti informaciją, ar yra atlikti turto vertinimai pagal 2024 m. gruodžio 5 d. patvarkymą bei pateikti informaciją apie atliekamo turto vertinimo eigą. 2025 m. liepos 4 d. vykdomojoje byloje pateikti turto vertinimo ekspertizės aktai Nr. 2025-079, Nr. 2025-080, Nr. 2025-081 ir Nr. 2025-082. Antstolio 2025 m. liepos 10 d. patvarkymu dėl turto įkainojimo, skolininkės turtas įkainuotas bendra 176 000,00 Eur suma. Šiuo patvarkymu išaiškinta proceso šalims turto įkainojimo apskundimo tvarka, skolininkei jos teisė surasti pirkėją (CPK 704 straipsnis). Antstolio 2025 m. liepos 10 d. patvarkymas dėl turto įkainojimo nebuvo skundžiamas ir per patvarkyme nurodytą terminą nei viena iš vykdymo proceso šalių nepareiškė jokių prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės (CPK 178 straipsnis). Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, skolininkė 2025 m. liepos 17 d. pateikė antstoliui prašymą leisti parduoti visą jos areštuotą turtą (žemės sklypus ir butą, nurodytus patvarkyme Nr. S-25-157-27269), kaip kompleksą, jos siūlomam pirkėjui UAB „Ekinta“ už patvarkyme dėl turto įkainojimo nurodytą 178 000,00 Eur kainą. Prašyme skolininkė taip pat prašė šio pardavimo sandorio sudarymui numatyti ne trumpesnį nei trijų mėnesių terminą, nes sandorio sudarymui bus reikalingas NŽT sutikimas. Remiantis vykdomosios bylos duomenimis, vienas iš išieškotojų vykdomojoje byloje pateikė sutikimą/pasiūlymą pirkti dalį skolininkės areštuoto turto, prašė apie tai informuoti skolininkę ir nurodė, kad šiai sutinkant, turtą jis galėtų įsigyti CPK 704 straipsnyje numatyta tvarka. Skolininkė 2025 m. liepos 17 d. pranešimu informavo antstolį, kad jau yra pasiūliusi viso savo areštuoto turto pirkėją UAB „Ekinta“ ir savo pateikto pasiūlymo neketina keisti. 2025 m. liepos 24 d. skolininkė pateikė antstoliui patikslintą prašymą, prašydama leisti parduoti visą jos areštuotą turtą jos pasiūlytam pirkėjui per notarą. Antstolio 2025 m. liepos 25 d. patvarkymu dėl leidimo parduoti turtą skolininkės prašymas buvo patenkintas, skolininkei suteiktas leidimas areštuotą turtą parduoti per notarą. Minėtu patvarkymu tenkintas ir skolininkės prašymas dėl trijų mėnesių termino suteikimo – skolininkei leista sandorį sudaryti iki 2025 m. spalio 25 d., su sąlyga, kad pastaroji iki 2025 m. rugpjūčio 10 d. pateiks įrodymus dėl kreipimosi į reikalingas institucijas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkė kreipėsi į NŽT dėl reikalingų dokumentų gavimo (v. b. l. 1385, 1395). 2025 m. spalio 14 d. skolininkė antstoliui pateikė patikslintą prašymą, prašydama leisti parduoti prašyme nurodytą turtą jos pasiūlytam pirkėjui ne per notarą, o CPK 704 straipsnyje numatyta tvarka, t. y. pakeisti areštuoto turto realizavimo būdą. Antstolis priėmė 2025 m. spalio 15 d. patvarkymą dėl skolininkės pateikto prašymo nagrinėjimo, kuriame nurodė, kad negali išduoti leidimo/sutikimo pagal pateiktą prašymą, nes nėra išpildytos įstatyme nustatytos sąlygos. Minėtu patvarkymu antstolis išaiškino, kad skolininkei ir pirkėjui tik įvykdžius patvarkyme nurodytas įstatymuose įtvirtintas sąlygas, t. y. įmokėjus į antstolio depozitinę sąskaitą 10 proc. įmoką už įsigyjamą turtą ir pateikus reikalingus dokumentus: akcininkų sprendimą įsigyti turtą, įmonės įstatus (pirkėjos), NŽT dokumentus, patvirtinančius pirkėjo teisę pirkti turtą, NŽT pažymą, kad žemės sklypo savininkas gali šį žemės sklypą perleisti pasirinktiems asmenims, būtų priimamas patvarkymas dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, kuris savo turiniu atitiktų antstolio leidimą parduoti turtą. Pareiškėja, nesutikdama su tokia antstolio pozicija, vykdomojoje byloje pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, prašydama įpareigoti antstolį pašalinti 2025 m. spalio 15 d. patvarkyme nurodytus perteklinius reikalavimus, t. y. reikalavimą jai pateikti NŽT pažymą, kad ji, kaip žemės sklypo savininkė, šį žemės sklypą ar sklypus gali perleisti pasirinktiems asmenims. Antstolis 2025 m. spalio 23 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

10. Skolininko teisės pasiūlyti areštuoto turto pirkėją tvarka reglamentuojama CPK 704 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Pagal CPK 704 straipsnio 3 dalį, jeigu skolininko pasiūlytas pirkėjas iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje į turtą parduodančio antstolio depozitinę sąskaitą sumoka 10 procentų šio straipsnio 2 dalyje nurodytos turto pardavimo kainos, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad skolininko pasiūlytas pirkėjas visą kainą už perkamą turtą privalo sumokėti per šio Kodekso 716 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo skolininko pasiūlyto pirkėjo sutikimo pirkti areštuotą turtą pateikimo antstoliui dienos. Pagal CPK 704 straipsnio 8 dalį, jeigu per šio straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą nesumokama visa kaina už perkamą turtą, skolininko pasiūlytas pirkėjas netenka teisės pirkti turtą ir jo sumokėti 10 procentų turto pardavimo kainos šio Kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka skiriami skolininko skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti.

11. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad dalis areštuotų skolininkės žemės sklypų, kuriuos ji siekia parduoti UAB „Ekinta“, yra žemės ūkio paskirties. Pažymėtina, kad tokiems sklypams taikomas specialus teisinis rėžimas, nustatytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (toliau – ŽŪPŽĮĮ), kurio nuostatos yra imperatyvios ir privalomos tiek privačių asmenų sudaromiems sandoriams, tiek turto realizavimui vykdymo procese. Šios normos nustato, kas gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, kokiomis sąlygomis ji gali būti parduodama bei įpareigoja užtikrinti pirmumo teisės įsigyti žemę įgyvendinimą.

12. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, įgyvendindamas savo diskreciją reguliuoti ūkinę veiklą, atsižvelgdamas, be kita ko, į pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją saugomos žemės, kaip gamtos ištekliaus, prigimtį ir jos, kaip nekilnojamojo turto, specifiką, taip pat į konstitucinį reikalavimą užtikrinti žemės ūkio paskirties žemės, kaip ypatingo nuosavybės teisės objekto (ir vienos iš verslo sąlygų – žemės ūkio veiklos vykdymo prielaidų), racionalų naudojimą, kuris yra viešasis interesas ir kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė, ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio nuostatomis įtvirtino pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę (Konstitucinio Teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimas Nr. KT158-A-N12/2021).

13. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

14. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnyje taip pat reglamentuojama pirmumo teisės įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę įgyvendinimo tvarka, kuri detalizuojama ir NŽT direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-5 patvirtintame Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos apraše, kuris pakeistas 2022 m. spalio 31 d. įsakymu. ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia NŽT interneto svetainėje. Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 6 dalį, kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.

15. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, vertinant žemės sklypo savininko nuosavybės teisių suvaržymą suinteresuotų asmenų pirmenybės teise įsigyti parduodamą žemės sklypą, aktualūs keli aspektai: 1) asmuo gali pasinaudoti pirmenybės teise tais atvejais, kai žemė parduodama. Žemę perleidžiant kitu pagrindu (tarp jų – ir dovanojimo), pirmenybės teisė negalioja; 2) įgyvendinant pirmenybės teisę, ŽŪPŽĮĮ suteikia prioritetą bendraturčiams, po jų eina parduodamo žemės sklypo naudotojai ir tik po šių pirmenybės teisė suteikiama žemės sklypų, besiribojančių su parduodamu žemės sklypu, savininkams; šio eiliškumo šalys savo susitarimu neturi teisės pakeisti; 3) besiribojančių žemės sklypų savininkai turi teisę įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą tik nesant bendraturčių ir žemės sklypo naudotojų ar jiems nepasinaudojus pirmenybės teise; 4) asmeniui turi būti suteikta reali galimybė pasinaudoti jam priklausančia pirmenybės teise (jis turi būti informuojamas apie pardavimą, jo sąlygas), o ja nepasinaudojęs, netenka teisės į pažeistų teisių gynybą šiuo pagrindu; 5) konstatavęs pirmenybės teisės pažeidimą, teismas turi spręsti dėl ją turinčio subjekto teisių gynybos, be kita ko, atsižvelgdamas į imperatyviąsias ŽŪPŽĮĮ nuostatas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-696/2013).

16. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju skolininkė nekilnojamąjį turtą siekia parduoti kaip vieną kompleksą bendrovei UAB „Ekinta“. Skolininkei prašant, antstolio 2025 m. liepos 25 d. patvarkymu jai buvo suteiktas leidimas per nustatytą terminą (iki 2025 m. spalio 25 d.) parduoti areštuotą turtą jos pasiūlytam pirkėjui per notarą, t. y. sudarant notarinę areštuoto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad skolininkė, siekdama sudaryti nurodytą sandorį, apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypus pranešė Nacionalinei žemės tarnybai, kaip tai yra numatyta ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3 dalyje (v. b. l. 1386). Vykdomojoje byloje esantys duomenys taip pat leidžia teigti, kad NŽT, gavusi skolininkės pranešimus, informavo pirmenybės teisę į žemės ūkio paskirties sklypus turinčius asmenis, kad vyksta tokių žemės sklypų pardavimas, kaip ir reikalaujame ŽŪPŽĮĮ. Kaip matyti iš vykdomosios bylos medžiagos duomenų, 2025 m. rugsėjo 5 d. į antstolį kreipėsi ūkininkas J. J., kuris nurodė esąs gavęs iš NŽT visus dokumentus, reikalingus vienam iš skolininkės žemės ūkio paskirties sklypui, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), pirkti (v. b. l. 1385) (CPK 178 straipsnis). Antstolis savo ruožtu nurodė, kad šiuo metu jis nevykdo nurodyto žemės sklypo pardavimo bei išaiškino, kad dėl žemės sklypo pirkimo suinteresuotas asmuo turi kreiptis į NŽT ir sklypo savininkę (skolininkę). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad skolininkei pranešus NŽT apie parduodamus žemės ūkio paskirties sklypus faktiškai atsirado kliūčių sudaryti siekiamą notarinį sandorį, nes pirmenybės teisę turintys asmenys pareiškė norą įsigyti dalį žemės sklypų. Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad būtent dėl šių priežasčių skolininkė 2025 m. spalio 14 d. pateikė antstoliui patikslintą prašymą pakeisti turto realizavimo būdą ir areštuoto turto pardavimą vykdyti pagal CPK 704 straipsnį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja skunde nepateikė jokių paaiškinimų ir priežasčių dėl ko minėtas notarinis sandoris taip ir nebuvo sudarytas; taip pat nutylėjo aplinkybes dėl NŽT išduotų pažymų ir jų pagrindu asmenų pareikštus sutikimus pirkti dalį pareiškėjos žemės ūkio paskirties žemės sklypų.

17. Teismas pažymi, kad CPK 704 straipsnyje įtvirtinta turto realizavimo tvarka vykdymo procese yra procesinio pobūdžio norma, nustatanti turto pardavimo būdus ir eigą, tačiau ji nesuteikia teisės nesilaikyti imperatyvių materialinės teisės normų. Vykdymo procese realizuojant areštuotą žemės ūkio paskirties sklypą būtina taikyti ne tik CPK nuostatas, bet ir specialiąsias materialinės teisės normas, reglamentuojančias tokios žemės perleidimo tvarką. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme yra aiškiai nurodyta, jog pirmenybė įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra netaikoma vieninteliu atveju, t. y. turtą parduodant iš viešųjų varžytynių (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo norma yra imperatyvi. Įstatymų leidėjas supaprastintą teisinį rėžimą numatė tik žemės ūkio paskirties žemę parduodant iš varžytinių. CPK 704 straipsnyje įtvirtintas skolininko pasiūlyto pirkėjo institutas savo esme nėra lygus turto pardavimui viešosiose varžytinėse ir, priešingai nei laikosi pozicijos pareiškėja, nepanaikina pareigos laikytis materialinės teisės normų, reglamentuojančių žemės ūkio paskirties žemės perleidimą. Pareiškėjos argumentai, kad pagal CPK 704 straipsnį žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos netaikomos, prieštarauja teisės viršenybės principui ir sisteminio teisės aiškinimo taisyklėms.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.79 straipsnio 1 dalį vykdymo procese priverstinai realizuojamo turto bendraturtis turi pirmenybės teisę įsigyti realizuojamą turtą skolininko siūlomo pirkėjo atžvilgiu, bet neturi pirmenybės teisės tuo atveju, jeigu organizuojamos varžytynės turtui parduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-611/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad Civilinio kodekso 4.79 straipsnio 1 dalyje numatyta bendraturčio pirmenybės teisė negali būti plečiamai aiškinama ir netaikoma kitais priverstinio pardavimo būdais nei viešosios varžytynės. Pateiktas kasacinio teismo išaiškinamas tik patvirtina teismo aukščiau išdėstytą poziciją, kad CPK 704 straipsnyje įtvirtintas skolininko pasiūlyto pirkėjo institutas ne turi pirmenybės prieš ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis.

19. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju antstolis, prašydamas pateikti NŽT pažymą, kad žemės sklypo savininkas (šiuo atveju skolininkė) žemės ūkio paskirties sklypą ar sklypus gali perleisti pasirinktiems asmenims, veikė savo kompetencijos ribose ir siekė tinkami užtikrinti vykdymo proceso pagrindinį tikslą – užtikrinti teisėtą turto realizavimą.

20. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir aptartą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju antstolis Arminas Naujokaitis, priimdamas 2025 m. spalio 15 d. patvarkymą dėl skolininkės pateikto prašymo nagrinėjimo Nr. S-25-157-41401, veikė pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), byloje nėra nustatytas ultra vires veikimas, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip aiškiai nepagrįstas (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-295, 510, 513, 594 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos V. R. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.