Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2021-03-17 · Administracinė byla Nr. eI3-611-609/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2021-03-17Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2021-06-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-03-17
Bylos Nr.
eI3-611-609/2021
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01681-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-611-609/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01681-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8; 55.1.3 (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 17 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. D. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja V. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. /8.6/D3-D-11402-2108 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir atsakovę įpareigoti priimti sprendimą pradėti rengti įsiterpusios valstybinės žemės ploto – apie 0,0036 ha teritorijos, formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas) pagal pareiškėjos 2020 m. birželio 15 d. prašymą jame nurodytu tikslu – įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini), bei parengti šio projekto reikalavimus.

Skunde nurodo, kad 2020 m. balandžio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius ją informavo, kad šalia jos valdomo 0,1693 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esanti pastatyta tvora užima ir aptveria apie 36 kv. m. valstybinės žemės plotą, todėl jai bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį.

2020 m. birželio 15 d. ji kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją su prašymu organizuoti Projekto rengimą, prašydama suformuoti įsiterpusios valstybinės žemės 0,0036 ha ploto sklypą prijungimui prie jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos teigimu, Ginčijamo sprendimo argumentai yra nepagrįsti, nes Ginčijamame sprendime nurodytos aplinkybės ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 3D-1/D1-1 redakcija su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Taisyklės), 3 punkto nuostatos neužkerta kelio įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypo suformavimui, prijungimui prie jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad Taisyklių 3 punkte įtvirtinta teisės norma, atkartota Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 10 d., tik nustato, kad kai šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu. Atsakovė nenurodė, kad laisvoje valstybinėje žemėje ties jos žemės sklypu (duomenys neskelbtini), realiai galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą. Iš pareiškėjos užsakymu kvalifikuoto matininko parengtos ir su jos 2020 m. birželio 15 d. prašymu atsakovei pateiktos Planavimo pasiūlymo schemos matyti, kad ginčo teritorijoje racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo suformuoti neįmanoma. Pareiškėjos teigimu, Ginčijamame sprendime nurodytų dokumentų nebuvimas teisės aktuose nėra numatytas kaip pagrindas atsisakyti patenkinti pareiškėjos prašymą. Netoli jos sklypo ribos esančios (duomenys neskelbtini) gatvės, kaip inžinerinio statinio, faktinis egzistavimas daro įmanomu Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 5 punkto tiesioginį taikymą ir sudaro pakankamas teisines sąlygas jos prašymui tenkinti. Pareiškėja neginčija fakto, kad ties jos žemės sklypu esanti (duomenys neskelbtini) gatvė, kaip inžinerinis statinys, natūroje egzistuoja jau daugelį metų. Iš pateikto Kadastro žemėlapio akivaizdu, kad jokių Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 5 punkte nurodytų aplinkybių nėra, nes atstumas nuo pareiškėjos žemės sklypo ribos iki inžinerinio statinio yra gana simbolinis, jame aiškiai neišsitektų joks naujas žemės sklypas.

Atsiliepimas

Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodo, kad su skundu nesutinka. Cituoja Taisyklių 3 punktą ir teigia, kad žemės sklypų rengimo ir pertvarkymo projektų rengimas nenumatytas, turint tikslą įsiterpusį valstybinės žemės plotą sujungti su besiribojančiu žemės sklypu, kai teritorijoje yra parengti ir dalioja detalieji planai. Atkreipiamas dėmesys į Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalį. Pažymima, kad atsakant į pareiškėjos prašymą, buvo nurodyta, kad šiuo metu Palangos mieste yra rengiami Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano koncepcijos patikslinimo darbai, taip pat nagrinėjamoje teritorijoje nėra parengtas (duomenys neskelbtini) gatvės techninis projektas, todėl negali būti rengiamas galiojančio teritorijų planavimo dokumento (gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje (duomenys neskelbtini) detalaus suplanavimo projekto) keitimas ar koregavimas. Teigiama, kad pareiškėja taip pat buvo informuota, kad nagrinėti įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimą su besiribojančiu žemės sklypu bus galima, parengus Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialųjį planą ir (duomenys neskelbtini) gatvės techninį projektą bei nustačius, kad nagrinėjamoje teritorijoje yra laisvo valstybinės žemės, rengiant teritorijų planavimo dokumento (gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje (duomenys neskelbtini) detalaus suplanavimo projekto) keitimą ar koregavimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. /8.6/D3-D-11402-2108 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. /8.6/D3-D-11402-2108 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, prašoma įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją pradėti rengti apie 0,0036 ha ploto įsiterpusios valstybinės žemės formavimo ir pertvarkymo projektą, jį sujungiant su besiribojančiu pareiškėjos žemės sklypu (duomenys neskelbtini), bei parengti šio projekto reikalavimus.

