Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. Z. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio datos neprisimena, bet tada buvo šilta. Jis turėjo reikalų (duomenys neskelbtini), nes tuo metu buvo baikeris, tai reikėjo ten keliauti apžiūrėti motociklą. Tuo metu B. K. važiavo į (duomenys neskelbtini), tai pasakė jam, kad važiuos kartu. Tiksliai nežinojo jo vykimo į (duomenys neskelbtini) tikslų – tik pakeliui apie tai pradėjo kalbėti. Iš pradžių važiavo jo reikalais, bet jie jam nepavyko, tai paskui vyko pavalgyti į kavinę „(duomenys neskelbtini)“. Prieš tai pakeliui B. K. skambinosi su M. B. ir kalbėjo apie susitikimą. T. V. ir A. L. prieš tai niekada nebuvo matęs, „(duomenys neskelbtini)“ muštynėse nedalyvavo, o tik žinojo, kad B. K. eilinį kartą su kažkuo susimušė. M. B., kuris dalyvavo pokalbyje kavinėje „A. G.“, žinojo kaip savo brolio greito maisto užkandinės klientą, nes prieš 3-4 m. pats ten dirbo. Su B. K. atvyko į „A. G.“ kavinę, atsisėdo, jis sėdėjo šalia jo, tada atvyko M. B. ir visi užsisakė pavalgyti. Po kurio laiko atvyko vaikinas, kaip vėliau sužinojo - A. L.. Su juo susipažino teisme, o anksčiau nebuvo matęs. Tuomet prasidėjo pokalbis ir B. K. pradėjo kalbėti su nukentėjusiuoju apie tai, kad jis nori taikytis. Tuo metu jo asmeniniame gyvenime buvo komplikuoti santykiai, tai kavinėje jis galvojo tik apie sužadėtinę (duomenys neskelbtini), todėl viso vykusio pokalbio jis prisiminti negali. Intarpais galbūt jis kažką sakė, t. y. gal sakė, kad susitaikytų, kad paspaustų vienas kitam rankas, bet jis toliau valgė, kalbėjo su M. B.. Perskaitęs nukentėjusiojo parodymus, jis sužinojo, kad šioje byloje dalyvauja policijos pareigūnas R. L.. Jis „veda“ jo bylą, kuri yra ekonominių nusikaltimų tyrimų valdyboje, ir visą laiką jis iš jų jaučia spaudimą, jie ant jo pyksta, nes jis yra prasikaltęs kitoje vietoje. Todėl jis nenustebo, kad R. L. liepė rašyti pareiškimą. Supranta, kad B. K. galbūt darė poveikį, gal prieš tai jis padarė nusikaltimus, už ką jis atsakė. Jis nemato savo kaltės dėl poveikio liudytojui, nes iš jo lūpų nebuvo pasakyta žodžių, kad bus susidorojama. Pokalbio metu B. K. kažką minėjo apie pinigus, t. y. lyg minėjo 1000-1500 eurų sumą, kurią buvo pasiruošęs sumokėti, jei jie oficialiai susitaikys. Apie B. K. kriminalinę padėtį jis negali žinoti, todėl nežinojo, ar jis gali taikytis. Pokalbio metu buvo minimas T.. T. V. minėjo A. L., tik negali pasakyti, kokia forma buvo minima ši pavardė. Į pokalbį įsiterpė M. B. ir buvo kalbama apie tai, kad pusę pinigų paduoda M. B. dabar, kad susitaikytų, o kai tik oficialiai susitaikys, tai bus paduoti kiti pinigai tiesiogiai. Pinigai būtų buvę paduoti M. B., kad B. K. būtų garantuotas, jog A. L. tikrai sutiks taikytis, o ne kad pasiims pinigus, o akistatos metu pasakys, kad nebesitaiko. Apie akistatą sužinojo tik teisme – jis nežinojo, kad ji yra planuojama po savaitės. Kavinėje A. L. minėjo, kad bus akistata, tai B. K. pasakė, jog po jos jis gaus pinigus. Kai važiavo iš kavinės namo, B. K. pasakė, kad kitą savaitę bus akistata. Jis žinojo, kad B. K. turi bylą, nes kažkam sutrenkė, bet jis praeityje ne kartą jau buvo kažkam sutrenkęs. Jis nežinojo, ar B. K. turi galimybę taikytis, nes jis niekada praktikoje nebuvo susidūręs su susitaikymu. Jis neprisimena, ar iki susitikimo kavinėje, yra turėjęs kontaktų su A. L.. Jis neturėjo tokio kontakto su nukentėjusiuoju, apie kurį jis pasakojo teismo posėdžio metu, jis jam neskambino. A. L. pirmą kartą pamatė kavinėje „A. G.“. A. L. neturi piktumų ant jo, bet ant jo piktumų turi R. L., kuris kaip pareigūnas patarė rašyti pareiškimą. A. L. jo nepažįsta, kad jį apkalbėtų, bet jį pažįsta R. L., t. y. jį pažįsta tyrėjai, kurie vykdo ikiteisminį tyrimą kitoje byloje. Kodėl A. L. taip pasielgė, jis nežino. Gal jis atvažiavęs pas R. L. pasakė, jog susitikime buvo jis ir B. K., tai tuomet R. L. nurodė rašyti pareiškimą. Jis neskambino B. K. paklausti, ar jie susitaikė, ar jis padavė pinigus. Kai važiavo iš kavinės namo, tai B. K. kažkas parašė sms žinutę, po kurios jis skambino M. B. ir jam pasakė, jog gavo sms žinutę, kad nekeis parodymų. Jis klausė B. K., kas buvo, tai jis pasakė, kad nesutinka taikytis. Kai ikiteisminio tyrimo metu pamatė sms žinutes, tai jis suprato, kad gali būti nuteistas, bet tik dėl to, kad atsidūrė netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku. Jis dalyvavo pokalbyje, bet nežino, kodėl jie nesusitaikė. Gal B. K. nesurinko pinigų, gal jis neturėjo visų pinigų. Susitikimo metu jis beveik nieko nekalbėjo, tik sakė: „susitaikykit, paspauskit vienas kitam rankas“, o toliau kalbėjo su M. B. apie mašinas, susirašinėjo telefonu, valgė. Kodėl A. L. jį nurodė – negali pasakyti.

2018-05-16 bei 2018-07-02 apklaustas įtariamuoju G. Z. savo kaltės nepripažino ir parodymus duoti atsisakė (1 t., b.l. 152-160).

Nukentėjusysis A. L. parodė, kad konfliktas įvyko naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, kurio metu jam buvo padaryta žala, dėl ko iš karto po įvykio jis lankėsi ligoninėje, o po ligoninės vyko į policijos komisariatą, kur davė parodymus. To įvykio metu jam buvo sulaužyta nosis ir tą patį vakarą jis buvo ir ligoninėje, ir policijoje. Jis buvo apklaustas pas tyrėją, bet jos laukė iki 8 val., nes tuo laiku jau niekas nebeapsiėmė jo apklausti. Praėjus mėnesiui ar dviem po įvykio jam paskambino G. Z. ir siūlė tartis. Pokalbio turinio tiksliai neprisimena, bet jis taip ir pasibaigė. Anksčiau G. Z. nepažinojo, bet paskambinęs jis jam prisistatė. G. Z. siūlė tartis dėl šios bylos, kur B. K. jam sulaužė nosį. Jis siūlė pinigus, kad jie susitaikytų. Po jų telefoninio pokalbio viskas užsibaigė, o jo metu pokalbis „rutuliojosi“ taip, kad jis pagalvos. Po pokalbio praėjus gal trims mėnesiams sms žinute su juo susisiekė pats B. K.. Jis jo telefono numerio paprašė M. B., o M. klausė jo, ar jis gali B. K. duoti jo telefono numerį. Jis leido ir taip B. K. su juo susisiekė. Paskambinęs jis jam neprisistatė, bet sakė, kad yra iš (duomenys neskelbtini) ir nori tartis dėl nosies, siūlė susitikti. Po kiek laiko jie susitiko. Policijos pareigūnui jis siuntė susirašinėjimo ekrane žinučių kopijas, o daugiau jų kitokių nebuvo. Kažkurią dieną po susirašinėjimo jie susitiko. Jis neprisimena, ar iki susitikimo su B. K. buvo pokalbis su juo, ar buvo tik susirašinėjimas sms žinutėmis. Žinutėse jis siūlė tartis. Jie sprendė per M. B., kur galėtų susitikti, tai buvo pasiūlyta Kauno kavinė „(duomenys neskelbtini)“, buvo sutartas susitikimo laikas. Į susitikimą atvyko jis, M. B., G. Z. ir B. K.. Jis atvažiavo vienas, o jie jau trise jo laukė. Jie susitiko kavinės patalpose, kur jis kalbėjosi su G. Z., o B. K. beveik visą laiką pratylėjo. Jam buvo siūloma pinigų suma už tai, kad jis keistų byloje parodymus, kad nebeatpažintų B. K., o sakytų, jog susimaišė nurodydamas ne tą asmenį, kuris jį sumušė. Iki šio susitikimo iš nuotraukos jis buvo atpažinęs B. K., t. y. jau buvo atliktas atpažinimas. Susitikimo metu G. Z. sakė, kad jei toje byloje B. K. bus pripažintas kaltu ir sės į kalėjimą, tai jo draugas T. V. nespės pareiškimų rašyti. T. V. buvo pagrindinis liudytojas, kai jam buvo sulaužyta nosis. G. Z. grasinimas buvo nukreiptas T. V., jam grasinta nebuvo, o iš jo buvo tik prašymas pakeisti parodymus ir neatpažinti B. K. už 1000 eurų. Jam buvo siūlyta iš pradžių duoti dalį pinigų sumos, o kai jau pakeis parodymus - likusią pinigų dalį. Kai jis kalbėjo su G. Z., B. K. tuo metu buvo su jais, o M. B. nebuvo, nes jis su jais buvo tik iš pradžių, kai visi susitiko kavinėje. Pokalbyje M. B. nedalyvavo. Susitikimas baigėsi paspaudus vienas kitam rankas ir jam išvažiavus namo. Susitikimas buvo nejaukus, nes teko klausytis tokių žodžių iš nepažįstamų žmonių. Tada iš karto jis susisiekė su R. L., nes žinojo, jog jis yra policijos pareigūnas, o daugiau nežinojo, į ką kreiptis. Jis norėjo patarimo, kaip elgtis tokioje situacijoje. Tuomet iš (duomenys neskelbtini) važiavo pas jį pasikalbėti, pasitarti, paklausti, ką daryti ir kaip protingai elgtis. R. L. pasakė, kad net nebandyti keisti parodymų, nes už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Pas R. L. vyko su drauge tą pačią dieną po pokalbio su G. Z. ir dar iš namų kartu važiuoti pasiėmė T. V.. T. V. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Pas T. V. važiavo, nes jis taip pat buvo susijęs su šiuo įvykiu, jam buvo skirti grasinimai, todėl ir jo klausė, kaip elgtis. Jis nešė atsakomybę už jo sveikatą, kadangi konkrečiai jam buvo pagrasinta. T. V. papasakojo visas susitikimo su asmenimis aplinkybes ir po to visi važiavo pas R. L.. Po pokalbio su R. L. kalbėjo su M. B., o su G. Z. ir B. K. - nekalbėjo. Su M. B. jie tiesiog bendravo, o ne dėl kažkokių konkrečių dalykų. Susitikimo su asmenimis metu buvo sakyta, kad vieną sumą duos prieš pakeičiant parodymus, o pakeitus parodymus – bus duota kita suma. Pirmiausia jis norėjo susisiekti su R. L. ir pasitarti, ką daryti tokioje situacijoje, nes niekada anksčiau jam taip nebuvo, todėl rašė B. K., kad neskubėtų su tais pinigais. Po susitikimo su R. L. rašė sms žinutę B. K., bet neprisimena, ką tiksliai jis jam parašė. Po to, kai pasikalbėjo su R. L. ir parašė B. K. sms žinutę, daugiau nebebuvo jokio kontakto su B. K., G. Z. ar M. B.. Paskui jis buvo papildomai apklaustas policijoje. Jis nesielgė taip, kaip jo buvo prašoma, o laikėsi tų parodymų, kuriuos jau buvo davęs. T. V. taip pat nekeitė parodymų. Nors jie su T. V. nekeitė parodymų, tačiau į juos dėl to niekas nesikreipė. Praėjus 1-2 mėn. po įvykio jam skambino asmuo, tačiau po to skambučio jokio susitikimo nebuvo. Skambučio metu jam buvo siūlyta tartis, kad neitų per teisėsaugą, bet po to skambučio daugiau nieko ir nebuvo. Kiek pamena, sms žinutėje rašė B. K., kad gali daryti susitaikymą, o parodymų jis nekeis. Jis nežino, kodėl buvo norima, kad jis pakeistų parodymus, o ne taikytis. Kavinėje buvo kalbėta su G. Z., kad B. K. buvo teistas, todėl jam grės stipresnė atsakomybė dėl jam padarytos žalos. Konkrečios kalbos apie taikymąsi nebuvo, todėl pokalbis „neišsirutuliojo“ iki tokios stadijos, kad būtų daromas oficialus susitaikymas. Po susitikimo su R. L. jo pasiūlymas B. K. buvo taikytis ir jis parašė sms žinutę. Jis neprisimena, ar kavinėje buvo kalba apie taikymąsi. Iki susitikimo kavinėje jis jau buvo byloje pareiškęs 1000 eurų civilinį ieškinį, tačiau per susitikimą apie jį nekalbėjo. Kavinėje G. Z. minėjo, kad jei jam kažkas grės už parodymų pakeitimą, t. y. jei jam grės atsakomybė, tai jam papildomai dar būtų sumokėta kažkiek pinigų. Tyrimo metu įvardino, kad tokiu atveju jam sumokėtų dar 1000 eurų. Jis pats aiškino asmenims, kad už parodymų pakeitimą jam gali grėsti atsakomybė, nes jis žinojo, kas už tai yra numatyta. Jis nepamena, nuo kurio momento kavinėje nebeliko M. B., nes tuo metu jam ir taip buvo stresinė situacija, iš kavinės išėjo drebantis, nes niekada gyvenime nebuvo susidūręs su tokia situacija, kad du nepažįstami žmonės atvažiuotų, siūlytų pinigus ir pagrasintų draugui. Jis nežinojo, kas tie asmenys ir ką jie gali padaryti. Jis neprisimena, ar M. B. buvo prisėdęs prie stalo, neprisimena, kuriuo momentu jis dingo, taip pat neprisimena, ar jis buvo, kai buvo grasinta T. V.. M. B. buvo iš pradžių, kai jis atvyko, o kuriuo momentu jis išėjo – jis neprisimena. Iš kavinės jis pirmasis išvyko, ir atrodo, kad ten dar paliko G. Z. ir B. K.. Kavinėje jie sėdėjo prie šešių ar keturių vietų staliuko, jis sėdėjo prie krašto, nors to tiksliai neprisimena. Atrodo, kad G. Z. su B. K. kavinėje valgė. Kavinėje jie susitiko praėjus maždaug keturiems mėnesiams po įvykio turbūt dėl to, kad tyrėja kalbėjo, jog galbūt reikės daryti jo ir B. K. akistatą. Akistatos laiko nebuvo nurodyta, nes tyrėja paskambinusi tik sakė, kad galbūt reikės daryti akistatą. Jis nežino, ar buvo numatyta akistata tarp T. V. ir B. K.. Jis neprisimena, ar susitikimo metu kalbėjo apie akistatas. Prieš vykstant pas R. L., jis papasakojo T. V., kaip buvo, kai jam siūlė pinigų, kad jam grasino dėl pareiškimų, ir tik tada važiavo pas R.. T. V. taip pat kaip ir jam reikėjo keisti parodymus – taip nurodė G. Z.. Jis perdavė T. V., kad jis turi keisti parodymus, bet jie iš karto laikėsi tokios minties, kad nekeis parodymų, o laikysis savo nuomonės. Jie nuvykę pas R. L. tą savo nuomonę tik užtvirtino. Greičiausiai su G. Z. ir B. K. nebebuvo jokio kontakto po jo žinutės, kad nekeis parodymų, o galima taikytis oficialiai. Nebent galėjo būti dar kokia nors žinutė, kuri nieko nereiškė. Gali būti, kad B. K. pirmojo skambučio metu siūlė atlyginti žalą, bet neprisimena jos dydžio. Tuo metu jau buvo pateiktas byloje civilinis ieškinys dėl 1000 eurų. Gali būti, kad skambučio metu buvo kalba su G. Z. apie žalos atlyginimą ir gali būti, kad jis buvo sutikęs. Gali būti, kad tada ėjo kalba dėl 1000 eurų. Jis žinojo, kad jei keistų parodymus, jam grėstų atsakomybė ir būtų taikomos priemonės, o pareigūnas R. L. viską aiškiai išdėstė. Kavinėje siūlomi 1000 eurų nebuvo žalos atlyginimas, tai buvo pinigai už parodymų keitimą. Nors pokalbio su asmenimis metu B. K. tylėjo, bet jis susirašinėdamas su juo užsimena apie pinigus, nes jis pačiame pokalbyje dalyvavo ir viską girdėjo, o jis G. Z. kontaktų neturėjo, todėl su juo bendravo pats B. K., todėl jam ir pasakė, kad neskubėtų su pinigais, kurie jam buvo siūlomi. Iš karto jis neatsakė „ne“, o tai parašė vėliau, t. y. parašė, kad nekeis parodymų. Pinigai jam buvo siūlomi už parodymų keitimą. Jis jiems pasiūlė, kad galima susitaikyti, o parodymų nekeis. Jam grasinimo ar perspėjimo nebuvo. Pinigai jam nebuvo paduoti. Jis iš kavinės išvažiavo pirmas, o M. B. iš kavinės išėjo kažkuriuo momentu pokalbio metu. Kai jis atvažiavo į kavinę, tai prie stalo sėdėjo trys žmonės. Prie stalo jie sėdėjo keturiese, bet kažkuriuo momentu M. B. išėjo. Kiek jis prisimena, kai jis išvyko iš kavinės, tai prie stalo paliko du žmones. Jis neprisimena, ar po to, kai M. B. išėjo iš kavinės, jis grįžo atgal. Rašydamas pirmąsias sms žinutes, jis galėjo žinoti, apie ką vyks pokalbis susitikimo metu, nes gal prieš susirašinėjant jam buvo skambinta. Gal tai sužinojo iš B. K. ar M. B.. Iki susitikimo pradžios gyvai, jis nujautė, apie ką bus pokalbis, tačiau neprisimena, iš kurio asmens jis tai sužinojo. Jis mano, dėl būsimos T. V. ir B. K. akistatos jis sms žinutėmis buvo raginamas greičiau apsispręsti. Pagal jų reikalavimus jis turėjo sutarti su T. V., kad jis taip pat pakeistų parodymus. Kai jis atvažiavo į Šiaulius, tai tada su T. V. ir kalbėjo, nes turėjo jam siūlyti keisti parodymus. Jis neprisimena, ar pokalbio metu su asmenimis, ar susitikęs su T. V. sužinojo apie būsimą akistatą. Jis kreipėsi į policiją dėl poveikio darymo per R. L., bet neprisimena, kaip ten viskas „išsirutuliojo“. Po susitikimo (duomenys neskelbtini) papildomai policijos pareigūnų apklaustas dėl įvykių klube „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo, bet buvo apklaustas dėl to susitikimo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Apklausiamas buvo savo iniciatyva. Kai buvo pokalbis su R. L., tai kalbėjo, kad negalima taip visko palikti. Po grasinimų T. V. jis nematė kito varianto kaip tik kreiptis į policiją, nes gavosi taip, jog jis nešė atsakomybę už draugo sveikatą. Jam buvo žadėti pinigai už parodymų keitimą, o ne už susitaikymą. Po jo parašytos sms žinutės B. K., kad sutinka taikytis, jis su juo daugiau nesusisiekė. Jis nesakė M. B., kad nebesutinka taikytis. Jis visą laiką galvojo taikytis oficialiai per tyrėją. Nei B. K., nei G. Z. nesiūlė taikytis oficialiai.

2017-10-21 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos M. V. nutarimu A. L. pripažintas nukentėjusiuoju ir apklaustas 2017-10-21, 2017-12-01 liudytoju dėl 2017-10-21 padarytos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu (baudžiamoji byla Nr. 1353-953/2018, nuteistasis B. K.) (1 t., b.l. 52-65)

