- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-16
- Bylos Nr.
- e2-32-356/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01385-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- D. S., I. D., R. D.
- Atsakovas
- E. P., M. D.
- Advokatai
- Janina Umbrasienė, Justina Murauskaitė
- Kategorijos
- 2.4.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovei D. S. ir jos atstovei B. R., ieškovei I. D. ir ieškovų D. S., I. D. ir R. D. atstovei advokatei Justinai Murauskaitei, atsakovams E. P., M. D. ir jų atstovei advokatei Janinai Umbrasienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-32-356/2017 pagal ieškovų I. D., D. S. ir R. D. ieškinį atsakovams M. D. ir E. P. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų M. D. ir E. P. priešieškinį ieškovams I. D., D. S. ir R. D. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai I. D., D. S. ir R. D. ieškiniu (patikslinus reikalavimus (75-78 b.l.)) prašė nustatyti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal A. Bivainio tyrinėjimo įmonės 2016-11-21 parengtą žemės sklypo, valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi sklypo dalimis tarp bendrasavininkų ribų planą ((duomenys neskelbtini)) ir: ieškovei I. D. paskirti naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą Nr. 4, D. S. – Nr. 5, R. D. – Nr. 6, atsakovams M. D. ir E. P. – Nr. 3, bendram visų savininkų naudojimuisi paskirti žemės sklypo dalis Nr. 1 ir Nr. 2.
Ieškovai ir jų atstovė, ieškovės D. S. atstovė, prašydami ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti, paaiškino, kad jų žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymas labiausiai atitinka kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama teismine tvarka tarp bendraturčių nustatant bendru žemės sklypu naudojimosi tvarką. Motyvai, kodėl ieškinys turėtų būti tenkinamas: naudojimosi planą parengė licencijuotas matininkas, tvarka neprieštarauja žemės valdymą naudojimą, disponavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, atitinka žemės sklypo paskirtį, nepažeidžia kitų asmenų (besiribojančių žemės sklypų savininkų) interesų ir pan.; pagal naudojimosi planą savininkų turima dalis visiškai atitinka suplanuotą ir skirtą naudojimuisi dalį, įskaičius tuos sklypo plotus, kurie paliktini visiems savininkams naudotis bendrai (dalis Nr. 1 ir dalis Nr. 2 ); naudojimosi plane žemės naudingumas, vertingumas savininkams priskirtose dalyse, plotuose maksimaliai panašūs, be to, būtent siekiant išlaikyti interesų pusiausvyrą vertingiausia sklypo dalis (kur yra visiems priklausanti sodyba ir tvenkinys) ir mažiausiai vertinga (pelkė) paliktinos naudotis bendrai; naudojimosi plane suplanuotos sklypo dalys, teritorijos yra racionalios naudoti, plotai aiškių konfigūracijų, kiekvienam iš bendraturčių numatytas privažiavimas (susisiekimas) su jam priskirtu naudotis plotu bei su bendrai naudojamais plotais. Ieškovai, įvertinę priešieškinio argumentus, t.y. atsakovų pageidavimą naudotis sklypo dalimi, kurioje jie yra pasistatę laikiną statinį (vagonėlį), prižiūri aplinką, bei pietrytine sklypo dalimi, kuria naudotis irgi pageidavo, patikslino savo ieškinio reikalavimus, pateikė naują planą, kurio pagrindu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.
Nesutikimo su priešieškiniu motyvai: visame žemės sklype esantys sodiniai buvo sodinti tai vienų, tai kitų savininkų, todėl atsižvelgiant į faktinį naudojimą nustatyti naudojimosi tvarką būtų neracionalu; atsakovų tėvas prižiūrėjo ir šienavo visą žemės sklypo valdą, nes gavo ES išmokas; dėl to, kad tam tikroje dalyje yra atsakovų vagonėlis, nesuteikia jiems pirmumo teisės į minėtą teritoriją, nes žodinis sutikimas dėl vagonėlio buvo duotas su sąlyga, kad jis bet kada galės būti pašalintas, kaip atsakovai ir žadėjo; atsakovų pageidaujama naudotis teritorija, ieškovų žiniomis, ir buvo sutvarkyta būtent už ES paramos lėšas.
