- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-25
- Bylos Nr.
- e2A-635-613/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Alvydas Žerlauskas, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- Z. P.
- Atsakovas
- L. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės Z. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Z. P. ieškinį atsakovei L. D. dėl nepagrįsto praturtėjimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, O. S., L. K., Klaipėdos 7-ojo notarų biuro notarė J. P., A. B., D. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 3033 Eur; 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017-03-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2016-01-14 Klaipėdos miesto 5-asis notarų biuras išdavė ieškovei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pagal kurį ieškovė paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusio A. D. (A. D.) turtą – 1/3 dalį buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Likusias 2/3 dalis šio buto lygiomis dalimis paveldėjo atsakovė ir trečiasis asmuo L. K.. Paveldėtojoms susitarus buvo nuspręsta paveldėtą butą parduoti ir gautus pinigus pasidalyti lygiomis dalimis. 2017-02-03 atsakovė, atstovaujama pagal įgaliojimą O. S., trečiasis asmuo L. K. ir ieškovė pasirašė preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria su būsimuoju pirkėju A. B. susitarė dėl buto pardavimo kainos (38 000 Eur) bei pagrindinės sutarties pasirašymo termino. Šios sutarties pagrindu A. B. kiekvienai iš pardavėjų sumokėjo po 100 Eur. Likusią 37 700 Eur sumą už butą įsipareigojo sumokėti gavus kreditą iš banko. 2017-03-01 Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure buvo sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią butas pirkėjams A. B. ir jo sutuoktinei D. B. buvo parduotas už 47 000 Eur. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.2.1. punkte nurodyta, kad prieš šios sutarties sudarymą pirkėjai A. B. ir D. B. pardavėjoms, t. y. L. D., atstovaujamai O. S., L. K. ir Z. P., sumokėjo lygiomis dalimis 9400 Eur. Pinigų gavimo faktas yra patvirtintas atsakovės įgalioto asmens O. S. parašu. Apie tai, kad butas buvo parduotas ne už 38 000 Eur, o už 47 000 Eur, ieškovė sužinojo, kai kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl mokesčių už parduotą turtą sumokėjimo. Ieškovė teigė, kad buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu ieškovei sutartis į rusų kalbą išversta nebuvo, o ieškovė nesupranta lietuviškai. Ieškovė, pasitikėdama kitomis bendraturtėmis bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vakarų renta“ direktore J. T., kuri padėjo ieškovei tvarkyti dokumentus, pasirašė ten, kur jai buvo parodyta. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė per savo įgaliotą asmenį O. S. realiai gavo didesnę pinigų sumą, negu buvo nurodyta preliminarioje buto pirkimo–pardavimo sutartyje, šią aplinkybę nuo ieškovės nuslėpė ir iš ieškovei priklausančios 1/3 dalies nuo gautos 9400 Eur sumos neatidavė, taigi nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Ieškovės teigimu, jeigu butas parduotas už 47 000 Eur, ieškovei buvo sumokėta grynaisiais 100 Eur ir pervesta į sąskaitą 12 533,40 Eur, t. y. iš viso 1 2633,40 Eur, o pagal buto pirkimo–pardavimo sutartį bei mokesčių deklaracijos duomenis ieškovė turėjo gauti 15 666,67 Eur, atsakovė ieškovei dar turi sumokėti 3033 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė trečiajam asmeniui O. S. iš ieškovės Z. P. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės ir trečiųjų asmenų prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesu netenkino. Teismo motyvai:
3.1. Teismas nenustatė, o ieškovė neįrodė šioje byloje nepagrįsto praturtėjimo prielaidų.
3.2. Ieškinys kildinamas iš notaro patvirtintos buto pirkimo–pardavimo sutarties, kurioje aiškiai išreikšta šalių valia.
3.3. Teismas nenustatė aplinkybių, kad visą 9 400 Eur sumą būtų gavusi atsakovė.
3.4. Ieškovės įsitikinimas, kad Sutarties 3.2.1. punkte pasirašė vien tik atsakovei atstovaujanti O. S. su žodžiais „pinigus gavau“, paneigtas į bylą pateiktais kitais Sutarties egzemplioriais, kuriuose aiškiai matyti visų pardavėjų parašai, taip pat reikalavimo teisė į atsakovę paneigta O. S., L. K., A. B., J. T. bei notarės J. P. paaiškinimais bei parodymais. Ieškovė neįrodė, kad jai priklausiusią 3033 Eur sumą būtų gavusi atsakovė bei kad 9 400 Eur suma šalių susitarimu buvo mokama ir apie tai šalims buvo žinoma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniame skunde ieškovė Z. P. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad 9 400 Eur suma nebuvo mokama, paneigė oficialiame dokumente nurodytą aplinkybę, remdamasis atsakovės, trečiųjų asmenų bei liudytojo parodymais.
