Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Š. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-497-465/2024 pagal ieškovo Š. K. ieškinį atsakovėms V. K. ir M. K. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Teismas nustatė, kad ieškovo atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui, todėl priimamas, civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Teismas nusprendė, kad atsakovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso. Ieškovas atsisakė ieškinio ne dėl to, kad atsakovė būtų pripažinusi ieškinį, o dėl to, jog ekspertizės išvada patvirtino, kad ieškinys, išnagrinėjus bylą, būtų atmestas.

8. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcijos) (toliau – Rekomendacijos). Teismas pripažino, kad 1 735 Eur atsakovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai apmokėti atitinka Rekomendacijų nuostatas, todėl yra priteistinos iš ieškovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 94 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovas Š. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti ieškovui iš atsakovės 1 847,40 Eur bylinėjimosi išlaidų arba nepriteisti nei vienai iš šalių jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškovas pareiškime dėl ieškinio atsisakymo prašė teismo priteisti iš atsakovės 1 847,40 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, o atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti, nes būtent atsakovė yra atsakinga už pradėtą civilinę bylą. Teismas nepasisakė apie ieškovo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis prašė nepriteisti atsakovei iš ieškovo jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas ieškinyje buvo paaiškinęs, kodėl jam kilo abejonės dėl tėvystės, nurodė, kad po santuokos sudarymo ieškovas sužinojo, jog atsakovė ilgą laiką buvo jam neištikima su kitu vyru. Ieškovas, atsižvelgdamas į vaiko interesus turėti darnią šeimą, atleido atsakovei neištikimybę ir stengėsi, kad šalių santuoka neiširtų. Tačiau pati atsakovė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ir ėmė riboti ieškovo bendravimą su dukra.

9.2. Paaiškėję atsakovės ir kito vyro ilgalaikiai artimi santykiai, atsakovės priešiškumas ieškovo siekiui išsaugoti šeimą ir dalyvauti dukters gyvenime sukėlė ieškovui pagrįstų abejonių, ar santuokoje gimęs vaikas iš tiesų yra ieškovo dukra. Ieškovas, gavęs atsakovės ieškinį dėl santuokos nutraukimo, prašė atsakovės geranoriškai atlikti DNR tėvystės nustatymo testą. Atsakovė iš pradžių sutiko, tačiau vėliau atsisakė tai padaryti. Dėl to ieškovas turėjo kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo. Atsakovė ieškinį prašė atmesti, remdamasi tik ieškinio senatimi. Ši aplinkybė tik sustiprino ieškovo abejones. Taigi tėvystės nuginčijimo bylos inicijavimą lėmė teisėtas ir sąžiningas ieškovo interesas išsiaiškinti savo pagrįstas abejones, ar jis yra vaiko tėvas. Ši byla atitinka ir paties vaiko interesą žinoti savo tikrąją kilmę.

9.3. Ieškovas nagrinėjamoje byloje patyrė 2 097,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 107,40 Eur žyminio mokesčio, 1 600 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 390 Eur už paskirtą ekspertizę. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio numatytų maksimalių dydžių, yra būtinos ir pagrįstos (CPK 98 straipsnis). Ieškovas neprašo priteisti iš atsakovės 250 Eur bylinėjimosi išlaidų dalies už DNR tėvystės nustatymo testo atlikimą, nes šią sumą ieškovas būtų turėjęs sumokėti.

10. Atsakovė V. K. atsiliepimu nesutinka su ieškovo atskiruoju skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Nagrinėjama byla buvo baigta, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovui atsisakius atsakovei pareikštų reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi ieškovui atsisakius ieškinio, todėl, kad atlikus ekspertizę tapo akivaizdu, jog ieškinys bus atmestas, o ne todėl, kad atsakovė būtų pripažinusi ieškinį.

10.2. Ieškovo procesinis elgesys buvo nesąžiningas, nes jo pozicija buvo prieštaringa. Byloje dėl šalių santuokos nutraukimo ieškovas yra pareiškęs priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ir laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Santuokos nutraukimo byloje ieškovas nekelia abejonių, kad vaikas yra jo. Dėl to ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo padavimas teismui buvo siekis sukelti atsakovei daugiau įtampos ir finansinių išlaidų.

10.3. Santuokos nutraukimo byloje teismo 2023 m. kovo 28 d. posėdyje ieškovo atstovas, atsakydamas į teisėjos klausimą, kas būtų, jeigu tėvystės ginčijimo byloje ekspertizė patvirtintų, jog vaikas nėra biologinė ieškovo dukra, paaiškino, kad tėvystės nuginčijimo byla inicijuota ne dėl tėvo ir vaiko intereso gynimo, o dėl šalių santykio išaiškinimo bei tam tikrų įrodymų surinkimo santuokos nutraukimo bylai apie galimą atsakovės neištikimybę.