Iniciatyva nustatyti naudojimosi tvarką yra atsakovų, nes tarp ieškovų jokių nesutarimų nėra, jie pageidauja, kad jiems skiriamos sklypo dalys būtų vienoje teritorijoje, ribotųsi. Ieškovai baiminasi, kad tuo atveju, jeigu atsakovams būtų paskirta naudotis teritorija, iš trijų pusių besiribojanti su bendro naudojimo sklypo dalimi, kurioje yra pastatai, tai atsakovams šią teritoriją užtvėrus tvora, jie ten galėtų patekti tik nustatytais servitutais. Prašė priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovai M. D. ir E. P. priešieškiniu (35-37 b.l. ) prašė nustatyti 9,6429 ha žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal A. Bivainio tyrinėjimų įmonės 2016-07-04 parengtą žemės sklypo, valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi sklypo dalimis tarp bendrasavininkų ribų planą ir atsakovams M. D. ir E. P. bendrai paskirti naudotis žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu Nr. 3, kurio bendras plotas – 19636 m²; ieškovei I. D. - Nr. 4, kurio bendras plotas – 19636 m²; ieškovei D. S. - Nr.5, kurio bendras plotas – 19636 m²; ieškovui R. D. - Nr.6, kurio bendras plotas – 19636 m²; atsakovams M. D. ir E. P. bei ieškovams I. D., D. S. ir R. D. bendram naudojimui paskirti žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu Nr.1, kurio bendras plotas - 6935 m² ir žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu Nr. 2, kurio bendras plotas – 10950 m²; nustatyti kelio servitutus, pažymėtus indeksais: S5, S1, S3, S6, S7 ir S4 - su teise važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti galvijus, o kelio servitutą, pažymėtą indeksu S2 - su teise naudotis pėsčiųjų taku, visų sklypų savininkams ir jų naudotojams.
Atsiliepimas
Atsakovai ir jų atstovė, prašydami priešieškinį tenkinti, o ieškinį atmesti, nurodė atsiliepime į ieškinį ir priešieškinyje bei paaiškino, kad jų pasiūlyta nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka labiau atitinka kriterijus, ypatingai ankstesnio faktinio naudojimo kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama teismine tvarka tarp bendraturčių nustatant bendru žemės sklypu naudojimosi tvarką.
Nesutinka su ieškiniu, nes jis neatitinka nusistovėjusios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nes dalis žemės sklypo, kurią naudojo sodiniams ir želdiniams atsakovai ir jų tėvai, atitektų ieškovams R. D. ir I. D.. Atsakovų siūloma naudojimosi tvarka labiausiai atitinka realią situaciją, taip pat leistų ateityje išvengti konfliktų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, nes atsirado nesutarimų. Pagal atsakovų pasiūlymą žemės sklypo dalyje, pažymėtoje indeksu Nr. 3, yra jiems priklausantis vagonėlis, sutvarkyta aplinka, aptverta tvora, taip pat yra jų tėvo sodintas sodas, daržas, kuris dirbamas daugiau nei 20 metų. Šia žemės sklypo dalimi naudojosi atsakovų tėvas su šeima, o po jo mirties naudojasi atsakovai. Dar 1998 m. atsakovų tėvas J. D. buvo įregistravęs ūkininko ūkį. Jo iniciatyva ir lėšomis buvo išdidintas ir išvalytas tvenkinys, išlygintos žemės, išpjauti karklai, užsėta žole ir pastatytas vagonėlis. Kaimo sodybą 10 metų prižiūrėjo jis vienas. Šienavo visą žemės valdą, buvo sudaręs Žemės nuomos žemės ūkio veiklai sutartį. Ieškovė D. S. gyvena (duomenys neskelbtini), todėl retai atvažiuodavo ir dabar retai atvažiuoja į sodybą, jokio daržo nesodina ir žeme nesirūpina. Ieškovė I. D. gyvena (duomenys neskelbtini), ji augina daržoves žemės sklype, kurio indeksas Nr. 4. Ieškovas R. D. sodyboje ilgai nesirodė, kai pasisavino pinigus, gautus už medžius, augusius bendrame miške, jis jokio ūkio žemės sklype nevedė ir neveda. Atsakovai įsitikinę, kad būtent ne ieškovui R. D., o jiems, J. D. vaikams, turėtų tekti visa teritorija, kuri ribojasi su bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, kurioje yra pastatai. Ieškovams patekti į bendro naudojimo sklypo dalis yra numatyti servitutai, todėl jų teisės pažeistos nebūtų. Nors pagal ieškovų pasiūlymą jiems atitektų teritorija, kurioje yra vagonėlis, tačiau jie netektų daržo, todėl nesutinka. Žemė, esanti už kelio, mažiau vertinga, laiko, kad vertingiausia yra tenkanti D. S., nes yra geresnis priėjimas prie ežero. Mano, kad teismas gali parinkti ir kitokį šalis tenkinantį naudojimosi tvarkos nustatymo variantą iš visų prie bylos šalių pateiktų Ribų planų.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
