Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-322-935/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-10-14
Bylos Nr.: 1A-322-935/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-02-5-00043-2018-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis: D. A. A., S. K. F.
Advokatai: Inga Abramavičiūtė

Kategorijos

1.1.6.2Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str
1.1.9.7Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.)
1.2.29.1.2Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-322-935/2021Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00043-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; 1.1.9.7; 1.2.29.1.2

(S) )VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorėms Ievai Danylienei, Vidai Bracevičienei,nuteistųjų gynėjams advokatams Ingai Abramavičiūtei ir Mindaugui Zalepūgai,nuteistajam D. A. A.,vertėjai Rasai Gyskai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. F. gynėjos advokatės bei nuteistojo D. A. A. gynėjo advokato apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. F. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 2 dalį areštu keturiasdešimt penkioms paroms.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsniu, S. K. F. paskirtos arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas penkiems mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. A. A. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį areštu keturiasdešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 71 straipsniu, D. A. A. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas penkiems mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią nuteistasis privalo sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Taip pat skundžiamu nuosprendžiu S. K. F. ir D. A. A. buvo išteisinti dėl kaltinimų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), dėl šios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nėra paduoti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. S. K. F. buvo nuteistas už tai, kad jis nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko laikė žinomai netikrą dokumentą – Nigerijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą F. S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, pagamintą ne pagal Nigerijos Federacinės Respublikos vairuotojų pažymėjimų blankų gamybos reikalavimus, kuriame nesutampa blanko spaudos būdai, specialiosios apsaugos priemonės, jų atlikimo kokybė, apsauginis tinklelis atliktas plokščiąja spauda, nesutampa linijų raštas ir mikrotekstai, nuotraukos, rekvizitai ir rekvizitų užpildymai kortelės averse išspausdinti termosublimaciniu spausdintuvu, optiškai kintančios apsaugos priemonės imituotos išspausdinant termotransferiniu spausdintuvu, nesutampa UV-365 nm spinduliuose švytinčios apsaugos priemonės, kortelės reverse bendra informacija išspausdinta termotransferiniu spausdintuvu, taip pat gabeno jį iki 2018 m. birželio 19 d. 19.00 val., kai šis dokumentas buvo rastas ir paimtas atlikus jo asmens kratą;

be to, S. K. F. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko laikė žinomai netikrą dokumentą – Nigerijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. O. O., gimusio (duomenys neskelbtini), vardu, pagamintą ne pagal Nigerijos Federacinės Respublikos vairuotojų pažymėjimų blankų gamybos reikalavimus, kuriame nesutampa blanko spaudos būdai, specialiosios apsaugos priemonės ir jų atlikimo kokybė, averso pusėje apsauginis tinklelis atliktas plokščiąja spauda, nesutampa linijų raštas ir mikrotekstai, averso pusėje nuotraukos, rekvizitai ir rekvizitų užpildymai išspausdinti termosublimaciniu spausdintuvu, nesutampa optiškai kintančių elementų atlikimo kokybė, nesutampa UV-365 nm spinduliuose švytinčios apsaugos priemonės, reverso pusėje bendra informacija, brūkšninis kodas ir dvimatis brūkšninis kodas išspausdinta termotransferiniu spausdintuvu, savo nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol šis dokumentas buvo rastas ir paimtas 2018 m. birželio 29 d. 11.05 val. atlikus kratą. Tokiais savo veiksmais S. K. F. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

2. D. A. A. buvo nuteistas už tai, kad jis nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko laikė žinomai netikrą dokumentą – Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. A. A. vardu, pagamintą ne pagal Ganos Respublikos vairuotojų pažymėjimų blankų gamybos reikalavimus, kuriame nesutampa blanko spaudos būdai, specialiosios apsaugos priemonės bei jų atlikimo kokybė, averso pusėje apsauginis tinklelis atliktas plokščiąja spauda, nesutampa linijų raštas ir mikrotekstai, averso pusėje nuotraukos, rekvizitai ir rekvizitų užpildymai išspausdinti termosublimaciniu spausdintuvu, nesutampa optiškai kintančių elementų atlikimo kokybė, nėra UV-365 nm spinduliuose švytinčių apsaugos priemonių, reverso pusėje bendra informacija, brūkšninis kodas ir dvimatis brūkšninis kodas išspausdinta termotransferiniu spausdintuvu, taip pat gabeno jį iki 2018 m. birželio 29 d. 14.28 val., kai šis žinomai netikras dokumentas buvo rastas ir paimtas atlikus jo asmens kratą. Tokiais savo veiksmais D. A. A. A. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo S. K. F. gynėja advokatė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria S. K. F. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nebuvo įrodyta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba taikyti nuteistajam BK 37 straipsnio nuostatas ir nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme, taip pat panaikinti nuteistajam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

4. Apeliantė nurodo, kad S. K. F. veikoje nėra kaltės, todėl jis negalėjo būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Vairuotojo pažymėjimas, išduotas nuteistojo pusbrolio vardu, buvo paliktas pusbrolio Biblijoje, apie jo išdavimo aplinkybes nuteistasis nieko nežinojo ir negalėjo paaiškinti, todėl jis negalėjo būti pripažintas kaltu dėl to, kad svetimas vairuotojo pažymėjimas yra suklastotas. Be to, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo pripažinti S. K. F. veiką mažareikšme ir, vadovaudamasis BK 37 straipsnio nuostatomis, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės.

5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs, jog S. K. F. sulaikymas ir kiti prieš jį vėliau atlikti veiksmai yra neteisėti, padarė išvadą, kad asmens krata, atlikta 2018 m. birželio 19 d. 19.00 val., taip pat yra neteisėta. Būtent asmens kratos metu iš S. K. F. ir buvo paimtas jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, kuris pagal byloje esančią specialisto išvadą buvo pripažintas suklastotu dokumentu. Neteisėtos asmens kratos metu paimtas vairuotojo pažymėjimas yra neteisėtomis priemonėmis paimtas dokumentas, todėl nuteistajam negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė už nusikaltimo padarymą.

6. Skunde pabrėžiama, kad iš pradžių S. K. F. buvo įtariamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnyje, 300 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo S. K. F. buvo išteisintas, kadangi buvo pripažinta, kad jis buvo provokuojamas padaryti nusikaltimą. Įtarimas dėl dviejų suklastotų vairuotojų pažymėjimų laikymo buvo pareikštas vėliau, tačiau dėl šios veikos ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, ši veika nebuvo tiriama, apie galimą šios veikos padarymą ikiteisminio tyrimo pareigūnai neturėjo jokių duomenų, todėl akivaizdu, kad dėl neteisėtų prieš S. K. F. padarytų veiksmų (neteisėtos asmens kratos, neteisėto sulaikymo ir kt.) jis negalėjo būti pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, nes duomenys dėl S. K. F. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo buvo surinkti neteisėtais būdais.