Nustatyta, kad būdama ¼ dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininke, pareiškėja 2020 m. birželio 16 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimas su besiribojančiu žemės sklypu.

Išnagrinėjus pareiškėjos 2020 m. birželio 16 d. prašymą, Ginčijamu sprendimu prašymas netenkintas, motyvuojant tuo, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai nerengiami formuojant naujus žemės sklypus, kai teritorijoje yra parengtas ir galiojantis detalusis planas. Pateikta informacija, jog ginčo teritorijoje galioja gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje (duomenys neskelbtini) detalaus suplanavimo projektas (komplekso Nr. 018-GP-3). Pažymėta, kad yra rengiamas Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas ir nėra parengtas (duomenys neskelbtini) gatvės techninis projektas, todėl negali būti rengiamas galiojančio teritorijų planavimo dokumento (gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje (duomenys neskelbtini) detalaus suplanavimo projekto) keitimas ar koregavimas. Konstatuota, jog tik parengus Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialųjį planą ir (duomenys neskelbtini) gatvės techninį projektą ir nustačius, kad nagrinėjamoje teritorijoje yra įsiterpusios valstybinės žemės, rengiant teritorijų planavimo dokumentą (gyvenamųjų namų grupės šiaurinėje (duomenys neskelbtini) detalaus suplanavimo projekto keitimą ar koregavimą) būtų galimybė nagrinėti įsiterpusio valstybinės žemės ploto sujungimą su besiribojančiu žemės sklypu.

Dėl skundo padavimo termino

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo. Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Atsakovė pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog Ginčijamas sprendimas pareiškėjai buvo siunčiamas registruota siunta pareiškėjos 2020 m. birželio 16 d. prašyme nurodytu adresu, tačiau pareiškėja jo neatsiėmė. Atsakovės teigimu, pareiškėjai siuntos neatsiėmus per nustatytą terminą, laiškas buvo grąžintas atsakovei.

Pareiškėja teigia, kad apie Ginčijamą sprendimą ji sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 15 d., atvykusi į atsakovės buveinę.

Nagrinėjamu atveju vertintina, jog Ginčijamas sprendimas pareiškėjai turėjo būti įteiktas. Ginčijamas sprendimas pareiškėjai buvo siunčiamas registruota siunta pareiškėjos 2020 m. birželio 16 d. prašyme nurodytu adresu. Laikytina, jog Ginčijamą sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo.

Kadangi Ginčijamas sprendimas priimtas 2020 m. liepos 1 d., o pareiškėja į teismą su skundu kreipėsi tik 2020 m. spalio 10 d., akivaizdu, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas skundui paduoti yra praleistas.

Be kita ko, pareiškėja skunde nurodė, kad teismui konstatavus, jog terminas skundui paduoti yra praleistas, ji prašo jį atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, t.y. to, kad apie Ginčijamą sprendimą pareiškėja sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 15 d.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006, 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012, 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Jau minėta, kad Ginčijamam sprendimas pareiškėjai buvo siunčiamas registruota siunta pareiškėjos 2020 m. birželio 16 d. prašyme nurodytu adresu. Nėra ginčo dėl to, kad Ginčijamas sprendimas pareiškėjai buvo įteiktas tik 2020 m. rugsėjo 15 d. Palangos miesto savivaldybės patalpose. Kadangi pareiškėja į teismą kreipėsi 2020 m. spalio 16 d., termino paduoti skundą praleidimo priežastis laikytina svarbia ir terminas atnaujintinas.

Dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 1 d. sprendimo Nr. /8.6/D3-D-11402-2108 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo

Nagrinėjamam ginčui yra aktualios Žemės reformos, Žemės įstatymo, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos arba Nacionalinė žemės tarnyba (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.). Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje (Taisyklių 1 p.).

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (Žemės įstatymo 40 str. 1 d. 6 p.). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Taisyklių 2.6 punkte.

Nutarimo Nr. 692 2.15 punkte numatyta, jog laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Pagal minėtas Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir Nutarimo Nr. 692 2.15 punkto bei Taisyklių 2.6 punkto nuostatas, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – prijungti įsiterpusį žemės plotą prie besiribojančio žemės sklypo, pirmiausia įsiterpęs žemės sklypas turi būti laisvas ir pageidaujamo prijungti įsiterpusio laisvo valstybinės žemės plote nebūtų galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

Taigi, nagrinėjamo ginčo objektas yra valstybinės žemės sklypas, kuris turi atitikti teisės aktų reikalavimus, t. y. turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio, be to, įsiterpęs žemės sklypas turi būti laisvas. Nagrinėjamam ginčui yra aktuali žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pirmoji sąlyga: valstybinės žemės sklypas turi būti laisvas.