Iš 2018-04-03 nukentėjusiojo A. L. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad įvykio metu naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo sulaužyta nosis bei padaryti kiti sužalojimai. Dėl to kreipėsi į Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių, vėliau į Kauno klinikas. Šį įvykį matė kartu su juo buvę draugai T. V. ir A. B.. Pats yra ne šiaulietis ir jo sumušusio asmens nepažinojo. Jį pažino T. V., kuris matė, kaip jam į veidą buvo suduotas smūgis. Vėliau T. jam paaiškino, kad jį sumušė B., pravarde „B.“. 2018 m. kovo 26 d. į jo mobilaus ryšio telefoną, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, kuris pasakė, kad yra iš Šiaulių ir nori su juo susitikti pakalbėti dėl bylos. Skambinęs vyriškis neprisistatė, nurodė, kad sekančią dieną bus (duomenys neskelbtini) ir jam paskambins. Kovo 27 d. iš to paties telefono numerio gavo sms žinutę, kurioje buvo rašoma, jog (duomenys neskelbtini) bus apie 18.00 val., gal po 18.00 val., paskambins. Jam atrašė klausdamas dėl ko nori pakalbėti, nes parodymų jis nekeis, jei dėl to nori kalbėtis. Vyriškis jam vėl parašė, jog ne dėl to, šiaip nori apsitarti, gal ką pasiūlys, kad susitiks kavinėje ir pakalbės, nesipyks. Tą pačią dieną jie susitiko (duomenys neskelbtini), kavinėje A. G., kurios tikslaus adreso nepamena. Į kavinę jis nuėjo kartu su draugu M. B., gyvenančiu (duomenys neskelbtini). Kadangi anksčiau M. B. gyveno (duomenys neskelbtini), susitikimą organizavęs vyriškis būtent per jį gavo jo telefono numerį. M. B. buvo užsiminęs, kad pažįsta B.. Nuėjus į kavinę, ten pamatė du sėdinčius vyrus. Jog prie jų reikia prieiti, žinojo M., kuris pažinojo B.. Su B. buvęs vyriškis prisistatė G.. Pastarasis buvo tamsaus gymio, apie 175-180 ūgio, stambaus kūno sudėjimo, tamsių plaukų, su barzda, jį pažintų. Susitikimo metu visą laiką kalbėjo G., kuris sakė, kad nori susitarti, duodamas suprasti, kad tai nori padaryti B.. Kad sumokės 1000 eurų, tačiau dėl to jam reikia pakeisti parodymus, sakyti, jog ten buvo ne B., kad susimaišė. Sakė, kad už pakeistus parodymus jam nieko negresia. Tuo pačiu reikia susitarti su T., kad ir jis pakeistų parodymus. Užsiminė, kad bus akistata, kurios metu T. turi pasakyti, kad ten buvo ne B.. Dar papildomai siūlė 1000 eurų, jeigu pakeitus parodymus už tai jie būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o jei tai neįvyktų, jie tų 1000 eurų jiems nemokės. Pokalbio metu G. nurodė, kad jei už šią bylą B. atsisės į kalėjimą, tai jo draugas, kaip suprato T., nespės rašyti pareiškimus, su juo bus susidorota. Tokiu pasakymu, davė suprasti, kad T. bus sumuštas, kad tai bus daroma ne kartą. Suprato, kad G. nejuokauja ir kad T. tikrai gali grėsti realus pavojus, nes pradžioje pokalbis buvo normalus, o kai pagrasino susidorojimu, kalbėjo pakeltu tonu. Jam kaip ir liepė tuoj pat apsispręsti, tačiau jis pasakė, kad pagalvos ir praneš. M. šio pokalbio negirdėjo, nes jį palydėjęs išėjo iš kavinės. Tuo tarpu B. jam nei žodžio neištarė, tik sėdėjo ir klausėsi pokalbio. Kai pasakė, kad pagalvos, jis atsistojo ir išėjo, o jie liko sėdėti kavinėje. Po susitikimo praėjus gal pusei valandos, jis į numerį, iš kurio buvo tartasi dėl susitikimo, parašė, kad su pinigais neskubėtų. Jo sms žinute paklausė, ką turi mintyje. Į tai parašė, kad pasitars su savais žmonėmis ir praneš, kaip ką darys. Vėl gavo sms žinutę, kad jau ryt reikia žinoti, kad sutartų su draugu ir kad daugiau nėra ką derinti. Jis dar kartą parašė, kad šiandien vakare praneš ar tariasi, ar ne. Į tai jam buvo atsakyta, kad lauks atsakymo. Po šio pokalbio paskambino T. ir jam papasakojo, kas įvyko. Vėliau skambino draugui, kuris dirba policijos pareigūnu. Jam papasakojo visas aplinkybes ir paprašė paaiškinti, kas jam ir T. būtų jei pakeistų parodymus, norėjo pasitarti dėl pinigų paėmimo, kaip tai padaryti, kad nepakenkti sau. Vėliau kartu su T. nuvyko iki to draugo ir jis jiems paaiškino, kad jeigu jie nori taikytis, tai galima daryti byloje per bylą tiriančią pareigūnę, kad viskas būtų oficialu ir matytųsi byloje. Dar pasakė, kad jei jie keis parodymus, už melagingų parodymų davimą jiems gresia baudžiamoji atsakomybė. O jei jiems būtu grasinama, reikia išsisaugoti sms žinutes, kad vėliau su jomis kreiptis į policiją. T. buvo už tai, kad reikia eiti iki galo, kad parodymų nekeisti, o jei jam grasins ar bandys sumušti, jis dėl to netylės ir kreipsis į policiją. Po šio pokalbio jis parašė sms žinutę, kad parodymų nekeis, o jei jie nori, gali taikytis ir jis atsiims ieškinį bei pretenzijų neturės. Į tai jam buvo parašyta, klausiant, ar draugas niekaip nenori, galvos kažką tokio. Daugiau su juo niekas nebesusisiekė. T., kaip ir buvo kviečiamas, kovo 29 dieną dalyvavo akistatoje su B.. Jos metu patvirtino ankstesnių apklausų nurodytas aplinkybes. Tai, jog su juo buvo susisiekta, jis supranta, kaip jam daromą poveikį dėl bylos, kaip reikalavimą duoti melagingus parodymus ir neatpažinti jam smūgį sudavusio asmens. Be to, kad ir žodžiu, bet buvo pagrasinta susidoroti su T., kuris minėtiems asmenims lengviausiai pasiekiamas, nes gyvena Šiauliuose ir mokosi gimnazijoje. Visas sms žinutes, apie kurias pasakojo, išsaugojo telefone, jas pateiks elektroniniu paštu (t. 1, b.l. 68-72).

Iš 2018-04-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad atpažinimo metu nukentėjusysis A. L. iš jam pateiktų atpažinimui 4 asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 3 esantį asmenį, kurį apklausos metu įvardino G.. Būtent jis susitikimo metu norėjo, jog pakeistų parodymus. Nukentėjusiojo A. L. atpažintas asmuo esantis nuotraukoje Nr. 3 yra G. Z. (1 t., b.l. 73-77).

Iš 2018-04-03 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad atpažinimo metu nukentėjusysis A. L. iš jam pateiktų atpažinimui 4 asmenų nuotraukų atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį asmenį, kuris jį sumušė ir kuris buvo atvykęs su asmeniu, prisistatančiu G. vardu, kad keistų parodymus byloje. Nukentėjusiojo A. L. atpažintas asmuo esantis nuotraukoje Nr. 2 yra B. K. (1 t., b.l. 78-82).

Liudytojas R. L. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dėl A. L. sumušimo. A. L. sakė, kad jį buvo sumušę naktiniame klube, buvo nustatinėjamas jį sumušęs asmuo. Po kiek laiko jis nurodė, jog jį sumušęs asmuo yra B. K., kurį atpažino T. V.. Paskui vasarą A. L. susisiekė su juo sakydamas, jog su juo nori susitikti B. K. dėl įvykio aplinkybių, t. y. B. K. nori, kad jis pakeistų savo parodymus į melagingus, kad jis ir T. V. neatpažintų B. K. kaip A. L. sumušusį asmenį, t. y. kad duotų melagingus parodymus. A. L. su juo susiekė telefonu. Paskui jis klausė jo nuomonės, klausė, ar gali su juo susitikti. Jis A. L. pasakė, jog būtų geriausia, kad visi susitikimai vyktų per ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną. Po to jis pasakė, kad buvo susitikęs su B. K.. Eiliškumo negali pasakyti, t. y. nežino, ar pirmiausia A. L. jam pasakė, jog B. K. nori, kad jis pakeistų parodymus, ar pirmiau pasakė, jog buvo su juo susitikęs. Jis yra detaliai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir laikosi duotų parodymų. Esmė tame, kad su juo susisiekė A. L. ir pasakė, jog su jis su B. K. (duomenys neskelbtini) susitiko, ten buvo asmuo, kuris save įvardino kaip G., ir jis norėjo, kad A. L. pakeistų parodymus bei neatpažintų B. K.. Tas asmuo leido suprasti, kad jei tai nebus padaryta, tai T. V. nespės pareiškimų rašyti. A. L. siūlė pinigų sumas prieš parodymų pakeitimą ir po parodymų pakeitimo. Tikslaus laiko, kada tai vyko, pasakyti negali. Negali pasakyti, kur tuo metu gyveno A. L.. A. L. žinojo, kur jis gyvena. Jis su A. L. buvo susitikęs po jo susitikimo su B. K. ir G. Z.. Telefonu su A. L. taip pat kontaktavo po jų susitikimo. Be A. L. ir jo jų susitikime dar dalyvavo ir T. V.. Su juo susitikti A. L. ir T. V. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, jie kalbėjo automobilyje. Jam viską pasakojo A. L., o ar ką nors sakė T. V. – neprisimena. Kiek prisimena, T. V. susitikime (duomenys neskelbtini) kavinėje nedalyvavo. Kiek žino, tame jų susitikime (duomenys neskelbtini) dalyvavo B. K. ir G. Z.. Jis neklausė A. L., ar buvo susitikime kitų asmenų, neprisimena, ar buvo nurodyti kokie nors asmenys. Įvykio metu jis buvo Šiaulių apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos 2-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas. Išgirdęs paaiškinimus ir susitikimo (duomenys neskelbtini) detales, jis patarė A. L. kreiptis pas ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną, nurodė, kad jei jis vykdytų asmenų reikalavimus, kurie buvo išdėstyti susitikimo metu (duomenys neskelbtini), tai jam grėstų atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Kaip suprato, kad A. L. priėmė sprendimą ir kreipėsi pas ikiteisminį tyrimą atliekančią pareigūnę, pranešdamas jai apie susitikimą bei jam daromą poveikį. Pokalbio su juo metu A. L. kalbėjo apie taikymąsi, jis jam sakė, kad tai yra įmanoma, bet viskas turi vykti per ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną ar pareigūnę. Nurodė, kad geriausia visus veiksmus atlikti su ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno žinia. Jis nežino, kaip susitikimo metu jautėsi A. L., bet matė, kad jis buvo sunerimęs, susijaudinęs. Sakė, kad viską turi atlikti labai greitai, nes po kelių dienų bus akistata, kurios metu T. V. turėjo neatpažinti B. K. kaip A. L. sumušusį asmenį. Jis suprato, kad buvo realus grasinimas, nes T. V. gyveno (duomenys neskelbtini) ir buvo lengvai prieinamas, tai poveikis jam buvo galimas per kitus asmenis, todėl jie buvo įbauginti. Pokalbio metu jautėsi, jog ir T. V. jaučia baimę. A. L. buvo žadama 500 eurų prieš parodymų davimą, o likusius 500 eurų - po parodymų davimo. Tas sumas įvardino A. L.. Jis sakė, kad dar jam duotų 1000 eurų atlygį už tai, jei jam būtų iškelta baudžiamoji byla už melagingų parodymų davimą. Jis suprato, kad A. L. ir T. V. priėmė sprendimą kreiptis pas ikiteisminį tyrimą atliekančią pareigūnę ir duoti apie tai parodymus. A. L. sakė, kad vyko susirašinėjimas su tais asmenimis, gali būti, kad rodė tų sms žinučių turinį, bet jų dabar neprisimena. Kai A. L. įvardijo asmenis, su kuriais jis bendravo, tai tie asmenys jam buvo žinomi, nes jų darbovietėje jų atžvilgiu buvo atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Jis neprisimena, ar sakė A. L., kad tie asmenys susiję su teisėsauga. Jis ikiteisminio tyrimo veiksmų A. L. byloje neatliko. Apie galimą poveikį A. L. niekam nepranešė. Jis paskui sakė, kad kreipėsi į policiją dėl galimo poveikio. G. Z. pažįsta nuo tada, kai atliko pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, o iki tol jie nebuvo pažįstami, nežinojo, kad toks žmogus yra apskritai. Jų nesieja nei asmeniniai, nei kitokie santykiai. Dėl tų pirminių veiksmų atlikimo jis neturėjo kaltinamojo G. Z. atžvilgiu pykčių ar nesutarimų, nes nebuvo su juo pažįstamas. Po tų veiksmų taip pat nekilo jokių pykčių. Jis neįtakojo A. L. dėl parodymų davimo G. Z. atžvilgiu, Arnas tik jo paklausė nuomonės, o jis pasakė, kad gali kreiptis, gali nesikreipti dėl poveikio darymo. Asmeninių ar tarnybinių siekių neturėjo, kad šioje byloje dėl galimo poveikio darymo G. Z. būtų pripažintas kaltu. Nors G. Z. praeito posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis A. L. duoda paaiškinimas prieš jį įtakotas jo, tačiau tai yra tik G. Z. nuomonė.

