- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- 1N-91-177/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-05014-2009-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
- Nuteistasis
- T. L., M. L.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistųjų T. L. ir M. L. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atmestas nuteistųjų T. L. ir M. L. prašymas dėl teismo nuosprendžio vykdymo išdėstymo.
Teisėja, susipažinusi su skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu T. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnyje, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 290 MGL (37 700 Lt) dydžio bauda, nustatant 6 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;
M. L. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda, nustatant 6 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš T. L. ir M. L. solidariai priteista 167 804 Lt Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai bei 2 882 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendis pakeistas: iš T. L. ir M. L. solidariai priteistas Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl padarytos 167 804 Lt turtinės žalos sumažintas iki 165 768 Lt, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus civilinis ieškinys dėl padarytos 2 882 Lt turtinės žalos atmestas.
Kauno apygardos teismas skundžiama 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi netenkino nuteistųjų T. L. ir M. L. prašymo dėl teismo nuosprendžio vykdymo išdėstymo. Teismas nurodė, kad nuosprendyje nurodytas terminas, per kurį nuteistieji privalo savanoriškai sumokėti baudą, yra nuosprendžio rezoliucinė dalis, kuri, įsiteisėjus nuosprendžiui, negali būti keičiama. Nei Baudžiamasis, nei Baudžiamojo proceso, nei Bausmių vykdymo kodeksai nenumato teismui galimybės atidėti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą ar išdėstyti baudos mokėjimą dalimis.
Šalies argumentai
Nuteistieji T. L. ir M. L. skunde nurodė, kad nesutinka su Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi.
Kauno apygardos teismui pateiktas nuteistųjų prašymas išdėstyti Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteistos 165 768 Lt sumos sumokėjimą buvo grindžiamas BPK 113 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalimi. T. L. ir M. L. nėra pajėgūs sumokėti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartimi, priteistos sumos dėl sunkios finansinės padėties, priešingu atveju būtų pažeisti šeimos ir nepilnamečio vaiko interesai. T. L. nuosavybės teise priklauso butas adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šis butas yra vienintelis gyvenamasis būstas, kuriame gyvena T. L. su sutuoktine K. L. bei nepilnamete dukra L. L.. Kito nekilnojamojo turto nei T. L., nei jo sutuoktinė K. L. neturi. T. L. priklausantis minėtas butas pagal kredito sutartį yra įkeistas bankui AB „Swedbank“. Negrąžinto kredito likutis pagal kredito sutartį yra 95 800 eurų. T. L. pajamos per mėnesį – 50 eurų, T. L. sutuoktinės K. L. pajamos per mėnesį – 800 eurų. M. L. nuosavybės teise nepriklauso joks turtas, jos pajamos per mėnesį – 200 eurų. Tai rodo, kad T. L. ir M. L. nėra pajėgūs sumokėti Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai priteistos sumos.
Kauno apygardos teismas, spręsdamas baudos bei civilinio ieškinio išdėstymo klausimą, iš esmės argumentavo tik dėl paskirtos baudos išdėstymo negalimumo.
Šalies argumentai
Nuteistieji T. L. ir M. L. skunde prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį ir patenkinti T. L. bei M. L. prašymą išdėstyti jiems paskirtų baudų ir priteisto civilinio ieškinio sumokėjimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų T. L. ir M. L. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 352 straipsnis reglamentuoja nuosprendžio, kuriuo paskirta bauda, vykdymą. Šiame straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Jeigu bauda per nustatytą terminą nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Tuo atveju, kai asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Tais atvejais, kai asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti priverstinai, teismas gali pakeisti baudą areštu (BK 47 straipsnis).
Kauno apygardos teismo nuosprendis, pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo dieną, t. y. 2014 m. gruodžio 18 d.
Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad įsiteisėjęs nuosprendis turi būti vykdomas įstatymų nustatyta tvarka.
Nuteistiesiems T. L. ir M. L. priimtame nuosprendyje buvo nustatytas paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo terminas – 6 mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei išaiškinta apie paskirtos baudos vykdymo ypatumus. Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismas nuteistiesiems dar kartą išaiškino, jog Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu jiems paskirtą baudą turi sumokėti per 6 mėnesius nuo jo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismui. Taip pat nurodyta, kad nustatytu laiku savanoriškai nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (35 t., 184, 185 b. l.).
Baudžiamojo proceso bei Bausmių vykdymo kodeksuose numatyta teismo teisė nustatyti kitą nei du mėnesiai laikotarpį, per kurį nuteistasis turi savanoriškai sumokėti baudą, tačiau tai turi būti daroma nuosprendžiu. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, nagrinėjamu atveju buvo nurodytas kitas, ilgesnis, nei įstatyme numatytas terminas baudai sumokėti, t. y. 6 mėnesiai.
