- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-04
- Bylos Nr.
- e2S-507-739/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00671-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- „Swedbank“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2896-1055/2022 pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – ir AB), antstolė A. M. ir M. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja R. B. pateikė skundą dėl antstolės A. M. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. gegužės 5 d. antstolės A. M. priimtą patvarkymą dėl atsisakymo stabdyti vykdomąją bylą. Taip pat perduoti vykdomąją bylą bankroto administratorei M. M. ir atsisakyti priimti kreditorės „Swedbank“, AB kreditorinį reikalavimą ir vykdyti vykdomąjį dokumentą. Nurodė, kad 2022 m. vasario 8 d. Latvijos Rygos miesto Pardaugavos teismo spendimu yra paskelbta fizinio asmens nemokumo byla Nr. C68234822. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 626 straipsnio nuostatas antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Pareiškėja manė, kad bankroto byloje „Swedbank“ AB neturi teisės teikti kreditorinį reikalavimą, o antstolis vykdomojoje byloje turi atsisakyti vykdyti vykdomąjį dokumentą.
2. Antstolė A. M., išnagrinėjusi pareiškėjos R. B. skundą, 2022 m. gegužės 23 d. priėmė patvarkymą Nr. (0104/22/01932)-SS-40 atsisakyti tenkinti skundą, kuriame nurodė, jog pagal Europos Sąjungos 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 5 straipsnio nuostatas bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės konkrečiai reiškia teisę perduoti turtą arba sudaryti sąlygas ir užtikrinti, kad jis būtų perduotas. Be to, Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) 2015/848 3 straipsnio 2 punktas nustato, jei skolininko pagrindinių interesų vieta yra valstybės narės teritorijoje, kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją iškelti tam skolininkui nemokumo bylą tik tuo atveju, jei tos kitos valstybės narės teritorijoje yra jo įsisteigimo vieta. Tokios bylos pasekmės gali apimti tik tą skolininko turtą, kuris yra pastarosios valstybės narės teritorijoje. Antstolė nutarė pareiškėjos skundo dėl 2022 m. gegužės 5 d. antstolio patvarkymo atsisakyti stabdyti vykdymą vykdomojoje byloje netenkinti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti. Teigė, kad pareiškėja skunde nenurodė, jog 2020 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi nutraukė fizinio asmens R. B. bankroto bylą Nr. 2FB-1361-910/2017. Pažymėjo, kad Europos sąjungos 2000 m. gegužės 29 d. tarybos reglamento Nr. 1346/2000 5 straipsnio nuostatos numato, kad bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ir nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
5. Teismas nustatė, kad fizinio asmens bankroto byla iškelta Europos Sąjungos valstybėje narėje – Latvijos Respublikoje 2022 m. vasario 8 d., pareiškėjai priklausantis turtas ir kreditorius yra Lietuvoje. Taip pat nustatė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjai šiuo metu būtų iškelta šalutinė nemokumo byla Lietuvos Respublikoje, todėl sprendė, kad šiai bylai taikytinas 2017 m. birželio 27 d. įsigaliojęs 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau – Reglamentas Nr. 2015/848), pakeitęs Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentą Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas Nr. 1346/2000).
6. Teismas nurodė, kad Reglamento Nr. 2015/848 8 straipsnio 1 dalies norma yra siekiama apsaugoti daiktinės teisės turėtojus nuo bankroto bylą iškėlusios valstybės narės teisinio reglamentavimo taikymo pasekmių ir taikyti daikto vietos teisę. Vykdomosios bylos Nr. 0104/22/01932 duomenimis, išieškotoja „Swedbank“, AB turi daiktinę teisę – hipotekos kreditoriaus teisę išieškoti skolą iš įkeisto turto, priklausančio pareiškėjai, kaip skolininkei, esantį Lietuvos Respublikoje, todėl sprendė, kad, šiuo atveju, turi būti taikomos Reglamento Nr. 2015/848 8 straipsnio 1 dalies normos ir vykdymo procesas dėl išieškojimo iš Lietuvos Respublikoje esančio pareiškėjos turto išieškotojai – „Swedbank“, AB, turi būti tęsiamas.
7. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad antstolė išieškojimą iš pareiškėjos vykdo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl sprendė, kad pareiškėjos skundas ir jame keliami reikalavimai yra nepagrįsti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėja R. B. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 2022 m. gegužės 5 d. antstolio patvarkymą atsisakyti stabdyti vykdymą vykdomojoje byloje Nr. S-22-104-14651; perduoti vykdomąją bylą bankroto administratorei M. M., atsisakyti priimti kreditorės „Swedbank“, AB kreditorinį reikalavimą ir vykdyti vykdomąjį dokumentą.
