Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam A. G. (nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą) ir jo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, šiuo metu atliekantis terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas (neišnykę teistumai):

1. 2023 m. kovo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

2. 2023 m. kovo 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

3. 2024 m. lapkričio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme.

kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. G. pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2024 m. kovo 2 d., apie 17.36 val., Vilniaus miesto autobusų stotyje, Sodų g. 22, Vilniuje, iš neužrakinto, įmonei UAB „T.“ priklausančio, autobuso, tyčia pagrobė vairuotojo vietoje, dėtuvėje, buvusį nukentėjusiajam T. K. priklausantį 1 329,00 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Iphone 15 PRO 256 GB“.

Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. G. parodė, kad neprisimena tikslios tiriamo įvykio datos. Eidamas stotyje, kur stovėjo autobusai, pamatė, kad vieno autobuso vairuotojas atidaro bagažines, kur yra sudėtas keleivių bagažas. Tada nusprendė prieiti prie kokio nors keleivio ir padėti jam su bagažu, galvojo, kad kažkas jam už tai atlygins. Pastebėjo, kad visi autobuso keleiviai ir vairuotojas yra lauke. Tuo metu įlipo į autobusą ir vairuotojo vietoje pamatė telefoną, kuri paėmė ir išėjo. Kitą dieną jį pardavė Kalvarijų turguje už 100 Eur. Net negalėjo pagalvoti, kad šis telefonas galėtų kainuoti virš vieno tūkstančio eurų. Dėl savo veiksmų iš tikrųjų gailisi, nes pasielgė negražiai. Pasistengs atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą dirbdamas kalėjime, o vėliau, galbūt, laisvėje. Prisipažįsta, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs, todėl logiškai nemąstė. Viskas galėjo įvykti praeitų metų kovo mėn., vakare. Paimdamas telefoną suprato, kad jis priklauso vairuotojui. Vėliau paimtą telefoną išjungė. Telefonas galėjo būti „Apple“ (obuolys) modelio. Telefonas buvo gerame stovyje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2024 m. kovo 2 d. pareiškėjo (liudytojo) teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokole nukentėjusysis T. K. nurodė, kad dirba autobuso vairuotoju UAB „T.“. 2024 m. kovo 2 d., 17.40 val., atvykęs reguliariu maršrutu į Vilnių, Sodų g. 22, išlipo atidaryti bagažines. Atidavęs bagažą, grižo į autobuso vidų ir pastebėjo, kad nebėra jo mobilaus telefono „iPhone 15 PRO 256GB“, kurį buvo palikęs vairuotojo vietos dėtuvėje. Jam padaryta turtinė žala - 1 329,00 Eur. Pageidauja reikšti civilinį ieškinį (b. l. 9-10, 12).

2024 m. kovo 6 d. apklaustas nukentėjusysis T. K. parodė, kad teisės ir pareigos jam išaiškintos, jas suprato. Sutinka duoti parodymus jam suprantama lietuvių kalba. Gyvena pažymoje nurodytu adresu. Dirba autobuso vairuotoju UAB „T.“. 2024 m. kovo 2 d., apie 17.36 val., Vilniuje, Sodų g. 22, atvykęs reguliariu maršrutu iš Minsko į Vilnių nuėjo atidaryti bagažines. Atidavęs bagažą keleiviams, grįžo į autobuso vidų ir pastebėjo, kad nebėra jo mobilaus ryšio telefono, kuri buvo palikęs dėtuvėje vairuotojo vietoje. Pavogtas mobilaus ryšio telefonas „Iphone 15 PRO 256GB“. Kas pavogė jo mobiliojo ryšio telefoną, nematė, todėl nieko neįtaria. Jeigu bus nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, nori, kad būtų pripažintas civiliniu ieškovu. Daugiau nieko apie įvykį pasakyti negali (b. l. 27, 29-31, 33).

2024 m. kovo 6 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra autobusų stotis, adresu: Sodų g. 22, Vilnius. Virš įėjimo matomas didelis užrašas „Autobusų stotis“. Dešinėje pusėje matoma rūkymui skirta zona. Į autobusų stotį patenkama per pagrindinį įėjimą, stiklines stumdomas juodos spalvos duris. Užėjus matomas koridorius, kuriame yra parduotuvės bei įvairių prekių automatai. Praėjus koridoriumi matomas praėjimas į autobusams skirtą sustojimo vietą. Praėjus jį patenkama į atvirą teritoriją – aikštelę, kurioje sustoja ir išvyksta autobusai. Daugiau reikšmingos informacijos nepastebėta. Apžiūros objekte yra matomas vaizdo stebėjimo kameros. Apžiūrint objektą, daugiau pėdsakų ar objektų galinčių padėti atskleisti nusikalstamą veiką neaptikta (t. 1, b. l. 53-54, 56-60).