Iš 2018-06-12 liudytojo R. L. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad jam žinoma, kad jo draugas A. L. 2017 m. spalio mėnesį buvo sumuštas bei jam buvo sulaužyta nosis naktiniame klube (duomenys neskelbtini). Dėl jo sumušimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vėliau A. L. minėjo, kad jo draugas T., dalyvavęs įvykyje, atpažino jį sumušusį asmenį. Iš A. sužinojo, kad jį sumušęs asmuo yra B. K.. 2018-03-27 A. jam parašė, jog su juo nori susitikti B. K. dėl parodymų bei klausė ar eiti į susitikimą, ar tiesiog pasakyti, kad jų nekeis. A. L. jis patarė, kad viskas turi vykti per tyrimą atliekančią tyrėją ir kad su įtariamuoju susitikimai geriau vyktų policijos įstaigoje. Tačiau apie tai jis pats turi nuspręsti. Tos pačios dienos vakare A. L. jam pranešė, kad buvo susitikęs ir papasakojo apie susitikimą. Tai yra, kad susitikimas vyko (duomenys neskelbtini) mieste esančioje kavinėje, į susitikimą su A. B. buvo atvykęs su vyriškiu, save pasivadinusiu G.. Iš A. L. apibūdinimo suprato, kad tai galėjo būti G. Z.. A. L. nurodė, kad kalbėjo tik G., o B. tylėjo. Jam buvo žadama pradžioje sumokėti 500 eurų, o kai bus pakeisti parodymai, dar 500 eurų. Buvo aiškiai nurodoma, kad parodymus pakeisti turi ir jis, ir jo draugas T.. Iš A. pasakojimo suprato, kad G. grasindamas pasakė, jog jei B. bus nuteistas, T. nespės rašyti pareiškimų. A. buvo sunerimęs dėl T. sveikatos, nes pastarasis gyvena (duomenys neskelbtini)mieste ir įtariamiesiems bei jų draugams lengvai pasiekiamas, ir jei nekeis parodymų, bijo, kad jis gali būti sumuštas. Toks G. pasakymas pasirodė labai realus. A. L. jo klausė kaip jiems pasielgti. Vėliau jis A. L. iš (duomenys neskelbtini) parvyko į (duomenys neskelbtini) ir kartu su T. atvažiavo pas jį pasikalbėti bei pasitarti. Susitikimo metu A. L. vėl papasakojo, kas vyko kavinėje. Kad jam buvo siūloma 1000 eurų, 500 eurų prieš einant į policiją ir 500 eurų, kai jis bei T. pakeis parodymus. Vėliau, jei jiems už melagingų parodymų davimą bus pradėtos baudžiamosios bylos, jie duos dar 1000 eurų. Jiems buvo sakoma, kad apsispręsti turi greitai, nes T. po keleto dienų turėjo dalyvauti akistatoje su B. ir kad tos akistatos metu T. turi pakeisti anksčiau duotus parodymus. A. pasakojo, kad G. sakė, jei jie nekeis parodymų ir B. bus nuteistas, T. nespės rašyti pareiškimų. Tokį jo pasakymą suprato, kad jie gaudys T. ir jį sumuš. Jiems jis paaiškino, kad jie byloje apklausti liudytojais, jiems buvo išaiškintos liudytojų teisės ir pareigos, ir jei jie pakeis duotus parodymus bei nurodys neteisingas ar melagingas aplinkybes, jų atžvilgiu gali būti pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl melagingų parodymų davimo. Be to, paklausus jų, ar jie tikri, jog žadėta pinigų suma bus sumokėta, A. tuo suabejojo. Sužinojęs, kad A. L. byloje pareiškė civilinį ieškinį, jam pasakė, kad B. gali jį atlyginti ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje, o ne pažadais. O jei jie nori susitaikyti, ar pats susitaikymas galimas turi nuspręsti ikiteisminio tyrimo pareigūnė, atliekanti tyrimą. Kad visi veiksmai turi būti suderinti su ikiteisminį tyrimą atliekančia pareigūne, kad viskas būtu oficialu. O jei jiems dėl parodymų nekeitimo būtų grasinama, nes, kaip suprato, susitikimo esmė ir buvo, kad jie pakeistų parodymus, kad akistatos metu T. nepažintų įtariamojo B., tai turi kreiptis į pareigūnus. Jam išsakius ir paaiškinus visas galimybes, A. ir T. apsisprendė eiti iki galo, nekeisti duotų parodymų. Kaip suprato, A. buvo suabejojęs kaip jam elgtis tik dėl savo draugo T. sveikatos, kad su juo nebūtų susidorota, nebūtų gaudomas po (duomenys neskelbtini) ir sumuštas (1 t., b.l. 126-130).

Iš 2017-11-06 bei 2018-02-07 liudytojo T. V. apklausų protokolų matyti, kad jis parodė, kad šių metų spalio 21 d., galėjo būti apie apie 4 val. ryto, su draugais nuėjo į naktinį klubą "(duomenys neskelbtini)", esantį (duomenys neskelbtini). Maždaug po gero pusvalandžio, prie jo klube priėjo iš matymo pažįstamas B. K., pravardė "B.", kuris pradėjo kabinėtis, kalbėjo visokias nesąmones. Matėsi, jog jis buvo vartojęs alkoholio. B. K. klube buvo su kompanija, kurioje taip pat buvo pažįstamas L. B.. B. K. tą vakarą buvo labai agresyvus ir prie visų kabinėjosi, o jo draugai jį ramino. B. K., pamatęs ant jo rankos sidabrinę grandinėlę, sakė „ kad tipo yra labai kietas čia su ja?", matėsi, jog nori muštis. Jį visaip provokavo, bandė gąsdinti, tačiau jis provokacijai nepasidavė. Tuo momentu, kai B. K. konfliktavo su juo, A. buvo už kokio 1 metro. Po pokalbio su B. K., jis ruošėsi eiti parūkyti į rūkomąjį, ir beeidamas atsisukęs pamatė, kaip B. K. ranka smogė A. į veidą. Dėl kokios priežasties B. K. smogė A. į veidą, ar tarp jų buvo koks konfliktas, nežino. Nuo suduoto smūgio, A. iš nosies pradėjo bėgti kraujas, matėsi pasukta nosis. Palaukęs kelias akimirkas, kartu su A. L. nuėjo į rūkomąjį, kur A. L. nusivalė kraują. Bandant išeiti į lauką, matė, kad rūbinėje su draugais dar stovi B. K., tad grįžo atgal į rūkomąjį. Po to, grįžus atgal į rūbinę, B. K. jau nebebuvo. Prie klubo buvo atvykę policijos pareigūnai, kas juos iškvietė, nežino. Apklausos metu policijos pareigūnui parodžius nuotrauką, atpažino B. K., kadangi pastarąjį ne vieną kartą buvo matęs mieste. (1 t., b.l. 91-102).

Iš 2018-03-29 akistatos protokolo matyti, kad akistatos metu su įtariamuoju B. K. liudytojas T. V. parodė, kad 2017-10-21 apie 05:30 val. buvo naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ ir matė kaip išgėręs B. K., pravarde „B.“, kumščiu vieną kartą trenkė A. L. į veidą. Prieš tai „B.“ konfliktavo su juo dėl grandinėlės. Į tai atsakydamas B. K. parodė, kad tą naktį galėjo būti klube, tačiau nepamena su kuo bendravo, kaip buvo apsirengęs, ir ar su kuo nors konfliktavo. Atsakydamas į klausimą ar klube trenkė kumščiu A. L. ir dėl kokių priežasčių, B. K. nurodė, kad negali pakomentuoti, pamatęs nukentėjusįjį gal ką ir prisimintų (1 t., b.l. 103-107).

Iš 2018-04-19 liudytojo T. V. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad apie tai, jog kviečiamas į akistatą su įtariamuoju B. K., pranešė A. L. SMS žinute 2018-03-22. Jį informavo tik tai, kad bus atliekamas toks veiksmas. Po kelių dienų, galėjo būti kovo 27 d., A. jį informavo, kad buvo susitikęs su G. ir „B.“, kad pastarieji bandė derėtis, siūlė 1000 eurų, kad susitikimo metu visą laiką kalbėjo G.. Praėjus dviem valandoms nuo jų susirašinėjimo, A. iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo į Šiaulius ir jie kartu nuvyko iki A. draugo R., kad šis patartų, ar reikia su G. bei „B.“ pasiūlymu sutikti. Atvykęs A. jam pasakė, kad jie prašo keisti duotus parodymus bei siūlo pinigus. Nuvykus pas R., A. papasakojo jo ir G., „B.“ susitikimo aplinkybes, ką šie jam kalbėjo, ką siūlė. G.ą žinojo tik iš matymo, jo nuotraukas buvo matęs facebook programoje, nėra bendravęs. A. pasakojo, kad su G. ir „B.“ susitiko (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje, jog visą laiką kalbėjo G., o B. tik tylėjo. A. jie siūlė 500 eurų prieš akistatą ir kai pakeis parodymus, pasibaigus bylai dar 500 eurų. O jeigu jiems iškels bylą už melagingų parodymų davimą, duos dar 1000 eurų. Jie tarėsi ar A. sutikti, ar ne. A. pasakojo, kad susitikimo metu G. nurodė, kad jei A. ir jis nesutiks pakeisti parodymų, jie ar jų draugai, jį pasigaus mieste ir sumuš. Kai A. apie tai papasakojo, jie galvojo, ką reiktų daryti ir kaip pasielgti. Buvo nemalonu, kai A. pasakė, kad su juo gali būti susidorota, jį ir A. tai išgąsdino. G. bei „B.“ susitikimą (duomenys neskelbtini) su A. suprato kaip jiems daromą poveikį dėl byloje duotų parodymų. R. jiems pasakė, kad su jais tartis negalima, nes tikrai gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas už melagingų parodymų davimą, be to G. bei „B.“ nepatikimi ir pažadėtų pinigų gali nesumokėti. Išvengti kažkokių sužalojimų ar grasinimų gali padėti tik policija, į kurią jie gali kreiptis bet kada. Po šio pokalbio A. jiems parašė, kad parodymų nekeis. Po kelių dienų tarp jo ir B. įvyko akistata. Jos metu B. neatrodė agresyvus, gal kiek pradžioje jo žvilgsnis buvo piktas. Spaudimą akistatos metu darė pastarojo advokatas, užduodamas įvairius klausimus ir bandydamas jį supainioti. Po akistatos su juo niekas nebandė susisiekti, niekas jam negrasino (1 t., b.l. 114-117).

