Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų V. K. (V. K.), A. K. ir D. K. (D. K.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB bankas ieškinį atsakovams V. K., A. K. ir D. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – BUAB „Darvada“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, 2015-11-24 priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovams V. K., A. K. ir D. K. tenkino visiškai ir priteisė ieškovui 38 634,11 Eur įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (38 634,11 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-08-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovų solidariai bei po 652,67 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno atsakovo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-02-22 gautas atsakovų prašymas dėl termino sumokėti dalį žyminio mokesčio pratęsimo. Teisėjo rezoliucija terminas sumokėti žyminį mokestį pratęstas iki 2016-02-29 imtinai.

Atsakovai pateikė prašymą perpus sumažinti 766 Eur žyminį mokestį ir pratęsti terminą sumokėti jį iki 2016-03-09 imtinai. Nurodė, kad šiuo metu atsakovų finansinė padėtis yra tikrai labai prasta, nes A. K. yra bedarbė, D. K. turi neišmokėtų paskolų (tai patvirtinantys įrodymai jau buvo pateikti teismui), trūksta pinigų net elementariam pragyvenimui, tačiau atsakovai pažada ieškoti, skolintis pinigų bei pasistengs sumokėti pusę 766,00 Eur žyminio mokesčio sumos, bei pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui, tai patvirtinančius įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovų prašymas atleisti juos nuo dalies (383 Eur) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-24 sprendimo panaikinimo ir pateikė prašymą atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-30 nutartimi netenkino atsakovų prašymo atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovų atskirąjį skundą, 2016-02-05 nutartimi minėtą apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą, bei nustatė atsakovams 10 dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos sumokėti 766 Eur žyminį mokestį ir pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui tai patvirtinančius įrodymus. Apylinkės teisme 2016-02-22 gautas (atstovo el. parašu pasirašytas 2016-01-19) atsakovų prašymas dėl termino sumokėti dalį žyminio mokesčio pratęsimo. Teisėjo rezoliucija terminas sumokėti žyminį mokestį pratęstas iki 2016-02-29 imtinai. 2016-03-02 gautas (atstovo el. parašu pasirašytas 2016-03-01) pakartotinis atsakovų prašymas dėl termino sumokėti dalį žyminio mokesčio pratęsimo, kuriuo prašoma perpus sumažinti 766 Eur žyminį mokestį ir pratęsti terminą sumokėti jį iki 2016-03-09 imtinai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovų prašymo atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo ir pratęsti terminą sumokėti žyminį mokestį.

Atsakovai atskiruoju skundu teigia, kad, atsisakius juos atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, būtų užkirstas kelias kreiptis į teismą, o tokiu būdu iš esmės būtų pažeista viena svarbiausių konstitucinių teisių, ko pasėkoje pažeisti ir atsakovų interesai.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Taigi, reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip kelio ginti pažeistas teises teisme užkirtimas. Įstatymas įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Teismas privalo rūpintis, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, nebūtų vilkinamas bylos išnagrinėjimas. Kontroliuoti, kad šalys laiku pateiktų įrodymus, nepiktnaudžiautų procesu, yra teismo pareiga (CPK 72 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, jog CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo jo ar mokėjimo atidėjimo sąlygas ir tvarką (CPK 83, 84 str.). Tokiu būdu įstatymų leidėjas siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti galimybę nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan., be to, užtikrinti visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 178 str.). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama, vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo didesnės/mažesnės dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Savo diskrecijos teisę teismas įgyvendina vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žyminis mokestis neturėtų riboti galimybės asmeniui kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, kartu jis turi paskirtį saugoti antrąją proceso (ginčo) šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Tai reiškia, kad asmens pareiga sumokėti žyminį mokestį negali būti aiškinama ar suprantama tik kaip galimybė jam patirti išlaidas, nesukeliančias jokių finansinių nepatogumų. Priešingai, būtent žyminio mokesčio dydis turėtų būti paskata asmeniui tinkamai įvertinti savo reikalavimo bei jį pagrindžiančių įrodymų pagrįstumą ir nuspręsti, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo. Todėl, sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, būtina įvertinti ir sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios mokėjimo prašoma atleisti bylos šalį, proporcingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014; kt.).

Šiuo atveju, atsakovai, teikdami pirminį prašymą atleisti juos nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek pirmosios instancijos teismui, tiek atskirąjį skundą, nagrinėjusiam apeliacinės instancijos teismui buvo pateikę įrodymus, pagrindžiančius jų turtinę padėtį, t. y. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašus, VĮ Regitra pažymas apie A. K. bei V. K. priklausančius automobilius, kuriuos tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-12-30 nutartimi, tiek Vilniaus apygardos teismas 2016-02-05 nutartimi vertino kaip nepakankamus atleisti atsakovus nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Teismai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai nesinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba, o bylą vedė per samdomą advokatą, mokėjo už atstovavimą teisme, taip pat pažymėjo, jog atsakovai yra trys, todėl likusi mokėtina žyminio mokesčio dalies suma, tenkanti kiekvienam iš jų, yra po 255,33 Eur, o ši suma nepripažintina didele, ji neviršija šiuo metu Lietuvoje nustatytos minimalios mėnesinės algos, o atsakovai yra darbingo amžiaus asmenys. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovai augina nepilnametį vaiką. Vilniaus apygardos teismas 2016-02-05 nutartyje konstatavo, jog nepilnamečio vaiko auginimas taip pat nereiškia, jog asmens finansinė padėtis yra sunki. Šią aplinkybę nustatyti galima tik palyginus abiejų vaiko tėvų gaunamas pajamas, tačiau atsakovai tokių duomenų nepateikė.

Nustatyta, jog į bylą pateikti papildomi įrodymai, pagrindžiantys atsakovų turtinę padėtį, t. y. pažyma apie D. K. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, VĮ Regitra pažymas apie A. K. bei V. K. priklausančius automobilius ir V. K. banko sąskaitos AB SEB banke išrašo fragmentas, bei Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus rajono skyriaus pažyma dėl A. K. dalyvavimo aktyviose darbo rinkos programose, tačiau nėra pateikta duomenų apie kitų atsakovų gaunamas pajamas (Valstybinio socialinio draudimo pažymų apie gaunamą darbo užmokestį, bedarbio pašalpą, kitas socialines išmokas), nėra teikiama duomenų apie kitų atsakovų kredito įstaigose (ne)turimas lėšas. Įvertinus pateiktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ir šiuo atveju atsakovai neįrodė, jog jų turtinė padėtis yra sunki. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovų elgesys, kuomet prašymui dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo pagrįsti teikiami įrodymai epizodiškai ir atrenkant tik tuos, kurie yra atsakovams naudingi, leidžia manyti, jog jų turtinė padėtis nėra tokia sunki, kokią bandoma įrodyti. Toks atsakovų elgesys nelaikytinas sąžiningu procesiniu elgesiu, neatitinka įstatyme įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-219/2009; Van de Hurk v. theNetherlands, judgementof 19 April 1994, par. 61).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovai, siekdami būti atleistais nuo dalies žyminio mokesčio, nepateikė pakankamai duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl tenkinti jų prašymą nėra pagrindo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ar keisti ją atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepratęsė atsakovams termino sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, konstatavęs, jog prašymas atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio ir pratęsti terminą sumokėti dalį žyminio mokesčio buvo pateiktas jau pasibaigus teismo nustatytam terminui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neprašė šio termino atnaujinti nei pirmosios instancijos teismo, nei apeliacinės instancijos teismo, naujas terminas sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį nenustatytinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.