- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2YT-2896-1055/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00671-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ana Karšul
- Pareiškėjas
- R. B.
- Suinteresuotas asmuo
- „Swedbank“
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmų, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – ir AB), antstolė Aistė Mikulėnienė ir M. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. B. pateikė skundą dėl antstolės Aistės Mikulėnienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. gegužės 5 d. antstolės Aistės Mikulėnienės priimtą patvarkymą dėl bylos sustabdymo. Taip pat perduoti vykdomąją bylą bankroto administratorei M. M. ir atsisakyti priimti kreditorės „Swedbank“, AB kreditorinį reikalavimą ir vykdyti vykdomąjį dokumentą. Nurodė, kad 2022 m. vasario 8 d. Latvijos Rygos miesto Pardaugavos teismo spendimu yra paskelbta fizinio asmens nemokumo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 626 straipsnio nuostatas antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. 2016 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas iškėlė pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Kreditorius „Swedbank“, AB šioje byloje pateikė kreditorinį reikalavimą. Bankroto byloje buvo skelbtos dvejos turto varžytynės, kurios neįvyko. Turto pardavimo kaina buvo patvirtinta kreditorių susirinkimuose, tačiau kreditorius po neįvykusių varžytynių atsisakė perimti turtą. Įstatymas nereglamentuoja, kaip vykdoma kita bankroto procedūra, jeigu pradiniai kreditoriai neperėmė turto po neįvykusių varžytinių ir kaip vykdomas fakto pripažinimas, kad kreditoriai nerealizavo savo teisių bankroto procedūroje ir neteko teisės kreiptis su kreditoriniu reikalavimu. Tačiau „Swedbank“ AB Latvijos Respublikoje iškeltoje bankroto byloje pagal kasacinio teismo praktiką, aptartą civilinėje byloje Nr. E3K-3-316-313/2019, neturi teisės teikti kreditorinio reikalavimų iš viso. Pareiškėja mano, kad bankroto byloje „Swedbank“ AB neturi teisės teikti kreditorinį reikalavimą, o antstolis vykdomojoje byloje turi atsisakyti vykdyti vykdomąjį dokumentą.
Antstolė Aistė Mikulėnienė, išnagrinėjusi pareiškėjos R. B. skundą, 2022 m. gegužės 23 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti tenkinti skundą, kuriame nurodė, jog pagal Europos Sąjungos 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 5 straipsnio nuostatas bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės konkrečiai reiškia teisę perduoti turtą arba sudaryti sąlygas ir užtikrinti, kad jis būtų perduotas. Be to, Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) 2015/848 3 straipsnio 2 punktas nustato, jei skolininko pagrindinių interesų vieta yra valstybės narės teritorijoje, kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją iškelti tam skolininkui nemokumo bylą tik tuo atveju, jei tos kitos valstybės narės teritorijoje yra jo įsisteigimo vieta. Tokios bylos pasekmės gali apimti tik tą skolininko turtą, kuris yra pastarosios valstybės narės teritorijoje. Antstolė nutarė pareiškėjos skundo dėl 2022 m. gegužės 5 d. antstolio patvarkymo atsisakyti stabdyti vykdymą vykdomojoje byloje netenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti, kadangi jis yra nepagrįstas. Nurodė, kad pareiškėja skunde nenurodė, jog 2020 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi nutraukė fizinio asmens R. B. bankroto bylą Nr. 2FB-1361-910/2017, kadangi buvo nustatyta, jog bankrutuojantis asmuo R. B. nebendradarbiavo su bankroto administratoriumi, nevykdė mokumo atkūrimo plano, nesiekė aktyviai įsidarbinti ir susirasti gerai apmokamą darbą. Nutraukus pareiškėjos bankroto bylą „Swedbank“, AB atnaujino skolos išieškojimo procesą. „Swedbank“, AB kreditorinis reikalavimas pareiškėjos bankroto byloje, kuri iškelta pagal Latvijos Respublikos Rygos miesto Pardaugavos teismo 2022 m. vasario 8 d. sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra patvirtintas. Todėl pareiškėjos skundo reikalavimas atsisakyti priimti kreditoriaus „Swedbank“, AB kreditorinį reikalavimą ir vykdyti vykdomąjį dokumentą yra nepagrįstas. Taip pat nurodė, kad pareiškėja, kreipdamasi į Latvijos Respublikos teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, galimai elgėsi nesąžiningai ir neinformavo teismo apie Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi jai nutrauktą fizinio asmens bankroto bylą. Pažymėjo, kad Europos sąjungos 2000 m. gegužės 29 d. tarybos reglamento Nr. 1346/2000 5 straipsnio nuostatos numato, kad bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ir nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės konkrečiai reiškia teisę perduoti turtą arba sudaryti sąlygas ir užtikrinti, kad jis būtų perduotas. Europos perlamento ir tarybos reglamento (ES) 2015/848 straipsnio 2 punktas nustato, jei skolininko pagrindinių interesų vieta yra valstybės narės teritorijoje, kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją iškelti tam skolininkui nemokumo bylą tik tuo atveju, jei tos kitos valstybės narės teritorijoje yra jo įsisteigimo vieta. Tokios bylos pasekmės gali apimti tik tą skolininko turtą, kuris yra pastarosios valstybės narės teritorijoje.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė Aistė Mikulėnienė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal išieškotojo „Swedbank“, AB prašymą ir 2014 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės Dainoros Jievaitytės išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl piniginio išieškojimo iš R. B.. 2021 m. vasario 3 d. antstolis L. J. priėmė raginimą Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti sprendimą, kuriuo pareiškėja buvo raginama sumokėti 67 002,85 EUR įsiskolinimą į antstolio depozitinę sąskaitą per 31 dieną nuo šio raginimo gavimo dienos. Skolininkė per antstolio L. J. numatytą terminą raginimo neįvykdė. Buvo atlikta pareiškėjai priklausančio turto – žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), ekspertizė ir 2022 m. sausio 25 d. antstolio L. J. patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo buvo paskelbtos turto - žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), varžytynės, kurios paskelbtos neįvykusiomis. 2022 m. vasario 8 d. Latvijos Respublikos Rygos miesto Pardaugavos teismo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai iškelta fizinio asmens nemokumo byla. 2022 m. gegužės 4 d. antstolė Aistė Mikulėnienė turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), nustatant turto arešto mastą – 70 399,67 EUR.
2022 m. gegužės 5 d. antstolės Aistės Mikulėnienės patvarkymu dėl bylos stabdymo atsisakyta patenkinti pareiškėjos R. B. prašymą sustabdyti vykdymo procesą. Antstolė šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad pagal Europos Sąjungos 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamento Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų 5 straipsnio nuostatomis bankroto bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį ar nematerialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos teisės konkrečiai reiškia teisę perduoti turtą arba sudaryti sąlygas ir užtikrinti, kad jis būtų perduotas. Be to, Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) 2015/848 3 straipsnio 2 punktas nustato, jei skolininko pagrindinių interesų vieta yra valstybės narės teritorijoje, kitos valstybės narės teismai turi jurisdikciją iškelti tam skolininkui nemokumo bylą tik tuo atveju, jei tos kitos valstybės narės teritorijoje yra jo įsisteigimo vieta. Tokios bylos pasekmės gali apimti tik tą skolininko turtą, kuris yra pastarosios valstybės narės teritorijoje.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad fizinio asmens bankroto byla iškelta Europos Sąjungos valstybėje narėje – Latvijos Respublikoje 2022 m. vasario 8 d., pareiškėjai priklausantis turtas ir kreditorius yra Lietuvoje, nėra duomenų, kad pareiškėjai šiuo metu būtų iškelta šalutinė nemokumo byla Lietuvos Respublikoje, todėl šiai bylai taikytinas 2017 m. birželio 27 d. įsigaliojęs 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų (toliau – Reglamentas Nr. 2015/848), pakeitęs Tarybos 2000 m. gegužės 29 d. Reglamentą Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas Nr. 1346/2000).
Reglamente Nr. 2015/848 nustatyta, kad teismo sprendimai dėl juo reglamentuojamų nemokumo bylų iškėlimo, eigos ir užbaigimo bei teismo sprendimai, tiesiogiai susiję su nemokumo bylomis, kai jie įsiteisėja valstybėje, kurioje iškelta byla, pripažįstami automatiškai kitose valstybėse narėse, nesuteikiant joms teisės tikrinti to teismo sprendimo (Reglamento Nr. 2015/848 preambulės 65 punktas, 19 straipsnio 1 dalis).
Reglamento Nr. 2015/848 preambulės 68 punktas numato, kad visų pirma reikalinga speciali nuoroda dėl daiktinių teisių, kuria nukrypstama nuo valstybės, kurioje iškelta byla, teisės, kadangi tokios teisės ypač svarbios teikiant kreditą. Tokių daiktinių teisių pagrindas, galiojimas ir apimtis paprastai turėtų būti nustatomi pagal lex situs ir nepriklausyti nuo nemokumo bylos iškėlimo. Todėl daiktinę teisę turinčiam asmeniui reikėtų palikti galimybę toliau ginti savo teisę į atskirą bylos nagrinėjimą arba atskirą įkaito garantijų išsprendimą. Kai, pagal lex situs, daiktinės teisės objektas yra turtas, esantis vienoje valstybėje narėje, tačiau pagrindinė nemokumo byla nagrinėjama kitoje valstybėje narėje, nemokumo specialistas pagrindinėje nemokumo byloje turėtų turėti teisę reikalauti, kad šalutinė nemokumo byla būtų iškelta ten, kur kyla daiktinės teisės, jeigu ten yra skolininko įsisteigimo vieta. Jeigu šalutinė nemokumo byla neiškeliama, perviršis už parduotą turtą, priklausantį pagal daiktines teises, turėtų būti sumokėtas nemokumo specialistui pagrindinėje nemokumo byloje.
Be to, Reglamento Nr. 2015/848, 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo bylos iškėlimas nedaro poveikio kreditorių ar trečiųjų šalių daiktinėms teisėms į skolininkui priklausantį ir bylos iškėlimo metu kitos valstybės narės teritorijoje esantį materialųjį, kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, įskaitant konkretų turtą ir visą neapibrėžtą turtą, kuris kartais keičiasi. Daiktinėmis teisėmis pagal Reglamento Nr. 2015/848 8 straipsnio 3 dalį laikomos valstybiniame registre įrašytos ir vykdytinos trečiosios šalies atžvilgiu teisės, pagal kurias galima įgyti daiktines teises, apibrėžtas šio straipsnio 1 dalyje. Taigi Reglamento Nr. 2015/848 8 straipsnio 1 dalies norma yra siekiama apsaugoti daiktinės teisės turėtojus nuo bankroto bylą iškėlusios valstybės narės teisinio reglamentavimo taikymo pasekmių ir taikyti daikto vietos teisę. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, šiuo atveju išieškotoja „Swedbank“, AB turi daiktinę teisę - hipotekos kreditoriaus teisę išieškoti skolą iš įkeisto turto, priklausančio pareiškėjai, kaip skolininkei, esantį Lietuvos Respublikoje, todėl šiuo atveju turi būti taikomos Reglamento Nr. 2015/848 8 straipsnio 1 dalies normos ir vykdymo procesas dėl išieškojimo iš Lietuvos Respublikoje esančio pareiškėjos turto išieškotojui – „Swedbank“, AB turi būti tęsiamas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad antstolė išieškojimą iš pareiškėjos vykdo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, todėl išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjos skundas ir jame keliami reikalavimai yra nepagrįsti, todėl pareiškėjos R. B. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 510, 513 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.
Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolei Aistei Mikulėnienei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.