Liudytoja K. U. parodė, kad 2018-04-19 ji atliko liudytojo T. V. apklausą. Jis buvo apklausiamas dėl poveikio darymo byloje dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kur kaltinamasis buvo B. K.. Ji aiškinosi aplinkybes dėl nukentėjusiajam A. L. daromo poveikio, kai per jį taip pat buvo daromas poveikis ir T. V.. Liudytojas įvardino, kad per A. L. buvo daromas poveikis, kad ir pats A. L. keistų parodymus byloje. Taip pat akistatos metu T. V. turėjo neatpažinti B. K. kaip asmens, sudavusio A. L. smūgį. Jie buvo susitikę ir nusprendė, kad byloje „eis iki galo“ ir liudys taip, kaip buvo pirmoje bylos stadijoje nekeičiant parodymų. T. V. įvardino B. K. (B.) ir G. Z. kaip asmenis, kurie reikalavo keisti parodymus. Liudytojas T. V. žinojo G. Z. iš „Facebook“ paskyrų ir kaip (duomenys neskelbtini) matytą asmenį. Liudytojas nurodė, kad kovo 27 d. buvo susitikę minėti asmenys su A. L. (duomenys neskelbtini), ir to susitikimo metu buvo daromas poveikis, siūlomi pinigai, o nesutikus ar nenorint jų imti, T. V. buvo nurodyta, kad su juo bus susidorota, ne kartą bus sumuštas, nespės rašyti pareiškimų. Buvo įvardinta 1000 eurų suma, bet ji turėjo būti sumokėta dalimis, t. y. iš pradžių turėjo būti sumokėta 500 eurų, o jei pakeis parodymus ir jiems kas nors atsitiks byloje, pvz., bus pradėtas tyrimas dėl melagingų parodymų davimo, tai tada būtų sumokėti dar 500 eurų. T. V. susitikime (duomenys neskelbtini) nedalyvavo. Jis iš A. L. suprato, kad susitikime dalyvavo B. K., G. Z. ir A. L.. Daugiau asmenų T. V. neįvardino. T. V. nurodė, kad pinigai buvo siūlomi už tai, kad byloje būtų pakeisti parodymai, o akistatų metu neatpažintų asmenų. Apklausos metu balandžio mėnesį T. V. stengėsi laikytis drąsiai, bet matėsi, kad yra sunerimęs, nes žinojo, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, t. y. žinojo, kad be priežasties buvo suduotas smūgis „(duomenys neskelbtini)“. T. V. jautė nerimą, buvo išsigandęs. Gavusi bylą ji žinojo aplinkybę, kad B. K. po įvykusios akistatos nori taikytis. Tai žinojo iš kitos tyrėjos, kuri prieš tai atliko ikiteisminio veiksmus. Tai sužinojo arba tiesiogiai, arba kitu būdu, bet tokia aplinkybė buvo išsakyta. Buvo atlikta papildoma B. K. apklausa, kurią jis pats inicijavo apklausą, pats į ją atvyko, pats suorganizavo advokato atvykimą ir tada jis jau poziciją pakeitė. Negali pasakyti, ar tai įvyko jau po visų asmenų apklausų. Gali būti, kad gegužės 21 d. jie jau turėjo duomenų, jog B. K. pripažįsta kaltę, tik užtruko, kad ikiteisminis tyrimas perėjo į kitą įstaigą. Galėjo vykti pokalbis dėl taikymosi, bet atrodo, kad B. K. neturėjo teisinių galimybių taikytis, nes kitu atveju būtų pasiūlę susitaikymą. Gali būti, kad apklausoje B. K. užsiminė, jog buvo pokalbis, kad norėtų susitaikyti. Tai buvo po visų įvykių. Jai atrodo, B. K. neigė bet kokį poveikio darymą.

Liudytoja L. Č. parodė, kad ji yra vyresnioji tyrėja Šiaulių apskrities VPK. 2018-03-29 atliko akistatą tarp T. V. ir B. K.. Taip pat prisimena, kad joje dalyvavo B. K. advokatas. Akistatos metu aiškinosi tam tikras aplinkybes dėl neatitikimų per muštynes „(duomenys neskelbtini)“. Toje byloje T. V. buvo liudytojas. Įtariamasis B. K. kaltės nepripažino, bet nepasakys dėl kokių aplinkybių. Sakė, jog nedavė smūgio, bet nuketėjusysis sakė priešingai. Į akistatą dalyvius ji iškvietė telefonu, su jais suderinus laiką, bet juos kvietė ne tą pačią dieną. Laiką akistatai derina prieš savaitę, prieš 4 dienas, prieš 8 dienas. Nebūna, kad skambintų ir derintų dieną ar dvi prieš akistatą. Nėra taip buvę, kad nepavyktų susisiekti su dalyviais telefonu. Šaukimų jiems nesiunčia. Galėjo būti taip, kad akistata įvyko 2018-03-29, o 2018-03-22 T. V. nukentėjusiajam A. L. pranešė, jog yra kviečiamas į akistatą, nes tai yra tas maždaug savaitės laikas pakvietimui atlikti veiksmus. Pas ją byla buvo dėl muštynių „(duomenys neskelbtini)“, todėl akistatos metu norėjo pašalinti tam tikrus prieštaravimus, kad B. K. beliktų tik prisipažinti kaltu ir gailėtis. Iki akistatos B. K. ji apklausinėjo, jis kaltės nepripažino. Nei iki akistatos, nei akistatos metu B. K. nesijautė kaltas. Po akistatos už poros valandų ši byla atsidūrė valdyboje. Paskui po akistatos tą pačią dieną apie 13-14 val. pas ją atėjo B. K. be advokato ir klausė jos, kas būtų, jei jis prisipažintų. Ji pasakė, jog niekuo nebegali padėti, kadangi bylos nebeturi. Ji su juo kalbėjosi apie tai, kad norėtų viską pasibaigti, kad netinka ta situacija.

Liudytojas B. K. parodė, kad po įvykio klube „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kontaktą su A. L., bet neprisimena kada. Jie turėjo bendrą pažįstamą M. B., kurio prašė duoti A. L. kontaktus, ir klausė, ar būtų galimybė susitikti ir pasikalbėti apie tą situaciją bei ją išspręsti. M. B. sakė, kad gali padėti „suorganizuoti“ nukentėjusiojo kontaktą. Kažkurią dieną M. B. jam atsiuntė A. L. kontaktą. Jis parašė A. L. sms žinutę ir jie susitarė susitikti (duomenys neskelbtini), bet su sąlyga, kad susitikime būtų ir M. B., kad nebūtų nesklandumų. M. B. buvo tarpininkas. Su nukentėjusiuoju susitiko (duomenys neskelbtini) kavinėje „(duomenys neskelbtini)“. Į susitikimą (duomenys neskelbtini) atvyko iš (duomenys neskelbtini) su draugu G. Z., o M. B. buvo (duomenys neskelbtini). Į susitikimą dar atvyko nukentėjusysis. Kavinėje keturiese prabuvo iki pusantros valandos, bet nukentėjusysis iš ten išėjo anksčiau, o jie baigė valgyti, sumokėjo ir išėjo. Pirmiausia į susitikimą jie atvyko dviese su G. Z., po 5-10 min. atvyko M. B., o paskui dar po kokių 5 min. atvyko A. L.. Kavinėje prasėdėjo valandą ar pusantros, tada išėjo nukentėjusysis, paskui po 10-15 min. iš kavinės išėjo M. B. ir, sulaukę sąskaitos, išėjo jie su G. Z.. M. B. buvo visą laiką, kol buvo A. L. – nebuvo taip, kad jie būtų likę trise be M. B.. Susitikimo tikslas buvo susitaikyti su nukentėjusiuoju, išspręsti tą problemą. Jis jautėsi nusikaltęs, todėl pasisiūlė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Susitarimas susitikti vyko sms žinutėmis. Jose nurodė, kad nori pasikalbėti, susitaikyti. Žinutės buvo be jokių grasinimų. Susitikimo metu vyko gana draugiškas pokalbis. Jis norėjo taikytis, tai siūlė A. L. atlyginti 1000 eurų žalą. Jų pokalbis vyko gražiai. 1000 eurų sumą įvardino jis. Tuo metu jis galvojo, kad žalą išsimokės per kažkiek laiko, jie susitaikys ir nereikės gaišti laiko važinėjant į teismus. Tokia suma jam tiesiog „šovė“ į galvą. Jis abejoja, kad susitikimo metu būtų žinojęs apie A. L. pareikštą 1000 eurų civilinį ieškinį, nors tiksliai to neprisimena. Susitikimo metu detaliai nesusitarė dėl žalos atlyginimo, bet kalbėjo, kad ją atlygins, kad nebūtų pretenzijų. Nebuvo nuspręsta žalos atlyginimo data, nes nukentėjusysis sakė, jog pagalvos, pasitars su draugu. Jis nežino, kodėl jam reikėjo tartis su draugu. Susitikimo metu visi bendravo, visi kalbėjosi su nukentėjusiuoju. Jie kalbėjo apie susitaikymą, sakė nukentėjusiajam, kad jam bus bėda, tai jie padės, kai jiems bus bėda – gal jis jiems padės, t. y. norėjo išspręsti konfliktą ir vos ne likti draugais. 2014 m. jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu, susitaikius su nukentėjusiuoju, todėl žinojo apie galimybę taikytis su nukentėjusiuoju, nes galvojo, jog tai yra normalu. Jis galvojo, kad susitaikius reikės kažką susirašyti, kad yra atlyginta žala, bet iki to etapo jie nebuvo priėję, nes nukentėjusysis pasakė, jog jam reikia pagalvoti. Po įvykio klube „(duomenys neskelbtini)“ iki susitikimo su nukentėjusiuoju (duomenys neskelbtini) dėl taikymosi praėjo daug laiko, nes iki tol nežinojo, kaip su juo susisiekti, nežinojo jo nei vardo, nei pavardės. Kai jį išsikvietė policija, tai tada sužinojo nukentėjusiojo vardą ir pavardę. Paskui paklausė draugo, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ar pažįsta A. L., ir pasirodė, kad jie yra draugai. Anksčiau su nukentėjusiuoju nebuvo galimybės susisiekti, nes neturėjo jo koordinačių, o paskui atsirado bendras pažįstamas, kuris juos suvedė. Jis draugo G. Z. prašė paskambinti nukentėjusiajam, todėl jis ir skambino jam. Atrodo, kad iki susitikimo su nukentėjusiuoju nebuvo davęs paaiškinimų apie aplinkybes įvykio, kurio metu nukentėjo A. L., ir tada dar nebuvo pripažinęs kaltės. Jis nebuvo tada pripažinęs kaltės, nes norėjo įsitikinti, ar tai tas asmuo, kad be reikalo „neapsiimtų“ bylos. Paskui, kai pamatė žmogų gyvai, tai ir suprato, kad tai tas asmuo. Jis neprisimena, ar kai vyko į susitikimą, žinojo, kad artimiausiu metu bus atlikinėjami kokie nors procesiniai veiksmai. Jis nepamena, ar iki susitikimo su nukentėjusiuoju buvo gavęs šaukimą atvykti į policiją dėl kokio nors veiksmo, bet policija jį buvo išsikvietę ne kartą. Sms žinutėje rašė, kad ryt reikia daryti, nes gal vėliau nebegalėjo atvažiuoti į (duomenys neskelbtini), o norėjo, kad greičiau išsispręstų konfliktas, kad „nedaeitų“ iki teismo. Iš pradžių neturėjo galimybės susitikti su nukentėjusiuoju, o kai gavo jo kontaktus, tai norėjo, kuo greičiau viską išsispręsti. Gal iki susitikimo su nukentėjusiuoju žinojo apie kvietimą į policiją, bet nežinojo, kad bus akistata. Akistata įvyko su nukentėjusiojo draugu. Jis norėjo kuo greičiau ir paprasčiau viską susitvarkyti, gal norėjo tyrėjai atnešti naujų žinių. Akistatos metu nepripažino, kad atliko veiksmus, nes nebuvo įsitikinęs tuo, ką jis ten jam padarė. Jis norėjo išeiti iš situacijos kuo paprasčiau. Kai viską tiksliai prisiminė, tai viską ir papasakojo. Akistatos smulkmenų neprisimena, tą žmogų, su kuriuo buvo akistata, matė pirmą kartą. G. Z. skatino nukentėjusįjį susitaikyti be jokių nesąmonių, viskas vyko gražiai žodžiu. Sakė nukentėjusiajam, kad ir jam viskas bus paprasčiau, ir draugui. Tuo metu jam atrodė, kad eina link susitaikymo, nes nukentėjusįjį viskas tenkino, tik sakė, jog dar pasitars su draugu. Paskui su nukentėjusiuoju nebesusitiko, tai gal jam kažkas netiko, nes kitą dieną jis kažką jam parašė ir taip baigėsi susitarimas. Apie pagarsintas žinutes nieko negali pasakyti, gal ne tam žmogui parašė. Po susitikimo su nukentėjusiuoju jis kalbėjo su M. B., kuris sakė, kad nukentėjusysis paprastai nenori taikytis, kad viską išsispręs teisme, todėl jis viską taip ir paliko. Susitikimo metu nebuvo kalbos apie parodymų keitimą, nežino, kaip nukentėjusysis viską suprato. Gal jis rašė sms žinutę, kad nekeis parodymų, siekdamas jį „pakišti“, kad vyktų šis procesas, kuris dabar vyksta. Gal nukentėjusysis ne taip suprato, jei sako, kad prašė keisti parodymus ir jo neatpažinti – tokios kalbos nebuvo. Buvo kalba apie susitaikymą, kad viską išsispręsti kuo paprasčiau be teismų, o paskui paskambino draugui, jam pasakė, kad nukentėjusysis nori su juo taikytis, tačiau draugas pasakė palaukti, o perskambinęs pasakė, kad nukentėjusysis ne tai turėjo omenyje kalbant apie susitaikymą. Tada įvyko tokia „mišrainė“, tai jis numojo ranka ir nusprendė viską palikti taip, kaip bus. Kažką prisimena, jog anksčiau jau buvo sutaikytas su nukentėjusiuoju, paskui metų bėgyje buvo padaręs naują veiką, todėl buvo atnaujinta ir byla, kurioje susitaikė, ir buvo nuteistas už abi veikas. Pokalbio metu (duomenys neskelbtini) kalbos apie jo teistumą ir ankstesnį susitaikymą turbūt nebuvo, tik gal kažką užsiminė, kad būtų paprasčiau susitaikyti, nes bausmė būtų mažesnė. Jis neaiškino nukentėjusiajam, kad jis buvo teistas. Jis nebuvo išsiaiškinęs iki galo, ar šiuo atveju jis galėjo taikytis su nukentėjusiuoju ir ar byla jam būtų nutraukta. Nukentėjusiajam neatlygino žalos, nes draugas sakė, kad jis kažkaip persigalvojo. Po nukentėjusiojo žinutės apie taikymąsi jis su nukentėjusiuoju nebesusisiekė, nes draugas pasakė, kad nukentėjusysis pasitaręs su draugais nebenori taikytis. Matyt, nebesutiko taikytis, kad nutrūko bendravimas su nukentėjusiuoju. Jis neprisimena, ar kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ kalbėjo apie T. V.. Gąsdinimų nukentėjusiajam nebuvo – bent jau jis tokių negirdėjo. Buvo siūlomi pinigai nukentėjusiajam, jis jam juos siūlė, o G. nesiūlė, nes jis į susitikimą važiavo tik dėl kompanijos su juo. G. Z. nesakė nukentėjusiajam, kad jei jis būtų pripažintas kaltu, tai jie nespės rašyti pareiškimų. Jis tokių žodžių negirdėjo. G. Z. į (duomenys neskelbtini) važiavo su juo dėl kompanijos, kad jam nereikėtų vienam vykti, nes dviese smagiau. O be to, gal nuvažiavus į (duomenys neskelbtini) jį patį sumuš. Kaip tarpininką buvo pasiėmęs M. B., bet jo taip gerai nepažįsta kaip draugo G. Z., o be to, buvo ilga kelionė. Jam buvo keista nukentėjusiojo sms žinutė, kad nekeis parodymų, bet galima taikytis. Ta žinutė atrodė kaip „pakišimas“, nes susitikimo metu su nukentėjusiuoju pokalbis vyko visai kitaip, jie ėjo link susitaikymo. Keisti pasirodė nukentėjusiojo nuogąstavimai dėl taikymosi. Pokalbio metu nukentėjusysis galėjo neteisingai suprasti apie jo siūlomą žalos atlyginimą. M. B. į kavinę anksčiau atvyko ir vėliau išvyko nei nukentėjusysis, todėl turėjo viską girdėti. M. B. su jais buvo viso pokalbio metu. 1000 eurų suma buvo išdalinta po 500 eurų, nes gal nukentėjusysis tais pinigais norėjo pasidalinti su draugu. Galėjo būti kalba, kad likusius 500 eurų paduos ne vietoje, o kai apsispręs pasirašyti dokumentą - pas tyrėją. Atrodo, kavinėje turėjo tuos 500 eurų, bet nedavė nukentėjusiajam, nes jis norėjo pasitarti, o kitą dieną iš jo žinučių apskritai nieko nebesuprato. Nukentėjusysis iš dalies kaip ir sutiko dėl žalos atlyginimo, bet prašė palaukti, nes norėjo su kažkuo pasitarti. Jis neprisimena, kas kavinėje valgė, bet sąskaitą sumokėjo jie su G. Z.. Kavinėje grasinimų T. V. atžvilgiu išsakyta nebuvo. Buvo kalba apie tai, kad prieš einant pas tyrėją jis nukentėjusiajam paduos 500 eurų, o paskui, kai susitaikys prie tyrėjos ar draugų jis jam paduos dar 500 eurų. Jis neprisimena, ar iš karto kavinėje žadėjo paduoti pinigus, ar vėliau. Jis būtų pasidomėjęs, kaip turi vykti susitaikymas: ar galima ant lapo pasirašyti, ar reikia eiti pas tyrėją. Jie diskutavo apie susitaikymą – nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl taikymosi. Jis siūlė pinigus nukentėjusiajam, bet neprisimena, kada juos turėjo paduoti. Pinigus nukentėjusiajam siūlė už susitaikymą, kad būtų išspręsta ta situacija, kad jam būtų atlyginta žala, o jam nereikėtų važinėti į teismus. Dar dėl 1000 eurų kalbos nebuvo. Atrodo, G. Z. nežadėjo nukentėjusiajam dar 1000 eurų už kažką. Nebuvo kalbos, kad jei nukentėjusysis pakeis parodymus ir jam už tai bus iškelta byla, tai jam bus duota dar 1000 eurų.

Iš 2018-05-21 įtariamojo B. K. apklausos protokolo matyti, kad jis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017 metais, tikslesnės datos nepamena, galėjo būti įtarime nurodytą dieną ir laiku, naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ konflikto metu sudavė vieną smūgį į veido sritį tuo metu jam nepažįstamam asmeniui, kuris, kaip dabar žino, yra A. L.. Tą smūgį sudavė, nes buvo išprovokuotas, kadangi prieš tai A. L. jį „(duomenys neskelbtini)“ naktiniame klube pastūmė. Po šio pastūmimo jis nuėjo į rūbinę, o ten atėjus A. L. aiškintis, jis pastarajam sudavė vieną smūgį. Kaip vyko konfliktas ir kas tuo metu bei po šio konflikto buvo kalbama, nepamena. Galėjo būti, jog jis po smūgio sudavimo išėjo lauk ir į tolimesnį konfliktą nesivėlė. A. L. po smūgio kažkur nuėjo ir ar jam bėgo kraujas, nematė. Tą dieną į klubą atvyko lyg ir vienas, tačiau galėjo būti, kad ten buvo jo pažįstamų ir su jais kartu leido laiką. Mano, jog tuo metu kai vyko konfliktas, išgėręs nebuvo. Po šio įvykio su nukentėjusiuoju A. L. bendravo. Galėjo būti gal prieš du mėnesius, susitikimą su A. L. inicijavo jis, per pažįstamą M. iš (duomenys neskelbtini). Kuris kuriam skambino, nepamena, jis naudojasi telefonu (duomenys neskelbtini). Susitikimas vyko (duomenys neskelbtini) mieste esančioje kavinėje. Į susitikimą su A. L. vyko su draugu G. Z., taip pat dalyvavo M.. Susitikimo metu kalbėjo visi, tiek jis, tiek G., tiek ir A. Ar M. kalbėjo, negali tiksliai pasakyti, bet jis jų pokalbį girdėjo. Kalbėjo kaip sušvelninti situaciją, kaip susitaikyti, norėjo atlyginti žalą. Susitikimo metu pakeltu tonu nekalbėjo, viskas vyko draugiškai. Nepamena, bet atrodo, kad A. paprašė 1000 eurų žalos atlyginimo. Jis kaip ir sutiko dėl susitaikymo, sakė pasitars ir pagalvos. Vėliau, A. L. jam rašė, kad su pinigais neskubėtų, kad nori pasitarti. Pinigų A. L. nesumokėjo, nes su juo taip ir nebe susisiekė. Susitikimo metu, kalbos, kad A. L. bei liudytojas T. V. keistų parodymus, nebuvo. Apie kokį nors susidorojimą kalbos, nei jam su A. kalbant, nei G. kalbant, nebuvo. Dėl smūgio sudavimo gailisi. Kaltę pripažįsta visiškai. Nori susitaikyti ir atlyginti padarytą žalą (1 t., b.l. 131-134).

