Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo proceso atnaujinimo klausimą civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams V. K., A. K. ir D. K. dėl įsiskolinimo priteisimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Darvada“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-35227-933/2015 visiškai patenkino ieškovo ieškinį (e. b. l. 127 - 132).

Vadovaujantis CPK 365 straipsnio nuostatomis bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK 366 straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Sutinkamai su CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, procesas gali būti atnaujinamas jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. O sutinkamai su CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. CPK 368 straipsnis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-127/2006; 2007 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. J. K., J. N. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2007).

CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu atveju negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip vieni metai (CPK 368 str. 2 d.).

Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-35227-933/2015 sprendimą priėmė 2015 m. lapkričio 24 d., o nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, priimta 2016 m. birželio 30 d. Iki to laiko buvo sprendžiamas klausimas dėl žyminio mokesčio už pateiktą atsakovų apeliacinį skundą sumokėjimo. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai pateikė 2016 m. liepos 20 d. Atsakovai aktyviai gynė savo teises, terminas praleistas dėl objektyvių aplinkybių. Konstatuotina, kad nors pareiškėjai terminą prašymui paduoti procesui atnaujinti praleido, tačiau teismas pripažįsta, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis ir terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo atnaujintinas.

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-131/2012).

Kasacinis teismas, aiškindamas proceso atnaujinimo paskirtį ir tikslus, yra pabrėžęs, kad, siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant ne formaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2013 m. spalio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-514/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-817-381/2015).

Procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas prašomame atnaujinti procese sukūrė kokiam nors asmeniui kokias nors materialiąsias teises ir pareigas ar, kad buvo pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas yra išskirtinė būtent nedalyvavusio byloje asmens procesinė priemonė ir vienintelė galimybė apginti savo pažeistas materialiąsias teises, dėl kurių, jam nedalyvaujant byloje, buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šalis (šiuo atveju – atsakovai), kurie dalyvavo nagrinėjant bylą, proceso atnaujinimo šiuo pagrindu neturi teisės inicijuoti, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų. Teismas pažymi, kad teisę inicijuoti proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, kuomet teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, turi tik tie asmenys, todėl atmestinas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo vadovaujantis LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą šioje byloje grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, kada procesas gali būti atnaujintas, kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008).

Pareiškėjai nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-35227-933/2015, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.88 ir CK 6.87 straipsnių nuostatas dėl laidavimo pabaigos, todėl buvo padarytas materialinės teisės normos pažeidimas. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas šią bylą aiškinosi visas bylos aplinkybes, išsamiai pasisakė dėl bylos aplinkybių, plačiai aiškino teisės normas ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės yra savarankiškas jų teisės normų interpretavimas, tačiau nepatvirtina, jog buvo padaryta aiški teisės normų taikymo klaida. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teisės normų aiškinimu šios bylos sprendime ir papildomai nesikartoja.

Prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė dideles sumas iš laiduotojų, kadangi iš fizinio asmens gali būti priteisiamos tik 5 proc. metinės palūkanos. Pažymėtina, jog iš atsakovų teismo sprendimu priteistos 10 209,43 EUR dydžio nesumokėtos pelno palūkanos yra susidarę iki bankroto bylos iškėlimo ir toks kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas BUAB „Darvada“ bankroto byloje (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-572-553/2016). Įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos bylos aplinkybės nėra įrodinėjamos (CPK 182 str. 1 d. 2 p.). Kaip matyti iš priimto sprendimo rezoliucinės dalies procesinės palūkanos iš atsakovų priteistos tokios, kokios numatytos įstatyme – t. y. 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog priteistų pelno palūkanų dydžio atsakovai nagrinėtoje byloje Nr. e2-35227-933/2015 neginčijo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes negalima teigti, jog teismas netinkamai taikė teisės normas ir padarė aiškią klaidą.

Pareiškėjai, be kita ko, savo prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir CK 6.86 straipsnio nuostatas, kurios numato, kad kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių jis atsisakė. Pareiškėjų teigimu suinteresuotasis asmuo AB DNB bankas dėl savo aplaidumo nepasinaudojo savo, kaip kreditoriaus, teisėmis kai buvo pardavinėjamas žemės sklypas, nes būtų patenkinęs savo kreditorinius reikalavimus. Pažymėtina, jog iš šios civilinės bylos Nr. e2-35227-933/2015 nenustatyta, kad pareiškėjai kėlė nagrinėjamojoje byloje šį klausimą. Be to, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių šiuos jų teiginius, todėl teiginiai atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 str.). Pareiškėjai teigia, jog ieškovas nedalyvavo kreditorių susirinkime, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypo pardavimo. Pats nedalyvavimo susirinkime faktas neįrodo, jog ieškovas atsisakė pirmenybės patenkinti reikalavimą. Todėl minėtos pareiškėjų aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2-35227-933/2015, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, nes nenustatė laiduotojų atleidimo nuo atsakomybės pagrindo pagal CK 6.86 straipsnį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų pagrindu, todėl procesas neatnaujintinas.

Atmetus prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atnaujinti pareiškėjams V. K., A. K. ir D. K. praleistą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Atmesti pareiškėjų V. K., A. K. ir D. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-35227-933/2015.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.