Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Igno Totilo, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1006-845/2025 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui L. S. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovo L. S. priešieškinį ieškovui E. S. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovas E. S. prašė atidalyti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), 5/8 dalis, priklausančias atsakovui L. S. iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovui E. S., butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui L. S. priteisinat iš ieškovo 68 750 Eur kompensaciją, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys Buto, o atsakovui - 5/8 dalys Buto. Nurodyto Buto išplanavimas dėl jame esančių pertvarų tarp patalpų, sanitarinio mazgo vietos, pastato laikančiųjų konstrukcijų ir vienintelės galimybės patekti į Butą, nenumato galimybės suformuoti turtinių vienetų 23,83 m², t. y. 3/8 dalys Buto ir 39,72 m², t. y. 5/8 dalys Buto. Ieškovo teigimu, nėra galimybės nei faktiškai, nei teisiškai padalyti Buto, suformuojant du atskirus turtinius vienetus, kurie atitiktų bendraturčių idealiąsias dalis bendrojoje nuosavybėje be neproporcingos žalos jų paskirčiai. Įvertinus Buto patalpų išplanavimo ypatumus, Buto atidalyti natūra negalima taip, kad būtų suformuoti du atskiri turtiniai vienetai, atitinkantys STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus, kurie taikomi naujų gyvenamųjų patalpų - butų suformavimui. Taip pat įvertinus Buto atidalijimo natūra išlaidas, reikalingas atlikti Buto kapitalinį remontą, kurios būtų patirtos šalinant pertvaras, statant naujas pertvaras, atskiriant inžinerines komunikacijas, pvz. vandentiekį, šildymo sistemą, elektros energijos instaliaciją, sudarytų apie 400 Eur/m², o bendrai apie 25 000 Eur, taigi jos būtų neproporcingai didelės lyginant su turto rinkos verte, kuri yra 110 000 Eur. Taigi, nėra finansiškai racionalu tokį turtą padalinti į du atskirtus turtinius vienetus, juolab Butą atidalijant natūra iš bendrosios nuosavybės būtų padaryta neproporcinga žala Buto paskirčiai ir šalys realiai negalėtų naudotis jiems tenkančiomis Buto dalimis.

3. Kartu ieškovas pažymėjo, kad jis įgijo nuosavybės teisę į Buto dalį 2024 m. balandžio 8 d. ir nuo to laiko deklaravo ten savo nuolatinę gyvenamąją vietą. Tuo tarpu atsakovas jam priklausančias Buto dalis paveldėjo 2023 m. liepos 10 d. Tai patvirtina, kad abu bendraturčiai turi iš esmės vienodą santykį su Butu ir interesą juo naudotis. Vis dėlto tarp bendraturčių kyla ginčai dėl Buto naudojimo, priežiūros ir išlaikymo išlaidų pasidalinimo. Būtent šios aplinkybės lemia, jog turto atidalijimas iš bendrosios nuosavybės tarp bendraturčių, išmokant vienam iš bendraturčių kompensaciją, o kitam priteisiant Butą natūra, yra vienintelis protingas ir teisingas būdas išspręsti ginčą tarp šalių dėl Buto naudojimo ir neleisiantis kilti teisminiams ginčams ateityje. Nurodė, kad remiantis nekilnojamo turto ekspertų atlikta turto rinkos vertės nustatymo ekspertize, Buto rinkos vertė yra - 110 000 Eur. Kadangi ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 3/8 dalys Buto, o atsakovui - 5/8 dalys Buto, atidalijus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, kai išmokama bendraturčiui kompensacija už jo dalį, apskaičiuotas atsakovui išmokėtinos kompensacijos dydis sudaro 68 750 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas dėl gaunamų mažų pajamų nesugebėtų išmokėti ieškovui 41 250 Eur kompensacijos už ieškovui priklausančias 3/8 dalis Buto, ieškovo teigimu, kompensacijos išmokėjimas atsakovui geriau atitiktų jo interesus. Tuo tarpu ieškovas turi finansines galimybes sumokėti atsakovui priteistą kompensaciją už jo turto dalį, juolab, kad ieškovas turi kito nekilnojamo turto ir lėšų banko sąskaitoje.

4. Atsakovas L. S. pirmosios instancijos teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokia tvarka: priteisti atsakovui L. S. nuosavybės teise ieškovui E. S. priklausančias 3/8 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovui E. S. iš atsakovo L. S. priteisti 41 250 Eur piniginę kompensaciją už nurodytas nekilnojamojo turto dalis, sumokant ją per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsakovas nurodė, kad ginčo bute gyvena nuo 2017 metų, butą prižiūri, moka komunalinius mokesčius. Atsakovui šiuo metu yra 64 metai, kitais metais jis išeis į pensiją. Pažymėjo, kad net gavęs ieškovo nurodytą kompensaciją dėl savo amžiaus ir sveikatos, jis negalės paimti paskolos, nupirkti kito buto. Ieškovas nuosavybės teisę įgijo 2024-04-05, tai yra prieš du mėnesius prieš paduodant ieškinį teismui, dovanojimo sutarties pagrindu. Pabrėžė, kad ieškovui priklauso ženkliai mažesnė buto dalis, nei atsakovui. Ieškovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą ginčo bute, tačiau bute negyvena, nors atsakovas ta m neprieštarauja, ieškovas turi buto raktus. Teigė, kad ieškovas buto neprižiūri, savo dalies buto eksploatacinių mokesčių nemoka. Dėl buto naudojimosi tvarkos ar atidalinimo į atsakovą nesikreipė, nesitarė, o kreipėsi tiesiai į teismą. Kaip matyti iš ieškinio argumentacijos – turto ir pinigų ieškovas turi, aplinkybe, kad neturi kur gyventi ir butas jam gyvybiškai reikalingas, nesiremia.

6. Atsakovas procesiniuose dokumentuose pažymėjo, jog ieškovas neįrodė, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčio teisių bei teisėtų interesų. Priešingai, ieškovo interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas sukeltų esminį atsakovo nuosavybės teisės ir interesų pažeidimą. Pabrėžė, kad atsakovui priklauso ženkliai didesnė dalis buto, nei ieškovui, bute jis realiai gyvena, jį prižiūri, moka mokesčius ir yra realus buto valdytojas. Tenkinus ieškinio reikalavimus, atsakovo teisės būdų neproporcingai pažeistos. Atsakovas neginčijo ginčo buto atidalijimo būdo ir sutiko, kad kompensacija yra vienintelis būdas atsidalinti; taip pat sutiko su ieškovo pateiktu buto vertinimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškovo E. S. ieškinį atmetė, atsakovo L. S. priešieškinį tenkino ir atidalijo ieškovui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovui L. S., gim. (duomenys neskelbtini), bendros dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 63,55 kv. m., esantį (duomenys neskelbtini), natūra. Priteisė atsakovui L. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise ieškovui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančias 3/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o iš atsakovo L. S., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo E. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai priteisė 41 250 Eur piniginę kompensaciją už 3/8 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įpareigojant atsakovą L. S., gim. (duomenys neskelbtini), kad kompensacija ieškovui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat priteisė iš ieškovo E. S. atsakovo L. S. naudai 2 492 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 8,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

8. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nė viena iš šalių nesutiko gauti kompensaciją, tačiau abi šalys prašė atidalinti Butą priešingai šaliai sumokant piniginę kompensaciją, sprendė, kad atsakovas, būdamas arti pensinio amžiaus, yra labiau pažeidžiamas socialiai asmuo, todėl jo interesų apsauga turi būti tinkamai užtikrinta. Nors ieškovas tvirtino, jog atsakovo sūnaus sutikimas paskolinti pinigines lėšas kompensacijai sumokėti nėra prilyginamas garantijai, teismo vertinimu, tai savaime nepaneigia atsakovo galimybės sumokėti ieškovui kompensaciją. Juolab, kad atsakovo sūnus V. S., apklaustas liudytoju teismo posėdyje, patvirtino, kad sutinka paskolinti reikiamas pingines lėšas atsakovui (tėvui) už ieškovui tenkančią buto dalį sumokėti. Teismas abejoti liudytojo parodymais neturi pagrindo, nes jis pateikė banko išrašus, patvirtinančius, kad turi piniginių lėšų, juolab, kad jis vykdo individualią veiklą, kuri nėra nuostolinga ir liudytojas yra atsakovo sūnus, kuris suinteresuotas, kad tėvas neliktų be gyvenamojo būsto. Be to, atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog jis objektyviai yra pajėgus sumokėti ieškovui kompensaciją už jam tenkančią dalį bendrame turte (3/8). Taigi, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nėra finansiškai pajėgus sumokėti kompensaciją ieškovui už prašomą priteisti atsakovui buto dalį natūra.

9. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad, atsižvelgus į bendraturčių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje (atsakovo dalis yra didesnė), taip pat siekiant užtikrinti racionalų ir proporcingą nuosavybės teisės įgyvendinimą, užkirsti kelią bet kokiai konfliktinei situacijai dėl nuosavybės išlaikymo tarp šalių ateityje, yra teisinis ir faktinis pagrindas priteisti atsakovui natūra ieškovui priklausančias 3/8 buto dalis, o ieškovui priteisti iš atsakovo 41 250 Eur kompensaciją už ieškovui priklausančias 3/8 Buto.

10. Teismas vertino, jog nustatytos bylos faktinės aplinkybės nėra tokios, dėl kurių buto dalies iš bendraturčio – ieškovo, paėmimas būtų vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas: ieškovo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su atsakovo, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti (tai pripažino ir pats ieškovas teismo posėdyje), taip pat teismas nenustatė, kad ieškovo, kaip savininko, interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe galėtų būti vertinamas kaip labai svarbus, nes jis ginčo bute negyvena jau ilgą laiką (tik prieš pateikiant ieškinį teismui deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo bute). Be to, šiame kontekste svarbu įvertinti aplinkybę, kad ieškovas pateikė pasiūlymą iš banko, kad jis objektyviai pajėgus gauti paskolą; taigi, ieškovo perspektyvos įsigyti nekilnojamąjį turtą – butą, yra realios lyginant su atsakovo, kurio galimybės dėl amžiaus yra pakankamai ribotos.