Liudytojas M. B. parodė, kad įvykio datos neprisimena, bet kai susitiko kavinėje „A. G.“ (duomenys neskelbtini), kur jį pakvietė paskambinęs B. K., nes jis yra jo ir A. L. bendras pažįstamas. B. prašė jo dalyvauti susitikime, kad būtų abiems paprasčiau ir smagiau. Jis sutiko atvykti. B. K. susitikimo metu norėjo susitaikyti su A. L., tačiau jie buvo nepažįstami, o jis pažinojo juos abu. Jo paprašė, kad dalyvautų susitikime dėl sklandumo. Tarp B. K. ir A. L. buvo kažkoks konfliktas, kai įvyko muštynės, o A. L. pareiškė kaltinimus, todėl B. K. ir norėjo susitaikyti. Iki susitikimo žinojo, kad A. L. jau buvo kreipęsis į policiją dėl to įvykio. Susitikime dalyvavo keturi asmenys: jis, A. L., B. K. ir G. Z.. Iki susitikimo jis žinojo G. Z., jie buvo pažįstami, bet ne draugai. Kai jis atvyko į susitikimą, tai ten jau buvo B. K. ir G. Z., o paskui po jo atvyko A. L.. Susitikimas užtruko apie valandą laiko. Po to A. L. išvažiavo, o paskui atsisveikinęs išvažiavo ir jis. Išvykęs paliko G. Z. ir B. K., nes jie kaip tik tuo metu atsiskaitinėjo už maistą. Jie ir jį pavaišino. Susitikimo metu daugiausia bendravo A. L. su B. K.. B. K. siūlė A. L. atlygį už susitaikymą, t. y. siūlė 1000 eurų. Ši suma buvo siūloma už susitaikymą. Jis negali pasakyti, ar jie kalbėjo, kaip turi atrodyti tas susitaikymas. A. L. neatsisakė taikytis, bet nebuvo ir sutikimo. Jis pabrėžė, kad pagalvos apie tai, apsispręs ir praneš. G. Z. į susitikimą tiesiog atvyko kartu su B. K.. Iš G. Z. pusės nebuvo pasakyta kažkokių esminių žodžių, nes daugiausiai kalbėjo B. K.. Jis ir G. Z. kalbėjo paprastai, kartais įsiterpdami į pokalbį. G. Z. neišsakė savo pozicijos dėl susitikimo, nes tai B. K. ir A. L. reikalas. 1000 eurų parodyti nebuvo, nes buvo bandoma susitarti žodžiu. Kadangi jis buvo pažįstamas abiejų pusių, tai buvo siūloma tą sumą perduoti jam, o paskui įvykus susitaikymui jis ją būtų perdavęs A. L.. Gal buvo siūloma paduoti po 500 eurų, t. y. 500 eurų paduoti iš karto, o 500 eurų, kai visiškai susitaikys ir bus nutraukta byla. Buvo kalbėta, kad 500 eurų iš karto jam perves ir tada jis juos galės perduoti A. L.. Tai nebuvo įvykdyta, nes iš A. L. pusės nebuvo sutikimo – jis sakė, kad pagalvos. Vėliau A. L. jam nieko nepranešė, nes turėjo jam ir B. K. pranešti, ar sutinka susitaikyti. Kiek žino, jis ir B. K. to nepranešė. A. L. nepasakė, kad sutinka taikytis, tai galėjo pats suprasti, kad nesutinka. Visą situaciją ir apie problemą sužinojo tik per apklausą, o iki jos galutinė A. L. pozicija jam nebuvo žinoma, tik galėjo suprasti, kad nėra to susitaikymo. Vėliau po pokalbio kavinėje B. K. jo klausė, kokia situacija, ar A. L. sutinka taikytis, bet jis nieko negalėjo jam atsakyti, kadangi A. L. jam nieko nepasakė. Po susitikimo kavinėje iki apklausos policijoje šiek tiek kontaktavo su A. L., klausė jo, ką apsisprendė, bet tikslaus atsakymo nebuvo. Jie rašėsi su juo sms žinutėmis, buvo susitikę, nes jo geras draugas dirbo pas jį, todėl jis atvykdavo pas juos. A. L. nepasakė, kodėl jam kažkas netinka, bet gal jam to nenorėjo sakyti. Klausė A. L., ar apsisprendė susitaikyti su B. K., tai sakė, jog nieko nežino. Nebuvo iš jo žodžių, kad apsisprendė ir nori taikytis. Gal jis nebuvo informuotas apie tai, kad A. L. apsisprendė taikytis, jei jis sako, jog dar tą patį vakarą nurodė B. K., jog sutinka taikytis ir net atsiimtų ieškinį. Kaip tiksliai turėjo įvykti susitaikymas – negali tiksliai pasakyti, tik žino, jog buvo pasiūlyta suma, kad buvo norima susitaikyti ir kad nepriėjo susitarimo. Mano, susitaikymas turėjo būti teisiniu keliu. Buvo susitarimas, kad A. L. 500 eurų gaus, kai nutrauks bylą susitaikius. Negali pasakyti, ar B. K. turėjo teisines galimybes taikytis. Nemano, kad susitikimo metu buvo pokalbis, jog nėra teisinių sąlygų taikytis, todėl reikia taikytis kitu būdu, kad byla būtų nutraukta, nes viskas turi vykti teisiniais keliais. Susitikimo metu buvo kalba dėl taikymosi, o ne dėl parodymų pakeitimo ar neatpažinimo asmens, kuris sužalojo A. L.. Pokalbyje dalyvavo nuo pradžių iki galo, niekur nebuvo išėjęs nei minutei. Nebuvo pokalbio apie tai, kad byla turi būti nutraukta kitais būdais, o ne susitaikymu. Labai įdomu, kodėl nukentėjusysis sakė, kad susitikime jo nebuvo, taip pat įdomu, kodėl jis nurodė, kad susitikimo metu pokalbis vyko ne su B. K., o su G. Z., nes iš tikrųjų pagrindinis pokalbis vyko tarp B. K. ir A. L., kadangi tai buvo jų reikalas. B. K. prisipažino, jog buvo kaltas dėl konflikto, dėl suduoto smūgio ir norėjo dėl to taikytis su A. L.. Žino, kad susistumdymas ar muštynės vyko Šiaulių centre prie „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad kažkas netenkino A. L., jei jis nesutiko taikytis – jam jis to nepasakė, nors ir klausė. Iš G. Z. pusės nebuvo prašymo ar nurodymo pakeisti parodymus, neatpažinti. B. K. jam nepervedė tų 500 eurų, nes A. L. nesutiko, t. y. bent jau jam nebuvo žinomas jo sutikimas, o jis per daug neklausinėjo ir nesigilino. Jis žino tik tai, ką jam pasakė. Nežino, ar tarp A. L. ir G. Z. yra buvę konfliktų ar pykčių. A. L. neišreiškė pykčio dėl G. Z.. G. Z. pokalbyje esminių žodžių nepasakė kaip ir jis, nes jie tiesiog buvo bendrame keturių asmenų pokalbyje. Kažkokių paskatinimų ar paraginimų nebuvo. Negali atsakyti, kaip turėjo būti nutraukta ta byla. Iš pokalbio suprato, kad kai įvyks susitaikymas, tai bus atsiskaityta iki galo, o teisinių detalių jis nežino. B. K. pokalbio metu pripažino kaltę dėl nusikalstamų veikų nukentėjusiojo atžvilgiu. Jis nebuvo informuotas apie nukentėjusiojo poziciją, nes gal jam sakė vienaip, o su B. K. kalbėjo kitaip. Jis žinojo, kad A. L. nesutiko ir nepriėmė pasiūlymo. A. L. jam nesakė, kad turi pykti G. Z.. Ž. V., apie jį susitikimo metu kalbos buvo. Pokalbio metu kažkas buvo kalbama apie kitus liudytojus, kurie dalyvavo konflikte „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nežino, kas buvo kalbama ir apie kelis liudytojus buvo kalbama, bet lyg ir minėjo V. Gal apie juos buvo kalbama, nes jie dalyvavo įvykyje. Susitikimo metu gal buvo šnekama apie visą situaciją, todėl ir buvo minimi liudytojai, nes ir pats susitikimas vyko apie valandą laiko. Negali pasakyti, ar B. K. iki šio įvykio buvo susidūręs su teisėsauga, ar jis buvo teistas ir ar buvo taikęsis. Pokalbio metu buvo kalba apie artimiausiu metu vyksiančią akistatą, minėjo, kad byla turi tęstis. Visa mintis buvo ta, kad B. K. nori susitaikyti. Pokalbio metu tikslios išvados nebuvo prieita, nes iš A. L. nebuvo tikslaus atsakymo, t. y. iš jo kalbos nebuvo galima suprasti, kad jis sutinka taikytis. A. L. neįvardino, kas jo netenkina. Jis norėjo pagalvoti, ar sutikti taikytis, ar nesutikti. A. L. atsakymas jam nebuvo žinomas. B. K. vėliau jo klausė, ar A. L. sutiks taikytis. Jei tą pačią dieną po susitikimo B. K. A. L. parašė atsakymą, tai tada nesupranta, kodėl B. K. vėliau jo klausė, ar A. L. taikysis. Reikalavimų ar nurodymų susitikimo metu jis negirdėjo – pokalbio mintis buvo ta, jog norima taikytis. Kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas ir prieš iškviečiant jį į policiją, A. L. jam nurodė pasakyti tyrėjai, kad jo pokalbyje nebuvo, o tiesiog suvedė asmenis. Negirdėjo iš G. Z. grasinimų susidoroti fiziškai ar morališkai, nes pagrindinis pokalbis vyko tarp B. K., o jis ir G. Z. buvo pašaliniai asmenys. Jis negirdėjo, kad G. Z. būtų minėjęs kokią nors pinigų sumą. Susitikimo metu priešais jį sėdėjo B. K., taip pat buvo G. Z. ir A. L.. Pirmas iš susitikimo išvažiavo A. L., o paskui - jis. Jie visi išsiskirstė geruoju - jis buvo užsisakęs valgyti ir jį G. Z. su B. K. pavaišino. V. pavardę minėjo A. L.. B. K. ir G. Z. jokių liudytojų neminėjo. Apie didesnę nei 1000 eurų sumą kalbama nebuvo. Po to susitikimo (duomenys neskelbtini) su G. Z. šiandien susitiko pirmą kartą teisme. Jis su juo iki šiol nebuvo susisiekęs niekaip. Su B. K. taip pat nebuvo susitikęs, tačiau bendravo telefonu. A. L. jam yra padėjęs dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, bet jis nebuvo įdarbintas, t. y. jo draugas buvo įdarbintas, o A. L. tik padėjo, nes turėjo laisvo laiko. B. K. žinojo, kad A. L. jam padeda, tai todėl jis ir prašė sudalyvauti pokalbyje.

Iš 2018-06-12 liudytojo M. B. apklausos protokolo matyti, kad jis parodė, kad tikslios datos nepamena, galėjo būti kovo mėnesio pabaiga, jam paskambino pažįstamas B. K., kuris paprašė susisiekti su A. L., nes norėjo su juo susitikti bei pakalbėti. Žinojo, kad B. K. įtariamas sumušęs A. L.. Gali būti, kad B. davė A. L. telefono numerį. Gal sekančią dieną, po to kai pagalbos į jį kreipėsi B. K., įvyko jo bei A. L. susitikimas. Tiksliau jis tą dieną (duomenys neskelbtini) prie kavinės A. G. susitiko su A. L. ir kartu nuėjo į kavinę. Ten jau sėdėjo B. K. bei pažįstamas šiaulietis G. Z.. Kartu su A. prisėdo prie stalelio, pavalgė. Visą susitikimo laiką jis buvo su jais, niekur pasišalinęs nebuvo. Tarp A. ir B. vyko pokalbis, jo metu kalbėjo dėl susitaikymo, taip pat buvo siūloma pinigų. B. siūlė L. 1000 eurų, kad galėtu susitaikyti. Jokio pakelto tono nebuvo, niekas nešaukė ir negrasino. A. nebuvo prašoma nieko keisti, tiesiog susitaikyti. A. sakė, kad jam reikia su kažkuo pasitarti ir pagalvoti. A. negrasino, kad kažkas nukentės, jei jis nenorės taikytis. Vyko normalus pokalbis tarp A., B. ir G.. Pats į jų pokalbį nesikišo. Susitikimas vyko gal pusvalandį. Pirmas iš jo išėjo A. L., po to jis. B. ir G. pasiliko laukti sąskaitos. Kiek žino, A. susitaikyti nesutiko (1 t., b.l. 120-123)

Iš 2018-04-03 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. U. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminiame tyrime pradėtas tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 str. 1 d. dėl poveikio nukentėjusiajam A. L. bei liudytojui T. V., kad šie ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus (1 t., b.l. 7-9).

2018-04-10 prokuroro nutarimu, kuris patvirtintas 2018-04-11 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjo rezoliucija, leista susipažinti su B. K., G. Z. bei A. L. naudojamų mobilaus ryšio telefono numerių skambučių bei SMS žinučių išklotinėmis už laikotarpius nuo 2017-10-20 iki 2017-10-21, nuo 2018-03-01 iki 2018-03-31, nurodant jų buvimo vietas (celes) kontaktų metu (1 t., b.l. 19-22).

Iš 2018-06-05 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos K. U. tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta informacija, kad nukentėjusiojo A. L. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamojo B. K. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. Z. naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-10-21 įvykio metu nukentėjusiojo A. L. bei įtariamojo B. K. naudojami mobilaus ryšio telefonai veikė Šiaulių mieste. Atlikus išklotinių analizę laikotarpyje nuo 2018-03-01 iki 2018-03-31, skambučių iš G. Z. naudoto telefono nukentėjusiajam A. L. nefiksuota. Tačiau fiksuoti skambučiai 2018-03-26 12:29:00 val. iš B. K. naudoto telefono G. Z., po to 2018.03.26 12:32:35 skambutis nukentėjusiajam A. L.. Po šio skambučio, vėl fiksuoti B. K. skambučiai bei susirašinėjimai su G. Z. naudojamu telefono numeriu. 2018-03-27 15:18:48 val. iš B. K. naudojamo telefono numerio išsiųsta sms žinutė į nukentėjusiojo A. L. naudojamą telefono numerį, po ko 2018-03-27 15:33:05 fiksuotas iš B. K. numerio skambutis G. Z. naudojamam numeriui. Vėliau, tą pačią dieną, pagal celes fiksuotas B. K. judėjimas iš Šiaulių į (duomenys neskelbtini). Nuo 2018-03-27 19:10:59 val. vėl fiksuotas bendravimas tarp nukentėjusiojo A. L. ir įtariamojo B. K. naudojamų telefono numerių. 2018 kovo mėnesį B. K. su nukentėjusiuoju A. L. bendravo 9 kartus, tiek pat kartų jam A. L. buvo atsakyta. Su G. Z. B. K., jam skambindamas ir rašydamas bendravo 82 kartus, o G. Z. B. K. rašė ir skambino 47 kartus (1 t., b.l. 29-41).

Iš 2018-05-21 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad B. K. pateikė mobilaus ryšio telefoną Iphone su Tele2 sim kortele (1 t., b.l. 42-43).

Iš 2018-05-21 apžiūros protokolo matyti, kad B. K. pateiktame telefone naudojama SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Telefone likęs susirašinėjimas su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajam A. L.. Susirašinėjimas vyko 2018-03-27 nuo 15:18 iki 22:39 val. dėl tą dieną organizuojamo susitikimo (duomenys neskelbtini), galimą žalos atlyginimą bei parodymų keitimą. 22:39 val. iš A. L. telefono siųstoje žinutėje rašoma, jog parodymų nekeis.

- A. L.: Šiandien vakare pranešiu ar tariames ar ne. Turiu pasitart

- B. K. : Nu laukiu tada

- A. L.: Parodymų nekeisim. Jeigu nori darom susitaikymą, aš atsiimu ieškinį, pasakau, kad pretenzijų neturiu ir viskas

(1 t., b.l. 44-49).

2018-05-29 nukentėjusysis A. L. elektroniniu paštu pateikė telefono ekrano kopijas, susijusias su abonentu, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), vykusio susirašinėjimu. Susirašinėjimas vyko nuo 15:18 val. iki 23:00 val. Žinučių turinys, siuntimo laikas sutampa su B. K. telefone fiksuotomis siųstomis ir gautomis žinutėmis 2018-03-27 laikotarpyje nuo 15:18 iki 22:39 val.

- B. K. . 15.18 val.: Busiu apie 6, gal po 6 (duomenys neskelbtini), pasuksiu

- A. L.. 19.23 val.: Šiandien vakare pranešiu ar tariames ar ne. Turiu pasitart

- B. K. .19.24 val.: Nu laukiu tada

- A. L.. 22.39 val.: Parodymų nekeisim. Jeigu nori darom susitaikymą, aš atsiimu ieškinį, pasakau, kad pretenzijų neturiu ir viskas

- B. K. . 23.00 val. ,,Nenor draugs ane niekaip? Blm. Nu kazka tokio nebent tada“ (1 t., b.l. 83- 90)

LR BK 233 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, duotų melagingus parodymus, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Baudžiamoji atsakomybė numatyta ne už bet kokį poveikį proceso dalyviams, o tik už poveikį duodant parodymus, paaiškinimus. Pagal LR BK 233 straipsnio 1 dalį duoti melagingus parodymus liudytojai ir nukentėjusieji gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Poveikis LR BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui. LR BPK 78 straipsnio prasme liudytojas – kiekvienas asmuo, apie kurį yra duomenų, kad jis gali žinoti kokių nors reikšmės bylai išspręsti turinčių aplinkybių. Procesinį liudytojo statusą asmuo įgyja nuo to momento, kada jis šaukiamas apklausai. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. LR BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 233 straipsnį kvalifikuojamas ne tik prievartinis poveikis proceso dalyviui, kad šis duotų melagingus parodymus, bet ir neprievartinės jo formos, pvz., duodant atitinkamus nurodymus, įtikinėjant, prašant, siūlant pinigų ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291/2013, 2K-102/2010, 2K-140/2009, 2K-529/2008, 2K-440/2008, 2K-665/2007).

Liudytojas M. B. parodė, kad susitikimo metu kavinėje ,,A. G.“, (duomenys neskelbtini) buvo kaltinamasis G. Z., nukentėjusysis A. L. ir liudytojas B. K.. B. K. susitikimo metu norėjo susitaikyti su nukentėjusiuoju A. L., kadangi tarp jų buvo kažkoks konfliktas, vyko muštynės, o A. L. pareiškė kaltinimus, nes kreipėsi į policiją. B. K. prisipažino kaltas dėl konflikto, dėl suduoto smūgio ir norėjo taikytis su nukentėjusiuoju A. L., siūlydamas jam 1000 Eur atlygį už susitaikymą. Kadangi jis buvo abiejų pusių pažįstamas, todėl buvo siūlomą 500 Eur perduoti per jį iš karto, o likusius, kai visiškai susitaikys ir byla bus nutraukta. A. L. neatsisakė taikytis, tačiau sakė, kad pagalvos ir praneš. Vėliau po pokalbio kavinėje B. K. jo klausė, ar A. L. sutinka taikytis, bet jis nieko negalėjo jam pasakyti, kadangi A. L. jam nieko nepasakė. Iš kaltinamojo G. Z. pusės nebuvo prašymo ar nurodymo keisti parodymus ar neatpažinti. Susitikimo metu nebuvo pokalbio dėl parodymų keitimo ar neatpažinimo asmens.

Šiuos liudytojo R. L. ir nukentėjusiojo A. L. parodymus patvirtina ir 2017-11-06, 2018-02-07, 2018-04-19 liudytojo T. V. apklausos protokolai bei 2018-03-29 akistatos protokolas (1 t., b.l. 91-102, 103-107, 114-117) iš kurių matyti, kad liudytojas T. V. ikiteisminio tyrimo metu atpažino liudytoją B. K., kuris sumušė nukentėjusįjį A. L. naktiniame klube ,, (duomenys neskelbtini)“, vėliau jis buvo kviečiamas į akistatą su B. K. ir apie tai 2018-03-22 pranešė nukentėjusiajam A. L.. 2018-03-27 nukentėjusysis A. L. pranešė jam, kad jis buvo susitikęs su B. K. ir asmeniu ,,G.“, kuris prašė A. L. pakeisti parodymus prieš akistatą už tai siūlydamas 500 Eur ir kai pakeis parodymus ir pasibaigs byla dar 500 Eur, priešingu atveju B. K. ir G. draugai sumuš T. V.. Visas šias aplinkybes nukentėjusysis A. L. papasakojo jam ir liudytojui R. L., kuris paaiškino, kad už melagingų parodymų davimą gresia baudžiamoji atsakomybė, o dėl grasinimų asmenys gali kreiptis į policiją. Po šio susitikimo, nukentėjusysis A. L. parašė sms, kad parodymų nekeis, o 2018-03-29 vykusios akistatos metu liudytojas T. V. patvirtino ankščiau 2017-11-06 ir 2018-02-07 duotus parodymus, jų nekeitė, kaip to prašė kaltinimasis G. Z. ir atpažino B. K., kuris sumušė nukentėjusįjį A. L..

2017-11-06, 2018-02-07, 2018-04-19 liudytojo T. V. apklausos protokoluose bei 2018-03-29 akistatos protokole (1 t., b.l. 91-102, 103-107, 114-117) išdėstytas aplinkybes patvirtino liudytojos K. U. ir L. Č.. Liudytoja K. U. patvirtino liudytojo T. V. parodymus, nes ji atliko jo apklausą ikiteisminio tyrimo metu, asmuo davė nuoseklius parodymus dėl poveikio liudytojui, nors buvo sunerimęs, jautė nerimą, buvo išsigandęs. Liudytoja L. Č. nurodė, kad ji 2018-03-29 atliko akistatą tarp liudytojo B. K. ir liudytojo T. V., šie asmenys buvo iškviesti į akistatą prie 4 – 8 diena telefonu, kas patvirtina liudytojo T. V. parodymus, kad jis apie akistatą jau žinojo 2018-03-22, nes apie ją pranešė nukentėjusiajam A. L.. Akistatos metu B. K. kaltės nepripažino dėl suduoto smūgio nukentėjusiajam A. L., ką patvirtina ir 2018-03-29 akistatos protokolas.

Nukentėjusiojo A. L. parodymus, kad 2018-03-27 vyko susirašinėjimas sms žinutėmis su liudytoju B. K. patvirtina 2018-05-21 apžiūros protokolas iš kurio matyti, kad B. K. pateiktame telefone (SIM kortelė, kurios abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini)) likęs susirašinėjimas su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nukentėjusiajam A. L. (1 t., b.l. 44-49) bei 2018-05-29 nukentėjusiojo A. L. elektroniniame pašte pateikta telefono ekrano kopija (1 t., b.l. 83-90), iš kurios matyti liudytojo B. K. ir nukentėjusiojo A. L. susirašinėjimas sms žinutėmis, kuris vyko 2018-03-27 nuo 15:18 val. iki 23:00 val. Žinučių turinys, siuntimo laikas sutampa su įtariamojo B. K. telefone fiksuotomis siųstomis ir gautomis žinutėmis 2018-03-27 laikotarpyje nuo 15:18 iki 22:39 val.