7. Advokatė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. K. F. veiksmuose yra nustatyta subjektyvioji pusė dėl veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. dėl dviejų suklastotų vairuotojo pažymėjimų laikymo. Ji aiškina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo renkami duomenys apie tai, kokia yra vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarka ir kokios įgaliotos institucijos išduoda vairuotojo pažymėjimus Nigerijoje. Po to, kai buvo gautos specialistų išvados, kuriose nurodoma, kad vairuotojo pažymėjimai išduoti neįgaliotos institucijos ir yra netikri, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai buvo siunčiamas 2019 m. vasario 7 d. paklausimas, kuriame buvo klausiama, ar nuteistajam ir jo pusbroliui buvo išduoti vairuotojo pažymėjimai, buvo prašoma nurodyti tokių dokumentų išdavimo tvarką, ar jie išduoti teisėtai, t. y. dokumentai pagaminti asmens ar įmonės, kuri įgaliota juos pagaminti, ar šie dokumentai yra tikri. Šiuo atveju patys ikiteisminio tyrimo pareigūnai pripažino, kad daryti galutinių išvadų dėl dviejų vairuotojo pažymėjimų netikrumo ir/ar išdavimo ne įgaliotojoje įstaigoje daryti negalima, o specialistų išvados yra nepakankamos nagrinėjamu atveju kaltinimo patvirtinimui, kadangi tokiai išvadai yra svarbus nuteistojo žinojimas, kad dokumentas išduotas ne įgaliotos institucijos ir yra netikras.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog daryti galutinių išvadų dėl dviejų vairuotojo pažymėjimų suklastojimo fakto negalima. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių žinių ir duomenų apie tai, kokia yra vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarka Nigerijoje. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad vairuotojo pažymėjimų galiojimo datos yra skirtingos, nors išdavimo data sutampa, pažymėjimų numeriai skiriasi vienu skaičiumi, tuo pačiu pripažįstama, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų, kodėl pažymėjimuose yra padaryti tokie įrašai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas daro nepagrįstą išvadą, kad S. K. F. negalėjo nežinoti, jog jo vardu ir jo pusbrolio vardu išduoti vairuotojo pažymėjimai yra netikri.

9. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas iškėlė abejones, kurių pagrindu padarė išvadą, jog S. K. F. žinojo apie tai, kad jo asmens kratos metu ir vėliau kratos bute metu rasti vairuotojų pažymėjimai yra netikri. Vairuotojų pažymėjimų galiojimo datos yra S. K. F. ir jo pusbrolio gimimo datos. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neturėdamas žinių ir duomenų apie Nigerijoje išduodamų vairuotojų pažymėjimų tvarką, padarė prielaidomis pagrįstą išvadą dėl S. K. F. tyčios.

10. Nuteistojo gynėja tvirtina, kad byloje apklausti specialistai nurodė, jog vairuotojo pažymėjimai, kurie buvo pateikti tirti, yra pakankamai gera klastotė, jai nustatyti yra reikalingos specialios priemonės ir žinios. Tokie teiginiai liudija, kad S. K. F. galėjo net neįtarti, kad šie vairuotojo pažymėjimai yra netikri. S. K. F. paaiškino, kad dėl išteklių ir pinigų stygiaus jo gimtojoje šalyje ne visada yra laikomasi įstatymų net ir oficialiose įstaigose, jam nebuvo žinoma, kad turimas ir juo labiau pas jį kratos metu namuose rastas jo pusbrolio vairuotojo pažymėjimai yra netikri.

11. Apeliantė teigia, kad, nesant byloje jokių duomenų apie tai, jog S. K. F. būtų galėjęs žinoti, kad jo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas ir jo pusbroliui išduotas vairuotojo pažymėjimas yra netikri. Pirmosios instancijos teismas privalėjo tinkamai taikyti nekaltumo prezumpcijos principą, neperkeliant nekaltumo įrodinėjimo nuteistajam, ir padaryti išvadą, kad byloje surinktų duomenų nepakanka padaryti galutinę išvadą dėl to, jog S. K. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

12. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta jokių duomenų apie tai, jog S. K. F. būtų turėjęs kokių nors žinių apie tai, kaip jo pusbrolis gavo vairuotojo pažymėjimą, taip pat žinių, kad šis dokumentas yra netikras. Šis netikras dokumentas yra ne S. K. F., jam šis dokumentas nepriklausė, jis buvo paliktas pusbrolio Biblijoje ir būtų grąžintas, kai nuteistasis būtų susitikęs su pusbroliu. Vien faktas, kad netikras dokumentas buvo rastas S. K. F. bute, neįrodo, jog nuteistasis žinojo, jog šis dokumentas yra netikras. Nuteistasis nėra atsakingas už kitam asmeniui išduoto pažymėjimo turinį ir faktą, kad jis netikras, nes šis dokumentas jam nepriklauso.

13. Nuteistojo gynėja teigia, kad faktas, jog pas S. K. F. rasti jo bei pusbrolio vardu išduoti vairuotojų pažymėjimai, kurie pagal specialistų išvadas pripažinti netikrais, negali nulemti baudžiamosios atsakomybės taikymo, nes disponavimas šiais dokumentais realiai nekėlė jokios grėsmės įstatymo saugomiems gėriams. Be to, nuteistasis net negalėjo panaudoti savo pusbrolio vardu išduotu pažymėjimu. Taigi pirmosios instancijos teismas galėjo pripažinti, kad S. K. F. inkriminuota veika nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, jog būtų teisinis pagrindas patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn pagal pateiktą kaitinimą, todėl turėjo teisinį pagrindą priimti išteisinamąjį nuosprendį arba taikyti BK 37 straipsnio nuostatas.

14. Skunde tikinama, kad šiuo atveju disponavimas dvejais vairuotojo pažymėjimais nebuvo pakankama priežastis netaikyti BK 37 straipsnio, nes S. K. F. objektyviai savo pusbrolio vairuotojo pažymėjimo negalėjo net panaudoti, šis vairuotojo pažymėjimas buvo rastas nuteistojo bute buvusioje Biblijoje. Be to, pagal teismų praktiką svarbu nustatyti, ar konkrečiu atveju dėl disponavimo suklastotu dokumentu buvo sukelta ir/ar padaryta žala. Šiuo atveju jokia žala nebuvo padaryta, S. K. F. nevairuoja automobilio Lietuvoje, jo neturi, todėl galima tokio dokumento panaudojimo rizika buvo minimali, daugiau paremta tikimybėmis, tačiau konkrečiu atveju nebuvo pasireiškusi. Vairuotojo pažymėjimo dalykas savaime atitinka veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje požymius, todėl vien ši aplinkybė negali būti pakankama išvadai, kad nėra galimybės taikyti BK 37 straipsnio nuostatų. Vairuotojo pažymėjimas yra ne Lietuvos išduotas dokumentas, jo cirkuliavimas dokumentų apyvartoje Lietuvoje yra itin ribotas, todėl pats veikos dalykas šiuo konkrečiu atveju galėjo lemti teismo išvadą, kad BK 37 straipsnio nuostatos gali būti taikomos.

15. Nuteistojo gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pritaikęs baudžiamąją atsakomybę S. K. F. už dviejų suklastotų vairuotojų pažymėjimų laikymą paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, kuri nėra niekaip susijusi su nukentėjusiaisiais nuo smurtinių nusikaltimų. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiųjų nėra. Nuteistojo veika nėra smurtinė, ja apskritai nebuvo padaryta jokios turtinės ar neturtinės žalos jokiam įstatymo saugomam teisiniam gėriui, ji yra formali.

16. Advokatė aiškina, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės tikslai yra susiję su konkrečia asmens padaryta nusikalstama veika, už kurią yra skiriama įstatyme nustatyta kriminalinė bausmė. BK 54 straipsnyje yra numatyta, kaip ir kokia kriminalinė bausmė yra skiriama už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. S. K. F. buvo paskirta su laisvės ribojimu susijusi bausmė – areštas, kurio vykdymas teismo nuosprendžiu atidėtas. Taigi nuteistajam paskirta bausmė niekaip nėra susijusi su nukentėjusiais asmenimis nuo smurtinių nusikaltimų, todėl manytina, kad šia baudžiamojo poveikio priemone nėra siekiama jokios bausmės paskirties.

Šalies argumentai

17. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos įmokos dydis siekia net 30 MGL. Šios įmokos dydis yra aiškiai per didelis ir pagal teismų praktiką skiriamas itin retai. Pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo ir nenurodė, dėl kokių priežasčių S. K. F. yra skiriama tokia baudžiamojo poveikio priemonė, kokią įtaką ji gali daryti nuteistajam, kaip tokia priemonė padės pasiekti bausmės tikslų.

18. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. A. A. gynėjas advokatas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria D. A. A. buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

19. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas D. A. A. kaltu pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, iš esmės rėmėsi tik byloje esančia specialisto išvada. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tai, jog specialisto išvadoje yra nurodyta, kad D. A. A. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas, o ne vairuotojo pažymėjimas yra pagamintas ne pagal Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos reikalavimus ir jis yra netikras, yra tik techninė klaida. Ši klaida nelaikytina esminiu išvados trūkumu, sudarančiu pagrindą ja nesivadovauti. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog specialistei surašiusiai savo išvadą, nekilo abejonių dėl dokumento suklastojimo. Nuteistojo gynėjas teigia, kad nėra teisinio pagrindo sutikti su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

20. Skunde aiškinama, kad ikiteisminio tyrimo metu, pateikiant užduotį specialistui, net nebuvo užduotas klausimas, ar D. A. A. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas ar jo blankas yra tikras (suklastotas). Specialistui pateiktoje užduotyje buvo aiškiai suformuluoti klausimai, į kuriuos specialistas ir turėjo atsakyti. Klausimas dėl vairuotojo pažymėjimo ar jo blanko tikrumo užduotas nebuvo. Vis tik specialisto išvadoje yra pateiktas atsakymas, jog nurodyto vairuotojo pažymėjimo blankas, o ne pats dokumentas, yra pagamintas ne pagal Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos reikalavimus ir jis, t. y. blankas yra netikras. Pirmosios instancijos teisme tyrimą atlikusi specialistė teigė, jog ji turėjo teisę performuluoti klausimą, o išvada, jog netikras yra blankas, o ne vairuotojo pažymėjimas, yra tik techninė klaida. Vis tik, gynėjo įsitikinimu, specialistė nepasinaudojo teise performuluoti klausimą nekeisdama jo esmės, tačiau atsakė į klausimą, kuris jai nebuvo užduotas.

21. Nutiestojo gynėjas tvirtina, kad specialisto išvados dalis, kurioje pateiktas atsakymas, jog specialistui pateiktas tirti Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra netikras, neatitinka įrodymams keliamų leistinumo bei sąsajumo reikalavimų, neturi teisinės reikšmės vertinant kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 2 dalį pagrįstumą, nes nurodytame straipsnyje, atsakomybė numatyta už žinomai netikro vairuotojo pažymėjimo, o ne vairuotojo pažymėjimo blanko laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą.

22. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas Pavelas Staškevičius parodė, jog klausimai: 1) ar dokumentas pagamintas įgaliotoje jį gaminti įmonėje; 2) ar dokumentas pagamintas pagal dokumento blankų gamybos reikalavimus, yra panašūs, tačiau savo esme skirtingi klausimai. Šis specialistas aiškiai parodė, jog dokumentų tikrumo tyrimo algoritmas yra toks, jog pirma yra nustatoma ar dokumentas pagamintas įgaliotoje jį gaminti įmonėje ir tik po to yra atsakoma į klausimą ar jis yra tikras.

23. Nuteistojo gynėjas aiškina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog specialistei, surašiusiai specialisto išvadą, nekilo abejonių dėl dokumento suklastojimo. Vis tik abejonių dėl dokumento suklastojimo turi nekilti baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui, nes asmens kaltės dėl pareikšto kaltinimo nustatymas, yra ne išvadą duodančio specialisto, o išimtinai baudžiamąją bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Specialisto išvada yra tik prielaida teisinei išvadai, kadangi teisinius klausimus turi spręsti tik teismas.

24. Be to, advokatas tikina, kad net ir tuo atveju, jeigu būtų galima pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog nuteistasis turėjo netikrą vairuotojo pažymėjimą, tai ši aplinkybė leistų teigti, kad nuteistojo veiksmuose yra tik BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai. Norint pripažinti asmenį kaltu, jo veiksmuose (neveikime) privalu nustatyti ir veikos subjektyviųjų požymių visumą. BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri šiuo atveju nebuvo įrodyta.

25. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad veikimas ar neveikimas visada turi atitinkamą elgesio motyvaciją, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nebuvo išsiaiškintos ir nustatytos jokios aplinkybės, susijusios su subjektyviaisiais nusikaltimo požymiais (kalte, motyvais, tikslais), t. y. kokį tikslą turėjo ar galėjo turėti nuteistasis dėl žinomai netikro Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimo laikymo ir gabenimo. Taip pat nebuvo įrodyta, kad nuteistasis žinojo ir suprato, jog rastas Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimas buvo netikras.

26. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad jo ginamasis nuosekliai ir logiškai paaiškino, kaip jis įgijo vairuotojo pažymėjimą, kokia yra vairuotojo pažymėjimo atnaujinimo procedūra. Iš nuteistojo nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad D. A. A., atnaujindamas turėtą vairuotojo pažymėjimą, laikydamasis Ganos Respublikoje nustatytos tvarkos, gavęs naujai išduotą dokumentą iš įgaliotos jį gaminti ir išduoti institucijos, nesuprato, negalėjo bei neturėjo suprasti, jog jam išduotas vairuotojo pažymėjimas gali turėti ar turi kokių nors trūkumų, kad jis yra netikras. Be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas neturi jokių pirminio turinio pakeitimų, o specialistas Pavelas Staškevičius nurodė, jog tiek termosublimacinis, termotransferinis spausdinimo būdai gali būti ir yra naudojami spausdinti duomenims, kurie tokiu būdu buvo išspausdinti ant vairuotojo pažymėjimo. Taigi objektyviai vertinant, nuteistasis negalėjo suprasti ir žinoti, jis nesuprato, jog gautas vairuotojo pažymėjimas gali būti netikras.

27. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas D. A. A. kaltę nepagrįstai grindė tuo, jog rastuose vairuotojo pažymėjimuose nesutampa duomenys, kada pirmą kartą nuteistajam buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas. Advokato įsitikinimu, nuteistasis nėra ir negali būti atsakingas, jeigu kompetentinga institucija, išduodama jam vairuotojo pažymėjimą, padarė kokias nors klaidas.

28. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad, norint tinkamai atskleisti asmens kaltę, privalu įvertinti ir jo elgesį. Šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis pats savanoriškai atvyko susitikti su Valstybės sienos apsaugos pareigūnais, turėdamas su savimi abu vairuotojo pažymėjimus, taip pat ir tą, kurį pirmosios instancijos teismas pripažino esant netikru. Taigi, jeigu nuteistasis būtų tikrai žinojęs ir suvokęs, kad jis turi netikrą vairuotojo pažymėjimą, jis tikrai nebūtų pasiėmęs tokio vairuotojo pažymėjimo su savimi. Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad nuteistasis buvo ir yra įsitikinęs, jog jo turėtas vairuotojo pažymėjimas yra tikras. Tuo pačiu tai įrodo, kad jo veiksmuose nėra kaltės.

Šalies argumentai

29. Nuteistojo gynėjas nesutinka su išvada, kad D. A. A., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie aplinkybes dėl vairuotojo pažymėjimo pasikeitimo (atnaujinimo), buvo nenuoseklus, kiek jo parodymai yra susiję su aplinkybėmis, kokiu būdu jis kreipėsi dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo. Apklausiamas 2018 m. birželio 30 d., duodamas parodymus apie vairuotojo pažymėjimus, nuteistasis nurodė, kad vėlesnį vairuotojo pažymėjimą jis gavo iš kompetentingos Ganos institucijos („DVLA“), į kurią kreipėsi besibaigiant turėto pažymėjimo galiojimo laikui. Šios apklausos metu D. A. A. nebuvo įtariamas disponavimu suklastotais vairuotojo pažymėjimais, todėl apie juos detalių parodymų ir nedavė. Šios apklausos metu jis nurodė esminę informaciją, jog vairuotojo pažymėjimas buvo gautas iš kompetentingos Ganos institucijos į ją kreipusis nuotoliniu būdu, po ko jam pažymėjimas ir buvo atsiųstas. Vėlesnės apklausos metu nuteistasis davė išsamius parodymus apie aplinkybes dėl vairuotojo pažymėjimo įgijimo. Šios apklausos metu jis nekeitė savo parodymų, t. y nurodė, kad pažymėjimą atsinaujino nuotoliniu būdu, po ko šis vairuotojo pažymėjimas buvo atsiųstas į Lietuvą. Tokius pačius parodymus nuteistasis davė ir vėlesnės apklausos metu bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

30. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismo teiginiai, jog D. A. A. versijos, kad jis oficialiai siuntė dokumentus, jog būtų išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas, kad jis dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo kreipiasi ne tiesiogiai, o per tarpininką, nepatvirtina jokie baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą perkėlė nuteistajam bei pažeidė nekaltumo prezumpciją. Įtariamasis ar kaltinamasis turi teisę į gynybą, teisę pasirinkti jos taktiką, taip pat teisę pateikti prašymus, bet neturi pareigos taisyti tyrėjo, prokuroro ar teismo procesinių klaidų. Šiuo atveju nuteistasis nuo pirmosios apklausos pateikė aiškius ir nuoseklius parodymus dėl vairuotojo pažymėjimo atnaujinimo aplinkybių, tačiau proceso metu nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai tam, kad būtų patikrinti nuteistojo parodymai, išskyrus tai, jog buvo siųsti teisinės pagalbos prašymai į Ganos Respubliką. Vis tik atsakymai į teisinės pagalbos prašymus nebuvo gauti. Nuteistasis nėra ir negali būti atsakingas už tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos dėl jam nežinomų ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nenustatė atitinkamų aplinkybių, nesurinko visų reikalingų duomenų, galinčių pagrįsti jo kaltę.

31. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad abejones dėl D. A. A. kaltės kelia ir tai, jog iš pradžių pranešime apie įtarimą buvo nurodyta, kad nuteistasis netikrą vairuotojo pažymėjimą įgijo, laikė ir gabeno su savimi, o vėliau jis jau buvo įtariamas tuo, jog jis įgijo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą, jį laikė ir gabeno su savimi. Vis tik ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų tokį kardinalų įtarimo pasikeitimą, t. y. duomenų rodančių, kad nuteistasis ne tik įgijo netikrą dokumentą, tačiau prieš jį įgydamas jau žinojo, kad jis yra netikras. Tokių aplinkybių nebuvo nustatyta ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

32. Teismo posėdyje nuteistasis D. A. A. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo S. K. F. gynėja prašė jos apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo D. A. A. gynėjo apeliacinis skundas tenkintinas, o nuteistojo S. K. F. gynėjos apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl D. A. A. gynėjo apeliacinio skundo.

33. Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako ir tas asmuo, kuris laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą. Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumento (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K.-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pavyzdžiui, privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-788/2019).

