Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. N. ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atsakovams antstoliui V. M. ir R. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. N..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

Dėl Turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nepagrįstumo

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neišklausė atsakovo antstolio V. M., jo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Nustatyta, kad pasirengimas bylos nagrinėjimui iš esmės vyko paruošiamųjų dokumentų būdu. Taigi, antstolis V. M. savo nesutikimą su ieškiniu išdėstė atsiliepime į ieškinį, taip pat teismui pateikė prijungimui prie civilinės bylos dvi vykdomąsias bylas. Bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko žodinio proceso tvarka; apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką antstoliui V. M. buvo pranešta tinkamai (b. l. 83, 90). Iš 2016-06-27 teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovas bei atsakovės atstovas sutiko su bylos nagrinėjimu iš esmės nedalyvaujant atsakovui antstoliui V. M.. Ieškovas pirmosios instancijos teismui nebuvo pareiškęs prašymų pripažinti antstolio dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Taigi, ieškovas, inicijavęs civilinės bylos iškėlimą, turėjo pareigą aktyviai dalyvauti byloje, rūpintis greitu jos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamas į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus bei procesinius prašymus, kuriais grindžiami reikalavimai. Įstatymas reikalauja ne tik sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, bet ir būti rūpestingam – rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, koncentruotu ir ekonomišku ginčo išsprendimo procesu (CPK 7 str. 2 d.). Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-21609-600/2015, išsiuntimo ir gavimo aplinkybes galima nustatyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO skelbiamos informacijos apie bylos eigą (teismo procesinių dokumentų išsiuntimą) bei iš vykdomojoje byloje esančių rašytinių įrodymų (gautų procesinių dokumentų registravimo ar įteikimo datų). Aplinkybes, jog antstolis V. M. savo kontoroje atsisakė iš ieškovo priimti minėtą teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartį, turėjo įrodyti ieškovas, tačiau nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija neturi teisėto pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas.Byloje nustatyta, kad antstolis V. M. vykdo išieškojimą: i) vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/01522/2014 išieškojimas vykdomas pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2014-03-04 vykdomąjį įrašą Nr. 14-1560 dėl 55 692,33 Lt skolos, 327,86 Lt palūkanų, 40,34 Lt delspinigių, viso 56 060,53 Lt išieškojimo; ii) vykdomojoje byloje Nr. 0240/14/01523/2014 išieškojimas vykdomas pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2014-03-04 vykdomąjį įrašą Nr. 14-1562 dėl 194 011,55 Lt skolos, 6 205,32 Lt palūkanų, 3 540,23 Lt delspinigių, viso 203 757,10 Lt išieškojimo iš skolininkų S. N. ir M. N. kreditorės AB SEB banko naudai. Vykdomaisiais įrašais išieškojimas nukreiptas į įkeistą nekilnojamąjį daiktą, priverstinai parduodant iš varžytynių trečiajam asmeniui S. N. ir ieškovui M. N. nuosavybės teise priklausantį Butą. Kadangi Butas buvo parduotas iš antrųjų varžytinių, ginčijamu 2015-04-28 Turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu, antstolis pardavė skolininkams S. ir M. N. nuosavybės teise priklausantį Butą pirkėjai R. B. už 48 269,81 Eur (v. b. Nr. 0240/14/01522 l. 195)). CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktai gali būti pripažinti negaliojančiais, jei buvo pažeistos esminės suinteresuotų asmenų teisės, bet ne dėl formalių trūkumų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008; 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Teismas spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui, turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). CPK 602 straipsnyje nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-266/2014).