2024 m. kovo 7 d. vaizdo įrašų iš Vilniaus autobusų stoties apžiūros protokole nurodoma, kad vaizdo įrašas pav. „NVR_ch25_main_20240302172453_20240302174522“, data 2024-03-02 ir laikas 17:24:53 val., trukmė 20:28 min. Vaizdas fiksuoja autobuso stoties keleivių išlaipinimo aikštelę. Apie 17:37:03 val. matyti, kaip autobusas atvykstą į stovėjimo aikštelę ir išlipa keleiviai. Pastebima, kaip prie išlipančių keleivių, apie 17:37:27 val. iš už švieslentės kolonos ateina ir sustoja šalia autobuso asmuo Nr. 1 (vyras, pilkos sportinės kelnės, tamsi sportinė striukė su baltomis juostomis ant šono, mėlyni sportbačiai). Asmuo Nr. 1 apie 17:38:05 val. įlipa per priekines duris į autobusą ir išlipa apie 17:38:11 val. Išlipęs asmuo Nr. 1 nueina prie vidurinių autobuso durų, apsisuka ir grįžta atgal prie priekinių durų. Apie 17:38:27 val. asmuo Nr. 1 pakartotinai įlipa į autobusą, išlipa apie 17:38:35 val. ir nueina už švieslentės kolonos. Daugiau ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nepastebėta. Vaizdo įrašo pabaiga. Vaizdo įrašas pav. „NVR_ch14_main_20240302172453_20240302174525(1)“, data 2024-03-02 ir laikas 17:24:53 val., trukmė 20:34 min. Vaizdas fiksuoja autobuso stoties keleivių išlaipinimo aikštelę, arčiau atvykimo švieslentės. Apie 17:27:55 val. asmuo Nr. 1 pastebimas einantis su maisto dėžute ir paeina už švieslentės kolonos, atgal grįžta apie 17:36:44 val. ir atsistoja už švieslentės kolonos. Asmuo Nr. 1 apie 17:36:44 val. eina link autobuso, o apie 17:38:52 val. pastebimas jau grįžtantis ir einantis už švieslentės kolonos. Apžiūrimi trečiasis ir ketvirtasis vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai kartojasi ir analogiškai aprašyti antrame stebėtame vaizdo įraše. Vaizdo įrašo pabaiga (t. 1, b. l. 65-66, 68-70).

2024 m. kovo 8 d. vyriausiosios tyrėjos J. S. tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodoma, kad apžiūrėjus išreikalautus vaizdo įrašus matyti, kad vagystę įvykdęs asmuo yra panašus į žinomą kaip darantį teisės pažeidimus A. G. (t. 1, b. l. 72).

