Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vertinant, ar pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad jo teisė į privatumą prausiantis duše Pravieniškių kalėjime buvo pažeidžiama iki pertvarų dušuose įrengimo, atsakovės nuomone, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad minėta aplinkybė pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl naudojimosi dušu be pertvarų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą.

Nurodo, jog Pravieniškių kalėjimo Trečiojo sektoriaus dušinėse įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema. Esant poreikiui gali būti vėdinama ir per langus. 2021 m. rugpjūčio 2 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) atliko grįžtamąjį patikrinimą Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus 5, 9, 10 būrio dušo patalpoje ir pažeidimų dėl lubų paviršiuje vizualiai matomo pelėsio, dažų dangos ir įtrūkusio bei iškritusio tinko nenustatė. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl higienos normų neatitinkančios dušo patalpos įrengimo yra nepagrįsti.

Teigia, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į kalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.

Pažymi, jog pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas. Atsakovės nuomone, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. kovo 1 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. kovo 1 d. buvo paskirtas į Pravieniškių kalėjimo (ankstesnis pavadinimas Pravieniškių PN-AK) 3-jo sektoriaus gyvenamąsias patalpas.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. kovo 1 d. naudojosi 3-jo sektoriaus bendro naudojimo dušais, kuriuose nebuvo įrengtos matomumą ribojančios pertvaros. Atsakovės atstovas šių aplinkybių neneigė.

Be to, iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas 2021 m. balandžio 26 d. ir balandžio 26 d. kreipėsi į administraciją su prašymais dėl dušo pertvaros įrengimo, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovės atstovas būtų atsakęs į pareiškėjo prašymus. Lietuvos kalėjimų tarnyba šių aplinkybių neneigė.

Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (39 p.). Taigi, pagal minėtą reglamentavimą pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. kovo 1 d. dušu naudojosi ne mažiau kaip 31 kartą (kartą per savaitę).

Teismas pažymi, kad teisės normose nėra įtvirtinto reikalavimo dušo patalpas atskirti pertvaromis. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, tokio reikalavimo nėra. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvaras dušuose, nesudaro pagrindo atleisti pataisos namus nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nacionalinės institucijos turi pozityvią pareigą suteikti prieigą prie sanitarinių įrenginių, kurie būtų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu būdu, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumą (žr., pvz., 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą byloje Canali prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40119/09). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020).

Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, galiojusį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad Pravieniškių kalėjime (Pravieniškių PN-AK) ginčo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti laikomam tinkamomis sąlygomis, t. y. laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. kovo 1 d. (iš viso 31 savaitę) pareiškėjo privatumas naudojantis pertvarų neturinčiu dušu bendrojo naudojimo dušinėje buvo pažeidžiamas, dėl ko pareiškėjas galėjo patirti neigiamų išgyvenimų.

Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis dėl netinkamo dušo patalpos vėdinimo. Pažymi, kad dušo patalpoje dėl neveikiančios vėdinimo sistemos kaupėsi drėgmė. Kadangi dušo patalpa buvo vėdinama atveriamą langą, pablogėjo pareiškėjo sveikata.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Higienos norma HN 134:2015, kurios 37 punktas nustato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.). Laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).

Iš bylos duomenų, t. y. NVSC 2021 rugpjūčio 4 d. patikrinimo akto Nr. (2-12 4.80)PA-4675 matyti, kad patikrinimo metu NVSC nustatė, jog pažeidimai, kurie buvo nustatyti 2021 m. birželio 21 d. patikrinimo akte (2-12 4.80)PA-3992 ir liepos 1 d. patikrinimo akte (2-12 4.80)PA-4221 (dušo patalpoje neveikė vėdinimo sistema, dušų patalpoje lubų paviršiai vizualiai matėsi pelėsis, dažų danga atsilupusi, vietomis matėsi įtrūkęs ir iškritęs tinkas) yra pašalinti. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamo vėdinimo, drėgmės, pelėsio ir nuotekų dušo patalpose atmestini kaip nepagrįsti.

Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog kreipėsi į administraciją su skundais dėl netinkamo vėdinimo, drėgmės, pelėsio ir nuotekų dušo patalpose, tačiau jie buvo ignoruojami, teismas su tokia pareiškėjo pozicija negali sutikti. Kaip matyti, byloje nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. kovo 1 d. jis būtų kreipęsis į Pravieniškių kalėjimo administraciją su skundais ar prašymais konkrečiai dėl netinkamo vėdinimo, drėgmės, pelėsio ir nuotekų dušo patalpose. Be to, pareiškėjo prie skundo pridėtas NVSC 2021 m. birželio 21 d. patikrinimo aktas Nr. (2-12 4.80) PA-3992 ir jame minimi pareiškėjo skundai (laikotarpiu nuo 2021 m. gegužės 10 d. iki 2021 m. birželio 7 d.) nėra aktualūs šioje byloje, dėl to, jog šioje byloje pareiškėjas prašo priteisti jam neturtinę žalą už laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. kovo 1 d. patirtus nepatogumus.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog kreipėsi į psichologą, tačiau apsilankymo priežastis nebuvo užfiksuota ir jokios pagalbos psichologas jam nesuteikė.

Iš byloje esančios Tarnybos 1-ojo kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. kovo 6 d. pažymos Nr. RV-22- „Dėl nuteistojo H. N.“ matyti, kad atlikdamas bausmę Pravieniškių I-ąjame kalėjime nuteistasis H. N. laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2022 m. kovo 1 d. į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių išgyvenimų, dvasinių kančių, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, orumo pažeidimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, t. y. privatumo neužtikrinimas duše, dušuose esantis pelėsis ar gyvenamosiose patalpose ploto trūkumas, nesikreipė. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundo argumentai, jog jis kreipėsi į psichologą, tačiau apsilankymo priežastis nebuvo užfiksuota ir jokios pagalbos psichologas jam nesuteikė, atmestini kaip nepagrįsti.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. de H. prieš Olandiją pareiškimo Nr. 16034/90, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją pareiškimo Nr. 20772/92, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje G. R. prieš Ispaniją pareiškimo Nr. 30544/96 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas dėstė aplinkybes, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė orumo pažeminimą, nepatogumus ir pan. Tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Kitaip tariant, byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Tokių duomenų nei pareiškėjas, nei atsakovės atstovas nepateikė.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės) pripažįsta, kad dėl konstatuoto pažeidimo (privatumo neužtikrinimo bendro naudojimo dušo patalpose 31 kartą) pareiškėjas galėjo patirti papildomų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. buvo pažeista jo neturtinė teisė būti laikomam tinkamomis kalinimo sąlygomis.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, darytina išvada dėl būtinumo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija pareiškėjui.

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, nenustačius, kad dėl konstatuoto pažeidimo pareiškėjui būtų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie būtų įtakoję tolimesnį pareiškėjo gyvenimą), taip pat atsižvelgus į analogiško pobūdžio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. pvz., 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-840-520/2021, 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-156-552/2022), teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 120 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo H. N. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui H. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 120 Eur (viena šimta dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.