Atsakovės teigimu, pareiškėjos pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas nėra laisvas, nes jis reikalingas (duomenys neskelbtini) gatvei, kuri dar nėra įrengta.

Žemės santykius reglamentuojantys Žemės įstatymas ir Žemės reformos įstatymas ginčo santykius reguliuoja skirtinga apimtimi. Žemės reformos įstatymas nustato valstybinės žemės įgijimo privačių asmenų nuosavybėn būdus bei nustato išimtis, kokia žemė negali būti privatizuojama. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas reglamentuoja, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnis išvardija atvejus, kada žemė vykdant žemės reformą yra neprivatizuojama. Tokiai žemei, pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punktą, priskiriama žemė, užimta valstybės ir savivaldybės kelių. Taigi, įsiterpę valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami, jeigu jie apskritai gali būti privatizavimo objektu ir nepatenka į Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio nustatytų draudimų sąrašą. Todėl valstybinės žemės sklypai be aukciono gali būti parduodami tik tuomet, jeigu jų nedraudžiama privatizuoti.

Pažymėtina, kad žemės sklypu laikytina teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalis).

Loginiu, lingvistiniu bei teleologiniu būdu aiškinant Nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto nuostatas darytina išvada, jog minėtoje normoje naudojama konstrukcija „įsiterpę tarp privačių žemės sklypų [...] ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų)“ reiškia, jog keliai, gatvės turi realiai egzistuoti, t.y. šie susisiekimo infrastruktūros objektai turi būti pastatyti, įrengti ir realiai užimti atitinkamą žemės plotą bei turėti užimamos žemės ribas, į kurias atsižvelgiant ir galima būtų vertinti ar konkrečioje teritorijoje yra žemės plotų, kurie galėtų būti įvardinti kaip įsiterpę žemės plotai tarp privačių žemės sklypų bei kelių (gatvių). Aptariama Nutarimo norma nenumato, kad įsiterpusiu žemės plotu būtų galima įvardinti kokį nors žemės plotą tarp privataus žemės sklypo bei teritorijų planavimo dokumente numatyto, tačiau realiai nesuformuoto ir neegzistuojančio žemės sklypo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog aplinkybės, kad ginčo valstybinio fondo žemė – vietinės reikšmės vidaus kelias – neatitinka techninių statinio reikalavimų ir įstatymo nustatyta tvarka nėra įregistruotas vietos savivaldybėje, kelio buvimo fakto savaime nepaneigia (LAT Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2012). Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad pagal Kelių įstatymo nuostatas (2 straipsnio 3 dalis) kelias yra gana sudėtingas inžinerinis įrenginys ir, priklausomai nuo kelio reikšmės, jame gali būti įvairių įrengimų ar jų nebūti (LAT Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2008). Taigi, pagal teismų praktiką leistina kelio buvimo faktą pripažinti remiantis įvairių įrodymų visuma (LAT Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2011).

Nėra ginčo dėl to, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus ginčo teritorijoje yra numatyta D kategorijos (duomenys neskelbtini) gatvės buvimo vieta. Aplinkybė, jog šiuo metu yra rengiamas Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas ir dar nėra parengtas (duomenys neskelbtini) gatvės techninis projektas leidžia daryti išvadą, kad Ginčijamo spendimo priėmimo metu pareiškėjai aktuali valstybinės žemės dalis negalėjo būti pripažinta įsiterpusiu žemės sklypu, nes (duomenys neskelbtini) gatvė nėra įteisinta, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo pradėti organizuoti įsiterpusios valstybinės žemės ir pareiškėjos žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Egzistuojant aplinkybei, jog žemės plotas, į kurį pretenduoja pareiškėja, neatitinka aiškinant Nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkte keliamų sąlygų, kurioms esant žemė laikoma įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu, atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė rengti pareiškėjos pageidaujamą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

Kadangi vertintina, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. /8.6/D3-D-11402-2108 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ yra pakankamai motyvuotas, todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

Konstatavus, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos 2021 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. /8.6/D3-D-11402-2108 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, išvestiniu laikytinas reikalavimas Palangos miesto savivaldybės administraciją įpareigoti pradėti rengti įsiterpusios apie 0,0036 ha ploto valstybinės žemės teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektą, jį sujungiant su besiribojančiu pareiškėjos žemės sklypu (duomenys neskelbtini), bei parengti šio projekto reikalavimus atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi skundas netenkintas, pareiškėja neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas iš atsakovės pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Laimutė JokubauskaitėEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė