- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-05
- Bylos Nr.
- e2-796-910/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- Danske Bank A
- Atsakovas
- Ž. R., E. R.
- Trečiasis asmuo
- E. R.
- Advokatai
- Dmitrijus Bogdanovas
- Kategorijos
- 2.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.2.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Kvartūnaitei, dalyvaujant ieškovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovei M. S., atsakovei Ž. R., atsakovės atstovui advokatui Dmitrijui Bogdanovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovams Ž. R. ir E. R. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, trečiasis asmuo – E. R. (E. R.), išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovus Ž. R. ir E. R. su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais iš ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų – buto su rūsiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – ir priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodyta, kad 2007-03-02 E. R. ir AB SAMPO bankas (dabar – Danske Bank A/S, veikiantis per Lietuvos filialą) sudarė ir pasirašė Kredito sutartį Nr. BP1126070138, pakeistą 2009-03-02 susitarimu Nr. BP1126070138-P-1, pagal kurią E. R. (E. R.) buvo suteiktas kreditas butui su rūsiu (duomenys neskelbtini), pirkti, būsto kreditui refinansuoti ir remonto darbams užbaigti. Kredito sutarties įvykdymui užtikrinti E. R. (E. R.) ir Ž. R. hipotekos lakštu ieškovui įkeitė butą, 2007-03-02 Ž. R. su ieškovu pasirašė laidavimo sutartį Nr. FA-BP1126070138. Pasak ieškovo, E. R. nevykdant įsipareigojimų, susijusių su mokėjimais, kredito sutartis buvo nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas iš ieškovui įkeisto turto. Antstolis V. M. 2012-12-27 įvykusiose varžytynėse pardavė skolininkui E. R. ir Ž. R. nuosavybės teise priklausantį butą ieškovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Lietuvos filialą. Ieškovo pabrėžta, kad 2014-11-10 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0240/11/05932 pagrindu VĮ Registrų centro tvarkomame Nekilnojamojo turto registre buto savininku nuo 2014-11-18 įregistruotas ieškovas. Ieškovo teigimu, atsakovė buvo tinkamai informuota apie reikalavimą išsikelti, tačiau iki ieškinio pateikimo dienos Banko reikalavimas išsikelti iš Buto neįvykdytas. Iš Naujamiesčio seniūnijos pateiktos 2015-05-04 pažymos ieškovui yra žinoma, kad bute gyvena Ž. R. ir nepilnametis E. R. (duomenys neskelbtini), kuriuos ieškiniu prašoma iškeldinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Ž. R. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Jeigu ieškinys būtų patenkintas, atsakovė prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą tol, kol jos sūnui E. R. sukaks 18 metų, t. y. iki (duomenys neskelbtini).
Atsakovės pažymėta, kad ginčo Bute ji gyvena ilgą laiką, šį butą remontavo, iš esmės jį pagerino. Apie tai, kad atsakovė su nepilnamečiu vaiku gyvena Bute, ieškovui buvo žinoma seniai, nes jis suteikė atsakovės šeimai paskolą šiam butui pirkti. Ieškovas nusipirko Butą žinodamas, kad jame teisėtai gyvena žmonės. Tai, kad pasikeitė Buto savininkas, nedaro atsakovės veiksmų neteisėtais. Pasak atsakovės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2010 yra pažymėjęs, kad, „siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privalo būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo būste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos“. Žmogaus teisė į būsto neliečiamybę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, pagarbos šiai teisei principas taip pat įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Atsakovės teigimu, jos ir nepilnamečio vaiko iškeldinimas iš jų vienintelio buto, nesuteikiant kito gyvenamo ploto, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė teismui dubliką, kuriame nurodė, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, jog Butas buvo remontuotas ir iš esmės pagerintas, nėra įrodytos. Pasak ieškovo, jam įgijus nuosavybės teisę į Butą ir tapus jo savininku, Bankas kartu įgijo savininko galimybes daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Taigi, Bankui tapus Buto savininku, savo veiksmais ir reikalavimais jis aiškiai nurodė, kad jis yra savininkas, ir jo teisės, atsakovams neišsikeliant iš buto, yra pažeidžiamos. Dėl atsakovės prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą, jeigu teismas tenkintų ieškinį, ieškovo pabrėžta, kad reikalaujamu teismo sprendimo vykdymo atidėjimo laikotarpiu atsakovai privalėtų mokėti rinkos kainas atitinkantį Buto nuomos mokestį, tačiau ieškovas Buto nuoma nėra suinteresuotas. Atsižvelgiant į tai, toks atsakovės prašomas teismo sprendimo vykdymo atidėjimas pažeistų Banko, kaip buto savininko, teises. Pasak ieškovo, panašaus ploto butų, kuriuos asmenys siekia išnuomoti, yra pakankamai ne tik tame pačiame Vilniaus mikrorajone, tačiau ir toje pačioje gatvėje, todėl atsakovų noras dar pagyventi Banko bute negali būti vertinamas kaip vienintelis variantas, kuriame atsakovai galėtų gyventi, ir toks atsakovų pateiktas pageidavimas nesuderinamas su Banko interesais.
Atsakovė pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad varžytynės, kuriose Bankas perėmė butą, įvyko žymiai anksčiau, negu Bankas įregistravo savo nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės pažymėta, kad Bankas, atsižvelgiant į jo veiklos pobūdį, savo veikloje negali naudotis gyvenamosiomis patalpomis, todėl neaiškus Banko argumentas, jog jis negali naudotis savo turtu. Pasak atsakovės, parduoti savo turimą nekilnojamąjį turtą Bankas gali ir atsakovei bei jos nepilnamečiam sūnui gyvenant bute, o su nauju savininku atsakovė galėtų derėtis dėl Buto nuomos sąlygų. Be to, atsakovės teigimu, pats Bankas finansavo Buto remontą, skiriant jam ženklią dalį paskolos. Pasak atsakovės, teismas turi įvertinti, kad pardavus Butą, Bankas gaus pelną vien tik iš Buto pardavimo. Tam, kad būtų įvertintos atsakovės investicijos į Butą, atsakovės manymu, turėtų būti skirta ekspertizė.
Trečiasis asmuo E. R. (E. R.) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime trečiojo asmens pažymėta, kad apie tai, jog atsakovė su vaiku gyveno ginčo Bute, ieškovui buvo žinoma seniai, nes jis suteikė atsakovei paskolą šiam Butui pirkti ir remontuoti. Ieškovas nusipirko Butą žinodamas, kad jame teisėtai gyvena žmonės. Aplinkybė, kad pasikeitė buto savininkas, nedaro atsakovės veiksmų neteisėtais. Teismui nusprendus patenkinti ieškinį, atsiliepime prašoma atidėti teismo sprendimo vykdymą iki (duomenys neskelbtini)
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015-06-25 išvadoje Nr. A104-2226/14 (2.13.2.6-AD15) nurodė, kad skyrius neturi duomenų apie atsakovės Ž. R. netinkamą tėvų valdžios įgyvendinimą nepilnamečio sūnaus E. R. atžvilgiu. Išvadoje pažymėta, kad pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldybės institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti.
Išvadą byloje teikianti institucija pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovas advokatas nurodė, kad atsakovai su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. Teismui ieškinį tenkinus, atsakovė prašė atidėti teismo sprendimo vykdymą iki atsakovo E. R. pilnametystės, t. y. (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
Byloje nustatyta, kad 2012-12-27 įvyko E. R. (E. R.) ir Ž. R. nuosavybės teise priklausančio turto – buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), varžytynės, kurių metu šis turtas parduotas Danske Bank A/S, atstovaujamam Lietuvos filialo. Antstolio V. M. surašyto 2014-11-10 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0240/11/05932 pagrindu įgytą nuosavybės teisę į šį turtą ieškovas Danske Bank A/S išviešino, 2014-11-18 įregistruodamas ją viešajame registre.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės Naujamiesčio seniūnijos 2015-05-04 pažymos matyti, kad ieškovui priklausančiame Bute savo gyvenamąją vietą yra deklaravę atsakovai Ž. R. ir nepilnametis E. R..
Ieškovui informavus atsakovę apie reikalavimą išsikelti, tačiau atsakovei nevykdant Banko reikalavimo, ieškovas 2015-05-12 padavė teismui ieškinį dėl atsakovų Ž. R. ir E. R. iškeldinimo.
Dėl atsakovų iškeldinimo
Ieškovas, remdamasis tuo, kad jis yra teisėtas buto (duomenys neskelbtini), savininkas, prašo iškeldinti atsakovus iš jam priklausančio Buto.
Atsakovai nesutinka išsikelti iš ginčo Buto, remdamiesi tuo, kad jie Bute gyvena ilgą laiką, jį remontavo, be to, parduoti šį Butą ieškovas gali ir atsakovei bei jos nepilnamečiam sūnui gyvenant bute, o su nauju savininku atsakovė galėtų derėtis dėl Buto nuomos sąlygų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, jog kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2002; 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).
Pagal CK 4.98 straipsnio nuostatas, savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: pirma, tai, kad jis yra turto savininkas; antra, tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011).
Nagrinėjamu atveju yra įrodytos abi aplinkybės: 2014-11-10 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0240/11/05932 pagrindu ieškovas yra teisėtas buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), savininkas; atsakovai po įvykusių turto pardavimo varžytinių savo noru neišsikėlę iš ieškovo nusipirkto Buto, pažeidžia ieškovo teisę naudotis įsigytu turtu. Pažymėtina, kad atsakovai naudojasi ieškovo turtu be jo sutikimo ar leidimo, nesudarę su turto savininku nuomos, panaudos ar kitokios civilinės sutarties, nemokėdami ieškovui nuomos mokesčio.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovė derėjosi su Banku dėl galimybės pagyventi ginčo bute, mokant tam tikrą nuomos mokestį. Vien atsakovų noras gyventi būtent ginčo Bute, nemokant nuomos mokesčio, neatsižvelgiant į Banko, kaip šio buto savininko, valią ir ketinimus, susijusius su šio Buto naudojimu, valdymu, disponavimu, neatitiktų ginčo šalių sąžiningos interesų pusiausvyros, proporcingumo principų. Banko nuosavybės teisės būtų suvaržytos neproporcingai, tam nesant objektyvaus pagrindo.
Darytina išvada, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiu turtu (duomenys neskelbtini), atsakovai naudojasi be teisinio pagrindo, taip pažeisdami ieškovo, kaip šio turto savininko, teises (CK 4.37 straipsnis), todėl ieškovas teisėtai reikalauja iškeldinti atsakovus teismo tvarka.
Dėl atsakovės nepilnamečio vaiko teisės į gyvenamąjį būstą
Nesutikimą su ieškiniu atsakovė grindžia ir tuo, kad jos ir nepilnamečio vaiko iškeldinimas iš jų vienintelio buto, nesuteikiant kito gyvenamo ploto, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.
Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė Ž. R. yra pakankamai jauno amžiaus moteris, tačiau, bylos duomenimis, gauna tik 20 Eur per mėnesį darbo užmokesčio, taip pat 110 Eur pašalpą. Byloje nėra duomenų, kad dėl sveikatos būklės, kitų objektyvių priežasčių atsakovė negalėtų dirbti geriau apmokamo darbo ir iš gaunamų pajamų negalėtų užtikrinti sūnaus teisės į būstą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, vaiko teisių, kaip ir bet kurių kitų teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti protingą bei sąžiningą pusiausvyrą tarp vaiko interesų gynybos bei būsto, iš kurio reikalaujama išsikelti, savininko teisių ir teisėtų reikalavimų bei parinkti proporcingumo principą labiausiai atitinkantį vaiko teisių apsaugos būdą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1365/2000; 2011-06-07 nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-267/2011; 2012-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012; kt.). Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnį vaiko teisę į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai, o valstybės ir savivaldos institucijoms tokia pareiga atsiranda, kai vaiko tėvai šios teisės dėl įvairių priežasčių negali užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2006; 2011-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisės normos, reglamentuojančios vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teisės (pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1993-392/2015).