11. Kartu teismas pabrėžė, jog ieškovo dalis nuosavybėje yra gerokai mažesnė, jis ilgą laiką bute negyveno, o tik prieš inicijuodamas civilinę bylą, deklaravo savo gyvenamąją vietą ginčo bute. Tuo tarpu atsakovas ginčo bute gyvena nuo 2017 m., juo rūpinasi, jį išlaiko; šis butas yra vienintelė jo gyvenamoji patalpa. Taigi, ieškovo interesai negali dominuoti atsakovo, turinčio didesnę nuosavybės dalį ginčo bute, interesų atžvilgiu. Spręsdamas dėl kompensacijos dydžio teismas pažymėjo, jog šalys sutiko su 2024-05-17 Turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 63,55 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertės 2024-04-26 dienai (110 000 Eur) nustatymu; teismas abejoti šiuo rašytiniu įrodymu neturi pagrindo, kadangi vertintojas vadovavosi viešų registrų duomenimis, kurie yra tikslūs, pateikti duomenys išplaukia iš tyrimo eigos, taikytas lyginamasis metodas, prieštaravimų teismas nenustatė; šalys nurodytos turto vertės neginčijo, dėl ko iš atsakovo ieškovui priteista kompensacija, kurios dydis yra proporcingas ieškovo turimos turto dalies dydžiui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas E. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo arba panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atidalinti ginčo Buto 5/8 dalis, priklausančias L. S., iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant E. S., butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o L. S. iš E. S. 68 750 Eurų kompensaciją.

12.1. Nurodo, kad ieškovas neturėjo pareigos pirmosios instancijos teismui pateikti atsakovo asmeninius poreikius atitinkančius nekilnojamo turto pasiūlymus kartu su ieškiniu dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, taip įrodant kompensacijos dydžio pagrįstumą. Kita vertus, nepaisant to, kad atsakovo gautos 68 750 Eur kompensacijos už jo Buto dalį, sūnaus V. S. 30 000 Eur finansinės paramos bei 11 000 Eur santaupų suma sudarys tą pačią 110 000 Eur sumą, kokia ir nurodyta Buto vertinimo ataskaitoje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, teismas vis tiek sprendė, kad atsakovas negalės įsigyti kito, net ir mažesnio, bet panašios būklės ir vietos būsto. Taigi šioje dalyje pirmosios instancijos teismas tą pačią turto vertinimo ataskaitą vertino skirtingai bei darė prieštaringas išvadas, priimdamas sprendimą rėmėsi įrodymais ir aplinkybėmis, kurie byloje nebuvo tirti, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

12.2. Dėl atsakovo galimybių sumokėti kompensaciją apeliantas pažymi, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas galės išmokėti apeliantui priešieškinyje nurodytą 41 250 Eur kompensaciją, nes teismui nėra pateikti tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai, o pats atsakovo sūnus negalėjo nurodyti, kur gyveno jo tėvas iki jam atsikeliant gyventi į Butą, kas taip pat verčia abejoti jų santykių artumu bei sūnaus interesais. Be to, atsakovo finansinės galimybės sumokėti kompensaciją iš esmės teismo sprendime yra paremtos ekrano vaizdų nuotraukomis apie pinigines lėšas dviejose atsakovo sūnaus V. S. banko sąskaitose, iš kurių nėra aišku, ar šios lėšos nėra pasiskolintos, taip faktiškai imituojant disponuojamų lėšų dydžiu, ar tai nėra tos pačios lėšos pervestos tarp skirtingų sąskaitų. Pagrįstai manytina, kad, jei teismas nusprendžia remtis rašytiniais įrodymais, dėl kurių patikimumo kyla abejonių kitai šaliai ir pateiktas prašymas dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, kas leistų patvirtinti šių įrodymų patikimumą, turi būti prašančiai šaliai sudarytos sąlygos išsamiai susipažinti su tokių įrodymų patikimumu, priešingu atveju neišsamūs įrodymai negali būti teismo posėdyje visapusiškai ištirti, o teismas neturi remtis jais priimant sprendimą. Šiuo atveju atsakovas turėjo visas galimybes ir laiko užfiksuoti šių pinigų disponavimo faktą su antstoliu ir taip pateikti teismui įtikinamus įrodymus apie disponavimą 11 000 Eur suma, tačiau tokie įrodymai nebuvo pateikti, nors apelianto atstovas šį klausimą kėlė bylos žodinio nagrinėjimo metu. Nepaisant to, teismas nereikalavo atsakovo pateikti įrodymus apie tokios sumos disponavimą, kas leistų ir apeliantui įsitikinti, kad, tenkinus priešieškinį, atsakovas turės realias galimybes sumokėti priteistą kompensaciją apeliantui ir neteks pradėti kito teisminio proceso dėl skolos priteisimo.

12.3. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama, kad banko pasiūlymas suteikti paskolą yra pakankamas pagrindas pripažinti bendraturčio galimybes sumokėti kompensaciją kitam bendraturčiui bylose dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas dar parengiamajame teismo posėdyje buvo suklaidintas dėl banko pasiūlymo finansuoti Buto įsigijimą suteikiant 68 750 Eur paskolą, kaip pakankamo įrodymo apie apelianto finansines galimybes sumokėti kompensaciją atsakovui, bei į tai, kad apeliantas, veikdamas rūpestingai ir sąžiningai, teismui pateikė atnaujintą 2024-12-12 Luminor banko preliminarų būsto paskolos pasiūlymą, pagrįstai manytina, kad teismas sudarė klaidingas prielaidas apeliantui remtis išimtinai būsto paskolų pasiūlymais neteikiant teismui kitų kompensacijos finansavimo šaltinių. Neturėtų būti toleruojama tokia situacija, kai žodinio nagrinėjimo metu teismo aiškiai išsakyta pozicija šalims dėl įrodymų pakankamumo tam tikrų aplinkybių atžvilgiu yra kardinaliai priešinga teismo sprendime išdėstytam tų pačių įrodymų vertinimu.

12.4. Apeliantas taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad Atsakovas turi didesnį suinteresuotumą nei Apeliantas išsaugoti nuosavybės teisę į Butą, kuriame praleido didžiąją dalį savo gyvenimo. Atsakovas gyvena vienas keturių kambarių bute, už kuriam suteiktas komunalines paslaugas nuolatos vėluoja sumokėti. Tik prieš paskutinį teismo posėdį atsakovas pateikė pažymas iš dviejų komunalinių paslaugų teikėju, kad su jais yra atsiskaitęs. Tačiau dar iki apeliantui tampant bendraturčiu su atsakovu 2024 m. balandžio 5 d., atsakovas laiku neatsiskaitė su Buto komunalinių ir kitų paslaugų teikėjais. Pavyzdžiui, dėl atsakovo neatsakingo finansinių įsipareigojimų vykdymo, kai susidarė 364 Eur skola už namo administravimą ir atliktus pastato remonto darbus, UAB „Mano Būstas Neris“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolos priteisimo (civilinė byla Nr. e2-9419-1089/2024). Šios bylos nagrinėjimo metu buvo sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo padengti susidariusius įsiskolinimus iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. Vis dėlto atsakovas, remiantis UAB „Mano Būstas Neris“ duomenimis, sumokėjo tik 150 Eur skolą. Apie susidariusius įsiskolinimus pranešė ir visuomeninis elektros energijos tiekėjas AB „Ignitis“ bei AB „Vilniaus šilumos tinklai“. Toks atsakovo elgesys, vykdant prisiimtus finansinius įsipareigojimus, atskleidžia atsakovo nepakankamas finansines galimybes išlaikyti Butą ar juolab prisiimti naujus finansinius įsipareigojimus ir tinkamai vykdyti jam tenkančias prievoles, kylančias dėl Buto išlaikymo.

12.5. Apelianto vertinimu, teismas nepasisakė savo sprendime dėl šalių susirašinėjimo, kaip rašytinių įrodymų nepatikimumo ar nesusisiejamumo su reikšmingomis aplinkybėmis apie atsakovo siekį parduoti savo Buto dalį, nors motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti argumentus, dėl kurių šie rašytiniai įrodymai atmestini. Be to, atsakovo atstovo teiginiai, neva, atidalijus atsakovo dalį iš bendrosios nuosavybės išmokant atsakovui kompensaciją, bus pažeisti atsakovo interesai, yra prieštaraujantys atsakovo veiksmams, kurie patvirtina, kad jis siekė parduoti ginčo Buto dalį ir neturi ketinimo išsaugoti ginčo Butą savaime. Be to, atsakovas apsigyveno Bute tik nuo (duomenys neskelbtini), mirus jo mamai, todėl neturi didesnio suinteresuotumo nei apeliantas išsaugoti nuosavybės teises į Butą. Kadangi Butas yra didesnis nei vienam gyvenančiam atsakovui yra reikalingas patenkinti savo buitinius ir socialinius poreikius bei juo naudojasi tik dvejus metus, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti atsakovui Butą natūra, taip neva atliepiant atsakovo interesą išsaugoti gyvenamąją vietą.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.1. Nurodo, kad ieškovas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde bando įrodinėti priešingas aplinkybes, kad būtent atsakovas norėjo parduoti savo dalį, tačiau nepateikė absoliučiai jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, ieškovo pateiktas susirašinėjimas patvirtina preliminarios sutarties derinimą tarp šalių. Ieškovas nepasirašė preliminarios sutarties, bet tuo pačiu kažkodėl reikalavo sumokėti jam avansą. Ieškovui nepasirašius preliminarios sutarties klausimas liko neišspręstas. Vietoje to, kad ieškovas būtų atnaujinęs derybas, dėl buto dalies išpirkimo, jis pateikė teismui ieškinį.

13.2. Atsiliepime pabrėžiama, kad ginčo butas yra vienintelis atsakovo būstas. Daugiau nuosavybės jis neturi ir neturėtų vietos, kur galėtų išsikelti butą praradus. Tiek atsakovas, tiek jo sūnus supranta situacijos ir įsipareigojimų rimtumą bei privalomumą. Atsakovas neturi jokių ketinimų ir priežasčių nevykdyti pareigos mokėti kompensaciją ir prarasti vienintelį bustą. Ieškovas nepateikė nei vienos pagrįstos aplinkybės, dėl kurios būtų galima suabejoti atsakovo ketinimais.

13.3. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo galimybes sumokėti ieškovui kompensaciją, padarė pagrįstas išvadas, priėmė pagrįstą, teisingą ir teisėtą sprendimą. Papildomai atsiliepime pastebima ir tai, kad ieškovo pateikti duomenys apie galimą gauti paskolą yra tik preliminarūs duomenys, kadangi ieškovo reali materialinė padėtis nebuvo vertinta. Be to, ieškovas nepateikė jokių alternatyvų, ką darytų tokiu atveju, jei paskola jam suteikta nebūtų. Negana to, duomenų apie darbines pajamas, turimas lėšas banko sąskaitose ieškovas teismui neteikė.

13.4. Taigi, šioje byloje, palyginus šalių interesus ir galimai patiriamas rizikas, atsakovas, kuris yra pensinio amžiaus, kuriam ginčo dalykas yra vienintelis būstas, yra labiau socialiai pažeidžiamas nei ieškovas, kuris yra 37 metų amžiaus, ginčo bute negyvena, turi mažesnę turto dalį, o taip pat procesiniuose dokumentuose neįrodinėjo, kad turi didelę šeimą, nuturi kur gyventi ir kad šis butas yra vienintelė išeitis.

13.5. Papildomai atsakovas pažymi, jog ieškovo keliami argumentai, neva parengiamojo posėdžio metu jis teismo buvo suklaidintas dėl banko sutikimo vertinimo, yra nepagrįsti. Įrodymų turinys ir įrodomoji galia nevertinamas parengiamojo posėdžio metu. Kiekviena šalis turi įsivertinti naujai teikiamo dokumento turinį ir jo įrodomąją galią. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo pripažinti atsakovo dalyvavimą būtinu bylos nagrinėjime. Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovui buvo atsakyta į visus klausimus, susijusius su byla.

13.6. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog L. S. ginčo bute, kuriame slaugė savo motiną, gyvena nuo 2017 metų, butas jam svarbus tiek emocine, tiek egzistencine prasme. Atsakovui šiuo metu yra 64 metai, šiais metais jis išeis į pensiją. Net gavęs ieškovo nurodomą kompensaciją, dėl savo amžiaus ir sveikatos, jis negalės gauti paskolos, nupirkti kito buto bei jį įsirengti. Atsakovui priklauso ženkliai didesnė dalis buto, nei ieškovui, bute jis realiai gyvena, jį prižiūri, moka mokesčius ir yra realus buto valdytojas. Tenkinus ieškinio reikalavimus, atsakovo teisės būdų neproporcingai pažeistos, sulaukus pensinio amžiaus patektų į nežinomybę ir neapibrėžtumą, būtų priverstas pabloginti savo gyvenimo sąlygas, neturėtų sveikatos ir pakankamai lėšų įsigyjant ir remontuojant naują būstą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi byloje esančius šalių procesinius dokumentus, įvertinusi pirmosios instancijos teismo priimtą skundžiamą sprendimą, o taip pat byloje esančias aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje tarp šalių ginčas kyla tik dėl nekilnojamojo turto atidalijimo būdo, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovas reiškė savarankiškus reikalavimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kiekviena iš šalių prašė taikyti būtent jų nurodytą atidalijimo būdą – nekilnojamąjį turtą priteisti būtent jai, o priešingai šaliai priteisti piniginę kompensaciją, proporcingą turimai turto daliai. Tarp šalių ginčas dėl nekilnojamojo turo vertės nekilo, o apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka tik su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta taikyti būtent tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą, kai atsakovui yra priteisiamas visas nekilnojamasis turtas, o ieškovui priteisiama piniginė kompensacija, kuri proporcinga jo turimai nekilnojamojo turto daliai. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėja iš esmės pareikšto apeliacinio skundo ribose. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

16. Apeliaciniu skundu ieškovas tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą dalyje dėl atidalijimo būdo nustatymo. Teigia, jog byloje esantys įrodymai sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad tinkamiausias atidalijimo būdas yra nekilnojamąjį turtą priteisti būtent ieškovui, o piniginę kompensaciją priteisti atsakovui.

17. Vertinant kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina tai, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją turto atidalijamos dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Kaip jau minėta pirmiau, šiuo atveju ginčas tarp šalių dėl nekilnojamojo turto vertės nekilo, šalys sutiko su į bylą pateiktu turto įvertinimu, o pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo nesiremti Turto vertinimo ataskaita (nustatyta turto vertė yra 110 000 Eur), dėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.

18. Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą dėl atidalijimo būdo parinkimo nekilnojamąjį turtą priteisiant atsakovui, o piniginę kompensaciją – ieškovui, pirmiausia pažymėtina tai, jog kai daikto nėra galimybės padalyti natūra, o abu bendraturčiai siekia prisiteisti daiktą natūra, sprendžiant, kuriam atiteks daiktas, svarbu nustatyti ar daikto dalies paėmimas iš bendraturčio iš esmės nepažeis savininko teisių. Klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt. Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, taip pat svarbu ištirti, ar bendraturčiai išgali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendraturčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2011 ir kt.). Tačiau kartu pastebėtina ir tai, jog aplinkybė, kad viena iš šalių galėtų sumokėti kitai šaliai kompensaciją pinigais, nepaneigia išvados, kad ginčo turtas priteistinas natūra tai šaliai, kurios interesai priešingu atveju būtų pažeidžiami esmingiau. Pagal šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovui priklauso didesnė ginčo buto dalis (5/8 dalys, o ieškovui - 3/8), atsakovas, jo teigimu, kas nebuvo paneigta, ginčo Bute gyvena nuolat nuo 2017 m. (kai pradėjo slaugyti mamą), turtą prižiūri, moka mokesčius, šis Butas jam turi ir asmeninę emocinę vertę, kadangi jis anksčiau šiame bute gyveno ilgą laiką su šeima. Kartu byloje nustatyta, jog atsakovas yra 64 metų amžiaus, t. y. beveik pensinio amžiaus, o jo gaunamos mėnesinės pajamos siekia apie 1 550 Eur (atskaičius mokesčius). Pagal byloje esančius duomenis ieškovo gaunamos mėnesinės pajamos sudaro apie 2 700 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį, jis yra santykinai jauno amžiaus (37 metais), nors 2024-04-12 ginčo Bute deklaravo savo gyvenamąją vietą, tačiau jame negyvena, taip pat nėra duomenų, jog ginčo bute būtų gyvenęs anksčiau ir šis turtas jam turėtų asmeninę emocinę reikšmę. Šios aplinkybės, priešingai nei apeliaciniame skunde tvirtina ieškovas, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog turto priteisimas atsakovui sukelia mažesnį bendraturčio teisių pažeidimą, nei tai būtų padaryta nekilnojamąjį turtą priteisiant ieškovui, kuriam netenka pareiga išsikelti iš savo gyvenamosios vietos bei įprastos aplinkos. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, jog nors, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, tačiau asmens pensinis amžius yra pakankama priežastis, leidžianti daryti išvadą, jog toks asmuo patenka į labiau socialiai pažeidžiamų asmenų grupę, kadangi tiek galimybės susirasti geriau apmokamą darbą, tiek gauti paskolą būstui yra labiau ribotos lyginant su asmeniu, kuris yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus (kaip šiuo atveju ieškovas). Negana to, atsakovui priklauso kur kas didesnė Buto dalis (daugiau nei pusė), o be to tai yra atsakovo gyvenamoji vieta, kurioje jis faktiškai gyvena rūpindamasis turtu. Kita vertus, objektyvūs sunkumai ir nepatogumai ieškant, įsigyjant naują gyvenamąją vietą, taip pat galimi remonto darbai ir persikraustymo nepatogumai vyresnio amžiaus asmeniui yra sunkesnė našta nei jaunesniam asmeniui, kuriam šiuo atveju dėl turto atidalijimo netenka pareiga ieškoti kito būsto bei išsikraustyti iš nuolatinės gyvenamosios vietos.

20. Taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, šiuo atveju objektyviai egzistuoja skirtingas šalių socialinio pažeidžiamumo kriterijus, kuris, papildomai atsižvelgiant į turimo turto dalis, emocinį ryšį su turtu bei faktinę gyvenamąją vietą, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog viso nekilnojamojo turto priteisimas būtent atsakovui mažiau pažeidžia bendraturčių interesus nei tai būtų padaryta būtent ieškovui priteisiant visą ginčo turtą.

21. Pirmiau padarytos išvados nepaneigia apeliaciniame skunde nurodyti argumentai tiek dėl anksčiau vykusių derybų dėl turto pardavimo, tiek dėl neva pernelyg didelio buto vienam atsakovui. Pažymėtina, jog šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl bendraturčių interesų pusiausvyros ir kuo mažesnės žalos padarymo jiems būtent atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, šioje byloje ieškovas neįrodinėjo, kad jam ginčo Butas yra reikšmingas ar reikalingas labiau dėl jo asmeninių, šeiminių, sveikatos ar kitų svarbių aplinkybių ir aspektų, kurie leistų pripažinti, kad atsakovo gyvenamosios vietos netekimas yra mažiau žalos darantis būdas bei bendraturčio interesus mažiau pažeidžianti priemonė.