8.1. Apeliantė teigia, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2013 nurodė, jog vadovaujantis Reglamento Nr. 2015/848 19 straipsnio 1 dalimi, bet kuris valstybės narės teismo sprendimas iškelti bankroto bylą pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje, kad nei vienas asmuo, kuris yra kreditorius bankroto procese dėl skolininko turto, neturi teisės naudotis priemonėmis, nukreiptomis į skolininko turtą, ir pradėti bet kokius veiksmus ar teisines procedūras prieš bankrutavusį asmenį, nebent yra gautas teismo leidimas, draudimas vykdyti individualius išieškojimo veiksmus po bankroto bylos iškėlimo iš esmės atitinka CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo.
8.2. Mano, kad vykdomosios bylos Lietuvoje, kai nemokumo byla iškelta Latvijoje, turi būti sustabdytos. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų Preambulės 69 straipsnis numato, kad šiuo reglamentu nustatomos kelios galimybės teismui sustabdyti bylos iškėlimą arba sustabdyti vykdymo procesą. Toks sustabdymas neturėtų daryti poveikio kreditorių arba trečiųjų šalių daiktinėms teisėms.
8.3. Teigia, kad teismas cituoja Reglamento preambulės 68 straipsnį, tačiau šios normos tikslas apginti kreditoriaus teises, jeigu kreditoriaus daiktinių teisių reglamentavimas nukrypsta nuo valstybės, kurioje iškelta byla, teisės. Latvija ir Lietuva yra ES šalys, teisinis nemokumo (bankroto) reglamentavimas analogiškas. Nėra pagrindo teigti, kad kreditorius Lietuvoje gali reikalauti vykdyti vykdomąją bylą, jeigu nemokumo byla iškelta fiziniam asmeniui Latvijoje.
8.4. Taip pat teigia, kad kreditorė „Swedbank“, AB turi teisę pareikšti reikalavimą nemokumo administratoriui Latvijoje ir inicijuoti šalutinės nemokumo bylos Lietuvoje iškėlimą, tačiau „Swedbank“, AB nepasinaudojo teise iškelti šalutinę nemokumo bylą Lietuvoje. Todėl teisiškai pagrįsta nuomonė, kad nemokumo procedūra turi būti vykdoma pagal Latvijos nemokumo įstatymą ir vykdomoji byla Lietuvoje turi būti sustabdyta.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
9.1. Atsiliepime paaiškinama, kad 2016 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo iškelta fizinio asmens R. B. bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto valdymas“, o 2020 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi nutraukė fizinio asmens R. B. bankroto bylą (Nr. 2FB- 1361-910/2017), nes bankrutuojantis asmuo nesiekė tinkamai įgyvendinti plane numatytas priemones ir (ar) vykdyti jame numatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas) bei nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, organizuojant bankroto procedūras (FABĮ 16 straipsnio 13 punktas), nutartis įsiteisėjo.
9.2. Teigia, kad vadovaujantis Europos Sąjungos Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 5 straipsniu ir preambulės 25 punktu, viso įkeisto Turto pardavimas yra atliekamas Lietuvoje banko naudai pagal Lietuvos teisę. Nurodo, kad likus lėšų po banko reikalavimų patenkinimo, perviršys bus pervestas Pareiškėjos bankroto administratorei M. M..
9.3. Atkreipia dėmesį, kad banko kreditorinis reikalavimas pareiškėjos bankroto byloje yra patvirtintas, todėl visiškai nepagrįstas pareiškėjos atskirojo skundo prašymas teismui atsisakyti priimti banko kreditorinį reikalavimą ir vykdyti vykdomąjį dokumentą.
9.4. Suinteresuoto asmens manymu, bankrutuojanti R. B., kreipdamasi į Latvijos Respublikos Rygos miesto Pardaugavos teismą dėl fizinio asmens nemokumo bylos iškėlimo elgėsi galimai nesąžiningai ir nuslėpė faktą, kad 2020 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (civilinė byla Nr.2S-1804-258/2020) jai yra nutraukta fizinio asmens bankroto byla.
9.5. Teigia, kad Europos perlamento ir tarybos reglamento Nr. 2015/848, 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Daiktinėmis teisėmis pagal Reglamento Nr. 2015/848 8 straipsnio 3 dalį laikomos valstybiniame registre įrašytos ir vykdytinos trečiosios šalies atžvilgiu teisės, pagal kurias galima įgyti daiktines teises, apibrėžtas šio straipsnio 1 dalyje. Taigi Reglamento Nr. 2015/848 8 straipsnio 1 dalies norma yra siekiama apsaugoti daiktinės teisės turėtojus nuo bankroto bylą iškėlusios valstybės narės teisinio reglamentavimo taikymo pasekmių ir taikyti daikto vietos teisę. Vykdomosios bylos Nr. 0104/22/01932 duomenimis, šiuo atveju išieškotojas bankas turi daiktinę teisę – hipotekos kreditoriaus teisę išieškoti skolą iš įkeisto turto, priklausančio Pareiškėjai, kaip skolininkei, esantį Lietuvos Respublikoje, todėl šiuo atveju turi būti taikomos Reglamento Nr. 2015/848 8 straipsnio 1 dalies normos ir vykdymo procesas dėl išieškojimo iš Lietuvos Respublikoje esančio pareiškėjos turto išieškotojui -Bankui turi būti tęsiamas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Byloje kilo klausimas ar antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti skolininkės (pareiškėjos) prašymą dėl vykdymo veiksmų stabdymo užvestoje vykdomojoje byloje, kadangi skolininkei kitoje valstybėje narėje iškelta fizinio asmens nemokumo byla.
12. Iš į bylą pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0053/21/00102 nustatyta, kad antstolė A. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0104/22/01932, pagal išieškotojo „Swedbank“, AB prašymą ir 2014 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. DJ-8193, dėl piniginio išieškojimo iš R. B.. 2022 m. vasario 8 d. Latvijos Respublikos Rygos miesto Pardaugavos teismo sprendimu Nr. C68234822, pareiškėjai iškelta fizinio asmens nemokumo byla. 2022 m. vasario 21 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjos prašymas sustabdyti vykdymo procesą dėl pareiškėjai kitoje valstybėje narėje iškeltos fizinio asmens bankroto bylos. 2022 m. gegužės 4 d. antstolė A. M. turto arešto aktu Nr. S-22-104-14285 areštavo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), nustatant turto arešto mastą – 70 399,67 Eur, o skundžiamu 2022 m. gegužės 5 d. patvarkymu dėl bylos stabdymo atsisakyta patenkinti pareiškėjos R. B. prašymą sustabdyti vykdymo procesą.
13. Pareiškėja tiek skundą dėl antstolio veiksmų, tiek atskirąjį skundą iš esmės argumentuoja tuo, kad kreditorė (suinteresuotas asmuo šioje byloje) neturi jokių privilegijų kitų kreditorių atžvilgiu, taip pat teigia, kad teismas netinkamai aiškina Reglamento nuostatas, nes Reglamento preambulės 68 straipsnio tikslas yra apginti kreditoriaus teises, jeigu kreditoriaus daiktinių teisių reglamentavimas nukrypsta nuo valstybės, kurioje iškelta byla, teisės, o Latvija ir Lietuva yra ES šalys, teisinis nemokumo (bankroto) reglamentavimas analogiškas. Tuo pačiu teigia, kad kreditorė turi teisę pareikšti reikalavimą nemokumo administratoriui Latvijoje ir inicijuoti šalutinės nemokumo bylos Lietuvoje, tačiau šia teise nesinaudoja.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek ginčui aktualaus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų nuostatas, tiek kasacinio teismo išaiškinimus šiuo klausimu, su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais negali sutikti.
15. Visų pirma, nuo 2017 m. birželio 26 d. yra taikomas 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų. Kadangi pareiškėjai bankroto byla buvo iškelta Latvijos Respublikoje 2022 m. vasario 8 d., šios bylos pasekmėms ir jos įtakai trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms taikytinas būtent pastarasis Reglamentas (ES) 2015/848, šį reglamentą taikė ir pirmosios instancijos teismas. Tačiau Reglamento (ES) 2015/848 8 straipsnio 1 dalyje yra suformuluota tokia pati, kaip ir anksčiau galiojusiame Reglamente (EB) Nr. 1346/2000, taisyklė, jog nemokumo bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. balandžio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-684/2016 yra pateikęs 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų kitose ES valstybėse narėse 5 straipsnio taikymo išaiškinimą, kuris aktualus ir šioje byloje. Minėtoje byloje kasacinis teismas nurodė, jog Reglamento 5 straipsnio (Trečiųjų šalių daiktinės teisės) 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikoje įsteigto kreditoriaus naudai įkeistas turtas gali būti realizuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, o tokio kreditoriaus teisėms kitoje Europos Sąjungos valstybėje iškelta bankroto byla neturi įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-684/2016, 18 punktas). Byloje nekilo ginčo, kad kreditorė „Swedbank“, AB turi daiktines teises į pareiškėjai priklausantį Lietuvos Respublikoje esantį nekilnojamąjį turtą. Tai reiškia, kad „Swedbank“, AB naudai įkeistas pareiškėjos turtas gali būti realizuojamas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir tokio kreditoriaus teisėms pareiškėjai Latvijos Respublikoje iškelta bankroto byla neturi įtakos, nors pareiškėja ir įrodinėja priešingai.