Nagrinėjamoje byloje pateiktoje vaikų teisių apsaugos institucijos išvadoje nurodyta, kad institucija neturi duomenų, jog atsakovė Ž. R. netinkamai vykdytų motinos pareigas. Minėta, pareiga užtikrinti vaiko teisę į būstą pirmiausia tenka vaiko tėvams – atsakovei Ž. R. ir trečiajam asmeniui E. R.. Pažymėtina tai, kad trečiasis asmuo E. R. yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad jis dėl sveikatos būklės, kitų objektyvių priežasčių negali dirbti ir iš gaunamų pajamų užtikrinti sūnaus teisės į būstą.
Išanalizavus ir įvertinus šioje byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali paneigti ieškovo teisės nekliudomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Konstatuotina, kad pagal šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes atsakovų iškeldinimas iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio Buto nepažeidžia prioritetinio vaikų teisių apsaugos principo ir yra proporcinga ieškovo, kaip turto savininko, pažeistų teisių gynimo priemonė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius yra informavęs atsakovę apie galimybę laikinai apsigyventi Vilniaus nakvynės namuose, kol pavyks pasirūpinti kita gyvenamąja patalpa.
Dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo
Atsakovė pareiškė prašymą, kad tuo atveju, jeigu teismas patenkintų ieškinį dėl iškeldinimo, tokio sprendimo vykdymas būtų atidėtas tol, kol atsakovės nepilnamečiam vaikui E. R. sukaks 18 metų, t. y. iki (duomenys neskelbtini).
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką
CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Nagrinėjamos bylos aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, nevykdant sutartinių įsipareigojimų Bankui pagal Kredito sutartį, skolos išieškojimas buvo nukreiptas į įkeistą ginčo Butą, kurio varžytynės įvyko dar 2012-12-27. Dėl skolininkų inicijuotų teismo procesų Turto pardavimo iš varžytynių aktas surašytas tik 2014-11-10. Nuo 2014-11-10 iki bylos išnagrinėjimo iš esmės 2015-12-17 teismo posėdyje atsakovė, trečiasis asmuo neatliko jokių realių veiksmų, rodančių jų dedamas pastangas išsaugoti galimybę gyventi ginčo Bute iki sūnaus pilnametystės, pasiūlant Bankui mokėti rinkos kainas atitinkantį nuomos mokestį ar sprendžiant ši klausimą kitu būdu, kuris atitiktų tiek atsakovų, tiek Banko interesus. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad neturi lėšų mokėti nuomos mokesčio.
Teismo vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą, nes, atsakovams neatlygintinai gyvenant ginčo Bute ilgą laiką, neproporcingai varžomos Banko, kaip Buto savininko teisės, pažeidžiami jo turtiniai interesai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Patenkinus ieškinį, ieškovas turi teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu atsakovė 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas atsakovė privalo atlyginti nepaisant to, kad jai suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Paduodamas ieškinį ieškovas sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio. Dėl to ieškovui iš atsakovės ir atsakovo E. R. įstatyminės atstovės Ž. R. priteisiama 31 Eur žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendė:
patenkinti ieškinį.
Iškeldinti atsakovus Ž. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš buto (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Priteisti iš atsakovės Ž. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 301694694), naudai 31 Eur (trisdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Netenkinti atsakovės Ž. R. prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.