22. Ieškovas šiuo atveju savo poziciją grindė iš esmės tik tuo, kad atsakovui ginčo Butas yra per didelis, jis nevisiškai tinkamai ir laiku moka buto mokesčius, o taip pat atsakovo pateikti įrodymai dėl galimybių sumokėti ieškovui kompensaciją yra nepakankami. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka ir atmeta juos, kaip nepagrįstus. Viena vertus ieškovas, negrįsdamas savo reikalavimo konkrečia šeimine padėtimi ar poreikiais neturi pagrindo kvestionuoti atsakovo teisės ir pasirinkimo gyventi 63,55 m² ploto bute, kuris nėra neįprastai didelis ar netinkamas gyventi vienam asmeniui. Kita vertus, ieškovas neteikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jis bent dalį mokesčių, susidarančių už buto priežiūrą, buvo sumokėjęs ir taip realiai rūpinęsis turtu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą ar tiesiogiai į paslaugų tiekėjus dėl atitinkamos dalies mokesčių apmokėjimo. Todėl apelianto nurodomos aplinkybės, susijusios su galima atsakovo susidariusia skola dėl Buto priežiūros nėra pakankamas pagrindas, leidžiantis daryti išvadą kad pirmosios instancijos teismas taikė netinkamą turto atidalijimo būdą. Kita vertus, pirmosios instancijos teismui buvo pateiktos UAB „Mano Būstas Neris“ ir AB „Vilniaus šilumos tinklai“ pažymos (2 t., 7-9 b. l.), kurios patvirtina, kad atsakovas iš esmės moka Buto mokesčius. Taigi šiuo atveju ieškovas taip pat neįrodė aplinkybės, jog atsakovo nesumokėtų mokesčių suma yra reikšminga Buto ar jo dalies kainos atžvilgiu, kas leistų spręsti, jog racionalesnis turto atidalijimo būdas būtų ginčo Buto priteisimas ieškovui, o piniginės kompensacijos – atsakovui.

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, taip pat byloje esančius įrodymus ir šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju taip pat nebuvo pagrindo pripažinti, kad atsakovo galimybės sumokėti ieškovui kompensaciją už jam tenkančio Buto dalį, yra pernelyg ribotos ar neįmanomos. Kaip jau minėta pirmiau, iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 1 500 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius (2 t., 34-39 b. l.). Tokia lėšų suma, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, yra pakankama santaupoms kaupti, juo labiau kad į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie atsakovo turimus išlaikytinius ar mokamas paskolas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismui taip pat buvo pateikti atsakovo sūnaus V. S. sutikimas už tėtį sumokėti kompensaciją ieškovui ir banko sąskaitų duomenys, kurie pagrindžia galimybę vykdyti nurodytą ketinimą. Taigi, atsakovo sūnaus pateikti duomenys (2 t., 16-23, 33 b. l.), kurie pirmosios instancijos teisme nuginčyti nebuvo, kartu atsižvelgiant į paties atsakovo gaunamą darbo užmokestį bei realią galimybę turėti santaupų, leidžia vertinti, jog egzistavo pakankamas pagrindas pirmosios instancijos teismui spręsti ir dėl atsakovo realios galimybės sumokėti ieškovui jam priklausančią kompensaciją. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti aplinkybes, taip pat liudytoju apklausė ir atsakovo sūnų. Taigi, pirmosios instancijos teismas tyrė ir aiškinosi aplinkybes, susijusias būtent su atsakovo galimybėmis sumokėti ieškovui tenkančią kompensaciją. Papildomai pastebėtina ir tai, jog skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė kompensacijos sumokėjimo ieškovui įvykdymo terminą (6 mėnesiai), kas leidžia vertinti, jog atsakovo tvirtinimas dėl kompensacijos sumokėjimo galimybių yra vertintas ir skaičiuotas, atsižvelgiant į šaltinius, iš kurių atsakovas ketina mokėti kompensaciją (t. y. turimos santaupos ir būtinybė skolintis pinigines lėšas iš sūnaus).

24. Apeliaciniame skunde ieškovo keliamos abejonės dėl atsakovo sūnaus banko sąskaitose esančių lėšų paskirties bei naudojimo pagrindų nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi aplinkybės, kokiu būdu ir kaip atsakovo sūnus suteiks paskolą atsakovui, kai pateikė disponavimą lėšomis pagrindžiančius įrodymus, o atsakovui nustatytas 6 mėnesių terminas kompensacijai sumokėti, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovo galimybės sumokėti kompensaciją ieškovui nebuvo patvirtintos, o pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimų netenkinęs ieškovo prašymų dėl papildomų įrodymų, susijusių su banko sąskaitose esančių lėšų kilme (ar lėšos nėra paskolintos, ar jos nėra tos pačios, tik pervestos į skirtingas sąskaitas) išreikalavimu, kadangi šiuo atveju nebuvo sprendžiamas nei atsakovo sūnaus gaunamų lėšų, nei jų panaudojimo klausimas, juo labiau, kad teisės aktai nenumato draudimo kompensaciją už bendrosios dalinės nuosavybės dalį sumokėti skolintomis lėšomis.