Ieškovai nuosavybės teises, kiekvienas į 234/936 dalį, iš bendro žemės ūkio paskirties 9.6429 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Ginčo žemės sklypas), įgijo 1993 metais sprendimų ir valdybos potvarkių pagrindu, o atsakovai nuosavybės teises, kiekvienas į 1/8 dalį, šio sklypo įgijo 2014 m. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu (5-7 b.l.).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata dėl nekilnojamųjų daiktų detalizuota CK 4.81 straipsnyje. Jo 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Teismai praktikoje išaiškino naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo bendrąsias taisykles, taikytinus nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus.
Vienas iš jų yra teisėtumo kriterijus. Šalys negali nustatyti tokios naudojimosi bendru daiktu tvarkos, kuri yra neteisėta, nesuderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad visų Ginčo žemės sklypo bendraturčių nuosavybės teisė, kaip jau minėta, įgyta nepažeidžiant įstatyme nustatytų jos įgijimo būdų, taigi jie yra teisėti savininkai.
Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sandorio sudėtinė ir neatskiriama dalis yra nekilnojamojo turto objekto žemės sklypo planas ar schema. Dėl to naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti sklypo dalis ir jos vieta kitų objektų atžvilgiu. Dėl to žemėtvarkos projekte turi būti aiškiai atspindėta bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, o riba, skirianti bendraturčių naudojamas dalis, turi būti nubrėžta taip, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą.
Šalys pateikė tos pačios įmonės - A. Bivainio tyrinėjimų įmonės parengtus žemės sklypo, valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi sklypo dalimis tarp bendrasavininkų ribų planus (toliau – Ribų planas): ieškovai (kartu su patikslintu ieškiniu), parengtą 2016-11-21 (79-80 b.l.), o atsakovai – 2016-07-04 (49-51 b.l.). Ginčo žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (5 b.l.). Ribų planai parengti žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu žemės sklypas buvo suformuotas, taigi abiejų šalių pateikti A. Bivainio tyrinėjimų įmonės parengti Ribų planai atitinka teisėtumo kriterijų.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teisėtumo reikalavimas galėtų būti pažeistas ir tada, kai šalys nusistatytų tokią naudojimosi bendru daiktu tvarką, kurios įgyvendinimas pažeistų trečiųjų asmenų teises. Nenustatyta, kad šalys planuotų atlikti kokius nors pakeitimus, kurie paliestų ir besiribojančių žemės sklypų savininkų interesus, todėl šalių prašoma nustatyti žemės sklypu naudojimosi tvarka ir šiuo aspektu atitinka teisėtumo kriterijų, nes jokių trečiųjų asmenų teisių nepažeistų.
Kitas kriterijus yra adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Nagrinėjamu atveju tiek pagal ieškovų, tiek ir pagal atsakovų siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką visiems bendraturčiams naudotis tektų realios dalys, iš esmės atitinkančios turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje: kiekvienam ieškovui tektų po 24107 m², o kiekvienam atsakovui – po 12054 m² iš 96429 m² bendro žemės sklypo ploto.
Itin reikšmingi yra naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, socialinės taikos bei proporcingumo kriterijai. Teismų praktika rodo, kad naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo bylose ekonominiams argumentams teikiamas reikšmingas dėmesys, t. y. stengiamasi užtikrinti kiek įmanoma efektyvesnį, racionalesnį, patogesnį daikto naudojimą. Pavyzdžiui, praktikoje pabrėžiama, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Svarbus ir asmenų privatumo apsaugos aspektas. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Dėl to jų teismui pateikiamuose naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektuose turi būti atsižvelgta ne tik į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, tačiau siūloma naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą. Siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos. Nustatoma naudojimosi tvarka konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti.
Pažymėtina, kad, kaip patvirtina šalių paaiškinimai, iki atsakovams įgyjant nuosavybės teises į Ginčo žemės sklypą, poreikio nustatyti naudojimosi juo tvarką nebuvo, nes bendraturčiai naudojosi bendru sutarimu, daugiau ar mažiau prisidėdami prie Ginčo žemės sklypo ir jame esančių pastatų priežiūros, nepažeisdami vieni kitų interesų. Nesutarimai tarp atsakovų ir ieškovų prasidėjo nuo tada, kai atsakovai ėmėsi iniciatyvos atlikti Ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus. Jų iniciatyva dar 2014 metais buvo parengtas ir Ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo ribų planas, kuris ieškovų netenkino, todėl ieškovai taip pat parengė pasiūlymą, tačiau atsakovai su juo nesutiko. Bylos nagrinėjimo eigoje atsakovai parengė dar vieną pasiūlymą, tačiau ieškovai jam nepritarė. Taigi nagrinėjamoje byloje šalys bandė rasti kompromisą tiek iki ieškinio pareiškimo, tiek ir nagrinėjant civilinę bylą, tačiau tai rezultatų nedavė, nesutarimai pašalinti nebuvo, todėl teismas, nustatydamas naudojimo Ginčo žemės sklypu tvarką, kai bylos šalių valia nesutampa, remiasi objektyviais kriterijais.
Ginčo žemės sklype yra gyvenamasis namas, 2 ūkiniai pastatai, garažas, daržinė, pirtis, tvartas ir kiemo statiniai, taip pat yra senas sodas, nauji sodiniai, medžių, dirbamos žemės plotai, 2 kūdros, atsakovams priklausantis vagonėlis (8-12 b.l.). Žemės sklype taip pat yra pelkių ir šaltinynų, elektros linijos ir kelias, todėl žemės sklypui nustatytas kelio servitutas: važiuoti keliu transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad žemės sklypas ribojasi su Samanės ežeru, kuris yra apie 1 ha ploto ir yra užpelkėjęs.
Ieškovams nekilnojamųjų daiktų – pastatų priklauso po 1/4 dalį, o atsakovams – po 1/8 dalį, nuosavybės teises ieškovai įgijo 1989 m. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, o atsakovai – 2013 m. paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu po savo tėvo (ieškovų brolio) J. D. mirties. Taigi šalis sieja giminystės ryšiai. Šalys patvirtino, kad ginčas dėl bendrosios nuosavybės teise valdomu žemės sklypu naudojimosi tvarkos yra kilęs tik tarp ieškovų ir atsakovų, nes tarp visų trijų ieškovų ir tarp abiejų atsakovų tarpusavio nesutarimų nėra, todėl tiek ieškovai, tiek atsakovai prašė nustatyti, kad atsakovai bendrai naudosis ta pačia žemės sklypo dalimi. Minėta, kad nesutarimai tarp šalių kilo po to, kai atsakovai įgijo nuosavybės teises ir pareiškė pageidavimą nustatyti naudojimosi tvarką, kad jų dalis būtų atribota nuo ieškovų naudojamos dalies.
Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai.
Šalys Ribų planuose numatė, jog žemės sklypo dalys, pažymėtos indeksais Nr. 1 (jame yra visi šalių bendrai valdomi pastatai) ir Nr. 2 (pelkėta žemės sklypo dalis, besiribojanti su ežeru), bus naudojamos bendrai. Ginčo dėl to tarp šalių nėra, nes būtent siekiant išlaikyti visų bendraturčių interesų pusiausvyrą vertingiausia sklypo dalis (kur yra visiems priklausanti sodyba ir kūdra) ir mažiausiai vertinga (pelkė) paliktinos naudotis bendrai.
Šalys iš esmės nesiginčijo ir dėl to, kad ieškovei I. D. būtų paskirta naudotis žemės sklypo dalimi, Ribų planuose pažymėta indeksu Nr. 4, o ieškovei D. S. – Nr. 5, tačiau ieškovės pageidauja, kad joms tenkančios Ginčo žemės sklypo dalys turėtų būti tokios konfigūracijos, kaip suformuota Ribų plane, parengtame 2016-11-21 pagal ieškovų pasiūlymą.
Iš esmės ginčas yra kilęs tarp šalių tik dėl to, ar ieškovui R. D., ar atsakovams tektų naudotis ta žemės sklypo dalis (pagal ieškinį pažymėta Nr. 6, pagal priešieškinį – Nr. 3), kuri ribojasi su Ribų planuose indeksu Nr. 1 pažymėta žemės sklypo dalimi, kurioje yra visi pastatai ir kūdra. Šis ginčas spręstinas atsižvelgiant į tai, kad ieškovai pageidauja, jog jiems skiriamos naudotis žemės sklypo dalys ribotųsi, taigi šios žemės sklypo dalies paskyrimas naudotis įtakotų ne tik ieškovo R. D., bet ir ieškovių I. D. bei D. S. interesus.
Nors Ribų planuose yra numatyti servitutai, kurie garantuoja kiekvienam iš bendraturčių laisvą patekimą iš jam skiriamos žemės sklypo dalies prie bendram naudojimui skiriamų žemės sklypo dalių, o taip pat ir kelio bei ežero, tačiau ieškovai kaip pagrindinį nesutikimo su priešieškiniu motyvą nurodė ieškovų ir atsakovų tarpusavio nesutarimus. Ieškovai nesutinka būtent dėl to, kad mano, jog atsakovai jiems naudojimuisi skirtą žemės sklypo dalį gali apsitverti tvora, jeigu žemės sklypo dalis, Ribų planuose pažymėta indeksais (pagal ieškinį – Nr. 6, pagal priešieškinį – Nr. 3), būtų jiems paskirta naudotis. Nustačius tokią naudojimosi tvarką, o atsakovams aptvėrus teritoriją tvora, jiems būtų apsunkintas priėjimas prie bendram naudojimui skiriamos žemės sklypo dalies, kurioje yra visi pastatai. Jeigu ši dalis būtų paskirta naudotis ieškovui R. D., ieškovės neprieštarauja, nes jų santykiai yra geri, joms prie bendrai naudotinos žemės sklypo dalies, kur yra pastatai, nereikėtų patekti tik per numatytus servitutus.
Kaip matyti iš atsakovų pateiktų procesinių dokumentų turinio ir nuotraukų, jie dalį dabar naudojamos teritorijos, esančios prie kūdros, yra apsitvėrę tvora. Taigi ieškovų nuogąstavimai dėl to, kad patenkinus priešieškinį, jiems galimybė patekti prie bendro naudojimo žemės sklypo dalies, kurioje yra pastatai, būtų apribota labiau, nei galėtų būti, nes jie galėtų patekti tik taip, kaip numatyta Ribų plane (per nustatytus servitutus), nėra tik deklaratyvūs. Šią žemės sklypo dalį paskyrus naudotis ieškovui R. D., ieškovių poreikis netrukdomai iš bet kurios jų naudojamos žemės sklypo dalies tiesiogiai patekti prie pastatų nebūtų, nors taip pat Ribų plane numatyti servitutai, kaip nors apsunkinamas, nes ieškovai, jų teigimu, gerai sutaria ir neketina varžyti vienas kito teisių. Be to, tokiu atveju atsakovai, jeigu būtų patenkintas priešieškinis, turėtų niekaip nevaržomą betarpišką (o ne per nustatytus servitutus) susisiekimą su bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu Nr.1, nes jiems skirta naudotis dalis net iš 3 pusių ribotųsi su minėta dalimi. Ieškovai įsitikinę, kad tokiu būdu būtų pažeistas proporcingumo kriterijus, turint omenyje tai, kad vien tik atsakovams skirta naudotis sklypo dalis ribotųsi su bendram naudojimui skirta sklypo dalimi, todėl nebūtų užtikrinta vienodai patogi visiems bendraturčiams naudojimosi tvarka. Teismas vertina, kad šis ieškovų nesutikimo motyvas nėra tik deklaratyvus.
Atsakovų motyvas dėl to, kad žemės sklypo dalis, Ribų plane pažymėta indeksu Nr. 3 (pagal priešieškinį), būtų paskirta naudotis jiems, yra tas, kad jie ten ketina statytis gyvenamuosius namus ir atkurti senelių sodybą, o ieškovai, kaip mano atsakovai, ketina savo turto dalį parduoti. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjama nei ta aplinkybė, kad atsakovai turi realių ketinimų statytis gyvenamuosius namus, nei ta, kad ieškovai ketina savo dalį nekilnojamųjų daiktų parduoti. Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties (5 b.l.), byloje nėra tokių duomenų, kad žemės sklypo dalyje, kuri ieškovų yra siūloma paskirti naudotis atsakovams, nebūtų tinkamos vietos gyvenamajam namui statyti.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nei viena iš šalių nuolatinai sodyboje negyvena. Šalių pateikti įrodymai leidžia padaryti išvadą, kad dažniausiai žemės sklype lankosi ieškovė I. D., kuri nuolat dalį žemės sklypo naudoja sodiniams ir želdiniams. Šios ieškovės ir ieškovo R. D. teigimu, jie dirba kartu. Kaip matyti iš ieškovų pateiktų įrodymų (92, 105 b.l.), šalys naudojosi žemės sklypu įvairiose vietose. Atsakovai sodiniams ir želdiniams naudojo dalį žemės sklypo, kuris pagal ieškovų pasiūlymą atitektų iš dalies ieškovams I. D. ir R. D.. Taip pat, atsakovų sodas pagal ieškovų ir atsakovų pasiūlymą liktų dalyje, kuria naudotųsi ieškovės I. D. ir D. S. Ieškovo R. D. serbentais apsodinta viena žemės sklypo dalis (pagal ieškovų ir atsakovų pasiūlymą) liktų dalyje, kuria naudotųsi ieškovė D. S., o kita dalis (pagal atsakovų pasiūlymą) liktų jiems ir I. D. skiriamoje naudotis dalyje. Atsakovai žemės sklypo dalį, besiribojančią su kūdra, tvarko, naudoja poilsiui, nes ten yra jų vagonėlis, užsiaugina daržovių, yra pasodintų medelių, gėlių. Be to, atsakovų tėvas buvo sodinęs bulves ir Ginčo žemės sklypo dalyje, esančioje už kelio, kuria atsakovams siūloma naudotis. Ieškovė D. S. atvykdavo rečiau, bet taip pat teigia turinti pasisodinusi vaismedžių. Šalys neginčijo atsakovų nurodyto fakto ir pateiktų rašytinių įrodymų ( 41-44 b.l.), kad anksčiau atsakovų tėvas savo vardu buvo įregistravęs ūkininko ūkį, šienavo visą plotą, gaudavo išmokas. Apklausti liudytojai R. S., E. V., K. V., G. D., A. R., D. R., D. S., V. S., A. P., A. Ž. patvirtino šalių nurodytas aplinkybes, susijusias su faktiniu Ginčo žemės sklypo naudojimu, jų parodymais jokių kitokių svarbių nagrinėjamai bylai faktinių aplinkybių nustatyta nebuvo.
Taigi nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti, kad visi bendraturčiai tam tikriems poreikiams tenkinti naudojosi Ginčo žemės sklypu anksčiau ir juo naudojasi dabar. Nors Ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, tačiau nėra įrodymų, kad kuris nors iš bendraturčių šiuo metu žemės sklype užsiimtų žemės ūkio veikla, iš kurios gautų pajamų, ar kad tokia veikla ketintų užsiimti ateityje. Taip pat yra pagrindas nustatyti, kad tiek atsakovai, tiek ieškovai faktiškai naudojosi ne vienoje konkrečioje vietoje, o keliose vietose.
Nors vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų yra teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, nes taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą.
Pagrindinis atsakovų nesutikimo su patikslintu ieškiniu motyvas yra tas, kad ieškovams R. D. ir I. D. atitektų jau 20 metų jų, atsakovų (ir jų tėvų) naudota ir naudojama sodiniams ir želdiniams žemės sklypo dalis. Kaip matyti iš ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų (16-17 b.l.), atsakovai 2014 m. buvo parengę žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, iš kurio matyti, kad jie pageidavo naudotis teritorija, kuri jiems ir yra siūloma patikslintu ieškiniu, t.y. dalimi žemės sklypo (su dalimi kūdros) ir žemės sklypo dalimi, esančia už kelio. Taigi patys atsakovai nepageidavo naudotis nei ta žemės sklypo dalimi, kuri jau 20 metų buvo naudojama sodiniams ir želdiniams, nei, kaip teigia atsakovai, jų tėvo J. D. įveistu sodu, nei visa žemės sklypo dalimi, kurioje yra senasis sodas. Atsakovai 2014 m. ir šiuo metu pageidauja naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuri ribojasi su kūdra, kurioje yra jų vagonėlis ir sutvarkyta aplinka. Ieškovai šį jų interesą, minėta, pripažino svarbiu, todėl parengė naują Ribų planą, pagal kurį, teismo vertinimu, atsakovams svarbiausia jų faktiškai naudota žemės sklypo dalis ir atitektų naudotis būtent jiems. Taip pat svarbu pažymėti, kad 2014 m. patys atsakovai pageidavo kuo labiau atriboti jų naudotis pageidaujamą Ginčo žemės sklypo plotą nuo ieškovams naudotis siūlomos dalies, t.y. pageidavo naudotis visa teritorija, esančia kitoje kelio pusėje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta pagrįstais ieškovų motyvus dėl to, kad šiuo nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti Ginčo žemės sklypu naudojimosi tvarką, išimtinai atsižvelgiant tik į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, nes nebūtų užtikrinti naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo), efektyvumo bei socialinės taikos ir proporcingumo kriterijai.
Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti ir tai, kad nei viena iš šalių ne tik nesiūlė kitai šaliai išmokėti kompensaciją už jiems tenkančioje teritorijoje liekančius sodinius ar želdinius, vaismedžius ir vaiskrūmius, o taip pat ir patys neprašė kompensuoti.
Pažymėtina, kad 2014 m. pasiūlymu (16-17 b.l.) atsakovai taip pat nepretendavo turėti priėjimą prie ežero, nes visą pelkės plotą jie siūlė skirti naudotis tik ieškovams. Atsakovai, nors teigė, kad galimai vertingiausia dalis yra ta, kuri tektų ieškovei D. S., nes ribojasi su ežero pakrante, kuri yra mažiau užpelkėjusi, tačiau (ieškovams teismo posėdžio metu pasiūlius apsikeisti) patys ja naudotis nepageidavo.
Tai leidžia padaryti išvadą, kad atsakovų reiškiamos pretenzijos dėl to, kad jiems ieškovų siūloma naudotis žemės sklypo dalis yra mažiau vertinga, nei tenkanti ieškovams, yra tik deklaratyvaus pobūdžio. Esminis ginčas tarp šalių, kad žemės naudingumas, vertingumas savininkams priskirtose dalyse, plotuose yra maksimaliai panašūs, nekilo.
Pažymėtina, kad šalims buvo suteikta galimybė susitarti ir parengti visų bendraturčių valią atitinkantį Ribų planą, tačiau atsakovai parengė iš esmės tapatų pateiktam kartu su priešieškiniu Ribų planą, su kuriuo ieškovai nesutiko, nes atsakovams tenkančios žemės sklypo dalys iš 2 pusių ribotųsi su bendro naudojimo žemės sklypo dalimi, kurioje yra pastatai, o tai, ieškovų nuomone, prieštarautų proporcingumo kriterijui.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, daro išvadą, kad ieškovų reikalavimas nustatyti naudojimosi Ginčo žemės sklypu tvarką pagal jų kartu su patikslintu ieškiniu pateiktą A. Bivainio tyrinėjimo įmonės 2016-11-21 parengtą Ribų planą, yra priimtiniausias abiems šalims, nes labiau atitinka visus kriterijus, į kuriuos atsižvelgiama teismine tvarka tarp bendraturčių nustatant bendru žemės sklypu naudojimosi tvarką, todėl ieškinys tenkintinas, o priešieškinis atmestinas (CPK 178 straipsnis): ieškovų naudojamos Ginčo žemės sklypo dalys ribotųsi maksimaliai, kaip to ieškovai ir pageidavo, o ieškovų ir atsakovų naudojamos Ginčo žemės sklypo dalys ribotųsi minimaliai, tai užtikrintų socialinę taiką tarp šalių; naudojami žemės sklypo plotai būtų aiškių konfigūracijų, abiems šalims būtų užtikrintas proporcingas ir nevaržomas patekimas prie bendrai naudojamų žemės sklypo dalių, kas užtikrintų racionalesnį (patogesnį) ir efektyvesnį naudojimą; šalims, kiek tai šiuo atveju įmanoma, yra skiriama naudotis tomis žemės sklypo dalimis, kuriomis faktiškai naudojosi ir naudojasi dabar, t.y. tomis žemės sklypo dalimis, kurios yra jiems svarbesnės.
Ieškinys tenkinamas, priešieškinis atmetamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96, 98 straipsniai).
CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.
Ieškovai už advokatės teisines paslaugas viso turėjo 965 EUR išlaidų (26-27,149-155, 175 b.l.): 350 EUR už ieškinio ir jo patikslinimo parengimą, sumokėta ieškovės I. D. 2016 m. II ketvirtyje; 270 EUR už atsiliepimą į priešieškinį, sumokėta ieškovės D. S. atstovės B. R. 2016 m. III ketvirtyje; 345 EUR už pasirengimą civilinės bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme, sumokėta ieškovo R. D. 2016 m. III ir IV ketvirčiuose.
Ieškovai (mokėtojas R. D.), vadovaudamiesi CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto, 7 dalies reikalavimais, ieškinį apmokėjo 31 EUR žyminiu mokesčiu (25 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovai (mokėtojas R. D.) taip pat turėjo iš viso 300 EUR išlaidų už Ribų planų parengimą, patikslinimą (179-180 b.l.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad už Ribų plano parengimą ieškovai sumokėjo 150 EUR (neatsižvelgiant į tai, kad jis vėliau buvo tikslinamas ir papildomai sumokėta dar 100 EUR), į tai, kad 2017 m. sausį už 50 EUR buvo parengtas papildomas Ribų planas, pažymint jame vaismedžių, vaiskrūmių, sodinių ir želdinių išsidėstymą, pripažįsta kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir priteistinomis ieškovams iš atsakovų – 200 EUR (CPK 93 straipsnis ). Teismas vertina, kad kita dalis išlaidų – 100 EUR buvo patirta ieškovų rizika.
Ieškovų turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ su pakeitimais (redakcija, galiojanti nuo 2015-03-20): 8.2, 8.19 punktuose numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2015 m. IV, 2016 m. I, III, IV, ketvirčių vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydžiai atitinkamai buvo 756,90 EUR, 748 EUR, 793,30 EUR ir 822,8 EUR bei į tai, kad civilinė byla iš viso buvo nagrinėjama 13 val., pripažintina, kad ieškovų realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (965 EUR ) advokatės pagalbai apmokėti buvo būtinos, o turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, todėl išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatės darbo ir laiko sąnaudoms, mažinti priteistiną sumą pagrindo nėra (CPK 93 straipsnis).
Iš kiekvieno atsakovo kiekvienam ieškovui priteistina po: 5,17 EUR žyminio mokesčio, 160,83 EUR išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, 33,33 EUR kitų būtinųjų išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 9 punktas, 93, 98 straipsniai).
Byloje susidarė 2,69 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šios išlaidos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), todėl iš atsakovų nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais,
nusprendžia:
1. Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
2. Nustatyti žemės ūkio paskirties 9.6429 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal A. Bivainio tyrinėjimo įmonės 2016-11-21 parengtą žemės sklypo, valdomo bendrosios nuosavybės teise, naudojimosi sklypo dalimis tarp bendrasavininkų ribų planą (M 1:2000) ir:
I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 4;D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 5;R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 6;M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 3; I. D., D. S., R. D., M. D. ir E. P. paskirti bendrai naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis Nr. 1 ir Nr. 2.
3. Priteisti iš atsakovo M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
ieškovei I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,17 EUR žyminio mokesčio, 160,83 EUR išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, 33,33 EUR kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,17 EUR žyminio mokesčio, 160,83 EUR išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, 33,33 EUR kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; ieškovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,17 EUR žyminio mokesčio, 160,83 EUR išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, 33,33 EUR kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu;
4. Priteisti iš atsakovo E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
ieškovei I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,17 EUR žyminio mokesčio, 160,83 EUR išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, 33,33 EUR kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu; ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,17 EUR žyminio mokesčio, 160,83 EUR išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, 33,33 EUR kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu;ieškovui R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,17 EUR žyminio mokesčio, 160,83 EUR išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, 33,33 EUR kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.