Atkreiptinas dėmesys, jei Kauno apygardos teismas nuosprendyje būtų neaiškiai išdėstęs sprendimą dėl baudos savanoriško sumokėjimo termino ar dėl šios nuosprendžio dalies kiltų kitokių abejonių, tas abejones būtų galima pašalinti BPK 362 straipsnio nustatyta tvarka. Šiuo atveju nuosprendžio, kuriuo T. L. ir M. L. paskirtos baudos, rezoliucinėje dalyje tiksliai nurodytas baudos savanoriško sumokėjimo laikotarpis, dėl šios nuosprendžio dalies jokių abejonių nekyla.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškas arba priverstinis. BVK 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai nuteistasis nesumokėjo nustatytu laiku visos baudos, ši bausmė pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. BVK 24 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas.
BVK 25 straipsnyje nurodyta, kad nuteistajam neturint lėšų baudai sumokėti, bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais, o nuteistajam vengiant savo noru sumokėti baudą, ji gali būti pakeista areštu.
Pastebėtina, jog aplinkybės dėl asmens negalėjimo sumokėti baudą nustatinėjamos nuosprendžio vykdymo stadijoje, t. y. bausmės vykdymą kontroliuojančios institucijos privalo nustatyti, ar asmuo gali sumokėti jam paskirtą baudą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistieji T. L. ir M. L. negali sumokėti jiems paskirtų baudų.
Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nurodė, kad nei Baudžiamajame kodekse, nei Baudžiamojo proceso kodekse, nei Bausmių vykdymo kodekse nėra numatyta galimybė pratęsti savanoriško baudos sumokėjimo terminą, taip pat išdėstyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu paskirtos baudos vykdymą dalimis. Nagrinėjamu atveju paskirtos baudos savanoriško sumokėjimo laikotarpio pakeitimas pakeistų pačią nuosprendžio esmę, kuri gali būti keičiama tik bylą išnagrinėjus apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad bauda yra nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė, kurios paskirtis, be kita ko, yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, todėl teismo paskirta bausmė turi būti laiku vykdoma.
Kita vertus, jau minėtos BVK 24 straipsnio 4 dalies nuostatos reglamentuoja, kad priverstinio baudos išieškojimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta: ,,Teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu <...>, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti...“
Šia įstatymo norma įstatymo leidėjas nustatė, kad vykdant teismo nuosprendį priverstinai, t. y. baudą išieškant per antstolių kontorą, nuteistasis gali prašyti antstolio baudos išieškojimą išdėstyti ilgesniam laikui. Taigi dėl svarbių priežasčių per teismo nurodytą terminą nesumokėjus baudos ir teismui jos išieškojimą perdavus vykdyti antstolių kontorai, nuteistasis gali kreiptis į antstolį ir, pateikęs reikiamus dokumentus, prašyti baudos išieškojimą išdėstyti. Antstolis įvertins nuteistojo nurodytas aplinkybes ir, esant pagrindui, dėl baudos išieškojimo išdėstymo pats kreipsis į teismą.
Nuteistieji T. L. bei M. L. prašė išdėstyti ir nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio mokėjimą.
Pagal jau minėto CPK 284 straipsnio 1 dalies prasmę, įvertinus teismo sprendimo privalomumą, sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Vien turtinė asmens padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo, būtina įvertinti aplinkybę, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo lūkesčiai. Remiantis teismų praktika, tik išimtiniais atvejais sprendimo vykdymas gali būti išdėstomas, be to, skolininkas (šiuo atveju nuteistasis) turi įrodyti, kad jo turtinė padėtis yra sudėtinga.
Šiuo atveju nuteistųjų T. L. ir M. L. Kauno apygardos teismui pateikti dokumentai: 2007 m. birželio 22 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas; 2007 m. gegužės 29 d. kredito sutartis bei jos priedai; 2015 m. kovo 16 d. pažyma apie K. L. priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas; sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. spalio 9–10 d., 2014 m. lapkričio 10 d., 2014 m. gruodžio 9–10 d., 2015 m. sausio 9 d., 2015 m. vasario 10 d., 2015 m. kovo 10 d. ataskaita; kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas neleidžia spręsti apie T. L. ir M. L. realią turtinę padėtį, t. y. nepateikti visi faktiniai duomenys apie šiuo metu T. L. ir M. L. gaunamas pajamas, taip pat nuteistųjų ir jų šeimos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir pan. Nuteistieji nepateikė teismui duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jų esama turtinė padėtis yra sudėtinga ir galėtų būti vertinama kaip išimtinis atvejis, sudarantis sąlygas sprendimo vykdymo išdėstymui ir prioritetui prieš išieškotojo – Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos interesą gauti teismo nuosprendžio įvykdymą. Skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo nuteistųjų prašymą patenkinti ir iki 2018 m. vasario 25 d. išdėstyti nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio mokėjimą.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų T. L. ir M. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.