25. Kita vertus, paties ieškovo pateikti duomenys apie galimybes sumokėti atsakovui gerokai didesnę kompensaciją, yra paremti preliminariu vertinimu. Nors, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, būsto paskolos suteikimo procesas yra specifinis ir negali būti įgyvendinamas vien dėl tokio pasiūlymo duomenų pateikimo teismui, tačiau šiuo atveju ieškovas neteikė jokių duomenų apie tai, kad jis yra pajėgus gauti jam siūlomą būsto paskolą, nes turi pradinį įnašą, reikalingą būsto paskolos gavimui, kas buvo nurodyta ir pačiame paskolos suteikimo pasiūlyme (2 t., 28 b. l.). Taigi, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių žymiai geresnes galimybes sumokėti piniginę kompensaciją, juo labiau kad vien disponavimas atitinkamomis piniginėmis lėšomis bei geresnė asmens finansinė padėtis, leidžianti galimai lengviau ar užtikrinčiau sumokėti kompensacija, nėra vienintelis bei svarbiausias kriterijus, kuriuo remiamasi sprendžiant klausimą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismui nekilo pareiga reikalauti papildomų įrodymų dėl atsakovo turimų santaupų patvirtinimo. Papildomai pastebėtina, jog apelianto nurodoma galimybė kilti naujiems teisminiams procesams esant netinkamam atsakovo pareigų vykdymui taip pat savaime nepatvirtina, kad pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su atsakovo amžiumi, prisirišimu prie Buto bei turima didesne nuosavybės dalimi, yra paneigiamos ir teismas, spręsdamas klausimą dėl turto atidalijimo, remiasi vien tik asmenų finansine būkle, turimų lėšų dydžiu ar galimu skolos išieškojimo proceso išvengimu.

26. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tą pačią turto vertinimo ataskaitą vertino skirtingai bei darė prieštaringas išvadas, kadangi, viena vertus, rėmėsi šia ataskaita spręsdamas dėl kompensacijos priteisimo, tačiau kartu nurodė, jog ieškovas, teigdamas, kad atsakovas, gavęs kompensaciją už jam priklausančią buto dalį, galės nusipirkti kitą butą, - nepateikė teismui įrodymų, kad už jo siūlomą kompensaciją objektyviai yra įmanoma nusipirkti butą Vilniuje. Su tokiu apelianto vertinimu nėra pagrindo sutikti, kadangi šiuo atveju spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, tarp šalių nekylant ginčo dėl turto vertinimo, nebuvo įpareigotas savo iniciatyva rinkti įrodymus apie realias galimybes įsigyti būstą Vilniuje už atsakovui tenkančią kompensacijos dalį, ką tvirtino ieškovas. Kita vertus, turto vertinimo atskaitoje yra pateiktas konkretaus nekilnojamojo turto įvertinimas, tačiau ši ataskaita savaime nepatvirtina, jog už turto dalies kompensacijos sumą yra reali galimybė įsigyti panašaus tipo butą, o tokių pasiūlymų rinkoje yra. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas darė prieštaringas išvadas ir tuos pačius įrodymus vertino skirtingai.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti ir su kitais apeliacinio skundo argumentais, susijusiais su neva pirmosios instancijos teismo padarytu procesinių teisės normų pažeidimu, lemiančiu civilinės bylos perdavimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pastebėtina, jog civilinės bylos medžiaga bei aplinkybės nepatvirtina apelianto teiginių dėl neva nepagrįstai nepripažinto atsakovo dalyvavimo bylos nagrinėjime būtinu, kadangi aplinkybės, susijusios su galimai anksčiau vykusiomis įvairiomis šalių derybomis dėl ginčo turto dalių pardavimo neužkerta kelio spręsti klausimą dėl turo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, juo labiau kad tokią kiekvieno bendraturčio teisę numato ir įtvirtina įstatymas. Be to, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiais dėl neva nepagrįsto ieškovo neinformavimo apie pateiktų įrodymų nepakankamumą, kadangi teismas, nagrinėdamas bylą, nei dėl ieškinio, nei dėl priešieškinio pagrįstumo nepasisako, todėl ir iki teismo sprendimo priėmimo šalių pateiktų įrodymų bei jų pakankamumo nevertina. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių lygiateisiškumo bei teismo nešališkumo principai. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, jog nuosavybės teisės turinys iš esmės suteikia savininkui teisę laisvai disponuoti jo turimu turtu bei kiekvienoje situacijoje rinktis palankiausią atliekamų veiksmų būdą, todėl turto savininko ankstesni ar ateityje galimi ketinimai parduoti ar kitaip disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu nėra pagrindas, kuriuo, kaip esminiu, remiasi teismas spręsdamas turto atidalijimo klausimą konkrečiu atveju. Mažiausiai žalos bendraturčių teisėms darančio būdo parinkimas atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra aktualus ginčo nagrinėjimo metu, kuomet ir yra vertinamos tuo metu egzistuojančios konkrečios aplinkybės, susijusios tiek su bendraturčių turimomis dalimis, tiek su faktiniu naudojimusi nekilnojamuoju turtu.

28. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis, tai išsamiau jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir procesinės bylos baigties

29. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bei įvertino ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, o taip pat savo išvadas padarė iš įrodymų visumos, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl išdėstyto skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui priteistinos atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovas pateikė prašymą priteisti 1 780 Eur bylinėjimosi išlaidas bei prašymą pagrindžiančius dokumentus (bankinio mokėjimo duomenis, sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovui suteiktų teisinių paslaugų apimtį bei kokybę, daro išvadą, kad atsakovo pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas, todėl priteisiamas iš ieškovo atsakovo naudai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo E. S., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovo L. S., gim. (duomenys neskelbtini), naudai 1 780 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.