2024 m. balandžio 15 d. įtariamuoju apklaustas A. G. parodė, kad lietuvių kalbą moka gerai, vertėjas jam nereikalingas. Įtarimo esmė ir turinys jam suprantami. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažįsta. Anksčiau yra teistas dėl vagysčių. Šiuo metu niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruotas. Gyvena Naujininkų mikrorajone, pas draugą A. S.. 2024 m. kovo 2 d., apie 17.36 val., buvo Vilniaus m. autobusų stotyje, Sodų g. 22, Vilniuje, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pamatė, kad yra atidarytos autobuso durys, įlipęs į autobuso vidų, pamatė autobuso vairuotojo vietoje, dėtuvėje, esantį mobilaus ryšio telefoną „IPHONE 15 PRO“, kurį jis paėmė, neprisimena, kur įsidėjo. Jis neatsimena, ar autobuso viduje buvo žmonių. Jis pagrobtą mobilaus ryšio telefoną „IPHONE 15 PRO“ pardavė, kam pardavė ir už kokią sumą pardavė, neatsimena. Už parduotą telefoną pinigus išleido savo reikmėms, alkoholiui. Jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nori atlyginti padarytą turtinę žalą autobuso vairuotojui T. K. – 1 329,00 Eur, stengsis susirasti darbą ( t. 1, b. l. 92-94).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 178 straipsnyje nustato atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Tradicinė vagystės (pagrobimo) doktrina suponuoja pavojingos veikos (pagrobimo) suvokimą kaip neteisėtą, neatlygintinį, svetimo kilnojamojo pobūdžio turto užvaldymą jį pasisavinant. BK 178 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – nuosavybės teisė. Sudėtyje nurodoma pavojinga veika – pagrobimas – susideda iš dviejų elementų, t. y.: 1) neteisėtas fizinio daikto užvaldymas ir 2) neatlygintinis jo pasisavinimas. Įstatymas nenurodo kokio nors specifinio vagystei būdingo veikimo būdo, tačiau BK 178 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse įtvirtina kvalifikuojančius veikos požymius (parodančius didesnį veikos pavojingumą), susijusius su veikos padarymo būdu ir vagystės dalyku, kaip antai: atvira vagystė, kišenvagystė ar didelės vertės turto, labai didelės vertės turto vagystė. Nusikalstamos veikos dalyką apibūdina tokie požymiai kaip – turto materialumas, kilnojamas pobūdis, ekonominė vertė, svetimumas ir atskyrimas nuo gamtinės aplinkos. Kadangi nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti žalos ir priežastinio ryšio požymius. BK 178 straipsnio 5 dalies sudėtis numato vieną privilegijuotą nusikalstamos veikos požymį (parodanti mažesnį veikos pavojingumą) – nedidelės vertės turto pagrobimas. BK 190 straipsnio 1 dalis sako, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos (nuo 150 Eur iki 500 Eur vertės turtas), didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos (nuo 20 000 Eur ir 45 000 Eur). Kartu pažymėtina, kad vagystės sudėtys įgyvendinamos išimtinai tiesiogine tyčia, kas reiškia – kaltinamasis suvokia, jog jis neteisėtai užvaldo svetimą turtą ir neatlygintinai jį pasisavina, kaltinamasis numato, kad turto savininkas ar teisėtas valdytojas turto neteks, o kaltininkas turės jį kaip nuosavą ir kaltininkas nori užvaldyti tą turtą.

Byloje surinktais duomenimis, o būtent: nukentėjusiojo T. K. pareiškimas ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 9-10, 27, 29-31, 33), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. b. l. 53-54, 56-60), vaizdo įrašai ir jų apžiūros protokolas (b. l. 65-66, 68-70), ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 72), ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto A. G. parodymai (b. l. 92-94), kurie vadovaujantis BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalies nuostatomis pripažintini liečiamais, leistinais ir patikimais įrodymais, nustatyta, kad A. G. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis. Surinkti įrodymais patvirtina, kad A. G., 2024 m. kovo 2 d., apie 17.36 val., Vilniaus miesto autobusų stotyje, Sodų g. 22, Vilniuje, iš neužrakinto, įmonei UAB „T.“ priklausančio autobuso, pagrobė vairuotojo vietoje, dėtuvėje, buvusį nukentėjusiajam T. K. priklausantį 1 329,00 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Iphone 15 PRO 256 GB“.

Nepaisant to, kad A. G. neprisiminė tikslios įvykio datos, kaltinamasis aiškia nurodė, kokiu laiku ir būdu jis įvykdė minėtą nusikaltimą, kur pardavė pavogtą mobilųjį telefoną. Teismo posėdžio metu duoti A. G. parodymai iš esmės patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir kitus, byloje surinktus įrodymus, todėl nėra jokių abejonių dėl to, kad minėtą nusikaltimą įvykdė būtent A. G..

