- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-05
- Bylos Nr.
- e2S-630-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27749-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Atsakovas
- V. K., A. K., D. K.
- Ieškovas
- AB DNB bankas
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Darvada“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų V. K., A. K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB bankas ieškinį atsakovams V. K., A. K. ir D. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – BUAB „Darvada“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams V. K., A. K. ir D. K. tenkino visiškai – priteisė ieškovui 38.634,11 € įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (38.634,11 €) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugpjūčio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovų solidariai bei po 652,67 € bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo. Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi netenkino atsakovų prašymo atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio ir nustatė atsakovams 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti žyminį mokestį, tai yra 766 €.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, jog VĮ “Registrų centras” įrašų apie atsakovo V. K. vardu įregistruotą nekilnojamąjį turtą nerasta, atsakovės A. K. vardu įregistruotas žemės sklypas bei atsakovams D. K. su sutuoktine priklauso butas. Atsakovai prašyme taip pat nurodė, kad atsakovė A. K. turi ½ dalį gyvenamojo namo, tačiau tai patvirtinančių Nekilnojamojo turto duomenų nepateikė, bei kad ji yra bedarbė, tačiau nepateikė ir tai patvirtinančių įrodymų (pvz., pažymos apie suteiktą bedarbio statusą iš Lietuvos darbo biržos teritorinio skyriaus), taip pat aukščiau paminėtų įrodymų (Valstybinio socialinio draudimo pažymų, turto ir pajamų deklaracijų, duomenų iš VĮ Regitra apie transporto priemones, duomenų iš bankų apie turimas lėšas ir pan.), kurių visuma leistų daryti išvadą, jog atsakovų turtinė padėtis yra sunki. Teismas pažymėjo, kad duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva. Be to, nors šiuo atveju atsakovai nurodo, kad jų turtinė padėtis yra ypač sunki, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovai nesinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba, o bylą vedė per samdomą advokatą, mokėjo už atstovavimą teisme. Todėl teismas netenkino atsakovų prašymo atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, atsakovai buvo įpareigoti sumokėti likusią už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dalį. Teismas atsakovams išaiškino, jog pateikus nurodytus įrodymus, jų prašymas gali būti nagrinėjamas iš naujo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovai V. K., A. K. ir D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti atsakovus nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą.
Nurodo, jog teismas turi vertinti turtinę padėtį, esančią apeliacinio skundo padavimo metu, kitoks aiškinimas prieštarautų pagrindiniams teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovai dėl sunkios turtinės padėties turėjo pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Šalis turi teisę pasirinkti gynybos būdą ir tai negali būti pagrindu nuspręsti, jog atsakovai negali būti atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies. Asmuo atleidžiamas nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti. Teismas turėjo atsižvelgti į visus atsakovų pateiktus dokumentus, kurie neginčijamai patvirtina jų sunkią turtinę padėtį, tai yra besitęsiantis bankroto procesas, A. K. bedarbė, nėra likvidaus parduotino turto. Kredito įstaigos tokiems tikslams (žyminio mokesčio sumokėjimui) paskolų nesuteikia. Atsisakius atleisti atsakovus nuo dalies žyminio mokesčio, būtų užkirstas kelias kreiptis į teismą, o tokiu būdu iš esmės būtų pažeista viena svarbiausių konstitucinių teisių. Teismas neatsižvelgė, jog atsakovai turi nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti. Todėl atsakovų turtinė padėtis dėl to yra akivaizdžiai sunkesnė. Teismui manant, kad atsakovų sumokėta žyminio mokesčio dalis yra per maža, galima buvo įpareigoti atsakovus sumokėti didesnę sumą, pavyzdžiui, 150 €, tačiau ne įpareigoti sumokėti visą žyminį mokestį, nes atsakovai to objektyviai padaryti negali.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas atsakovų prašymas atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su atleidimu nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.
CPK 83 straipsnis apibrėžia kategorijas bylos šalių, kurios yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal šio straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, už kurį pagal CPK nuostatas turi būti sumokėtas 796,00 € dydžio žyminis mokestis. Atsakovai sumokėjo tik 30 € dydžio žyminį mokestį. Todėl likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis yra 766,00 €.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog turimas nekilnojamas turtas nepatvirtina šalies galimybės sumokėti žyminį mokestį. Geriausiai proceso dalyvio galėjimą sumokėti žyminį mokestį atskleidžia jo turimos piniginės lėšos bei gaunamos pastovios periodinės pajamos. Tačiau atsakovai nei kartu su apeliaciniu skundu, nei su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių duomenų apie jų atsiskaitomosiose sąskaitose esančias pinigines lėšas bei apie jų gaunamas pajamas ar kitą pragyvenimo lėšų šaltinį. Atsakovai su atskiruoju skundu pateikė tik duomenis iš VĮ „Regitros“ apie jų vardu registruotas transporto priemones. Tačiau, kaip jau buvo minėta aukščiau, turimas nekilnojamasis ar registruotinas kilnojamasis turtas neatskleidžia tikrųjų asmens finansinių galimybių. Atsakovai tik nurodė, kad A. K. yra bedarbė, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę, nenurodė, ar ji gauna bedarbio pašalpą ar kitas socialines išmokas. Nepilnamečio vaiko auginimas taip pat nereiškia, jog asmens finansinė padėtis yra sunki. Šią aplinkybę nustatyti galima tik palyginus abiejų vaiko tėvų gaunamas pajamas. Tačiau atsakovai tokių duomenų nepateikė. Pripažintina, kad pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovai nepagrindė savo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog atsakovai yra trys, todėl likusi mokėtina žyminio mokesčio dalies suma, tenkanti kiekvienam iš jų, yra po 255,33 €. Ši suma nepripažintina didele, ji neviršija šiuo metu Lietuvoje nustatytos minimalios mėnesinės algos (350,00 €). Atsakovai V. K. ir D. K. yra darbingo amžiaus asmenys, realiai galintys gauti lėšų pragyvenimui bei kitoms reikmėms. Byloje yra duomenys, jog atsakovas V. K. advokatui už teisinę pagalbą byloje sumokėjo 1.150,00 €. Taigi, negalima pripažinti, kad atsakovų turtinė padėtis būtų per sunki sumokėti visą žyminį mokestį. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atsisakė atleisti atsakovus nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 30 d. nutartimi nustatė atsakovams 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo sumokėti žyminį mokestį, atsakovams, išnagrinėjus jų atskirąjį skundą, nustatytinas 10 dienų terminas nuo apeliacinės instancijos termino nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti 766,00 € žyminį mokestį.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 € sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovams V. K., A. K. ir D. K. 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti 766,00 € žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui tai patvirtinančius įrodymus.