4.2. Tiek atsakovė, tiek tretieji asmenys elgėsi nesąžiningai, todėl jų paaiškinimai, duoti bylos nagrinėjimo metu, turėjo būti vertinami kritiškai.
4.3. A. B. teigdamas, kad sumokėjo ieškovės skolas, jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė.
4.4. Notarinės sutarties sudarymo metu notarei buvo žinoma, kad ieškovė yra rusakalbė ir visiškai nesupranta lietuvių kalbos, tačiau vertėjas nedalyvavo, prie sutarties nėra pridėtas sutarties vertimas į lietuvių kalbą, tokiu būdu buvo pažeista rašytinė (notarinė) sandorio forma. Sudarius sutartį tik valstybine kalba, buvo pažeistas reikalavimas sutarties formai, nes kalba yra rašytinės formos pagrindas.
4.5. Galbūt klaidingai išvertus sutarties sąlygas arba apie jas nutylėjus, ieškovė buvo sąmoningai suklaidinta, tačiau šių aplinkybių teismas nevertino ir skundžiamame sprendime dėl jų nepasisakė.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
5.1. Nei O. S., nei L. D., nei L. K. ieškovės pinigų, jai priklausančių už parduotą butą, nepasisavino.
5.2. Pasirašant sutartį tiek notarė, tiek nekilnojamojo turto agentūros atstovė viską detaliai ieškovei paaiškino rusų kalba, ieškovė viską suprato ir jai viskas buvo aišku, ji nesijautė apgauta.
5.3. Ieškovė į bylą nepateikė nė vieno įrodymo, kad atsakovė pasisavino jos pinigus.
5.4. Ieškovė parašu patvirtino, kad visus pinigus už savo buto dalį gavo, ieškovė elgiasi nesąžiningai ir reikalauja skirtingo sutarties aiškinimo: kainą nustatyti pagal sutartį, o mokėjimus pagal liudytojų parodymus.
6. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo notarė J. P. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
6.1. Ieškovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, kurios asmens tapatybė buvo nustatyta pagal Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę. Lietuvos Respublikos piliečiams sandoriai sudaromi valstybine lietuvių kalba, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad tvirtindama pirkimo–pardavimo sutartį tik valstybine kalba notarė pažeidė rašytinės (notarinės) sandorio formos reikalavimus.
6.2. Prieš patvirtinant ir šalims pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį, visoms šalims, t. y. kiekvienai pardavėjai ir pirkėjams, buvo pateikta po parengtą pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorių ir šalys pačios sutartį skaitė. Sutartis buvo patvirtinta pagal šalių iš anksto suderintą valią, notaras yra nešališkas ir objektyvus, neatstovauja nė vienai iš šalių, taigi teigti, kad notarė sutarties sudarymo metu buvo neatidi ir nerūpestinga ir kad dėl notarės veiksmų ieškovė galėjo būti apgauta, yra klaidinga ir nepagrįsta.
6.3. Po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo 2017 m. kovo 17 d. ieškovė asmeniškai, kartu su kitomis pardavėjomis pasirašė pakvitavimą, kad visus pinigus, t. y. 37 600 Eur, gavo ir klausimų dėl kainos dydžio taip pat nekėlė.
6.4. Notarė tvirtindama pirkimo–pardavimo sutartį buvo įsitikinusi, kad buto kaina yra tokia, kokia yra nurodyta jos patvirtintoje pirkimo–pardavimo sutartyje, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, šalių sutarties laisvės principu, nustačiusi visas faktines sutarties sudarymo aplinkybes, buvo atidi ir jai nekilo abejonių dėl sutarties šalių laisvos valios išreiškimo.
Šalies argumentai
6.5. Ieškovės teiginys, kad buto pardavimo kainą sužinojo tik tada, kai kreipėsi dėl mokesčių už parduotą turtą sumokėjimo, yra melagingas, nes pati ieškovė asmeniškai dalyvavo ir pati pasirašė jai priklausančios buto dalies pirkimo–pardavimo sutartį 2017 m. kovo 1 d. notarės akivaizdoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
8. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisinius argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl naujų įrodymų pateikimo
9. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
10. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus siekdama pagrįsti mokesčių už butą įsiskolinimo sumokėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra tikslinga šių duomenų vertinti nagrinėjant apeliantės apeliacinį skundą, nes ieškovės nurodytos aplinkybės dėl buto mokesčių mokėjimo nėra susijusios su nagrinėjamo ginčo dalyku.
Dėl nagrinėjamo ginčo dalyko
11. Byloje nustatyta, kad 2017 m. vasario 3 d. ieškovė kartu su turto bendraturtėmis L. D., atstovaujama pagal įgaliojimą O. S., ir L. K. pasirašė preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį su pirkėjais A. B. bei D. B., pagal ją būsimi pirkėjai įsipareigojo nupirkti butą (duomenys neskelbtini), už 38000 Eur kainą: po 100 Eur sumokant iš karto grynaisiais visoms trims pardavėjoms, o likusią 37 700 Eur sumą sumokant paėmus kreditą iš banko. 2017 m. kovo 1 d. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Sutartis) tarp pardavėjų Z. P., L. D., atstovaujamos pagal įgaliojimą O. S., ir L. K. bei pirkėjų A. B. bei D. B.. Sutarties 3.1 punktu sutarta, kad parduodamo daikto kaina – 47 000 Eur. Sutarties 3.2 punktu sutarta 47 000 Eur sumos mokėjimo tvarka ir terminai. 3.2.1. punkte nurodyta, kad pinigus 9400 Eur pirkėjai sumokėjo pardavėjoms lygiomis dalimis, o pardavėjos patvirtina, kad pinigus – 9400 Eur – gavo iš pirkėjų prieš Sutarties sudarymą, tai patvirtina pardavėjų parašai. Sutarties 3.2.2. punkte nurodyta, kad pinigus 37 600 Eur pirkėjai įsipareigoja sumokėti pardavėjoms L. D. ir L. K. po 12 533,30 Eur ir Z. P. 12533,40 Eur į kiekvienos iš pardavėjų nurodytas banko sąskaitas per 30 kalendorinių dienų po Sutarties sudarymo. Sutarties gale nurodyta, kad Sutarties tekstas žodžiu išverstas į rusų kalbą. Sutartis šalių suprasta dėl turinio, pasekmių ir kaip atitinkanti jų valią bei tikruosius ketinimus, priimta bei pasirašyta. 2017 m. kovo 17 m. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure ieškovė, atsakovė ir trečiasis asmuo L. K. pasirašė pakvitavimą, pagal kurį patvirtino, jog buto pirkėjai A. B. ir D. B. yra visiškai įvykdę prievolę, tekstas žodžiu išverstas į rusų kalbą, pakvitavimas pasirašytas O. S., L. K. ir Z. P., pakvitavimas patvirtintas notarės J. P..
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio iš esmės motyvuodamas tuo, kad ieškinys kildinamas iš notarinės buto pirkimo–pardavimo sutarties, kurioje aiškiai išreikšta šalių valia, be to, nenustatytos atsakovės praturtėjimo ieškovės sąskaita prielaidos.
13. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, neįvertino aplinkybių, kad ji nesupranta ir lietuvių kalbos, taigi nesuprato sudaromos pirkimo–pardavimo sutarties teksto.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ieškinį grindė CK 6.237–6.242 straipsnių pagrindu, teigdama, kad atsakovė praturtėjo be pagrindo.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčas kilo iš šalių sudarytos 2017-03-01 Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties, todėl teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamam ginčui netaikytinos nepagrįsto praturtėjimo normos, nagrinėdama bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą teisėjų kolegija vertins, ar šalių sudaryta ir notarės patvirtinta sutartimi nebuvo pažeisti ieškovės teisėti interesai.
17. CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-687/2015).
18. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Remiantis nuosekliai plėtojama kasacinio teismo praktika, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį, prioritetas turi būti teikiamas tikriesiems sutarties šalių ketinimams (valiai) nustatyti, aiškinant sutartį nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu; sutarčiai aiškinti reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; kartu įstatymas įpareigoja įvertinti ir visuomenėje nusistovėjusią analogiškų sutartinių santykių praktiką: jeigu sutarties šalių turėtų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius. Dėl šalių teisių ir pareigų pagal sutartį sprendžiama ir pagal sutarties sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2, 5 dalys) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-684/2018 42 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką, taip pat 43 punktą).
19. Kaip iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad prieš pasirašant notarinę buto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjai buvo informavę buto savininkes, kad butą pirks tik su sąlyga, jog gaus paskolą iš banko, neturint pradinio įnašo imant paskolą pirkėjai pasiūlė didinti buto kainą notarinėje buto pirkimo–pardavimo sutartyje, realiai sumokant už butą sutartą 38 000 Eur sumą. Taip pat iš paaiškinimų nustatyta, kad iš 9400 Eur realiai pardavėjoms buvo sumokėta grynaisiais: 300 Eur (kiekvienai pardavėjai po 100 Eur) sudarant preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį ir po 33,40 Eur kiekvienai pardavėjai prieš pat pasirašant Sutartį. Dviejų pardavėjų ir buto pirkėjų paaiškinimais patvirtinta, kad nors Sutartyje buto kaina buvo nurodyta 47 000 Eur, tačiau visoms pardavėjoms buvo sumokėta grynaisiais 400,20 Eur ir pervedant į banko sąskaitas 37 600 Eur, t. y. iš viso 38 000,20 Eur, pardavėjos pasirašė, kad 9400 Eur pinigus grynaisiais gavo prieš Sutarties pasirašymą, nors realiai nurodytų pinigų nė viena iš buto bendraturčių negavo. Taip pat pirkėjas A. B. patvirtino, kad atsižvelgiant į tai, jog buto pardavimo kaina Sutartyje nurodyta didesnė ir dėl to pardavėjoms atsirado pareiga sumokėti mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai, A. B. sumokėjo už L. K. ir L. D. joms apskaičiuotą pajamų mokestį nuo parduoto nekilnojamojo turto, su ieškove nebuvo galima susisiekti, be to, liko ieškovės neapmokėtų sąskaitų už butą, nors ieškovė buvo įsipareigojusi butą parduoti be jokių įsiskolinimų, todėl už ieškovę pajamų mokesčio nemokėjo.
