- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-14
- Bylos Nr.
- 2-35-464/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00581-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Atenergo“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Aftalitana“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Atenergo“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atmesti skundai dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Aftalitana“ kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Aftalitana“ bankroto byloje Nr. B2-74-513/2018,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apygardos teismas 2012-11-13 nutartimi UAB „Aftalitana“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Atenergo“, nutartis įsiteisėjo 2013-02-14 (t. 1, b. l. 92–93, 169–172). Teismo 2016-05-20 nutartimi bankroto administratorė UAB „Atenergo“ atstatydinta, o 2016-08-08 nutartimi administruoti bendrovę paskirta UAB „Geraldis“ (t. 4, b. l. 102–108; t. 5, b. l. 59–67, 88).
2. Klaipėdos apygardos teismo 2013-04-18, 2013-06-03, 2013-10-03, 2013-10-04, 2016-02-11, 2017-08-11, 2018-05-18 nutartimis buvo tvirtinamas bendrovės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai (t. 2, b. l. 2–13, 15–16, 21, 27–28, 72, 76, 104–116, 119, 181–185, 195, 197; t. 3, b. l. 57; t. 6, b. l. 195–196, t. 7, b. l. 108-109).
3. Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-16 nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, ši nutartis įsiteisėjo 2013-05-28 (t. 2, b. l. 69–70). Teismo 2017-03-14 nutartimi nustatyta, kad likvidavimas turi būti baigtas iki 2019-03-01 (t. 6, b. l. 99–100; t. 7, b. l. 76–78). Teismo 2018-09-24 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2018-11-20, BUAB „Aftalitana bankrotas yra pripažintas tyčiniu (t. 2, b. l. 14-19).
Šalies argumentai
4. Pareiškėja, buvusi bendrovės bankroto administratorė UAB ,,Atenergo“, 2018-08-03 pateikė teismui skundą dėl 2018-07-20 BUAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimo priimtų visų nutarimų (t. 7, b. l. 141–142). Nurodė, kad jai, kaip bendrovės kreditorei, kurios 1 541,94 Eur reikalavimas buvo patvirtintas teismo 2018-05-18 nutartimi, nebuvo pranešta apie šaukiamą susirinkimą.
5. Pareiškėja 2018-08-16 pateikė dar vieną skundą dėl 2018-08-01 BUAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimo nutarimų (t. 7, b. l. 158–159). Nurodė analogiškus argumentus – jai nebuvo pranešta apie šaukiamą susirinkimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2018-10-08 nutartimi (t. 8, b. l. 23-25) skundų netenkino.
7. Teismas nustatė, kad BUAB „Aftalitana“ 2018-07-20 kreditorių susirinkime, be organizacinių klausimų, buvo nutarta teikti ieškinį buvusiai bankroto administratorei UAB „Atenergo“ dėl žalos atlyginimo, o 2018-08-01 susirinkime nustatyta reikalavimo teisės į A. L. pardavimo tvarką ir kainą.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjos UAB „Atenergo“, buvusios BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorės, 1 541,94 Eur kreditinis reikalavimas, patvirtintas teismo 2018-05-18 nutartimi, tenkintinas ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka, kadangi tai yra nušalintai administratorei priklausančios išmokėti administravimo išlaidos. Todėl pareiškėja nepriskirtina prie kreditorių, kuriems teises ir pareigas nustato ĮBĮ, ji nėra ir negali būti įrašyta į kreditorių sąrašą ir neturi teisės naudotis kreditorių teisėmis, nustatytomis ĮBĮ, įskaitytinai ir teise gauti informaciją apie kreditorių susirinkimus ar skųsti susirinkimo nutarimus. Vien tai, jog teismo 2018-05-18 nutartyje pareiškėja yra pavadinta kreditore, jos teisių neišplečia. Iš to padarė išvadą, kad bankrutavusi bendrovė neprivalėjo pranešti buvusiai administratorei apie kreditorių susirinkimus.
9. Teismas pažymėjo, kad susirinkimo nutarimai savaime neturi įtakos pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams, tokių motyvų, be kita ko, nenurodo ir pati pareiškėja. Vien kreditorių 2018-07-20 nutarimas kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš buvusios bankroto administratorės, teismo vertinimu, nesukelia jai jokių teisių ir pareigų, konkrečias teises ir pareigas galėtų sukelti tik dėl to priimtas teismo sprendimas. Tokiu atveju pareiškėja visus prieštaravimus dėl ieškinio, jeigu toks būtų teisme pareikštas, galės teikti bylą nagrinėjančiam teismui. Taip pat jokios įtakos pareiškėjos teisėms bei teisėtiems interesams neturi ir 2018-08-01 kreditorių susirinkime priimti nutarimai, kuriuose kreditoriai toliau sprendė klausimą dėl įmonės reikalavimo teisės į buvusį vadovą pardavimo tvarkos ir kainos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Pareiškėja UAB ,,Atenergo“ atskirajame skunde (t. 8, b. l. 29-31) prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-08 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – jos skundus tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Įstatymas nepateikia baigtinio bendrovės kreditorių sąrašo, todėl jais laikytini bet kurie fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems bankrutuojanti bendrovė nėra įvykdžiusi savo prievolių bei įsipareigojimų. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad UAB „Atenergo“ nėra kreditore, nes jos reikalavimo pagrindas kyla iš ĮBĮ 36 straipsnio. UAB „Atenergo“, nepriklausomai nuo jos reikalavimo pagrindo, nesiskiria nuo kitų kreditorių.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Klaipėdos apygardos teismas 2018-07-23 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1009-777/2018, UAB „Atenergo“ ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės BUAB „Aftalitana“ 7 614,86 Eur administravimo išlaidų skolą. Todėl pareiškėja turi galiojančią ir vykdytiną reikalavimo teisę bankrutuojančiai bendrovei ir laikytina jos kreditore ĮBĮ 3 straipsnio prasme.
10.3. Pareiškėjai nebuvo pranešta apie skundžiamus kreditorių susirinkimus, todėl juose priimti nutarimai yra neteisėti. Pažeista ne tik pareiškėjos teisė juose dalyvauti, bet ir balsuoti. Priimti nutarimai iš esmės prieštarauja bankrutuojančios bendrovės ir kitų kreditorių interesams, priimtų sprendimų pagrindu tik bus eikvojami resursai, keliama dar didesnė žala bendrovei ir jos kreditoriams.
Atsiliepimas
11. Kreditorė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime (t. 8, b. l. 35-38) prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo tokius atsikirtimo į skundą argumentus:
11.1. Pareiškėjos reikalavimas tenkintinas ĮBĮ 36 straipsnio pagrindu, kadangi tai bankroto proceso metu patirtos administravimo išlaidos, o ne reikalavimas, atsiradęs iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 str. 4 d. 5 p.). UAB „Atenergo“ atstatydinimo iš bankroto administratorės pareigų faktas nekeičia bendrosios ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog pirmiausia turi būti apmokėtos įmonės bankroto administravimo išlaidos, taikymo.
11.2. Skundžiamuose kreditorių susirinkimuose dalyvavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 99,94 proc. visų patvirtintų reikalavimų sumos. Tai reiškia, kad net ir nustačius procedūrinius kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimus, t. y. kad atstatydinta bankroto administratorė yra kreditorė, tai neteiktų pagrindo naikinti priimtus nutarimus – šios turimų reikalavimų suma (1 541,94 Eur) nebūtų lėmusi kitokių nutarimų priėmimo.
12. Kreditorius V. G. atsiliepime (t. 8, b. l. 41-43) prašo atskirąjį skundą atmesti, skirti pareiškėjai baudą už procesinių teisių pažeidimą. Nurodo šiuos argumentus:
12.1. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį bankroto administratorės išlaidos ir sąmata neįeina į bendrą kreditorinių reikalavimų sumą, ką teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė ir teismas.
12.2. Pareiškėjos direktorius A. M. visais būdais ir toliau bando vilkinti bankroto procesą bei neleisti pasiekti bankroto proceso tikslų. Dėl tokių įgalioto asmens veiksmų UAB „Atenergo“ buvo atstatydintas iš bankroto administratorės pareigų ir gavo įspėjimą.
12.3. Pareiškėja sąmoningai ir kryptingai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, todėl jai skirtina bauda. Šiai bendrovei ne vieną kartą buvo skirta bauda už procesinių teisių pažeidimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėja konstatuoja:
Dėl pareiškėjos teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos atsakovės BUAB ,,Aftalitana“ bankroto byloje, kuria atmesti pareiškėjos UAB ,,Atenergo“ skundai dėl bendrovės kreditorių 2018-07-20, 2018-08-01 susirinkimuose priimtų nutarimų, patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad pranešimų apie šaukiamus BUAB ,,Aftalitana“ kreditorių susirinkimus tvarka šiuo atveju nebuvo pažeista, nes apeliantė subjektinės teisės gauti tokį pranešimą neturėjo, vadinasi, ir jos skundai dėl įvykusių, jai nepranešus, dviejų kreditorių susirinkimų nėra pagrįsti.
15. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį suinteresuotu asmeniu, turinčiu teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, pripažįstamas įmonės kreditorius. Teisę kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų kreditorius įgyja jo reikalavimus patvirtinus teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013). Teismų praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismine tvarka turi teisę ne tik kreditoriai, bet ir kiti suinteresuoti asmenys (pavyzdžiui, bankroto administratorius, įmonės savininkas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-771/2008, 2013-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1340/2013, 2015-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-163-157/2015). Kai kurių iš nurodytų asmenų teisinis suinteresuotumas yra preziumuojamas dėl jų pareigų ar teisinio statuso (įmonės vadovas, akcininkas, dalininkas), tuo tarpu kiti suinteresuoti asmenys, kreipdamiesi į teismą, turi pagrįsti savo teisinį suinteresuotumą, t. y. aiškiai nurodyti, kokiu būdu ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu yra pažeidžiamos jų teisės ir teisėti interesai.
16. Taigi, pagal ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, skundą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų gali pateikti arba patys bendrovės kreditoriai, arba asmenys, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti tiesioginės įtakos atitinkamų sprendimų priėmimas. Apeliantė šią teisę siekė įgyvendinti būdama įsitikinusi savo, kaip bendrovės kreditorės, statusu, o ne kaip kitas suinteresuotas asmuo, akcentuodamas jos, kaip kreditorės, teisės dalyvauti susirinkimuose ir balsuoti dėl priimamų sprendimų, pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus pripažįsta nepagrįstais.
17. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad apeliantė nuo 2016-05-20 iki 2016-08-08 administravo atsakovės BUAB ,,Aftalitana“ bankroto procedūras, t. y. atliko ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalyje numatytas funkcijas. Kai ji buvo atstatydinta iš atsakovės bankroto administratorės pareigų, Klaipėdos apygardos teisme inicijavo ginčą su atsakove BUAB ,,Aftalitana“ dėl administravimo išlaidų priteisimo (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1058-513/2017). Klaipėdos apygardos teismo 2017-08-25 nutartimi apeliantės ieškinys buvo patenkintas iš dalies, pripažinus atsakovei pareigą iš administravimui skirtų lėšų sumokėti atstatydintai bankroto administratorei UAB ,,Atenergo“ 9 758 Eur plius PVM atlyginimą ir atlyginti 1 541,94 Eur faktiškai patirtas administravimo išlaidas, o kita ieškinio reikalavimų dalis atmesta. Lietuvos apeliacinis teismas 2018-12-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-79-241/2018 pagal apeliantės UAB ,,Atenergo“ apeliacinį skundą, panaikino nutarties dalį, kuria išspręstas reikalavimas dėl administratoriaus atlyginimo, ir grąžino šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita nutarties dalis, t. y. dalis, kuria atsakovė įpareigota atlyginti apeliantei jos faktiškai patirtas administravimo išlaidas (1 541,94 Eur), palikta nepakeista. Klaipėdos apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs ginčo dėl administratoriaus atlyginimo dalį, 2018-07-23 sprendimu šį reikalavimą patenkino iš dalies ir priteisė buvusios administratorės (t. y. apeliantės) naudai 7 614,86 Eur administravimo skolą ir procesines palūkanas (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1009-777/2018). Šį teismo sprendimą apeliaciniu skundu apskundė UAB ,,Atenergo“, prašydama jos ieškinį patenkinti visiškai, tačiau apeliacinis skundas dar neišnagrinėtas, o nurodytas pirmosios instancijos teismo sprendimas dar neįsiteisėjęs.
18. Iš atsakovės bankroto bylos procesinės informacijos taip pat nustatyta, kad apeliantė 2018-05-09 kreipėsi bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu išduoti jai vykdomąjį raštą dėl 2017-08-25 nutartimi priteistų 1 541,94 Eur faktiškai patirtų administravimo išlaidų (t. 7, b. l. 107). Klaipėdos apygardos teismas 2018-05-18 nutartimi (t. 7, b. l. 108-109) šio prašymo netenkino, pažymėjęs, kad apeliantės skolininkė yra bankrutavusi bendrovė, iš kurios skolos išieškomos ne CPK, o ĮBĮ nustatyta tvarka. Teismas šioje nutartyje nurodė, kad tvirtina tokio dydžio kreditinį apeliantės reikalavimą, tenkintiną ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka.
19. Taigi, viena vertus, asmuo įgyja visas ĮBĮ numatytas kreditoriaus teises nuo to momento, kai įsiteisėjusia teismo nutartimi yra patvirtinamas jo kreditorinis reikalavimas. Kita vertus, net ir esant bankroto byloje priimtai teismo 2018-05-18 nutarčiai, kurioje buvusios bankroto administratorės 1 541,94 Eur reikalavimas yra įvardijamas kaip kreditinis reikalavimas, jį patvirtinant, tai savaime nelemia vertinimo, kad apeliantė yra tapusi bankrutuojančio subjekto kreditore ĮBĮ 3 straipsnyje naudojamos sąvokos „įmonės kreditoriai“ prasme.
20. Siekiant nustatyti apeliantės teisių apimtį, visų pirma turi būti įvertinta jos reikalavimo prigimtis (teisinis bei faktinis jo atsiradimo pagrindas). Skundžiamoje teismo nutartyje pagrįstai akcentuojama apeliantės reikalavimo atsiradimo specifika, lyginant su kitų bendrovės kreditorių reikalavimais, t. y. jos reikalavimo pagrindas nėra įprasti neįvykdyti įsipareigojimai, atsiradę iki bankroto bylos ar ją jau iškėlus, bendrovei vykdant tam tikrą veiklą. Šiuo atveju reikalavimą pareiškė specialus subjektas – atstatydinta bankrutavusios bendrovės bankroto administratorė, o jos reikalavimo pagrindas – išlaidų, faktiškai patirtų administruojant bendrovę ir vykdant jai kaip bankroto administratorei ĮBĮ pavestas funkcijas, atlyginimas.
21. Bendrovės bankroto procedūras reglamentuojančio ĮBĮ aštuntojo skyriaus atskiruose straipsniuose numatyta kreditorių reikalavimų tenkinimo bei administravimo išlaidų apmokėjimo tvarka. Įstatymo 35 straipsnio 2-4 dalyje numatyta tokia kreditorių reikalavimo tenkinimo tvarka, kad pirmąja eile yra tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais bei reikalavimai, kurių pagrindas darbo teisniai santykiai; antrąja eile – reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetą; trečiąją eile – visi likusieji kreditorių reikalavimai. Įstatymo leidėjas taip pat nustatė ir atitinkamas išimtis, susijusias su kai kurių kreditorių reikalavimų tenkinimu, o būtent tai, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Įstatymo 36 straipsnyje numatyta ir dar viena išimtis, pagal kurią pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pasisakęs, kad bankroto administravimo išlaidos atlyginamos anksčiau, nei tenkinami visų kreditorių reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-08 nutartis civilinėje byloje 3K-3-423-687/2018, 38 p.).
