Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos mažosios bendrijos „Alba prima“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deliveris“ bankroto byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 10 d. nutartimi iškėlė UAB „Deliveris“ bankroto bylą, nemokumo administratore paskyrė MB „Alba prima“. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi MB „Alba prima“ atstatydinta iš BUAB „Deliveris“ nemokumo administratorės pareigų ir nauja BUAB „Deliveris“ nemokumo administratore paskirta MB „Verslo sija“.

2. Nustatyta, kad į BUAB „Deliveris“ nemokumo administratorę MB „Verslo sija“ kreipėsi atstatydinta BUAB „Deliveris“ nemokumo administratorė MB „Alba prima“ su prašymu ją įtraukti į BUAB „Deliveris“ kreditorių sąrašą su 3850 Eur dydžio reikalavimu.

3. Nemokumo administratorė MB „Verslo sija“ su MB „Alba prima“ prašomu patvirtinti 3 850 Eur dydžio finansiniu reikalavimu nesutinka.

4. Nurodė, kad atstatydinta nemokumo administratorė MB „Alba prima“ 2023 m. lapkričio 16 d. el. paštu atsiuntė administravimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų už 800 Eur sumą. Didžioji jų dalis – 600 Eur, jau yra apmokėta iš BUAB „Deliveris“ piniginių lėšų 2022 m. rugsėjo 15 d. (priedas Nr. 6). Pažymėjo, kad ne visos prieš tai minėtos sąskaitos yra susijusios su UAB „Deliveris“ bankroto procedūra, todėl apmokėti jas atstatydinta administratorė reikalauja nepagrįstai. Pažymėjo, kad 2023 m. lapkričio 8 d. A. K. išrašyta sąskaita MB „Alba prima“ 89,79 Eur sumai už komunalines paslaugas yra nesusijusi su UAB „Deliveris“ bankroto procedūra. 2022 m. liepos 31 d. ir 2022 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Bitė Lietuva“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros MB „Alba prima“ bendrai 64,61 Eur sumai taip pat nesusiję su UAB „Deliveris“ bankroto administravimu. Su UAB „Deliveris“ bankroto procesu nesusijusios ir pagrįstomis negali būti laikomos sąskaitos 154,40 Eur sumai. Taigi, iš pridedamų dokumentų galima pagrįstomis išlaidomis laikyti ir pripažinti 645,60 Eur sumą (800,00 Eur - 154,40 Eur). Pažymėjo, kad trūkstamas 45,60 Eur patirtų administravimo išlaidų likutis yra apmokėtas MB „Alba prima“ (priedas Nr. 7). Taigi visos MB „Alba prima“ patirtos pagrįstos bankroto administravimo išlaidos yra apmokėtos, todėl jokio įsiskolinimo nėra. Vertinant šias aplinkybes, atstatydintos administratorės reikalavimas įtraukti į kreditorių sąrašą dėl patirtų administravimo išlaidų, kurios jau yra apmokėtos kartu su kitomis pagrįstomis sąskaitomis (tarp jų ir su reikalavimu pateikta 2023 m. lapkričio 6 d. MB „PENKTAS ŠANSAS“ išrašyta Sąskaita-faktūra serija PENK Nr. 23050, kurios suma yra 274,48 Eur) yra nepagrįstas.

5. Nurodė, kad likusi reikalaujama 3575,52 Eur dydžio suma yra nemokumo administratorės bazinis atlygis, kuris vadovaujantis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 73 str. 2 d. 1 p. yra bankroto administravimo išlaidų sudėtinė dalis. JANĮ 77 str. 4 d. numato, kad bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą nemokumo administratoriui išmokamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, proporcingai atliktų darbų apimčiai. JANĮ nėra numatyta, kad bazinio atlygio dalis nemokumo administratoriui gali būti tvirtinamas, kaip kreditoriaus reikalavimas, kadangi savo esme yra bankroto administravimo išlaidų dalis, kuri apmokama iš administravimui skirtų piniginių lėšų. Atkreipė dėmesį, jog atstatydinta administratorė viso bankroto proceso metu bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos kreditorių susirinkimui tvirtinti nesiūlė, todėl dabartinė naujai paskirta nemokumo administratorė pasiūlė tokią tvarką tvirtinti. 2023 m. gruodžio 14 d. BUAB „Deliveris“ kreditorių susirinkime priimtas nutarimas (pirmasis darbotvarkės klausimas), kuriuo nustatyta, kad 100 proc. bazinio atlyginimo nemokumo administratorei mokama po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo (priedas Nr. 8). Iki šiol galutinė bankroto ataskaita nėra parengta ir patvirtinta, kadangi atstatydinta administratorė pareiškė ginčijamą kreditoriaus reikalavimą, todėl ne visos bankroto procedūros yra pabaigtos. Pažymėjo ir tai, kad JANĮ nėra numatyta, kad atstatydinus nemokumo administratorių jam būtų išmokamas bazinis atlygis. Atstatydinta nemokumo administratorė MB „Alba prima“ neturi teisės reikalauti apmokėti bazinio atlygio už bankroto proceso administravimą dalies, kadangi jis neužbaigė bankroto procedūros, o kreditoriai jokios bazinio atlygio išmokėjimo tvarkos iki jos atstatydinimo patvirtinę nebuvo, tokias tvarkas atstatydinta administratorė kreditorių susirinkime tvirtinti taip pat nesiūlė. Vertinant tai, kad JANĮ nenumato, jog atstatydintai nemokumo administratorei yra išmokamas bazinis atlyginis, o likusias bankroto bylos administravimo procedūras atlieka nemokumo administratorė MB „Verslo sija“, jai priklauso bazinis atlygis pagal 2023 m. gruodžio 14 d. BUAB „Deliveris“ kreditorių susirinkime patvirtintą tvarką, t. y 100 proc. bazinio atlyginimo nemokumo administratorei mokama po galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas

8. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-188/2012). Be to, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-233/2014).

9. Nustatyta, kad pareiškėja MB „Alba prima“ (atstatydinta BUAB „Deliveris“ nemokumo administratorė) pateikė prašymą BUAB „Deliveris“ bankroto byloje patvirtinti jos finansinį reikalavimą įmonės kreditorių sąraše, kurį sudaro 3850 Eur finansinis reikalavimas. Pareiškėja teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose patikslino šią sumą, prašydama patvirtinti 3 804,40 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kadangi nemokumo administratorė MB „Verslo sija“ atstatydintai nemokumo administratorei sumokėjo 45,60 Eur sumą.

10. Iš atstatydintos nemokumo administratorės prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir pridėtų priedų, pateiktų BUAB „Deliveris“ nemokumo administratorei MB „Verslo sija“ nustatyta, kad prašomą patvirtinti kreditorinį reikalavimą sudaro: neapmokėtas bazinis atlyginimas (3575,52 Eur) ir likusios neapmokėtos administravimo išlaidos (274,48 Eur – 45,60 Eur).

11. JANĮ 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto proceso išlaidas sudaro: 1) bankroto proceso administravimo išlaidos; 2) ūkinės komercinės veiklos išlaidos; 3) kintamasis atlygis už bankroto proceso administravimo rezultatus nemokumo administratoriui.

12. JANĮ 73 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kokios išlaidos yra priskiriamos bankroto proceso administravimo išlaidoms. Pagal JANĮ 75 straipsnio 2 dalies nuostatas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą. Jeigu kreditorių susirinkimas nepatvirtina bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos, nemokumo administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo. Teismas, tvirtindamas bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, įvertina išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 3 dalis).

13. Teisės doktrinoje nurodoma, kad bankroto proceso administravimo išlaidos yra bankroto procedūrų vykdymo metu atsirandančios išlaidos, t. y. išlaidos, be kurių negali būti sėkmingai užbaigta bankroto procedūra, atliekamas administratoriaus darbas. Pagrindiniai bankroto proceso administravimo išlaidų kriterijai yra jų paskirtis, teisinė prigimtis, subjektai, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, bei jų atsiradimo momentas (Remigijus Jokubauskas. Juridinių asmenų nemokumo procesas. Krokuva: Mykolo Riomerio universitetas, 2021, p. 241). Išlaidos laikomos administravimo išlaidomis, jeigu atitinka tokius požymius: i) pirma, jos atsirado po bankroto bylos iškėlimo. Tai yra fakto klausimas, siejamas su nutarties dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimu; ii) antra, jos yra būtinos, tiesiogiai susijusios su bankroto proceso procedūromis. Tai yra vertinamasis kriterijus, kuris priklauso nuo konkrečių išlaidų pobūdžio ir jų ryšio su bankroto procesu (E. Tamošiūnienė, V. Višinskis, M. Kirkutis, R. Jokubauskas. Bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymo ir apmokėjimo problemos. Teisė, 2021, t. 120, p. 21-35).

14. Taigi nagrinėjamu atveju atstatydinta nemokumo administratorė MB „Alba prima“ prašo įtraukti ją į BUAD „Deliveris“ įmonės kreditorių sąrašą su patvirtinta 3 804,40 Eur finansinio reikalavimo suma, kurią sudaro BUAB „Deliveris“ bankroto proceso išlaidos (bazinis nemokumo administratorės atlygis ir patirtos bankroto proceso administravimo išlaidos).

15. Teismas pažymi, kad JANĮ nuostatos nenustato išsamios bankroto proceso administravimo išlaidų dengimo tvarkos, tačiau pagal JANĮ 93 straipsnio 1 dalį bankroto proceso metu pirmiausia apmokamos bankroto proceso išlaidos. Tai reiškia, kad JANĮ įtvirtina prioritetinį administravimo išlaidų atlyginimą prieš kitus juridinio asmens kreditorius, nepriklausomai nuo jų reikalavimų tenkinimo eilės, t. y. tiek prieš kreditorius, kurių reikalavimai susidarė iki bankroto bylos iškėlimo (senieji kreditoriai), tiek prieš tuos, kurių reikalavimai susidarė po bankroto bylos iškėlimo (naujieji kreditoriai).

16. JANĮ nuostatos taip pat nereglamentuoja, kaip turi būti atlyginamos atstatydinto nemokumo administratoriaus iki atstatydinimo patirtos bankroto proceso administravimo išlaidos. Teismo vertinimu, administratoriaus atstatydinimo faktas nepakeičia patirtų bankroto proceso administravimo išlaidų teisinio statuso, taigi ir jų atlyginimo tvarkos. Dėl to yra svarbu atskirti bankroto proceso administravimo išlaidas nuo kitų kreditorių reikalavimų, tiek susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, tiek atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo, nes nuo to priklauso tiek kreditorių reikalavimų tenkinimo, tiek bankroto proceso administravimo išlaidų atlyginimo apimtis.

17. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad bankroto administratorius negali būti laikomas įmonės „kreditoriumi“ ĮBĮ prasme, nes jo reikalavimas tenkinamas specialia, nustatyta ĮBĮ 36 straipsnyje, tvarka. Teismų praktikoje, pasisakant dėl nemokumo administratoriaus statuso, pažymima, kad nemokumo administratoriaus teisė į administravimo, įskaitant ir patirtų faktinių, išlaidų atlyginimą yra aiškiai sureglamentuota ir apsaugota, todėl, nepriklausomai nuo to, kokie sprendimai bus priimami bendrovės kreditorių susirinkime, ši jo imperatyviai sureguliuota teisė negali būti suvaržyta. Nors ĮBĮ nėra tiesioginės nuorodos, kad buvęs bankroto administratorius su reikalavimu dėl faktiškai jo patirtų administravimo išlaidų ir (ar) atlyginimo nepatenka į įstatyme vartojamą „kitų kreditorių“ sąvoką, tačiau šiame specialiame įstatyme įtvirtinta specifinė ir prioritetinė tokių išlaidų atlyginimo tvarka suponuoja išvadą, jog teismo pripažinto dydžio reikalavimas dėl faktiškai patirtų administravimo išlaidų kompensavimo buvusiam administratoriui nėra įskaitomas į bendrą kreditorių reikalavimų sumą. Atitinkamai, buvęs administratorius taip pat neįgyja kitų ĮBĮ numatytų bendrovės kreditorių teisių, be kita ko, dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-35-464/2019; 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-108-881/2021). Nors nurodyti Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimai yra pateikti galiojant ĮBĮ, kurio 36 straipsnio 6 dalis išsamiau reglamentavo bankroto administravimo išlaidų atlyginimą, tačiau, atsižvelgiant į JANĮ 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą specialią (prioritetinę) bankroto proceso administravimo išlaidų atlyginimo tvarką, aptarti apeliacinio teismo išaiškinimai išlieka aktualūs ir aiškinant JANĮ normas.

18. Remiantis išdėstytais motyvais dėl JANĮ nuostatų, susijusių su bankroto proceso administravimo išlaidų nustatymu bei jų prioritetiniu atlyginimu, darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu bankroto proceso metu nemokumo administratorius atstatydinamas, iki jo atstatydinimo patirtų bankroto administravimo išlaidų statusas ir jų atlyginimo tvarka nesikeičia. Taigi atstatydinto nemokumo administratoriaus patirtų bankroto proceso administravimo išlaidų bei nemokumo administratoriaus atlyginimo nėra teisinio pagrindo įskaityti į bendrą bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų sumą, atitinkamai atstatydintas nemokumo administratorius su reikalavimu, kurį sudaro bankroto proceso administravimo išlaidos bei atlyginimas administratoriui, negali būti įrašomas į bendrą kreditorių sąrašą bei įgyti JANĮ numatytų kreditoriaus teisių.

19. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-165-910/2024).

20. Remiantis aukščiau nurodytu, atstatydintos nemokumo administratorės MB „Alba prima“ prašymas įtraukti ją į BUAB „Deliveris“ kreditorių sąrašą, kaip kreditorinį reikalavimą patvirtinant bankroto proceso metu patirtas administravimo išlaidas ir bazinį nemokumo administratorės atlyginimą, atmestinas, kadangi MB „Alba prima“ faktiškai patirtos BUAB „Deliveris“ bankroto proceso administravimo išlaidos ir nemokumo administratorės atlyginimas yra bankroto proceso išlaidos, atlyginamos specialia tvarka ir negali būti patvirtintos kaip finansinis reikalavimas, įrašant jį į BUAB „Deliveris“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Vadovaujantis aktualia teismų praktika, MB „Alba prima“ įtraukimas į BUAB „Deliveris“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, būtų nesuderinamas su bankroto proceso išlaidų atlyginimo teisiniu reglamentavimu.

21. Apibendrindamas nurodytus argumentus, teismas pareiškėjos MB „Alba prima“ prašymo įrašyti ją į BUAB „Deliveris“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą su 3 804,40 Eur finansiniu reikalavimu, kuris grindžiamas bankroto proceso išlaidomis, netenkina.

22. Teismas pažymi, kad kiti atstatydintos nemokumo administratorės MB „Alba prima“ ir nemokumo administratorės MB „Verslo sija“ procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi šio ginčo išsprendimui, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos mažosios bendrijos „Alba prima“ prašymą dėl 3804,40 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Deliveris“ bankroto byloje netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.