Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-11-19 · Civilinė byla Nr. e2A-1254-613/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-08-20Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-19Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
e2A-1254-613/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03901-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
J. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1254-613/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03901-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.8.3; 2.6.10.5.1; 2.6.29.3; 3.3.1.20; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės akcinės bendrovės „NEO finance“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei J. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 4475,38 EUR negrąžinto kredito dalį, 308,33 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų, priskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 26 d.), 16 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4475,38 EUR) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. rugsėjo 16 d., 2024,75 EUR tarpininkavimo mokestį, 7,18 EUR kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, tai yra nuo 2020 m. sausio 17 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 26 d.), 16 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4475,38 EUR) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. rugsėjo 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti teismo sprendimą už akių. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria atsakovei suteiktas 4630 EUR vartojimo kreditas 60 mėn. terminui ir pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2125,40 EUR palūkanų (metinė palūkanų norma – 16 procentų), 331,01 EUR tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. rugsėjo 16 d. Teigia, kad atsakovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų, todėl prašo priteisti iš atsakovės susidariusią skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu už akių nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti ieškovei iš atsakovės 4475,38 EUR negrąžintą kredito dalį, 308,33 EUR mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki 2020 m. gegužės 26 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 16 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4475,38 EUR) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 16 d.), 2 024,75 EUR tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 808,46 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 353 EUR bylinėjimosi išlaidas, likusią ieškinį dalį atmetė. Pagrindiniai sprendimo argumentai:

3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl skolos ir mokėjimo palūkanų priteisimo nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Atsakovė, būdama paskolos gavėja sutartinės prievolės tinkamai nevykdė. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kadangi atsakovė skolos negrąžino, pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovei iš atsakovės priteisti 4475,38 EUR negrąžintą kredito dalį ir tenkinti ieškovės reikalavimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo, kurios susidarė iki vartojimo kredito nutraukimo dienos, priteisiant ieškovei iš atsakovės 308,33 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų.

3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą priteisimo ir tarpininkavimo mokesčio nurodė, kad kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovės kaltės, todėl nusprendė priteisti ieškovei iš atsakovės 16 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4 475,38 EUR) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 16 d.), vartojimo kredito sutarties tarpininkavimo mokestį – 2024,75 EUR, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė suteikė tarpininkavimo paslaugas atsakovei.

3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl kompensuojamųjų palūkanų ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą priteisimo nurodė, kad šis ieškovės reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi šalys kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, todėl šį reikalavimą nusprendė atmesti. Teismas dėl ieškovės reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nurodė, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų, todėl ieškovės reikalavimą nusprendė atmesti ir pažymėjo, kad toks reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

4. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą už akių priteisiant apeliantei iš atsakovės 16 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4475,38 EUR) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 7,18 EUR kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, tai yra nuo 2020 m. sausio 17 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 26 d.), kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą ir priteisti apeliantei iš atsakovės 15 EUR žyminio mokesčio, 200 EUR bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

4.1. Dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo nurodo, kad pagal CK 6.261 straipsnį nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku. Teigia, kad metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė sutartyje, sudaro 16 procentų, be to, sutarties 6.1 punktas numato, jog, kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (16 procentų) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos, kai laiku nesumokėta suma yra įskaitoma į vartojimo kredito davėjo banko sąskaitą.

4.2. Dėl kompensacinės funkcijos paskirties apeliantė nurodo, kad jos tikslas – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Teigia, kad apeliantės naudai priteistinos palūkanos, apskaičiuotos nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, kadangi iki nutraukimo dienos šalis siejo sutartiniai santykiai, todėl apeliantės reikalavimas priteisti 7,18 EUR kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, ir 16 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4475,38 EUR) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 17 d). iki visiško kredito grąžinimo dienos yra pagrįstas.

4.3. Apeliantė dėl netinkamai taikytos teismų praktikos nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir po paskolos sutarties nutraukimo, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliantės įsitikinimu, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turėtų būti pakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

6. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

7. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo už akių dalimi, kuria buvo atmestas reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Kadangi kita teismo sprendimo už akių dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama, teisėjų kolegija vertina tik apeliaciniu skundu apskųstos sprendimo už akių dalies teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

8. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi iš esmės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, netinkamai taikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į tai, kad dėl kompensacinių palūkanų šalis siejo sutartiniai santykiai, be to, tinkamai neatsižvelgė į suformuotą teismų praktiką, neatsižvelgė į tai, kad kreditorius turi teisę reikalauti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį, ir po paskolos sutarties nutraukimo.

9. Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus (nutarties 8 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas atmesti apeliantės patikslinto ieškinio reikalavimus dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo tinkamai ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas bei vadovavosi teismų praktika, suformuota bylose dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.

10. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė faktines aplinkybes – apeliantė ir atsakovė 2019 m. rugsėjo 5 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, kuria atsakovei buvo suteiktas 4630 EUR vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui ir pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 125,40 EUR palūkanų (metinė palūkanų norma – 16 procentų), 331,01 EUR tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. rugsėjo 16 d. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal šalių sudarytą vartojimo kredito sutartį, dėl to apeliantė 2020 m. birželio 3 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį nuo 2020 m. birželio 9 d. vienašališkai nutraukė.

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnį paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pažymėtina, jog teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, sutinkant su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, visi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 ir 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis), ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos kompensuojamųjų ir pelno palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti mokėjimo palūkanų už naudojimąsi paskolintais pinigais, o kompensuojamųjų palūkanų – už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

13. Pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, jog tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus. Kompensuojamųjų palūkanų mokėjimas neatima iš kreditoriaus teisės reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

14. Nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, be kita ko, prašydama priteisti iš atsakovės 7,18 EUR kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, tai yra nuo 2020 m. sausio 17 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 26 d.), ir 16 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4475,38 EUR) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2025 m. rugsėjo 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos. Pirmosios instancijos teismas šių apeliantės reikalavimų netenkino nurodęs, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų.

15. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; visiško skolos sumokėjimo diena laikoma bendrovės darbo diena, kuria? darbo valandomis laiku nesumokėta suma yra įskaitoma i? bendrovės banko sąskaitą. Palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias Vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti Bendrovei už naudojimąsi Vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo Vartojimo kredito išmokėjimo Vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas Vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas Bendrovei. Skaičiuojant Palūkanas bus laikoma, kad metai turi 360 (tris šimtus šešiasdešimt) kalendorinių dienų, o mėnuo turi 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų (Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.16 punktas). Šiuo atveju metinė palūkanų norma (MPN), dėl kurios šalys susitarė sutartyje, sudaro 16 proc.

16. Pažymėtina, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis, įsigaliojusi nuo 2016 m. vasario 1 d., įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, tai yra kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina, kad netesybos, kurių apeliantė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės nei 430,05 EUR (((4 475,38 EUR + 308,33 EUR) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Atsižvelgdamas į tai, jog apeliantė 16 procentų kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. lapkričio 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis (susijęs su tuo, ar atsakovė sumokės negrąžintą kredito sumą iki 2024 m. lapkričio 1 d. imtinai) ir negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 430,05 EUR sumą.

19. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, jog kredito sutarties sąlyga dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio su atsakove buvo aptarta individualiai, kad jai tinkamai atskleista, jog, pažeidus įmokų mokėjimo terminą, ji, be 16 procentų negautų pajamų (nuostolių) palūkanų, privalės mokėti ir 16 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas (CPK 178 straipsnis). Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais darytina išvada, jog apeliantė anksčiau aptartas reikalavimas priteisti 16 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (4475,38 EUR) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2025 m. rugsėjo 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos pirmosios instancijos teismo buvo atmestas pagrįstai.

20. Apeliantė taip pat prašo priteisti 7,18 EUR kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, tai yra nuo 2020 m. sausio 17 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 26 d.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šalys susitarė dėl pelno (mokėjimo) palūkanų, bet ne dėl kompensuojamųjų palūkanų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliantei priteisus tarpininkavimo mokesčio 2024,75 EUR, pripažintina, jog 7,18 EUR kompensuojamųjų palūkanų suma įskaitytina į tarpininkavimo mokesčio sudėtinės dalies, kuri savo esme laikytina netesybomis, dydį (2024,75 EUR). Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas atmesdamas pastarąjį reikalavimą rėmėsi kitokiais motyvais, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pastarojo apeliantės reikalavimo netenkino pagrįstai.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (nutarties 8–20 punktai) daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo aktualios kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

23. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

24. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantei turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliaciniame procese, nepriteisiamos. Netenkinus apeliantės apeliacinio skundo (nutarties 25 punktas) nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u taria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjai Erika MisiūnienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė