- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- 2S-1385-618/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06778-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, J. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą dėl teismo sprendimo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys J. G., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė A. R. Ž. (toliau – ir antstolė, pareiškėja) pateikė teismui pareiškimą dėl teismo sprendime nurodytų sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo bei baudos skyrimo, kuriuo prašė leisti taikyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, išieškotoja) 2019 m. rugpjūčio 5 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-30-190805-00030 nurodytas pasekmes ir skirti skolininkei J. G. (toliau – ir skolininkė, suinteresuotas asmuo) iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną valstybės naudai.
2. Suinteresuotas asmuo J. G. pateikė prašymą, kuriuo prašė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis procesinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-5317-609/2020. Nurodė, kad 2020 m. balandžio 29 d. sprendimu Inspekcija nusprendė nepratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190805-00030 įvykdymo termino. Dėl šios priežasties skolininkė kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus administracinėje byloje Nr. eI3-5317-609/2020, prašydama panaikinti minėtą Inspekcijos sprendimą. Kadangi civilinėje byloje Nr. 2VP-10397-911/2020 yra sprendžiamas klausimas dėl baudos suinteresuotam asmeniui skyrimo už privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190805-00030 neįvykdymą, darytina išvada, kad teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-5317-609/2020 gali turėti įtakos nagrinėjamai civilinei bylai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2VP-10397-911/2020 nagrinėjimą, kol įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų priimtas procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-5317-609/2020.
4. Teismas nustatė, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0075/20/00590, vykdoma pagal Inspekcijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190805-00030, kuriuo skolininkė įpareigota iki 2020 m. vasario 5 d. nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę: nugriauti savavališkai pastatytą nesudėtingąjį II gr. pagalbinio ūkio statinį – stoginę, esančią (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-5317-609/2020 pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovei Inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir termino pratęsimo. Minėtu skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Inspekcijos 2020 m. balandžio 29 d. sprendimą, kuriuo Inspekcija atsisakė pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190805-00030 įvykdymo terminą.
5. Teismas nusprendė, kad, Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams tenkinus J. G. skundą, jai būtų suteiktas papildomas terminas privalomajam nurodymui pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-190805-00030 įvykdyti, todėl minėtas teismo sprendimas turėtų įtakos sprendžiant klausimą dėl baudos suinteresuotam asmeniui J. G. skyrimo už minėto privalomojo nurodymo nevykdymą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, padarė išvadą, kad tarp bylų egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys, ir civilinės bylos Nr. 2VP-10397-911/2020 nagrinėjimas sustabdytas, kol įsiteisės Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų priimtas procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-5317-609/2020.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-10-12 nutartį ir suinteresuoto asmens J. G. prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Teismas nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą, nes netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai taikė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio nuostatas, be to, pažeidė CPK 17 straipsnyje įtvirtintą civilinio proceso šalių procesinio lygiateisiškumo principą ir CPK 42 straipsnio 1 dalyje nurodytas šalių teises.
6.2. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymo instituto specifika įpareigoja teismą laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-413-516/2019, nutarties 13 punktas). Nors konkrečiu atveju teisme nebuvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, tačiau vykdymo procesas, nepagrįstai sustabdžius civilinės bylos Nr. 2VP-10397-911/2020 nagrinėjimą dėl pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, buvo užvilkintas neapibrėžtam laikotarpiui, nes, kaip žinia, netenkinus pareiškėjos prašymo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-5317-609/2020, galės būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), o ten bylos dėl didelio bylų kiekio išnagrinėjamos tik per 1–2 metų laikotarpį.
6.3. Pažymi, kad Inspekcija tik 2020-10-14 sužinojo, kad teismas patenkino skolininkės prašymą ir net neinformavęs kitų proceso šalių sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą. Teismas, neinformuodamas šalių apie gautą suinteresuoto asmens prašymą sustabdyti bylą, pažeidė CPK 17 dalyje numatytą procesinio lygiateisiškumo principą ir proceso šalių teises, nes tiek suinteresuotam asmeniui Inspekcijai, tiek pareiškėjai antstolei nebuvo sudaryta galimybė pateikti teismui paaiškinimus bei argumentus dėl pateikto prašymo. Teismas privalėjo vertinti ir pasisakyti dėl visų civilinės bylos šalių argumentų, nes tokia pareiga išplaukia iš šalių procesinio lygiateisiškumo principo.
6.4. Nagrinėjamu atveju antstolė į teismą kreipėsi su pareiškimu dėl pasekmių, nurodytų privalomajame nurodyme, taikymo ir baudos skyrimo už privalomojo nurodymo nevykdymą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, kurioje nurodyta, kad, nustačius tai, jog skolininkas sprendimo ar privalomojo nurodymo neįvykdė, teismas gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Taigi šioje byloje būtina nustatyti tik privalomojo nurodymo įvykdymo ar neįvykdymo faktą ir šis faktas turi būti nustatytas šioje civilinėje byloje. Tuo tarpu Regionų apygardos administracinis teismas nagrinės pareiškėjos skundą dėl termino pratęsimo, todėl administracinėje byloje nebus nustatinėjami faktai, reikšmingi šioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į šių bylų pobūdį, darytina išvada, kad tarp jų nėra tiesioginio teisinio ryšio, todėl tai nelemia bylos dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą privalomo ar fakultatyvaus sustabdymo, o be pagrindo sustabdžius bylą, nepagrįstai vilkinamas vykdymo procesas.
6.5. Pareiškėjos prašymas teismui paduotas 2020-05-29 pasibaigus privalomųjų nurodymų įvykdymo terminams, t. y. 2020-05-05, o Priežiūros įstatymo 14 straipsnis nenumato privalomojo nurodymo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės. Atsižvelgdama į tai, kad administracinėje byloje pareiškėjos prašymas pratęsti privalomųjų nurodymų terminus negalėtų būti tenkinamas vadovaujantis nuosekliai formuojama LVAT praktika bylose, susijusiose su Priežiūros įstatymo nuostatų taikymu, kur aiškinama, kad, pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, nebėra galimybės jo pratęsti (2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017; 2015-07-01 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1134-525/2015; 2014-12-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2013-12-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013), mano, kad teismas, tenkindamas suinteresuoto asmens prašymą ir sustabdydamas civilinę bylą, sudarė prielaidą suinteresuotam asmeniui piktnaudžiauti nurodytais teisiniais instrumentais ir užvedus administracinę bylą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo net tuomet, kai nurodyti terminai pasibaigę, visais atvejais prašyti stabdyti civilinę bylą ir taip vilkinti baudų už privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymą paskyrimą.
7. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki tol, kol bus išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-5317-609/2020.
11. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad spręsdamas dėl bylos sustabdymo pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai taikė CPK 163 straipsnio nuostatas, taip pat neinformavo šalių apie gautą suinteresuoto asmens prašymą sustabdyti bylą, nors tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, todėl tai nelemia bylos dėl baudos skyrimo už sprendimo nevykdymą privalomo ar fakultatyvaus sustabdymo, o be pagrindo sustabdžius bylą, nepagrįstai vilkinamas vykdymo procesas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais Inspekcijos argumentais.
12. Vadovaujantis CPK 162³ straipsniu, bylos sustabdymas – tai procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
13. Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šio procesinio instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sąlygas (CPK 163–167 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2009; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008 ir kt.). Visuotinai pripažįstama, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
14. CPK nustatyti bylų sustabdymo pagrindai yra skirstomi į privalomus (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvius (CPK 164 straipsnis). Esminis šių pagrindų skirtumas yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 163 straipsnio 3 dalimi, konstatavo privalomąjį civilinės bylos sustabdymo pagrindą, iki bus išnagrinėta administracinė byla. Teismas apskųstoje nutartyje pažymėjo, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendime nurodytų sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo bei baudos skyrimo skolininkei J. G.. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose nagrinėjamoje administracinėje byloje nagrinėjamas skolininkės J. G. skundas dėl Inspekcijos sprendimo panaikinimo ir termino pratęsimo. Tarp minėtų bylų egzistuoja tiesioginis teisinis ryšys, nes administracinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo, t. y. dėl vykdomojo dokumento, už kurio nevykdymą prašoma skolininkei skirti baudą šioje civilinėje byloje, termino pratęsimo. Todėl nusprendė, kad egzistuoja privalomas bylos sustabdymo pagrindas, numatytas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo byloje nustatytas aplinkybes, pritaria teismo išvadai, kad tarp šios nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nagrinėjamoje administracinėje byloje yra prejudicinis tiesioginis teisinis ryšys, t. y. nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę, priimant teismo sprendimą šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje.
17. Sustabdytos bylos nagrinėjimui vykstant toliau ir nusprendus, jog suinteresuotam asmeniui, kuriam adresuotas privalomasis nurodymas, yra pagrindas skirti baudą, ir ją paskyrus, o vėliau panaikinus Insprekcijos sprendimą ir suteikus papildomą terminą privalomajam nurodymui pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdyti, susidarytų situacija, jog asmeniui būtų paskirta bauda už teismo panaikinto sprendimo nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galimybės tokiai situacijai kilti sudarymas prieštarautų CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatytiems teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.
18. Pažymėtina, jog bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Tai nereiškia, jog iš asmens atimama teisė į teisminę gynybą. Ta aplinkybė, jog pats pirmosios instancijos teismas be bylos sustabdymo negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos, neturėtų būti vertinama kaip asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, kadangi, išnykus bylos sustabdymo pagrindams, pirmosios instancijos teismas privalės atnaujinti bylos nagrinėjimą bei išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.
19. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neinformuodamas šalių apie gautą suinteresuoto asmens prašymą sustabdyti bylą, pažeidė CPK 17 dalyje numatytą procesinio lygiateisiškumo principą ir proceso šalių teises, nes tiek Inspekcijai, tiek antstolei nebuvo sudaryta galimybė pateikti teismui paaiškinimus bei argumentus dėl pateikto prašymo.
20. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas, nustatęs, jog yra vienas iš įstatyme nurodytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų, privalo sustabdyti bylą ex officio, nepaisant to, ar išsakė byloje dalyvaujantys asmenys nuomonę šiuo klausimu ir kokia ji, nes tai padaryti teismą įpareigoja įstatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Tradicija“ v. V. P., UAB „Serneta“, byla Nr. 3K-3-660/2006).
21. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas sustabdytas esant privalomajam pagrindui. Pirmosios instancijos teismas apie priimtą procesinį sprendimą tinkamai informavo byloje dalyvaujančius asmenis, užtikrindamas jų teisę įstatymo nustatyta tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir apeliantė minėta teise pasinaudojo. Taigi, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo suformuotos praktikos, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias privalomąjį bylų sustabdymą.
22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sustabdė civilinę bylą CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.