22. Nagrinėjama klausimui aktualioje ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalyje numatyta ir tai, kad kai administratorius atstatydinamas esant nebaigtoms bankroto procedūroms, pavedimo sutartis nutraukiama ir administratoriui priklausantis atlyginimas išmokamas, kai atstatydintas administratorius perduoda įmonės turtą ir dokumentus naujai paskirtam administratoriui, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo turto ir dokumentų perdavimo akto surašymo dienos. Taigi, įstatymų leidėjo valia yra įtvirtinta speciali tvarka bei terminas tokiems atsiskaitymams įvykdyti, kurie kartu reiškia, kad buvęs bankroto administratorius nėra įtraukiamas į bendrą kreditorių eilę, jam priklausantys mokėjimai turi būti atliekami įstatymo nurodytais terminais, nepaisant bankroto proceso eigos ar jo stadijos. Nepriklausomai nuo bendrovės bankroto proceso metu gaunamų lėšų šaltinio ir net tuo atveju, kai jos gautos realizavus įkeistą turtą, iš jų pirmiausia apmokamos būtent administravimo išlaidos, į kurių sudėtį patenka ir atlyginimas administratoriui (ĮBĮ 36 str. 1 d. ir 3 d.).
23. Vadinasi, bankroto administratoriaus teisė į administravimo, įskaitytinai ir į patirtų faktinių, išlaidų atlyginimą yra aiškiai sureglamentuota ir apsaugota, todėl nepriklausomai nuo to, kokie sprendimai bus priimami bendrovės kreditorių susirinkime, ši jo imperatyviai sureguliuota teisė negali būti suvaržyta. Ir nors ĮBĮ nėra tiesioginės nuorodos, kad buvęs bankroto administratorius su reikalavimu dėl faktiškai jo patirtų administravimo išlaidų ir/ ar atlyginimo nepatenka į įstatyme vartojamą „kitų kreditorių“ sąvoką, tačiau šiame specialiame įstatyme įtvirtinta specifinė ir prioritetinė tokių išlaidų atlyginimo tvarka suponuoja išvadą, kad teismo pripažinto dydžio reikalavimas dėl faktiškai patirtų administravimo išlaidų kompensavimo buvusiam administratoriui nėra įskaitomas į bendrą kreditorių reikalavimo sumą. Atitinkamai, buvęs administratorius (ir apeliantė) neįgyja ir kitų ĮBĮ numatytų bendrovės kreditorių teisių, be kita ko, dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose.
24. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad kreditorių susirinkimo, kaip bankroto proceso instituto, paskirtis yra suteikti bendrovės kreditoriams instrumentą ginti savo interesus. Įtvirtinta jų teisė žinoti apie šaukiamus surinkimus ir juose dalyvauti, išreikšti balsavimu savo valią, garantuoja kiekvienam kreditoriui galimybę dalyvauti bankrutuojančios įmonės reikaluose, taip pat užtikrina jų interesų gynimą. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).
25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto procedūras reglamentuojančiame įstatyme įtvirtintas teisinis mechanizmas yra pakankamas buvusios bankroto administratorės materialinių interesų, susijusių su kompensacijos už atliktas bankroto procedūras gavimu, užtikrinimas, todėl ji negali būti prilyginama kitiems bendrovės kreditoriams ir negali turėti analogiškų kitiems kreditoriams teisių. Todėl apeliantė neturi teisės balsuoti kreditorių susirinkime, o pirmosios instancijos teismas neturėjo prielaidų konstatuoti tokios apeliantės teisės pažeidimo ir šiuo pagrindu panaikinti jos skundžiamus susirinkimų nutarimus.
Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo
26. Kreditorius V. G. atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą prašo jai skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teigdamas, kad apeliantė sąmoningai ir kryptingai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
27. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).
28. Viena vertus, apeliantei, kuri verčiasi bendrovių bankroto procesų administravimu ir neabejotinai turinčiai teisinį išsilavinimą įgijusių darbuotojų, turėjo ir galėjo būti žinomos ginčui aktualios teisės normos ir jos, kaip buvusio bankroto administratorės, teisės bankroto procese. Kita vertus, apeliantės pozicijos šiuo klausimu susiformavimui galėjo turėti įtakos prieš tai šioje bankroto byloje pirmosios instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai, kurie jai galėjo suteikti nepagrįstus lūkesčius dėl jos teisių bankroto byloje apimties. Atitinkamai, negalima padaryti akivaizdžios išvados, kad apeliantė piktnaudžiauja savo subjektine teise skųsti teismo nutartį. Todėl prašymas netenkintinas nenustačius netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis fakto.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.