34. Iš asmens kratos protokole (t. 5, b. l. 93-95) užfiksuotų duomenų matyti, kad 2018 m. birželio 29 d., atlikus nuteistojo D. A. A. asmens kratą, iš jo buvo paimtas Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo išduotas šio nuteistojo vardu. Specialisto išvadoje Nr. 109(KTS)-48 buvo padaryta išvada, kad šio vairuotojo pažymėjimo blankas yra pagamintas ne pagal Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos reikalavimus ir jis yra netikras (t. 1, b. l. 81-84). Specialistė Daiva Krutinienė pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad ji atliko Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą ir nustatė, jog jis yra klastotė. Specialistė paaiškino, kad ji pirmiausia dokumentus apžiūri vizualiai, o tuomet apžiūri naudodama tam skirtą įrangą. Šiuo atveju nustatant Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimo originalumą, ji naudojosi tarptautiniuose kataloguose esančiais lyginamaisiais pavyzdžiais. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalistinis skyrius, kuriame specialistė dirba, turi visų valstybių dokumentų pavyzdžius, taip pat turi ir klastotų dokumentų pavyzdžių, kuriais naudojasi atliekant dokumento tyrimą. Be to, valstybės pateikia ir apsaugos priemonių, kuriomis remiantis yra tiriamas oficialių dokumentų originalumas, aprašymą. Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) grafinis piešinys skyrėsi nuo originalaus, neatitiko optiškai kintantys vaizdai. Specialistė, tirdama minėtą Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, turėjo originalų Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 9, b. l. 54-55, 57), kuris taip pat buvo rastas ir paimtas nuteistojo D. A. A. asmens kratos metu (t. 5, b. l. 93-95). Specialistės vertinimu, skirtumai tarp netikro ir tikro vairuotojo pažymėjimų matėsi akivaizdžiai (t. 9, b. l. 55). Atsižvelgęs į tai, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje yra be jokių pagrįstų abejonių įrodyta, jog nuteistasis D. A. A. disponavo netikru vairuotojo pažymėjimu, t. y. jis laikė netikrą Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

35. Specialistė Daiva Krutinienė pirmosios instancijos teisme taip pat paaiškino, kad teiginį, jog Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra netikras, reikia vertinti kaip techninę klaidą, nes ji tyrė, ar pažymėjimas atitinka pažymėjimo blanko reikalavimus (t. 9, b. l. 54-55). Pažymėtina, kad faktą, jog Daiva Krutinienė tyrė dokumento – Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimo, o ne blanko tikrumą, patvirtina ir specialisto išvados Nr. 109(KTS)-48 tiriamosios dalies turinys. Taigi šiuo atveju yra akivaizdu, kad specialistė pagal savo kompetenciją tyrė tai, ar vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo disponavo D. A. A., yra tikras, o specialisto išvadoje nurodytas teiginys dėl minėto vairuotojo pažymėjimo blanko netikrumo vertintinas kaip netikslumas, kuris neturi reikšmės specialisto išvados patikimumui. Kita vertus, šioje vietoje apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad oficialūs valstybės dokumentai, taip pat ir asmens bei tam tikros teisės turėjimą patvirtinantys dokumentai yra gaminami ant oficialių valstybės institucijų patvirtintų blankų. Taigi specialistės Daivos Krutinienės teiginys, kad Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas yra netikras, patvirtina, jog minėtas vairuotojo pažymėjimas, kuriuo disponavo nuteistasis D. A. A., buvo pagamintas ne pagal oficialiai tokiems dokumentams keliamus reikalavimus.

36. Specialistas Pavelas Staškevičius pirmosios instancijos teisme nurodė, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos Kriminalistiniame skyriuje, kur, kaip jau minėta anksčiau, dirba ir specialistė Daiva Krutinienė, atliekami lyginamieji dokumentų medžiagų, rekvizitų užpildymo, spaudų tyrimai (t. 9, b. l. 63). Specialistė Daiva Krutinienė pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad, jos įsitikinimu, jei dokumentas yra netikras, tai jis ir nėra pagamintas tam įgaliotoje įstaigoje. Ji nemano, kad dokumento klastotę galima išduoti oficialioje valstybės įstaigoje (t. 9, b. l. 56). Iš esmės tokią pačią poziciją pirmosios instancijos teisme išsakė ir specialistas Pavelas Staškevičius. Šis specialistas paaiškino, kad nurodant, jog dokumentas yra pagamintas ne pagal blankų pavyzdį, ir yra atsakoma į klausimą, ar tirti pateikti dokumentas pagamintas įgaliotoje įstaigoje (t. 9, b. l. 66). Taigi aptarti specialistų paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad specialistė Daiva Krutinienė, atlikdama jai pateiktų dokumentų, taip pat ir Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimą, veikė savo kompetencijos ir jai paskirtos užduoties ribose. Taigi nebuvo ir nėra jokio pagrindo nesivadovauti specialisto išvada Nr. 109(KTS)-48, šia specialisto išvada buvo galima ir turėjo būti remiamasi vertinant, ar Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį su savimi asmens kratos metu turėjo D. A. A., yra tikras ar netikras.

37. Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. BK 2 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik asmeniui veikiant tiesiogine tyčia, t. y., kaltininkas turi suprasti, kad laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja netikrą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą), ir nori taip veikti (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie be jokių pagrįstų abejonių patvirtintų tai, jog D. A. A. veikė tyčia, t. y., jis suprato, kad disponuoja netikru vairuotojo pažymėjimu, ir norėjo taip veikti.

38. D. A. A. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jis nesuvokė, jog Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo jis disponavo, yra netikras. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis D. A. A. nurodė, kad pagal Ganos Respublikoje nustatytą tvarką vairuotojo pažymėjimo galiojimą galima atnaujinti nuotoliniu būdu. Baigiantis jo vairuotojo pažymėjimo galiojimo terminui, jis iš draugo gavo reikalingas užpildyti formas dėl vairuotojo pažymėjimo gavimo. Jis užpildė formą, ją nuskenavo ir išsiuntė elektroniniu paštu. Taip pat išsiuntė ir savo nuotrauką. Ganos Respublikos atsakinga institucija nereikalavo atsiųsti senojo vairuotojo pažymėjimo. Naują vairuotojo pažymėjimą jis gavo paštu. Vairuotojo pažymėjimą atsinaujinti jam padėjo draugas, kuris gyvena Ganos Respublikoje (t. 8, b. l. 33-34, 78-80). Iš esmės tokias pačias aplinkybes nuteistasis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 5, b. l. 124-125, 131-133, 148-151). Taigi, priešingai nei yra nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistasis viso proceso metu buvo nuoseklus, duodamas paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimu ir laikymu. Faktas, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas pirmą kartą, nenurodė, jog vairuotojo pažymėjimą jam atsinaujinti padėjo draugas, o vėliau duodamas parodymus jau nurodė tokią aplinkybę, vertintinas kaip parodymų tikslinimas, o ne parodymų keitimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo nesivadovauti nuteistojo parodymais, nes baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, paneigiančių D. A. A. teiginius dėl Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo ir laikymo aplinkybių, taip pat leidžiančių daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis žinojo, jog disponuoja netikru Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimu. Tokio vertinimo nekeičia ir tai, kad nuteistasis D. A. A. nepateikė jo paaiškinimus patvirtinančių duomenų, pavyzdžiui, elektroninio susirašinėjimo su draugu, su kuriuo bendravo dėl vairuotojo pažymėjimo atnaujinimo, siuntos, kuria buvo atsiųstas naujas vairuotojo pažymėjimas. Akivaizdu, kad tokių duomenų paprastai kaupti ir saugoti nėra jokio poreikio bei būtinybės.

39. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) ir netikrame Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais disponavo nuteistasis D. A. A., yra nurodytos skirtingos pirmojo vairuotojo pažymėjimo nuteistajam išdavimo datos, nepatvirtina D. A. A. kaltės, t. y., kad jis žinojo, jog disponuoja netikru Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimu. Nekyla abejonių, kad nuteistasis galėjo ir neatkreipti dėmesio į tai, jog vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta neteisinga pirmojo vairuotojo pažymėjimo išdavimo data arba šio fakto nesureikšminti, vertinti jį kaip techninio pobūdžio klaidą. Šioje vietoje pažymėtina, kad iš specialistės Daivos Krutinienės išvados Nr. 109(KTS)-48 matyti, jog Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra. Iš minėtos specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) tikrumas buvo tikrinamas mikroskopu bei vaizdo spektriniu komparatoriumi. Tiriant minėtais prietaisais buvo nustatyta, kad Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) averso pusėje nuotraukos, rekvizitai ir rekvizitų užpildymai išspausdinti termosublimaciniu spausdintuvu. Specialistas Pavelas Staškevičius pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad termosublimacinis spausdinimo būdas – tai spausdinimas specialiu spausdintuvu, kuris spausdina ant kortelių (t. 9, b. l. 64). Taigi aptartos aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis D. A. A. galėjo nematyti ir nesuvokti, kad jo nuotoliniu būdu užsakytas ir gautas Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikras.

40. Faktą, kad D. A. A. galėjo nesuprasti, jog disponuoja netikru Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad D. A. A. ir S. K. F. buvo kaltinami tuo, kad jie pasikėsino disponuoti netikru Ganos Respublikos pasu, kuriame buvo netikros Šengeno vizos su netikrais datos spaudų antspaudais. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad S. K. F. buvo sulaikytas po to, kai jis atsiėmė siuntinį, kuriame buvo minėtas netikras Ganos Respublikos pasas, kurį buvo pažadėjęs atsiimti D. A. A.. Pirmosios instancijos teisme D. A. A. nurodė, kad jam buvo žinoma, jog jo pažįstamas S. K. F. buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Po dviejų savaičių po S. K. F. sulaikymo jis nusprendė pats savanoriškai susitikti su policijos pareigūnais ir išsiaiškinti susidariusią situaciją dėl siųstos siuntos (t. 8, b. l. 33). Taigi, apeliacinio teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad D. A. A. buvo žinoma, jog kitas nuteistasis turi problemų su policija dėl siųsto dokumento, jam būtų buvę nelogiška rizikuoti ir vykti susitikti su policijos pareigūnais ir tuo pačiu su savimi turėti netikrą Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Aplinkybė, kad nuteistasis su teisėsaugos institucijų atstovais vyko susitikti su savim turėdamas netikrą vairuotojo pažymėjimą, dar kartą leidžia manyti, jog jis iš tikrųjų nesuvokė, kad disponuoja netikru vairuotojo pažymėjimu, t. y. jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios disponuoti netikru dokumentu.

41. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta objektyvių ir neginčytinų duomenų, kurie leistų be jokių pagrįstų abejonių tvirtinti, jog D. A. A. suvokė, kad disponuoja netikru Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir norėjo taip veikti. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo tik esant pagrįstiems, teisėtiems įrodymams, jo kaltumas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltininko kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Esant anksčiau aptartų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas nuosprendis – D. A. A. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

42. Konstatavus, kad D. A. A. veiksmuose nebuvo būtino BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio, t. y. tyčios, apeliacinio skundo argumentai dėl tikslo bei motyvo disponuoti netikru Ganos Respublikos vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) tampa išvestiniais ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Čia tik pažymėtina, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl S. K. F. gynėjos apeliacinio skundo.

43. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė S. K. F. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį. Nuteistojo kaltę padarius šią nusikalstamą veiką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei teismo įvertinti įrodymai.

44. Iš asmens kratos protokolo matyti, kad nuteistasis S. K. F. 2018 m. birželio 19 d. asmens kratos metu savanoriškai pateikė jo vardu išduotą Nigerijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 139-141). Iš kratos protokolo matyti, kad nuteistojo S. K. F. gyvenamojo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), atlikus kratą, miegamojo spintoje buvusioje knygoje buvo rastas ir paimtas Nigerijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas O. O. O. vardu (t. 3, b. l. 79-83). Specialisto išvadose Nr. 109(KTS)-44 (t. 1, b. l. 69-70) ir 109(KTS)-48 (t. 1, b. l. 81-84) nurodyta, kad pateikti tirti Nigerijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra pagaminti ne pagal Nigerijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos reikalavimus ir jie yra netikri. Faktą, kad minėti dokumentai, paimti kratų metu, yra netikri, pirmosios instancijos teisme patvirtino specialistai Daiva Krutinienė ir Pavelas Staškevičius, kurie ir pateikė minėtas specialisto išvadas.

45. Specialistė Daiva Krutinienė pirmosios instancijos teisme patvirtino savo specialisto išvadą Nr. 109(KTS)-48 ir paaiškino, kad Nigerijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimas, išduotas O. O. O. vardu, yra netikras. Specialistė pirmosios instancijos teisme nurodė, kad tai ne pirmas tokio pobūdžio netikras Nigerijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimas, todėl paėmus dokumentą iš kart matėsi, kad jis yra klastotė. Grafinis dokumento piešinys neatitiko lyginamojo pavyzdžio (t. 9, b. l. 55, 57). Specialistas Pavelas Staškevičius, pateikęs specialisto išvadą Nr. 109(KTS)-44, pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad Nigerijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimas, išduotas S. K. F. vardu, yra netikras, visiška klastotė. Specialistas paaiškino, kad tirdamas dokumentą jį apžiūri, fotografuoja įvairiuose šviesos spektruose, žiūri neatitikimus. Jei turi pavyzdį, neatitikimai žiūrimi pagal dokumentą arba naudojasi specialiais katalogais, kur yra įdėti originalių ir suklastotų dokumentų pavyzdžiai. Specialistas nurodė, kad panašų netikrą dokumentą yra tyręs ir anksčiau (t. 9, b. l. 64-66). Taigi apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių, kad Nigerijos Federacinės Respublikos vairuotojų pažymėjimai, kurių vieną nuteistasis S. K. F. turėjo su savimi, o kitą laikė savo gyvenamojoje vietoje, yra netikri dokumentai, t. y., atitinka BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką. Aplinkybė, kad po gautų specialistų išvadų ikiteisminio tyrimo pareigūnai kreipėsi į Nigerijos Federacinės Respublikos atsakingas institucijas siekdami gauti informaciją apie tai, ar O. O. O. ir S. K. F. vardais buvo kada nors išduoti vairuotojų pažymėjimai, nėra pagrindas abejoti specialistų išvadų bei jas patvirtinusių specialistų paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, teisingumu.

46. Nuteistasis S. K. F. viso proceso metu teigė, kad jis nežinojo ir nesuvokė, jog jam bei jo pusbroliui O. O. O. išduoti Nigerijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimai yra netikri. Vis tik tokie nuteistojo teiginiai yra paneigti jo paties nenuosekliais parodymais bei kitais baudžiamojoje byloje užfiksuotais duomenimis.

47. S. K. F. viso proceso metu nebuvo nuoseklus dėl rastų vairuotojo pažymėjimų įgijimo aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas 2018 m. birželio 28 d. ir 2018 m. liepos 19 d. nuteistasis S. K. F. tvirtino, kad jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 2017 metais Nigerijoje. Tiek savo, tiek pusbrolio O. O. O. vardu išduotus vairuotojo pažymėjimus gavo iš oficialios institucijos. Vieno pažymėjimo padarymas kainavo 18000 Nigerijos nairų. S. K. F. darėsi vairuotojo pažymėjimą, nes anksčiau išduotą vairuotojo pažymėjimą buvo pametęs Lietuvoje. Pusbrolio vairuotojo pažymėjimas atsidūrė pas jį, nes jį O. O. O. paliko nuteistojo Biblijoje, kai S. K. F. pusbrolį lankė Portugalijoje (t. 4, b. l. 133-137, 169-170). Apklausos, kuri vyko 2019 m. sausio 31 d., metu nuteistasis S. K. F. jau tvirtino, kad pusbrolis savo pažymėjimą nuteistajam priklausančioje Biblijoje paliko Nigerijoje. Nuteistasis negalėjo nurodyti, kada, kur ir už kiek jo pusbrolis O. O. O. įsigijo vairuotojo pažymėjimą. Teigė, kad jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą įgaliotoje įstaigoje atsiėmė brolis (t. 4, b. l. 176-178). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis S. K. F. aiškino, kad vairuotojo pažymėjimą, išduotą jo vardu, išsiėmė pats Nigerijos biure, už jį sumokėjo 20000 Nigerijos nairų (t. 8, b. l. 61, 75). Taigi akivaizdu, kad nuteistojo parodymais nėra pagrindo vadovautis, kadangi jie nėra nuoseklūs.

48. Baudžiamojoje byloje yra Federalinio kelių saugumo korpuso (t. 4, b. l. 193) ir Federalinės kelių saugumo komisijos (t. 4, b. l. 195) raštai, kuriuos pateikė nuteistasis S. K. F., iš kurių turinio matyti, kad nuteistasis ir jo pusbrolis O. O. O. turi teisę vairuoti transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad raštų turinys neatitinka paties nuteistojo nurodytų aplinkybių. Aptariamuose raštuose yra nurodoma, kad tiek nuteistasis, tiek jo pusbrolis O. O. O. turi trijų metų vairavimo stažą, S. K. F. ir jo pusbroliui O. O. O. pirmieji vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti 2017 m. kovo 27 d. Pats S. K. F. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tiesę vairuoti transporto priemones jis įgijo maždaug 2010 metais (t. 4, b. l. 176-179). Pagal nuteistojo viso proceso metu duotus parodymus vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodomas Nigerijos Federacinės Respublikos institucijos rašte, yra gautas po to, kai jis pametė prieš tai išduotą vairuotojo pažymėjimą. Vis tik Nigerijos Federacinės Respublikos institucijos rašte jokia informacija apie tai, kad nuteistasis anksčiau būtų turėjęs ir praradęs vairuotojo pažymėjimą, nėra nurodyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo teiginių neatitinka ir jo vardu išduotame vairuotojo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 71-75) užfiksuota informacija. Iš S. K. F. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas 2017 m. kovo 27 d., pirmą kartą vairuotojo pažymėjimas nuteistajam buvo išduotas ta pačia data. Minėtame vairuotojo pažymėjime nurodoma, kad S. K. F. vairuotojo pažymėjimas nė karto nebuvo keistas ar atnaujintas. Taigi aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis S. K. F. iš tikrųjų suvokė, jog jis disponuoja netikrais dokumentais.

49. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju dvi skirtingos Nigerijos Federacinės Respublikos institucijos raštuose patvirtino, jog S. K. F. ir O. O. O. turi teisę vairuoti transporto priemones, t. y., dėl S. K. F. informaciją pateikė Federalinio kelių saugumo korpusas, dėl O. O. O. – Federalinė kelių saugumo komisija. Išvadą, kad minėtą informaciją pateikė skirtingos institucijos, galima daryti ne tik iš jų pavadinimų, bet ir jų nurodomų rekvizitų. Tuo pačiu yra akivaizdu ir tai, kad skirtingų institucijų raštų turinys yra identiškas, jie surašyti ta pačia data bei sutampa juos pasirašiusių asmenų parašai. Be to, Nigerijos Federacinės Respublikos atsakingos institucijos rašte dėl O. O. O. vairuotojo pažymėjimo galiojimo nurodyta kitokia vairuotojo pažymėjimo galiojimo data nei pačiame vairuotojo pažymėjime. Vairuotojo pažymėjime yra nurodyta, kad jis galioja iki 2020 m. lapkričio 28 d., o rašte galiojimo pabaiga nurodoma 2020 m. lapkričio 27 d. Taigi apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių dėl šiuose raštuose užfiksuotų duomenų atitikimo realybei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad S. K. F. kaltę padarius nusikalstamą veiką iš dalies patvirtina ir tai, kad vairuotojų pažymėjimų, išduotų S. K. F. ir O. O. O. vardu, numeriai skiriasi tik vienu skaičiumi. Taip pat, atsižvelgus į tai, kad vairuotojo pažymėjimai asmenims buvo išduoti vienu metu, abejonių kelia ir tai, kad vairuotojų pažymėjimų galiojimo datos yra skirtingos. Taigi visos aptartos aplinkybės, jas vertinant kartu su jau aptartais nuteistojo nenuosekliais parodymais, sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad nuteistasis suvokė, jog savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir su savimi 2018 m. birželio 19 d. asmens kratos metu jis laikė netikrus vairuotojo pažymėjimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išduotus nuteistojo S. K. F. ir O. O. O. vardu, t. y., padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.

50. Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas gabeno žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą. Gabenimas yra suprantamas kaip dokumento buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant didesniais nuotoliais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad S. K. F. jo vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) laikė ir gabeno. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad S. K. F. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo paimtas jo asmens kratos metu, gabeno. Byloje nebuvo surinkta duomenų, kurie patvirtintų, jog nuteistasis S. K. F. turėjo tikslą pakeisti vairuotojo pažymėjimo, kurį turėjo su savimi, laikymo ar buvimo vietą. Taigi iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, jog S. K. F. gabeno vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pašalinus minėtą aplinkybę, S. K. F. veiksmų kvalifikacija pagal BK 300 straipsnio 2 dalį nesikeičia, kadangi, kaip jau buvo minėta anksčiau, byloje yra įrodyta, kad nuteistasis laikė žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą.

51. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo S. K. F. gynėjos teiginiu, kad S. K. F. asmens krata buvo atliktas neteisėtai. Pagal BPK 146 straipsnį asmens kratą be atskiros nutarties gali būti daroma: 1) sulaikant ar suimant asmenį; 2) kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad patalpoje ar kitoje vietoje, kur daromas poėmis ar krata, esantis asmuo slepia prie savęs daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Tuo metu, kai buvo daroma S. K. F. asmens krata, jis buvo sulaikytas. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad asmens krata buvo atlikta teisėtai. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo sulaikymą pripažino neteisėtu, nėra pagrindas tvirtinti, kad ir S. K. F. asmens krata, kurios metu pats nuteistasis pateikė netikrą Nigerijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimą, išduotą jo vardu, vertintina kaip neteisėta, o jos metu gautais duomenimis negalima remtis. Pažymėtina, kad pats nuteistasis neginčijo ir neginčija fakto, kad jis iš tikrųjų disponavo vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Argumentai dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo.

52. BK 37 straipsnyje yra nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant, ar nusikalstama veika gali būti pripažinta mažareikšme, turi būti atsižvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius padarytos nusikalstamos veikos požymius (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-60-303/2018). Konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi išvada apie nusikaltimo mažareikšmiškumą yra daroma įvertinus tai, kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės buvo pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta, kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai, kaltininko asmenybės ypatumai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243-942/2017, 2K-202-489/2018 ir kt.).

53. BK 300 straipsnyje numatytu nusikaltimu yra kėsinamasi į teisinės apyvartos funkcionalumą ir patikimumą, ši norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Akivaizdu, kad nuteistojo veiksmai kėlė grėsmę įstatyme saugomoms vertybėms. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas atvejus, kai asmuo neteisėtai disponuoja netikru vairuotojo pažymėjimu, vertina kaip pavojingesnius už tuos atvejus, kai asmuo disponuoja netikru kitokio pobūdžio dokumentu, kaip tai numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje. Disponavimas suklastotu dokumentu yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, o disponavimas suklastotu vairuotojo pažymėjimu, pasu, asmens tapatybės kortele ar valstybiniu socialinio draudimo pažymėjimu yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi padaryto nusikaltimo dalykas rodo didesnį nuteistojo S. K. F. padarytos veikos pavojingumo pobūdį, šios veikos keliamą didesnę grėsmę įstatyme saugomoms vertybėms. Įvertintina ir tai, kad S. K. F., veikdamas tiesiogine tyčia, laikė du netikrus vairuotojo pažymėjimus, iš kurių vienas buvo išduotas paties nuteistojo vardu. Aplinkybė, kad byloje nėra duomenų, jog minėti netikri dokumentai buvo panaudoti, nuteistasis Lietuvoje neturi automobilio ir jo nevairuoja, nešalina S. K. F. nusikalstamų veikų pavojingumo. BK 300 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Atkreiptinas dėmesys, kad specialistas Pavelas Staškevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad S. K. F. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas yra gera klastotė (t. 9, b. l. 65). Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, S. K. F. turėjo realią galimybę įgyvendinti teisę, kurios turėjimą patvirtina vairuotojo pažymėjimas, t. y. teisę vairuoti transporto priemones. Tuo pačiu konstatuotina, kad nuteistasis turėjo objektyvią galimybę panaudoti minėtus netikrus dokumentus ir siekiant kitų tikslų. Tai, kad vairuotojų pažymėjimai yra išduoti ne Lietuvos Respublikos, nepaneigia jų panaudojimo galimybių, pažeidžiant visuomenėje nustatytą tvarką.

54. Įvertinus tai, kas buvo aptarta, konstatuotina, kad nuteistojo S. K. F. veika nagrinėjamoje situacijoje nėra aiškiai mažesnio pavojingumo nei bendras šios veikos rūšinis pavojingumas, kokių nors kitų nuteistojo padaryto nusikaltimo požymių ypatumų, dėl kurių veika galėtų būti pripažinta mažareikšme, nepavojinga, nenustatyta. Taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nuteistajam netaikė BK 37 straipsnio nuostatų.

Argumentai dėl BK 71 straipsnio nuostatų taikymo.

55. S. K. F. gynėja visiškai teisingai nurodo, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas nėra smurtinio pobūdžio, juo nebuvo padaryta turtinė žala. Vis tik nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigia galimybės nuteistajam taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 71 straipsnyje, t. y. įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Niekuo nepagrįsti advokatės teiginiai, kad aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas pagal jos prasmę šiuo atveju nėra tikslingas, ši baudžiamojo poveikio priemonė turi būti skiriama asmenims, padariusiems smurtinius nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nesieja aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo išskirtinai su smurtinių nusikaltimų padarymu. Teisės aktuose nėra išskirtos nusikalstomos veikos (pagal savo rūšį, pavojingumą, pobūdį ar kitus kriterijus), kurias padarius, asmuo negali būti įpareigojamas sumokėti nustatyto dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Manytina, kad smurtinį nusikaltimą padaręs asmuo visų pirma turi atlyginti savo nusikalstamais veiksmais konkrečiam nukentėjusiajam padarytą žalą, o nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas gali būti pildomas iš asmenų, kurie, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ar atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, neprivalo atlyginti žalos, jiems nėra skiriamos finansinio pobūdžio sankcijos, lėšų.

56. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą ir tuo pačiu paskirti vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Taigi baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama iš esmės tokių pačių tikslų kaip ir baudžiamajame įstatyme nustatytomis bausmėmis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo S. K. F. charakterizuojančius duomenis (neteistas, baustas administracine tvarka (paskirta nuobauda negalioja), vedęs), jo nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, konstatuoja, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nuteistajam sudarys galimybę dar kartą įvertinti savo neteisėtus veiksmus, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, motyvuos elgtis teisėtai.

57. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra tinkama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į jau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad nustatytas baudžiamojo poveikio priemonės dydis nevertintinas kaip aiškiai per griežtas bei neteisingas. Pažymėtina, kad S. K. F. nustatytos įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis yra artimesnis minimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam šios įmokos dydžiui (minimalus įmokos dydis yra 5 MGL, maksimalus dydis 125 MGL, o vidurkis yra 65 MGL (BK 71 straipsnio redakcija galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu)).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 4 dalimi, 328 straipsnio 3 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo S. K. F. gynėjos advokatės apeliacinį skundą atmesti.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad S. K. F. gabeno žinomai netikrą dokumentą – Nigerijos Federacinės Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria D. A. A. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

D. A. A. išteisinti pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 12 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Audrius CininasJurgita MačionytėUgnius Trumpulis