10.4. Nagrinėjamoje byloje teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent ieškovas yra atsakingas dėl proceso inicijavimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo. Ieškovas visuomet žinojo, kad vaikas yra jo, todėl pareiškė aiškiai nepagrįstą ieškinį, kurio pačiam teko atsisakyti, atlikus byloje DNR ekspertizę. Atsakovės patirtos išlaidos teisinei pagalbai buvo sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi, ieškovui atsisakius ieškinio, todėl, kad atlikus ekspertizę tapo akivaizdu, kad ieškinys išnagrinėjus bylą bus atmestas. Ieškovas bylą būtų pralaimėjęs, todėl jam nebūtų priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria, priėmus ieškovo atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukus, atsakovei iš ieškovo priteistos iki bylos nutraukimo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

12. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalį, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

13. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

14. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

16. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai nėra nustatoma, jog bylos šalys būtų piktnaudžiavusios savo procesinėmis teisėmis, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti skirstomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-313/2017, 21 punktas; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 44 punktas). Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.).

17. Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).

18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar pareiškimo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 30 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pareikštų reikalavimų sumažinimas ir (ar) atsisakymas savo esme prilyginamas bylos dalies, dėl kurios reikalavimai sumažinti (ar jų atsisakyta), išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių ji atsisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 22 punktas).

19. Teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas). Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-1075/2020, 18 punktas).

20. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. balandžio 13 d. buvo gautas atsakovės ieškinys ieškovui dėl šalių santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kuriuo atsakovė prašė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš ieškovo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 800 Eur per mėnesį, nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-191-1102/2024.

21. Ieškovas nurodytoje byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, nustatyti atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 550 Eur per mėnesį, padalinti santuokoje įgytą turtą. Santuokos nutraukimo byloje ieškovas atsakovės kaltę grindė jos galima neištikimybe. Po priešieškinio pateikimo atsakovė patikslino ieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, nurodydama, kad ieškovas buvo neištikimas, žiauriai elgėsi su atsakove.

22. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo teismui pateikė 2023 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-191-1102/2024 buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla dėl tėvystės nuginčijimo. Nagrinėjamoje byloje teismas 2023 m. liepos 3 d. nutartimi paskyrė medicininę tėvystės nustatymo DNR ekspertizę, įpareigodamas proceso šalis 2023 m. rugpjūčio 22 d., 9:00 val. ar kitu sutartu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 1 d. nuvykti pas ekspertus į valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją ir pateikti kraujo pavyzdžius tėvystės tyrimui atlikti.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byla dėl tėvystės nuginčijimo buvo inicijuota paties ieškovo. Galima atsakovės neištikimybė yra įrodinėtina aplinkybė, kuri bus nustatyta teismo, nagrinėjančio civilinę bylą Nr. e2-191-1102/2024 dėl šalių santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Taigi galima atsakovės neištikimybė galės būti nustatyta arba paneigta tik teismui išnagrinėjus šalių santuokos nutraukimo bylą iš esmės. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodyta prielaida dėl galimos atsakovės neištikimybės nėra pagrindas pripažinti, kad byla buvo pradėta dėl atsakovės kaltės bei dėl jos procesinio elgesio susidarė ieškovo bylinėjimosi išlaidos.

26. Pažymėtina, kad teismui nutartimi paskyrus ekspertizę ir įpareigojus šalis nuvykti pas ekspertus, atsakovė su ekspertize sutiko ir teismo įpareigojimą įvykdė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaiko šalys susilaukė santuokoje, o dėl tėvystės nuginčijimo ieškovas pateikė ieškinį vaikui jau esant (duomenys neskelbtini). Pats ieškovas santuokos nutraukimo byloje priešieškiniu prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nagrinėjamoje byloje 2023 m. kovo 31 d. išvadoje buvo nurodžiusi, kad ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo neatitinka nepilnametės interesų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė, veikdama vaiko interesais, neturėjo pareigos neteismine tvarka sutikti su ieškovo reikalavimais atlikti tėvystės testą.

27. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog ieškovas ieškinio atsisakė tik po jam nepalankios eksperto išvados gavimo, t. y., kai tapo aišku, kad jo ieškinys nebus patenkintas. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dėl jo paties veiksmų ir jam kylančios atsakomybės dėl pradėto proceso, todėl jam neatlygintinos. Tuo tarpu atsakovės nagrinėjamoje byloje procesinis elgesys buvo tinkamas, ji sąžiningai naudojosi CPK nustatytomis atsakovės teisėmis ir pareigomis, vykdė pirmosios instancijos teismo įpareigojimus. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atliktus procesinius veiksmus, atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius. Ieškovas atskiruoju skundu atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio neginčija. Kadangi atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl ieškovo pradėto proceso, pripažintina, kad jai pagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo.

28. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į ieškovo atskirąjį skundą parengimą sumokėjo advokatui 250 Eur. Kadangi ieškovo atskirasis skundas atmestas, ši suma iš ieškovo priteisiama atsakovei (CPK 98 straipsnis).

30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti ieškovo Š. K. atskirojo skundo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo Š. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.