Atsižvelgdamas į byloje nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos požymius, teismas sprendžia, kad A. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Individualizuojant bausmę, aptartoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš pirmiau paminėtų aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-976/2024, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad A. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus byloje nustatytus objektyviuosius fakultatyviuosius padaryto nusikaltimo požymius, o būtent: nusikalstamos veikos dalyką, padarymo būdą, laiką, vietą, priemones ir kitus požymius, sprendžiama, kad įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnis neišsiskiria dideliu pavojingumo laipsniu. Nusikalimo padarymo metu A. G. veikė tiesiogine tyčia, dėl savanaudiškų paskatų. Iš kaltinamąjį charakterizuojančios bylos medžiagos matyti, kad A. G. nedirba (b. l. 143), Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja (b. l. 145), anksčiau teistas 15 kartų, pagrinde už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (b. l. 113-131), baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir smulkias vagystes, paskirtų baudų neapmoka (b. l. 132-141). A. G. savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino ir savo poelgį vertino neigiamai. Kartu galima paminėti, kad iš kaltinamojo duotų parodymų teismo proceso metu matyti, kad jis išgyveno dėl nukentėjusiajam sukeltų padarinių. Šį aplinkybė pripažintina A. G. atsakomybę lengvinančia pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Teismo posėdžio metu A. G. prisipažino, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Tiriamo nusikaltimo padarymo metu A. G. taip pat nebuvo išnykęs teistumas už anksčiau įvykdytus nusikaltimus, kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Teismas, įvertinęs tai, kad byloje yra nustatyta viena A. G. atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybė sunkinančios aplinkybės, taip pat, kad padaryta vienas baigtas nesunkus nusikaltimas, veikos padarymo tikslą ir motyvus, neigiamai kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis sprendžia, kad nusikaltimo padarymas nebuvo atsitiktinis, kad A. G. turi būti paskirta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Manytina, kad paskirtus A. G. švelnesnę bausmės rūšį nebus pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. ĮKNR ir ANR duomenimis nustatyta, kad A. G. šiurkščiai ir sistemingai pažeidinėja įstatymo saugomas vertybes, anksčiau jau atliko terminuotas laisvės atėmimo bausmes, tačiau teigiamų išvadų dėl to nepadarė, todėl, teismas sprendžia, kad jam, be kita ko, turi būti atimta ir apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas.

BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

Atsižvelgdamas į nustatytą teisinį reguliavimą dėl bausmės dydžio nustatymo, taip pat kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos padarymu ir kaltinamojo asmenybe, teismas sprendžia paskirti A. G. 9 mėnesių laisvės atėmimo terminą.

Kadangi baudžiamoji byla išnarinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu ir A. G. skiriama 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamojo A. G. atžvilgiu teisme yra nagrinėjama ir kita baudžiamoji byla, kurioje nėra priimto galutinio teismo sprendimo. Atsižvelgiant į tokią situaciją, teismas nebendrina kaltinamojo paskirtos bausmės su kitais teismų procesiniais sprendimais paskirtomis bausmėmis, kad būtų išvengta dvigubo bendrinimo. Visos A. G. paskirtos bausmės galės bus subendrintos vėliau nuosprendžio vykdymo metu arba kitu nuosprendžiu.

2024 m. kovo 2 d. nukentėjusysis T. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašoma priteisti 1 329,00 Eur turtinės žalos atlyginą (t. 1, b. l. 11). 2024 m. kovo 28 d. nutarimu T. K. pripažintas civiliniu ieškovu (t. 1, b. l. 38). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis sutiko sumažinti civilinio ieškinio sumą iki 1063,99 Eur, nes iki vagystės „Iphone 15 PRO 256 GB“ buvo naudotas 2 mėnesius.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog civilinio ieškovo patirta ir prašoma priteisti žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo A. G. veiksmų, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikalstama veika. Be to, civilinio ieškinio dydis iš esmės lygus pagrobto turto vertei, tačiau nukentėjusysis T. K. sutiko dėl mažesnės sumos atlyginimo, todėl civilinis ieškinys tenkintinas dalinai.

Nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kaltinamąjį A. G. ginti parinktas advokatas Faustas Vrubliauskas.

2024 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-11840 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma 2024 m. lapkričio 25 d. gautas advokato Fausto Vrubliausko prašymas Nr. ATP-2024-47361 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. G. pagal 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. KTS-2024-06915. Valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 208,34 Eur (t. 2, b. l. 36).

2024 m. gruodžio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-12749 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma 2024 m. gruodžio 13 d. gautas advokato Fausto Vrubliausko prašymas Nr. ATP-2024-50595 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. G. pagal 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. KTS-2024-06915. Valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 295,83 Eur (t. 2, b. l. 40-44, 45).

2025 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-02338 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma 2025 m. vasario 21 d. gautas advokato Fausto Vrubliausko prašymas Nr. ATP-2025-08459 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. G. pagal 2024 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. KTS-2024-06915. Valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 385,42 Eur (t. 2, b. l. 91).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant įstatyme numatytiems pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. G. nepriteistinos.

Kaltinamajam A. G. laikinai sulaikytas nebuvo, o jam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Prie galinio bylos viršelio prisegtas vokas, kuriame įdėtas kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti A. G. recidyvistu.

A. G. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu A. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. G. T. K. naudai 1 063,99 Eur (vienas tūkstantis šešiasdešimt trys eurai 99 euro centai) dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Kompaktinę laikmeną – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.