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tuo metu, kai antstolis sudarė 2015-04-28 Turto pardavimo iš varžytynių aktą, kurį atsakovė R. B. pasirašė 2015-04-29, galiojo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-21609-600/2015, taikytos laikinosios apsaugos priemonės – antstolio V. M. vykdymo veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0240/14/01522 ir Nr. 0240/14/01523 sustabdymas iki bus išspręstas pareiškėjo M. N. 2015-04-20 skundas dėl antstolio V. M. veiksmų. Antstolis apie pateiktą skundą žinojo nuo 2015-04-23, tačiau iki Turto pardavimo iš varžytynių akto sudarymo momento dėl šio skundo nepriėmė jokio procesinio sprendimo, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m balandžio 27 d. nutartį gavo 2015-05-07; duomenų, patvirtinančių, jog apie minėtą nutartį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo antstolis sužinojo anksčiau, nei nurodyta šios nutarties gavimo antstolio kontoroje data, byloje nėra. Apeliaciniame skunde Turto pardavimo iš varžytinių akto neteisėtumas motyvuojamas esminiais antstolio vykdymo proceso metu padarytais pažeidimais, t. y. antstolis privalėjo išsiaiškinti, ar tikrai nėra jokių kliūčių turtą perleisti, tačiau to nepadarė bei galiojant teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms turtą perleido.Nustatyta, kad 2014-11-12 Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo pareikštas ieškovės S. N. ieškinys dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtomis atsakovei AB SEB bankas, trečiasis asmuo, nepareškiantis savarankiškų reikalavimų, M. N.. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-47674-855/2014, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki civilinės bylos Nr. 2-4764-855/2014 išnagrinėjimo sustabdė antstolio vykdomuosius veiksmus (vykdomosios bylos Nr. 0240/14/01522, b. l. 135). Antstolis 2014-11-24 patvarkymu vykdymo veiksmus sustabdė, o R. B. pranešė, kad atnaujinus vykdymo veiksmus bus tęsiama atsiskaitymo už nupirktą turtą termino eiga (vykdomosios bylos Nr. 0240/14/01522 b. l. 133). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 2-480-855/2015, minėtą ieškinį paliko nenagrinėtą (vykdomosios bylos Nr. 0240/14/01522 b. l. 184). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2S-45-603/2016, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį paliko nepakeistą (vykdomosios bylos Nr. 0240/14/01522 b. l. 178-179). Antstolis priėmė 2015-04-10 patvarkymą, kurio pagrindu vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose atnaujino (vykdomosios bylos 0240/14/01522 b. l. 186) bei pratęsė atsiskaitymo už turtą procedūrą (R. B. pervedė 2014-04-24 ir 2015-04-28 mokėjimus už įsigytą Butą (v. b. Nr. 0240/14/01522 l. 190)) bei sudarė ginčijamą Turto pardavimo iš varžytynių aktą (v. b. Nr. 0240/14/01522 l. 195)). Ieškovas M. N. pateikė antstoliui 2015-04-23 skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame paprašė panaikinti antstolio 2015-04-10 patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo vykdomosios bylos (Nr. 0240/14/01522 b. l. 205–206). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ieškovo pareiškimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skundo, dėl antstolio veiksmų, nagrinėjimo metu buvo gautas 2014-04-23. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-21609-600/2015, taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus antstolio V. M. vykdomosiose bylose iki bus išspręstas skundas dėl antstolio veiksmų pagal pareiškėjo M. N. skundą (vykdomosios bylos Nr. 0240/14/01522 b. l. 213–214). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartis antstoliui V. M. buvo išsiųsta registruotu paštu 2015-04-28 (CPK 179 str. 3 d.). Antstolis priėmė 2015-04-30 patvarkymą, kurio pagrindu atsisakė tenkinti skundą dėl antstolio V. M. veiksmų ir perdavė skundą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui (vykdomosios bylos Nr. 0240/14/01522 b. l.211–212). Kaip minėta, antstolio kontoroje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m balandžio 27 d. nutartis gauta 2015-05-07 (vykdomosios bylos Nr. 0240/14/01522 b. l. 213–2014). Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta duomenų, patvirtinančių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m balandžio 27 d. nutarties įteikimą antstolio V. M. kontorai anksčiau, nei 2015-05-07 (CPK 178 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.). Apibendrinus išdėstytą konstatuotina, jog 2014-04-24 ir 2015-04-28 atsiskaitymo už turtą bei 2015-04-28 Turto pardavimo iš varžytynių akto sudarymo ir jo 2015-04-29 pasirašymo veiksmai atlikti esant antstolio V. M. kontoroje 2015-04-23 gautam skolininko M. N. skundui dėl antstolio veiksmų bei galiojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-21609-600/2015, pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, tačiau pabrėžtina, kad ši nutartis antstoliui buvo įteikta 2015-05-07, t. y. po minėtų veiksmų atlikimo.