Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-10-31 · Civilinė byla Nr. e2A-672-278/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-31
Bylos Nr.
e2A-672-278/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
Atsakovas
M. D., E. P.
Ieškovas
I. D., D. S., R. D.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-672-278/2017

Teisėja Vijolė Vitienė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01385-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.2., 2.4.2.9.1., 3.3.1.18.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 31 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės ir Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų M. D. ir E. P. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-32-356/2017 pagal ieškovų I. D., D. S., R. D. ieškinį atsakovams M. D. ir E. P. bei atsakovų priešieškinį ieškovams dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai I. D., D. S. ir R. D. patikslintu ieškiniu prašė teismą nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k.v. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., naudojimosi tvarką pagal A. B. tyrinėjimo įmonės 2016-11-21 parengtą žemės sklypo, valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi sklypo dalimis tarp bendrasavininkų ribų planą (M 1:2000) ir: ieškovei I. D. paskirti naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą Nr. 4, D. S. – Nr. 5, R. D. – Nr. 6, atsakovams M. D. ir E. P. – Nr. 3, o bendram visų savininkų naudojimuisi paskirti žemės sklypo dalis Nr. 1 ir Nr. 2.

2. Ieškovai nurodė, kad jų siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos pasiūlymas labiausiai atitinka kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama teismine tvarka tarp bendraturčių nustatant naudojimosi tvarką bendru žemės sklypu. Nurodė, jog pagal naudojimosi planą savininkų turima dalis visiškai atitinka suplanuotą ir skirtą naudojimuisi dalį, įskaičius tuos sklypo plotus, kurie paliktini visiems savininkams naudotis bendrai; naudojimosi plane žemės naudingumas, vertingumas savininkams priskirtose dalyse maksimaliai panašūs, be to, siekiant išlaikyti interesų pusiausvyrą vertingiausia sklypo dalis, kurioje yra visiems priklausanti sodyba ir tvenkinys bei mažiausiai vertinga (pelkė), paliktinos naudotis bendrai, Teigė, kad naudojimosi plane suplanuotos sklypo dalys, teritorijos yra racionalios naudoti, plotai aiškių konfigūracijų, kiekvienam iš bendraturčių numatytas privažiavimas (susisiekimas) su jam priskirtu naudotis plotu bei su bendrai naudojamais plotais.

3. Teigė, jog visame žemės sklype esantys sodiniai buvo sodinti tai vienų, tai kitų savininkų, todėl atsižvelgiant į faktinį naudojimą nustatyti naudojimosi tvarką neracionalu. Nurodė, kad atsakovų tėvas prižiūrėjo ir šienavo visą žemės sklypo valdą, nes gavo ES išmokas. Tai, jog tam tikroje dalyje yra atsakovų vagonėlis, nesuteikia jiems pirmumo teisės į minėtą teritoriją, nes žodinis sutikimas dėl vagonėlio buvo duotas su sąlyga, kad jis bet kada galės būti pašalintas. Nurodė, kad atsakovų pageidaujama naudotis teritorija, jų žiniomis, ir buvo sutvarkyta būtent už ES paramos lėšas. Atsakovai pageidavo nustatyti naudojimosi tvarką, nes tarp ieškovų jokių nesutarimų nėra, jie pageidauja, kad jiems skiriamos sklypo dalys būtų vienoje teritorijoje ir ribotųsi. Teigė, kad tuo atveju, jeigu atsakovams būtų paskirta naudotis teritorija, iš trijų pusių besiribojanti su bendro naudojimo sklypo dalimi, kurioje yra pastatai, tai atsakovams šią teritoriją užtvėrus tvora, jie ten galėtų patekti tik nustatytais servitutais.

4. Atsakovai M. D. ir E. P. priešieškiniu prašė nustatyti 9,6429 ha žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal A. B. tyrinėjimų įmonės 2016-07-04 parengtą žemės sklypo, valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi sklypo dalimis tarp bendrasavininkų ribų planą ir jiems paskirti bendrai naudotis žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu Nr. 3 (19636 m²); ieškovei I. D. - Nr. 4 (19636 m²), ieškovei D. S. - Nr.5 (19636 m²); ieškovui R. D. - Nr.6 (19636 m²), o bendram naudojimui paskirti žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu Nr.1, kurio bendras plotas - 6935 m² ir žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu Nr. 2, kurio bendras plotas – 10950 m²; nustatyti kelio servitutus, pažymėtus indeksais: S5, S1, S3, S6, S7 ir S4 - su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, o kelio servitutą, pažymėtą indeksu S2 - su teise naudotis pėsčiųjų taku, visų sklypų savininkams ir jų naudotojams.

Atsiliepimas

5. Atsakovai nurodė, kad jų pasiūlyta nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka labiau atitinka kriterijus, ypatingai ankstesnio faktinio naudojimo kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama teismine tvarka tarp bendraturčių nustatant bendru žemės sklypu naudojimosi tvarką.

Šalies argumentai

6. Teigė, jog nesutinka su ieškiniu. Nurodė, kad reikalavimas nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu neatitinka nusistovėjusios naudojimosi tvarkos, nes dalis žemės sklypo, kurią naudojo sodiniams ir želdiniams jie ir jų tėvai, atitektų ieškovams R. D. ir I. D.. Teigė, kad jų siūloma naudojimosi tvarka labiausiai atitinka realią situaciją, taip pat leistų ateityje išvengti konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nes atsirado nesutarimų. Nurodė, kad pagal jų pasiūlymą žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu Nr. 3, yra jiems priklausantis vagonėlis, sutvarkyta aplinka, aptverta tvora, taip pat yra jų tėvo sodintas sodas, daržas, kuris dirbamas daugiau nei 20 metų. Šia žemės sklypo dalimi naudojosi jų tėvas su šeima, o po jo mirties naudojasi ir jie. Teigė, kad dar 1998 m. jų tėvas J. D. buvo įregistravęs ūkininko ūkį. J. D. iniciatyva ir lėšomis buvo išdidintas ir išvalytas tvenkinys, išlygintos žemės, išpjauti karklai, užsėta žolė ir pastatytas vagonėlis ir jis kaimo sodybą 10 metų prižiūrėjo vienas, šienavo visą žemės valdą, buvo sudaręs Žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartį. Nurodė, kad ieškovė D. S. gyvena Šiauliuose, retai atvažiuodavo ir jokio daržo nesodina, žeme nesirūpina. Ieškovė I. D. gyvena Utenoje, ji daržoves augina žemės sklype, kurio indeksas Nr. 4, o ieškovas R. D. jokio ūkio žemės sklype nevedė ir neveda. Teigė, kad yra įsitikinę, jog ne ieškovui R. D., o jiems, J. D. vaikams, turėtų tekti visa teritorija, kuri ribojasi su bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, kurioje yra pastatai. Teigė, jog ieškovams patekti į bendro naudojimo sklypo dalis yra numatyti servitutai, todėl jų teisės nebūtų pažeistos. Nurodė, kad nors pagal ieškovų pasiūlymą jiems atitektų teritorija, kurioje yra vagonėlis, tačiau jie netektų daržo, o žemė, esanti už kelio yra mažiau vertinga.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė ir žemės ūkio paskirties 9.6429 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k.v., (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką nustatė pagal A. B. tyrinėjimo įmonės 2016-11-21 parengtą žemės sklypo, valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi sklypo dalimis tarp bendrasavininkų ribų planą (M 1:2000) – ieškovei I. D. paskyrė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 4; D. S. - sklypo dalimi žymima Nr. 5; R. D. - Nr. 6; M. D. ir E. P. skyrė naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 3, o žemės sklypo dalis, plane pažymėtas Nr. 1 ir Nr. 2, paskyrė šalims naudotis bendrai.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys pateikė tos pačios įmonės - A. B. tyrinėjimų įmonės parengtus žemės sklypo, valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi sklypo dalimis tarp bendrasavininkų ribų planus (toliau – Ribų planas): ieškovai –planą, parengtą 2016-11-21, o atsakovai – 2016-07-04. Konstatavo, jog šalių pateikti A. B. tyrinėjimų įmonės parengti Ribų planai atitinka teisėtumo kriterijų.

9. Nustatė, kad iš esmės ginčas yra kilęs tarp šalių tik dėl to, ar ieškovui R. D., ar atsakovams skirtina naudotis žemės sklypo dalis (pagal ieškinį pažymėta Nr. 6, pagal priešieškinį – Nr. 3), kuri ribojasi su Ribų planuose indeksu Nr. 1 pažymėta žemės sklypo dalimi, kurioje yra visi pastatai ir tvenkinys. Nurodė, kad ieškovai mano, jog atsakovai jiems naudojimuisi prašomą skirti žemės sklypo dalį gali aptverti tvora ir minėtų ieškovų teiginių teismas nelaikė deklaratyviais.

10. Teismas nustatė, kad visi bendraturčiai tam tikriems poreikiams tenkinti naudojosi ginčo žemės sklypu anksčiau ir juo naudojasi ne vienoje konkrečioje, o keliose vietose.

11. Pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais ieškovų motyvus, kad nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarkos, išimtinai atsižvelgiant tik į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, nes nebūtų užtikrinti naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), efektyvumo bei socialinės taikos ir proporcingumo kriterijai.

12. Sprendė, kad įvertinus šalių pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, darytina išvadą, jog ieškovų reikalavimas nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal jų pateiktą A. B. tyrinėjimo įmonės 2016-11-21 parengtą Ribų planą, yra priimtiniausias abiems šalims, nes labiau atitinka visus kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama teismine tvarka tarp bendraturčių nustatant naudojimosi tvarką bendru žemės sklypu. Nurodė, kad ieškovų naudojamos ginčo žemės sklypo dalys ribotųsi maksimaliai, kaip to pageidauja ieškovai, o ieškovų ir atsakovų naudojamos ginčo žemės sklypo dalys ribotųsi minimaliai, kas užtikrintų socialinę taiką tarp šalių. Be to, nurodė, kad naudojami žemės sklypo plotai būtų aiškių konfigūracijų, abiems šalims būtų užtikrintas proporcingas ir nevaržomas patekimas prie bendrai naudojamų žemės sklypo dalių ir tai užtikrintų racionalesnį (patogesnį) ir efektyvesnį naudojimą. Nurodė, kad šalims, kiek tai įmanoma, yra skiriama naudotis tomis žemės sklypo dalimis, kuriomis faktiškai naudojosi ir naudojasi, t.y. tomis žemės sklypo dalimis, kurios yra jiems svarbesnės.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovai M. D. ir E. P. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jų priešieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

14. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti panaikintinas.

15. Nesutinka su teismo išvada, kad ginčo žemės sklypo dalis, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) ežeru, yra užpelkėjusi, nes visos šalys paaiškino, kad reikalinga tvarkyti pakrantę ir yra galimybė įsirengti paplūdimį. Be to, nurodo, kad žemės sklypo dalį su pelkėmis ir šaltinynais teismas skyrė naudotis tik jiems.

16. Teigia, kad sprendimu grubiai pažeisti jų teisėti lūkesčiai ir interesai, nes ieškovui R. D. paskirta žemės sklypo dalis, kurią jie prižiūrėjo kartu su tėvu, o tėvui mirus, dirba ją iki šiol. Nurodo, kad, priimant sprendimą nebuvo įvertinti tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai. Teigia, jog teismas turėjo įvertinti, kad ieškovai D. S. ir R. D. į sodybą atvažiuodavo tik epizodiškai, o aplinkybės, kad jų tėvas dirbo žemę, niekas neginčijo.

Šalies argumentai

17. Apeliantai teigia, kad teismui skundžiamu sprendimu nustačius naudojimosi tvarką, jie negalės įgyvendinti savo teisių - vykdyti gyvenamojo namo statybų, jiems skirtame sklype, nes arti nėra elektros linijų, o sklypo dalis yra pelkėta (drėgna).

18. Pažymi, kad nesiekė savo interesų apsaugos kitų bendraturčių teisių suvaržymo sąskaita, teismui teikė net kelis pasiūlymus ginčui išspręsti, o atsakovo E. P. išdėstytos nuomonės nuvykti į vietą, teismas neįvertino.

19. Teigia, kad niekada nesiekė naudotis visa teritorija, esančia kitoje kelio pusėje. Nurodo, jog pageidauja naudotis visu tvenkiniu, kuris jų tėvo iniciatyva buvo išdidintas, investuotos lėšos, vėliau jų prižiūrėtas.

20. Nurodo, kad sprendime nepagrįstai nurodyta, jog posėdžio metu buvo pasiūlyta pasikeisti žemės sklypo dalimis su ieškove D. S., teigia, jog kilusį ginčą siūlė spręsti burtų keliu traukiant sklypų numerius, tačiau su tokiu pasiūlymu ieškovai nesutiko.

Atsiliepimas

21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai I. D., D. S., R. D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Nurodo, kad priešingai nei teigia apeliantai, visa pakrantė, su kuria ribojasi šalių žemė, yra pelkė, ką patvirtina žemės sklypo planas ir byloje apklausti liudytojai, o sklypo dalyje, kuri skirta naudotis atsakovams, žemės sklypo plane nėra žymėjimo, reiškiančio pelkes ir šaltinynus.

Šalies argumentai

23. Ieškovai nesutinka, jog žemės sklypo dalis, skirta ieškovui R. D., nuo 1989 metų buvo naudojama apeliantų tėvo J. D., nes nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos tik 1993 metais.

24. Pažymi, kad teritorija, kurioje yra vagonėlis ir yra prižiūrima M. D. bei E. P., sprendimu jiems ir paskirta. Teigia, jog apeliantai nepagrindė, kad ginčo sklype ketina statyti statinius ir nepateikė įrodymų, jog žemės gruntas nėra tinkamas statyboms. Be to, nurodo, kad elektros linija praeina pro apeliantams tenkančią sklypo dalį, todėl argumentas, jog jie negalės įgyvendinti savo teisių į namo statybą, nes arti nėra elektros linijos, yra nepagrįsti.

25. Ieškovai teigia, kad prašymas teismui dėl išvažiuojamojo teismo posėdžio nebuvo teiktas. Nurodo, kad aplinkybė, jog apeliantai nesutiko keistis žemės sklypo dalimis su D. S., paneigia jų teiginį, jog ieškovei paskirta vertingiausia sklypo dalis. Nurodo, jog teiginiai, kad ieškovai elgiasi savanaudiškai, yra visiškai nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).

27. Civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Minėto 322 straipsnio nuostatos numato, kad žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas teismui pripažinus, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašydami skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą ar pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantai E. P., M. D. prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jokių motyvų nenurodo. Teisėjų kolegija įvertina aplinkybę, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šalys dalyvavo teismo posėdyje, teikė įrodymus, davė paaiškinimus, t.y., šalys aktyviai dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo išsprendimui byloje šalys yra pateikusios turimus įrodymus, todėl kolegija gali įrodymus įvertinti ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka. Dėl paminėto, skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.

28. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

29. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškiniu ir priešieškiniu bylos šalys prašė teismą nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k. , (duomenys neskelbtini) r.. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį ir žemės sklypo naudojimosi tvarką nustatė pagal ieškovų I. D., D. S., R. D. pateiktą 2016-11-21 parengtą žemės sklypo naudojimosi dalimis tarp bendrasavininkų ribų planą, o atsakovų E. P., M. D. priešieškinį atmetė. Apeliantai E. P., M. D. iš dalies nesutinka su jiems nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir tenkinti jų priešieškinį, nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jų pateiktą planą. Teigia, jog nustatyta sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia jų teisėtus interesus.

30. Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-132/2009, Nr. 3K-267/2012 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, yra išaiškinęs, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (pvz.: nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-85/2006; 3K-3-291/2007 ir kt.).

32. Teismo pareiga yra priimti abiems pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Teisėjų kolegija pažymi, kad praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises. Todėl, siekdamas priimti abiems pusėms priimtiniausią sprendimą, teismas turi vadovautis ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.).

33. Kaip minėta, apeliantai, nesutikdami su teismo sprendimu, teigia, jog jiems paskirta naudojimuisi žemės sklypo dalis yra mažiau vertinga, jų tėvo bei jų naudoto žemės sklypo dalis nepagrįstai skirta ieškovui R. D., todėl nustatant naudojimosi tvarką, pažeisti jų teisėti lūkesčiai.

34. Iš šalių pirmosios instancijos teismui pateiktų naudojimosi sklypo dalimis tarp bendrasavininkų ribų planų matyti, kad nesutarimas yra kilęs dėl žemė sklypo dalies skirtos naudotis ieškovui R. D. (Nr. 3 pagal ieškovų ir Nr. 6 pagal atsakovų pateiktus planus). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių procesinius dokumentus, jų reikalavimus ir pozicijas išsakytas teismo posėdžio metu bei į bylą pateiktus įrodymus, vertino, kad ieškovų reikalavimas nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką pagal 2016-11-21 parengtą naudojimosi sklypo dalimis tarp bendrasavininkų ribų planą yra priimtiniausias abiems šalims, nes labiau atitinka visus kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama teismine tvarka tarp bendraturčių nustatant bendru žemės sklypu naudojimosi tvarką, todėl ieškinį patenkino.

35. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010, Nr.3K-3-52/2011 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi E. P. ir M. D. apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.

36. Apeliantai teigia, jog jiems paskirta žemės sklypo dalis yra supelkėjusi, šaltiniuota, todėl jie negalės vykdyti statybų, tačiau nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta jokių neginčijamų duomenų, specialistų išvadų ar pan., patvirtinančių, kad žemės sklypo dalis yra pelkėta ir joje negalimos statybos. Be to, byloje nustatyta, kad apeliantai naudojasi dalimi pelkėtos žemės, joje stovi vagonėlis, kurią jie sutvarkė dar tėvui J. D. esant gyvam, kas leidžia daryti išvadą, jog ši sklypo dalis nėra nenaudojama. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad M. D. ir E. P. teismui pateiktame naudojimosi sklypu plane sklypo dalis, pažymėta indeksu Nr. 6, kuri teismo sprendimu naudojimuisi skirta apeliantams, nepažymėta kaip pelkėta sklypo dalis. Be to, pirmosios instancijos teisme pasiūlius atsakovams naudotis ieškovei D. S. tenkančia žemės sklypo dalimi, atsakovai su pasiūlymu nesutiko, kas leidžia kritiškai vertinti jų argumentus, jog jiems paskirta naudotis sklypo dalis yra pelkėta ir mažiau vertinga. Tokią išvadą sustiprina aplinkybės, jog pagal byloje esantį apeliantų 2014-12-29 parengtą žemės sklypo naudojimosi dalimis tarp bendrasavininkų ribų planą, M. D. ir E. P. naudojimuisi pasirinko būtent tas žemės sklypo dalis, kurias apeliaciniu skundu nurodo esant pelkėtas.

37. Antras, kaip esminis apeliacinio skundo argumentas, nurodomos aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas žemės sklypo dalį naudojimuisi R. D., pažeidė teisėtus jų lūkesčius ir interesus, nes neatsižvelgė į tai, kad šią žemės sklypo dalį jie dirbo ir prižiūrėjo kartu su tėvu, o po jo mirties, sklypo dalyje augina gėles ir daržoves. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui R. D. skirtą žemės sklypo dalį dirbo apeliantų tėvas J. D., tačiau jis su visais ieškovais dar 2004-05-26 buvo sudaręs žemės nuomos sutartis, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog R. D. paskirta sklypo dalis privalėjo būti paskirta apeliantams. Be to, sutiktina su teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas įvertinti ir tą aplinkybę, kad visi bendraturčiai tam tikriems interesams tenkinti naudojosi žemės sklypu anksčiau ir dabar, ir tiek ieškovai, tiek apeliantai, sklypu naudojosi keliose vietose, dėl ko neįmanoma nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkos, atsižvelgiant išimtinai tik į susiklosčiusius faktinius bendro naudojimosi daiktu santykius, nes tokiu atveju nebūtų užtikrinti naudojimosi daiktu racionalumo, patogumo, efektyvumo bei socialinės taikos ir proporcingumo kriterijai.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu teismo nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka pagal ieškovų 2016-11-21 parengtą žemės sklypo naudojimosi dalimis tarp bendrasavininkų ribų planą iš esmės atitinka apeliantų interesus, nes teismas jiems nustatė žemės sklypu naudojimosi tvarką, kuri iš dalies atitinka 2014-12-29 jų pačių parengtą ir ieškovams teiktą naudojimosi tvarkos žemės sklypu pasiūlymą. Nustatyta, jog M. D. ir E. P. pageidavo naudotis už kelio esančia žemės sklypo dalimi, kuri jiems ir yra paskirta ginčijamu sprendimu, o sklypo dalis prie tvenkinio, sprendimu naudojimuisi paskirta jiems ir bendrai su ieškovais. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog jie nepageidavo naudotis visa teritorija, esančia kitoje kelio pusėje, tačiau tai paneigia 2014 metais parengtas naudojimosi tvarkos nustatymo planas. Kad nuo 2014 m. yra pasikeitusi šio sklypo dalies vertė, teismui nepateikta (CPK 178 str.). Be to, nustačius naudojimosi tvarką pagal apeliantų siūlymą, neatmestina, jog gali būti apsunkintas ieškovų patekimas į bendro naudojimosi žemės sklypą, ką pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nes tarp šalių kilo nesutarimai.

39. Ta aplinkybė, jog pagal teismo patvirtinta naudojimosi žemės sklypu tvarką apeliantai netenka daržo, sodo, kuris pagal apeliantų nurodymą paskirtas R. D., nėra lemianti ir sudaranti pagrindą neatsižvelgti į trijų ieškovų interesus naudotis sklypo dalimis taip, kad jos tarpusavyje visos ribotųsi. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas maksimaliai eliminuoja šalių konfliktus.

40. Dėl aukščiau paminėtų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

41. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovai, pateikdami atsiliepimą į apeliacinį skundą, patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidas. Minėtos išlaidos nėra užaukštintos, yra pagrįstos, todėl, atmetus apeliacinį skundą, priteistinos iš apeliantų (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir iš atsakovo E. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) po 66,66 Eur (po šešiasdešimt šešis eurus 66 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės I. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) D. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjų kolegija Laimantas MisiūnasLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė