Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – skolininkas V. T., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama taikyti vykdomajame dokumente nurodytas pasekmes – leisti ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, į/k. 288600210, pašalinti savavališkos statybos, atliktos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kuriai 2016-07-04 buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-160714-00141, padarinius, t. y. pertvarkyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą, kuriam 2016-07-04 buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-160714-00141, taip, kad pastatas atitiktų leidimo sprendinius; skirti skolininkui 300 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. e2-785-862/2019, išduoto 2022-05-05, įvykdymo termino pasibaigimo – 2020-10-22, valstybės naudai.

Antstolė nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr.e2-785-862/2019, išduotą 2022-05-05 dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, skolininkas – V. T., išieškotoja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Antstolei pateiktame vykdyti vykdomajame dokumente nurodyta: ,,Įpareigoti atsakovą V. T. per šešis mėnesius atsakovo V. T. lėšomis pašalinti savavališkos statybos, atliktos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kuriai 2016-07-04 buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-160714-00141, padarinius, t. y. pertvarkyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą, kuriam 2016-07-04 buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-160714-00141, taip, kad pastatas atitiktų leidimo sprendinius. A. V. T. teismo sprendime nustatytu terminu (6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) nepašalinus savavališkos statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos V. T. lėšomis“.2022-05-09 patvarkymu pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą Nr.S022-8859 antstolė įpareigojo V. T. per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie įpareigojimo tinkamą įvykdymą bei pateikti to įrodymus. Vykdymo procese gautas. Vykdymo procese gautas išieškotojos pranešimas, kuriame nurodyta, kad išieškotoja 2022-06-09 patikrino faktines aplinkybes ir nustatė, jog skolininkas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2020-04-21 nutarties civilinėje byloje Nr.e2A-446-656/2020. Vykdomojoje byloje surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.

Suinteresuotas asmuo G. L. pateikė atsiliepimą, prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė rašytinius paaiškinimus. Prašo pareiškimą tenkinti iš dalies – atmesti pareiškimą dalyje dėl leidimo ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, į/k. 288600210, pašalinti savavališkos statybos, atliktos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kuriai 2016-07-04 buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-160714-00141, padarinius, t. y. pertvarkyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą, kuriam 2016-07-04 buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-160714-00141, taip, kad pastatas atitiktų leidimo sprendinius. Nurodo, kad šiuos veiksmus gali atlikti tik pats skolininkas, nes remiantis teisiniu reglamentavimu, Inspekcija už skolininką atlikti teismo sprendime nurodytų darbų ar kitaip šalinti statybos padarinius (ne griaunant statinį), neturi teisės.

Teismo posėdyje dalyvavę asmenys rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais. Suinteresuotas asmuo G. L. prašė priteisti advokato teisinės pagalbos išlaidas iš skolininko.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Be to, teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, t. y. vykdomasis raštas, yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas Valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdant sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos RespublikosAntstolių įstatymo2 straipsnio 1 dalis, CPK585 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kadantstolė vykdo 2022-05-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-785-862/2019, išduotą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-27 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-785-862/2019 (toliau – teismo sprendimas), kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020-04-21 nutartimi civilinėje byloje Nr.e2A-446-656/2020. Vykdomajame rašte nurodytaVilniaus apygardos teismo 2020-04-21 nutarties civilinėje byloje Nr.e2A-446-656/2020 rezoliucinė dalis: ,,Įpareigoti atsakovą V. T. per šešis mėnesius atsakovo V. T. lėšomis pašalinti savavališkos statybos, atliktos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), kuriai 2016-07-04 buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-160714-00141, padarinius, t. y. pertvarkyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą, kuriam 2016-07-04 buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-160714-00141, taip, kad pastatas atitiktų leidimo sprendinius. A. V. T. teismo sprendime nustatytu terminu (6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) nepašalinus savavališkos statybos padarinių, šiuos padarinius turi teisę pašalinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos V. T. lėšomis“.Vykdymo procese gautas išieškotojos pranešimas, kuriame nurodyta, kad išieškotoja 2022-06-09 patikrino faktines aplinkybes ir nustatė, jog skolininkas neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2020-04-21 nutarties civilinėje byloje Nr.e2A-446-656/2020. Antstolė vykdomojoje byloje sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktu konstatuotavusi, jog teismo sprendimas neįvykdytas, pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo teismui.

Byloje nėra duomenų, kad skolininkasV.T. būtų tinkamai įvykdęs teismo sprendimą (CPK 178 straispnis).

Dėl leidimo išieškotojai pašalinti savavališkos statybos padarinius – pertvarkyti pastatą.

Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (toliau – Priežiūros įstatymas) bei statybos techniniuose reglamentuose.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 dalyje nustatyta, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus.

Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622, (toliau – Reglamentas) (redakcija, galiojanti nuo 2018-06-21) 7 punktas numato, kad yra šios statinio statybos rūšys: naujo statinio statyba, statinio rekonstravimas, statinio remontas (statinio kapitalinis remontas ir statinio paprastasis remontas), statinio griovimas. Šio Reglamento 15 punkte apibrėžta, kad statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – išardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas. Statinys laikomas nugriautu, jei išardytos visos jo konstrukcijos (išskyrus likusias giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi). Statinio dalių griovimo darbai, atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, nelaikomi statinio griovimu.

Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai: 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Statybos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad šio straipsnio 2 daliesreikalavimai netaikomi, jeigu statinio griovimą priverstinai vykdant teismo sprendimą organizuoja Inspekcija. Minėtas straipsnis kaip išimtį, kuomet netaikomi reikalavimai statytojui (žemės sklypą valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, turėti statybą leidžiantį dokumentą bei statinį, jo dalį valdyti nuosavybės teise arba valdyti ir naudoti kitais įstatymų nustatytais pagrindais) apibrėžia tik statinio griovimo atvejus.

Nagrinėjamu atveju, vykdomo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti atliktini statybos padarinių šalinimo darbai, t. y. „pertvarkyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą, kuriam 2016-07-04 buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-160714-00141, taip, kad pastatas atitiktų leidimo sprendinius“nepriskirtini statinio griovimo statybos darbų rūšiai.

Priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad Inspekcija šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų lėšomis organizuoja tik statinių griovimo ir statybviečių tvarkymo darbus, jeigu per nustatytus terminus teismų reikalavimai ar privalomieji nurodymai nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietes neįvykdomi.

Nagrinėjamu atvejuteismo sprendimu skolininkopažeidžiant teisės aktų reikalavimus atliktų statybos darbųpadarinių šalinimas nereiškiaviso statinio nugriovimo, nes teismo nutartyje nurodytas įpareigojimas yra:„pertvarkyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą, kuriam 2016-07-04 buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-160714-00141, taip, kad pastatas atitiktų leidimo sprendinius“.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad teismo sprendimu nustatytą skolininko įpareigojimą pertvarkyti žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą, kuriam 2016-07-04 buvo išduotas leidimas Nr. LNS-01-160714-00141, taip, kad pastatas atitiktų leidimo sprendinius, gali įvykdyti tik pats skolininkas, nes pagal esamą teisinį reglamentavimą išieškotoja tokios teisės neturi. Todėl pareiškimas šioje dalyje atmestinas.

Dėl baudos skyrimo

Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis).

Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Pažymėtina tai, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Svarbus kriterijus yra ir tai, kad teismo sprendimo, kaip valstybės teisminės valdžios akto, nevykdymas tam tikru mastu lemia ir viešojo intereso pažeidimą.Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo turi įvertinti, kokių aplinkybių visuma trukdo įvykdyti teismo sprendimą, ir įsitikinti, ar egzistuojančios teismo sprendimo nevykdymo priežastys gali pateisinti teismo sprendimo nevykdymą, ar nesudaromos prielaidos vengti teismo sprendimo vykdymo neribotą laiką.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kadteismo sprendimas turėjo būti įvykdytas iki 2020-10-21.Skolininkas teismo sprendimo neįvykdė. Antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus neįvykdymo aktą.Byloje nėra duomenų apie teismo sprendimoneįvykdymo priežastis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad skolininkui bauda šioje vykdomojoje byloje skiriama pirmą kartą, į tai, kad išieškotoja yra valstybės institucija, o skolininkas – fizinis asmuo, į tai, kad teismo sprendimas nevykdomas ilgą laiką (beveik 2 metai), taip pat į tai, kad teismo sprendimo nevykdymu pažeidžiamas ne tik viešasis interesas, bet ir privatus – suinteresuoto G. L., ir nėra duomenų apie skolininko neveikimą, nevykdant teismo sprendimo, pateisinančias priežastis,vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principaisbei teismų praktika tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr.2S-583-933/2020), reikalavimas dėl baudos skyrimo tenkintinas iš dalies – skirtina 10 Eur bauda valstybės naudai už kiekvieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-27 sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-785-862/2019, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020-04-21 nutartimi, civilinėje byloje Nr.e2A-446-656/2020nevykdymo dieną, baudąskaičiuojant nuo 2020-10-22 iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-27 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-785-862/2019, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020-04-21 nutartimi, civilinėje byloje Nr.e2A-446-656/2020visiško įvykdymo.

Suinteresuotam asmeniui G. L. skolininko V. T. priteistinos 200 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 593 straipsniu, 771 straipsnio 2 dalimi, 6 dalimi, teismas

nutaria:

antstolės pareiškimą tenkinti iš dalies.

Skirti skolininkui V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 10 Eur (dešimties eurų) baudą valstybės naudai už kiekvieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-27 sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-785-862/2019, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020-04-21 nutartimi, civilinėje byloje Nr.e2A-446-656/2020nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2020-10-22 iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-06-27 sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-785-862/2019, kuris buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2020-04-21 nutartimi, civilinėje byloje Nr.e2A-446-656/2020visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Išaiškinti, kad bauda privalo būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6804).

Priteisti G. L., a.k. (duomenys neskelbtini) iš V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.