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino nustatytų aplinkybių reikšmę (įtaką) Buto realizavimo teisėtumui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ekspertizės aktu Nr. 1407/15/1 nustatyta Buto rinkos vertė bei antstolio 2014-08-13 pranešimu ieškovas buvo informuotas apie nustatytą Buto kainą, todėl turėjo galimybę įgyvendinti CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisę ir pareikšti prieštaravimus, tačiau prieštaravimų nereiškė. Iš vykdomosios bylos Nr. 0240/14/01522 nustatyta, jog 2014-04-28 patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo ir 2014-04-28 turto arešto aktas M. ir S. N. buvo įteikti 2014-05-05 (v. b. Nr. 0240/14/01522 l. 31), 2014-08-13 pranešimas dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės M. ir S. N. buvo įteikta 2014-08-14 (v. b. Nr. 0240/14/01522 l. 31), 2014-09-10 patvarkymas dėl turto realizavimo iš pirmųjų varžytinių S. ir M. N. įteiktas 2014-09-11 (v. b. Nr. 0240/14/01522 l. 43, 44), 2014-10-10 patvarkymas dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo neįvykusiomis M. ir S. N. įteiktas 2014-10-13 (v. b. Nr. 0240/14/01522 l. 52, 53), 2014-10-20 patvarkymas dėl turto realizavimo iš antrųjų varžytinių M. ir S. N. įteiktas 2014-10-22 (v. b. Nr. 0240/14/01522 l. 60, 61); šios elektroninės varžytynės baigėsi 2014-11-19 paskelbus laimėtoją R. B. (v. b. Nr. 0240/14/01522 l. 64). Taigi, antstolio patvarkymai ieškovui (ir jo sutuoktinei) buvo žinomi ir jis (jie), kaip vykdymo proceso dalyvis (-iai), turėjo galimybes skųsti antstolio veiksmus CPK nustatyta tvarka. Patikrinus teismų informacinę sistemą LITEKO nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. jokių skundų dėl antstolio veiksmų teismui pateikta nebuvo, tačiau, kaip jau aptarta šios nutarties 29 punkte, Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo pareikštas ieškovės S. N. ieškinys dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtomis atsakovei AB SEB bankas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje 2-23320-294/2015, pareiškėjo M. N. 2015-04-20 skundas dėl antstolio V. M. veiksmų (dėl antstolio priimto 2015-04-10 patvarkymo, dėl vykdymo veiksmų atnaujinimo) atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1931-614/2015, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartį paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusioje 2015 m. birželio 5 d. nutartyje konstatuota, jog byloje nėra įrodymų, kad skolininkas per skundo nagrinėjimą ėmėsi veiksmų, kad apie varžytinėse parduodamą Butą sužinotų kuo daugiau pirkėjų ir / ar surado Buto pirkėją; antrosios varžytinės paskelbtos laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir terminų (vykdomoji byla Nr. 0240/14/01522, b. l. 135–136). CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. Aiškindamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007 ir kt.).Atsižvelgusi į nagrinėjamojoje byloje nustatytų aplinkybių visetą (žr. šios nutarties 34–36 p.), jog vykdymo procese turto realizavimo procedūra nebuvo pažeista ir Butas realizuotas teisėtai, teisėjų kolegija sprendžia, kad antstolio Turto pardavimo iš varžytynių akto sudarymas galiojant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms – nėra esminis ieškovo teisių pažeidimas, o ieškovo 2015-04-23 skundas, kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, labiau susijęs su vykdymo veiksmų atitolinimu, o ne su ieškovo pažeistų teisių gynimu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-31982-432/2015, nusprendė iškeldinti atsakovus M. N., S. N. ir jų nepilnamečius vaikus su jiems priklausančiu turtu iš Buto su rūsiu, nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos; atidėti šios sprendimo dalies įvykdymą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šis sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka bei bylos nagrinėjimas sustabdytas, kol bus išspręsta nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo M. N. ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo atsakovams antstoliui V. M. ir R. B.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog klausimai dėl ieškovo bei jo šeimos narių teisės naudotis Butu (teisės į nuosavybės neliečiamumą) ir dėl ieškovo nepilnamečių vaikų teisių apsaugos nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu taip pat nepasisako.Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, kurį panaikinti arba pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo ( CPK 326 str. 1 dalies 1 punktas). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.