Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų (apeliantų) V. K., A. K. ir D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-35227-933/2015 pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams V. K., A. K. ir D. K. dėl įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, BUAB „Darvada“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-24 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-35227-933/2015, kuriuo ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams V. K., A. K. ir D. K. tenkino visiškai – priteisė ieškovui 38 634,11 EUR įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (38 634,11 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovų solidariai bei po 652,67 EUR bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

Atsakovai pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-24 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai taip pat pateikė prašymą iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-04-19 nutartimi nutarė atsakovų V. K., A. K. ir D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-24 sprendimo laikyti nepaduotu. Grąžino atsakovams V. K., A. K. ir D. K. 30 EUR žyminį mokestį, sumokėtą 2015-12-28 mokėjimu per atstovą advokatą A. Š.. Išaiškino atsakovams, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.

Teismas nurodė, kad 2015-12-30 nutartimi atsakovų prašymo atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo netenkino ir nustatė terminą sumokėti trūkstamą 766 EUR žyminį mokestį bei išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus šio apeliacinio skundo trūkumo, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiems asmeniui. Atsakovai dėl šios nutarties teikė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2016-02-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-630-431/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-30 nutartį paliko nepakeistą bei nustatė atsakovams 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti 766 EUR žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui tai patvirtinančius įrodymus. Vilniaus apygardos teismo 2016-02-05 nutarties kopija per EPP sistemą atsakovų atstovui išsiųsta 2016-02-08, todėl laikoma įteikta 2016-02-09. Teisme 2016-02-22 gautas (atstovo el. parašu pasirašytas 2016-01-19) atsakovų prašymas dėl termino sumokėti dalį žyminio mokesčio pratęsimo. Teisėjo rezoliucija terminas sumokėti žyminį mokestį pratęstas iki 2016-02-29 imtinai. Teisme 2016-03-02 gautas (atstovo el. parašu pasirašytas 2016-03-01) atsakovų prašymas atleisti juos nuo dalies (383 EUR) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir pratęsti terminą sumokėti žyminį mokestį iki 2016-03-09 imtinai. Teismas 2016-03-03 nutartimi atsakovų prašymo atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir pratęsti terminą sumokėti žyminį mokestį netenkino. Atsakovai dėl šios nutarties teikė atskirąjį skundą, kurį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2016-04-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1078-580/2016 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-03 nutartį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad atsakovai teismo nustatytu terminu, t. y. iki 2016-02-29, trūkstamo žyminio mokesčio nesumokėjo, terminas sumokėti trūkstamą žyminį mokestį atsakovams pratęstas nebuvo, todėl apeliacinį skundą laikė nepaduotu ir grąžino atsakovams.

Patikslintu atskiruoju skundu atsakovai (apeliantai) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutartį pakeisti ir atsakovų apeliacinį skundą priimti ir 766 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą leisti sumokėti dalimis per 45 dienas: pirma įmoka – 200 EUR, po 15 dienų sumokama – 150 EUR, dar po 15 dienų sumokama – 150 EUR ir paskutinė įmoka po 15 dienų – 266 EUR.

Nurodo, kad atsakovai į bylą pateikė visus reikšmingus įrodymus dėl to, kad nėra pajėgūs sumokėti viso žyminio mokesčio dėl šiuo metu esančios finansinės situacijos. Paaiškina, kad A. K. yra bedarbė, tačiau registruota darbo biržoje, D. K. turi pasiėmęs paskolą, tik V. K. dirbantis. Atsakovai neturi likvidaus parduotino turto. Atsakovai siūlo atsižvelgti į Europos Tarybos Ministrų komiteto 1981-05-14 rekomendaciją Nr. R(81) 7 „Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“, kurioje atkreiptinas valstybių narių dėmesys, kad išankstinis pinigų sumokėjimas nebūtų sąlyga pradėti teismo procesą. Teismas neatsižvelgė į tai, jog V. ir A. K. turi nepilnametį vaiką. Atsakovo nurodo, kad jie turi teisę realizuoti galimybę kreiptis į teismą, todėl prašo, kad žyminio mokesčio mokėjimas būtų išdėstomas dalimis. Atkreipia dėmesį, kad ginčas, dėl kurio atsakovai nori paduoti apeliacinį skundą, yra ypač svarbus jų teisėms ir interesams, todėl turi būti užtikrinta galimybė leisti mokėti žyminį mokestį dalimis.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-04-19 nutartimi nutarė atsakovų apeliacinį skundą laikyti nepaduotu. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-04-19 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Apeliantai atskirajame skunde iš esmės išdėstė argumentus, susijusius su teismo nutartimi, kuria nebuvo patenkintas prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau argumentų dėl teismo nutarties, kuria nuspręsta apeliacinį skundą laikyti nepaduotu, apeliantai nepateikė.

Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, o kartu ir teisę į apeliaciją, nustatė minimalius kreipimosi į teismą su apeliaciniu skundu reikalavimus (apeliacinio skundo formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti (CPK 115, 306, 311, 316 str.). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalies, 316 straipsnio nuostatas, jeigu apeliacinis skundas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Apeliantui teismo nustatytu terminu pašalinus apeliacinio skundo trūkumus, apeliacinis skundas laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d., 316 str. 2 d.). Taigi, procesinio dokumento pripažinimas nepaduotu yra ydingo trūkumų šalinimo ar jų nepašalinimo per nustatytą laiką pasekmė. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog tokias pasekmes pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė pagrįstai.

Apeliantai atskirajame skunde pakartotinai nurodo aplinkybes, kurių pagrindu turėtų būti atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas dalimis. Prašo žyminio mokesčio mokėjimą išdėstyti dalimis 45 dienų laikotarpiui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymą atleisti ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą ir egzistuoja būtinumas atleisti nuo šio mokesčio sumokėjimo ar šio mokesčio sumokėjimą atidėti iki bus priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju apeliantai savo prašymą išdėstyti žyminio mokesčio mokėjimo sumokėjimą, grindė sunkia finansine ir turtine padėtimi, finansiniai įsipareigojimais bankui, nepilnamečio vaiko auginimu. Apeliantai tik iš dalies savo prašymą pagrindė leistinais ir patikimais rašytiniais įrodymais. Tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-30 ir 2016-03-03 nutartimis, tiek Vilniaus apygardos teismas 2016-02-05 ir 2016-04-05 nutartimis, apeliantams išaiškino, jog apeliantai nepateikė pakankamai įrodymų dėl savo sunkios turtinės ir finansinės padėties. Šios pareigos apeliantai taip pat neįvykdė ir pateikdami atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-19 nutarties, o iš naujo išdėstydami tuos pačius deklaratyvius teiginius siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismai ankstesnėmis nutartimis. Pažymėtina, jog teismo sprendimas priimtas dar 2015-11-24, todėl atsakovai, nesutikdami su sprendimu, žyminio mokesčio sumos sukaupimui, turėjo pakankamai laiko (5 mėn.), tačiau tokių veiksmų nesiėmė iki šiol.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.