17. Be to, nors pareiškėja teigia, kad teismas neteisingai interpretuoja Reglamento (ES) Nr. 2015/848 nuostatas, nes 8 straipsnis reglamentuoja tik teisės taikymo atvejus, kai kreditoriaus daiktinių teisių reglamentavimas nukrypsta nuo valstybės, kurioje iškelta byla, teisės, tokie argumentai nėra pagrįsti.
18. Pareiškėja teisingai teigia, kad teismo sprendimai dėl juo reglamentuojamų nemokumo bylų iškėlimo, eigos ir užbaigimo bei teismo sprendimai, tiesiogiai susiję su nemokumo bylomis, kai jie įsiteisėja valstybėje, kurioje iškelta byla, pripažįstami automatiškai kitose valstybėse narėse (Reglamento Nr. 2015/848 preambulės 65 punktas, 19 straipsnio 1 dalis). Pagal Reglamento Nr. 2015/848 7 straipsnio, kuriame reglamentuojami taikytinos teisės nemokumo bylose klausimai, 1 dalį, išskyrus atvejus, kai Reglamente Nr. 2015/848 numatyta kitaip, nemokumo byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta bankroto byla, teisė. Tačiau skundžiamoje nutartyje aiškiai ir teisingai cituojamas Reglamento Nr. 2015/848 preambulės 68 punktas, kuriame nurodoma, kad visų pirma reikalinga speciali nuoroda dėl daiktinių teisių, kuria (nuoroda) nukrypstama nuo valstybės, kurioje iškelta byla, teisės, kadangi tokios teisės ypač svarbios teikiant kreditą. Tai reiškia, kad šiuo atveju nustatoma išimtis iš bendros taisyklės, siekiant apginti daiktinę teisę turinčio asmens (kreditoriaus) teises, paliekant jam galimybę į atskirą bylos nagrinėjimą arba atskirą įkaito garantijų išsprendimą. Minėtas straipsnis reglamentuoja išimtinį kreditoriaus daiktinių teisių gynimą, o bendras bankroto bylai taikytinos teisės taisykles reglamentuoja Reglamento 7 straipsnis. Taigi Latvijos Respublikoje iškeltos pagrindinės pareiškėjos bankroto bylos iškėlimo sąlygos, jos eigos ir užbaigimo teisinės pasekmės nustatomos pagal Latvijos Respublikos teisę (Reglamento Nr. 2015/848 7 straipsnio 1 dalis), tačiau jos neturi įtakos kreditoriaus, esančio Lietuvos Respublikoje, kurio reikalavimas apsaugotas įkeitimu į daiktą, esantį Lietuvos Respublikoje, teisėms, nes šioms taikoma lex situs (daikto buvimo vietos teisė).
19. Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad įkaito turėtoja (kreditorė) nesinaudoja savo teisėmis pareikšti šalutinę fizinio asmens bankroto bylą Lietuvos Respublikoje ir taip išsiieškoti skolą iš įkeisto turto. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu ginti savo teises ir teisėtus interesus – ar reikšti reikalavimą pagrindinėje bankroto byloje, ar, jeigu kreditoriaus reikalavimas apsaugotas daiktine teise, naudotis įkeisto turto buvimo vietos valstybės teisėje įprastais teisių gynybos būdais, pasinaudojant Reglamento Nr. 1346/2000 5 straipsnyje (šiuo atveju aktualiame analogiškame Reglamento Nr. 2015/848 8 straipsnyje) įtvirtinta išimtimi ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-684/2016). Todėl pareiškėja nėra teisi, teigdama, kad kreditorei nekeliant šalutinės bankroto bylos pareiškėjai Lietuvos Respublikoje, turtas turi būti realizuojamas Latvijos Respublikoje iškeltoje nemokumo byloje pagal Latvijos nemokumo įstatymą. Be to, svarbu ir tai, kad nemokumo bylos pareiškėjai iškėlimas šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikoje, tikėtina, apskritai nėra įmanomas, kadangi, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 2 d. nutartimi nutraukė fizinio asmens R. B. bankroto bylą (Nr. 2FB-1361-910/2017), nutartis įsiteisėjo 2020 m. lapkričio 26 d., o pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 5 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų.
20. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimą teisme, todėl naikinti ją remiantis pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.