20. Aplinkybes, kad ieškovė žinojo apie pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytą kainą jau pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu ir su ja sutiko, patvirtina ir ieškovės teiginys patikslintame ieškinyje, kuriame ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ir pati nurodo, kad apie 9400 Eur gavimą ieškovė sužinojo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo metu, t. y. 2017 m. kovo 1 d. Be to, ieškovė pati nurodė, kad kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą dėl paveldėto buto pardavimo, tikėjosi gauti didesnę kainą už buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą, tačiau susitikimo su būsimais pirkėjais A. B. ir D. B. metu pirkėjai nurodė, kad negali mokėti daugiau nei 38 000 Eur, todėl šalys pasirašė preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį, nurodydami sutartą kainą. Nors ieškovė ir teigia, kad Sutarties 3.2.1. punkte pasirašė vien tik atsakovei atstovaujanti O. S. su žodžiais „pinigus gavau“, šiuos teiginius paneigia į bylą pateikti kiti Sutarties egzemplioriai, kuriuose aiškiai matyti visų pardavėjų parašai.
21. Taip pat ieškovės argumentus, kad nesuprato sutarties ir joje nurodytos kainos, paneigia išsamūs sutartį tvirtinančios notarės paaiškinimai, kurie atitinka kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, abejoti notarės paaiškinimais teisėjų kolegija neturi pagrindo (CPK 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus ir užtikrina šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą (Notariato įstatymo 1 straipsnis).
22. Notarė, be kita ko, nurodė, kad buto pirkimo–pardavimo sutartis buvo perskaityta žodžiu tiek lietuvių, tiek rusų kalba. Ieškovė pasirašė sutartyje lietuviškomis raidėmis tiek prie punkto, kad pinigus gavo, tiek sutarties pabaigoje. Buto kainos dydis, atsiskaitymo tvarka buvo išsamiai aprašyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Sutarties sudarymo ir pasirašymo metu notaro kabinete ir notaro akivaizdoje dalyvavo visos pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos šalys, t. y. pardavėjos: Z. P., L. K., L. D. atstovė O. S. ir buto pirkėjai: A. B. bei D. B.. Prieš patvirtinant ir šalims pasirašant pirkimo– pardavimo sutartį, visoms šalims, t. y. kiekvienai pardavėjai ir pirkėjams, buvo pateikta po parengtą pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorių ir šalys pačios sutartį skaitė. Taip pat notarė nurodė, kad tvirtinant buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, nekilo abejonių, kad šalys, iš jų ir ieškovė, nesupranta esminių sutarties sąlygų, t. y. buto kainos dydžio, atsiskaitymo tvarkos, kuri buvo išsamiai aprašyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Be to, daikto (buto) kaina buvo nurodyta ir skaičiais, ir žodžiais, t. y. 47 000 Eur (keturiasdešimt septyni tūkstančiai eurų 00 et). Skaičiai tiek lietuvių, tiek rusų kalboje yra rašomi vienodais skaitmenimis, suprantami vienodai. Pažymėtina ir tai, kad tik valstybine lietuvių kalba ieškovei buvo išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, tarpininkavimo paslaugų sutartis, preliminarioji sutartis, atstovavimo sutartis, taigi šios aplinkybės taip pat paneigia ieškovės teiginius, kad ieškovė nesupranta lietuvių kalbos ir jai nebuvo suprantama pardavimo kaina ir sąlygos (CPK 185 straipsnis).
23. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti pagrįstą išvadą, kad buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties kainą ir sąlygas ieškovė suprato, sutartis atitiko sutarties šalių valią, ieškovei sutinkant su sutarties sąlygomis ieškovės teisės ir interesai nebuvo pažeisti.
24. Kiti apeliantės argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisakyti neturi pagrindo.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl to priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Bylinėjimosi išlaidos atmetus skundą apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Trečiasis asmuo atsakovės pusėje O. S. pateikė duomenis dėl patirtų 450 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Z. P. trečiajam asmeniui O. S. 450 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą.