Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2-79-241/2018

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-02-13
Bylos Nr.: e2-79-241/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Egidija Tamošiūnienė, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“
Trečiasis asmuo: V. G.

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2018 m. vasario 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ ir atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aftalitana“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1058-513/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aftalitana“ dėl administravimo lėšų priteisimo, trečiasis asmuo V. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė buvusi BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorė UAB „Atenergo“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 33 808,61 Eur administravimo išlaidų skolos ir 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės BUAB „Aftalitana“.Ieškovė nurodė, kad ją atstatydinus iš BUAB „Aftalitana“ bankroto administratoriaus pareigų su ja nebuvo atsiskaityta. Teismui atstatydinus administratorę pavedimo sutartis nutraukiama, pasibaigia bankrutuojančio asmens ir bankroto administratoriaus teisiniai santykiai, todėl teismas turėjo išspręsti ir bankroto administravimo išlaidų atlyginimo klausimą. BUAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimas 2013 m. gegužės 8 d. patvirtino bankroto administratorės veiklos ataskaitą ir nutarė patvirtinti bankroto administratorės pateiktą administravimo išlaidų sąmatą: atlyginimas administratorei – 60 000 Lt plius PVM; buhalterinės apskaitos tvarkymui – 10 000 Lt plius PVM; ūkio išlaidoms (ryšio, kanceliarijos, pašto, transporto ir kt. išlaidos) – 20 000 Lt plius PVM; juridinės paslaugos – esant poreikiui, pagal faktą; archyvo paslaugoms – 3 000 Lt plius PVM. Visos šios išlaidos buvo skirtos laikotarpiui nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Pavedimo sutartis pasirašyta 2013 m. gegužės 13 d. Kadangi BUAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimo 2013 m. gegužės 8 d. nutarimas galioja, egzistuoja bankrutavusios įmonės pareiga pareiga atsiskaityti. Kreditoriai priėmė prievolės įvykdymą, jiems priklauso pareiga įrodyti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.Administratorė teikė administravimo paslaugas, kurios liko neapmokėtos, nes įmonė neturėjo piniginių lėšų, o dėl esamo turto pardavimo vyko ginčai tarp kreditorių, buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo instituciją. Bankroto administratorė patyrė žalą ir ji turi būti jai atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą – kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sumą, nes buvo atliktos visos administravimo procedūros.Ieškovė faktines administravimo išlaidas apmokėjo savo lėšomis. Norėdama užtikrinti sklandžią bankroto procedūrų eigą ieškovė sudarė su BUAB „Aftalitana“ darbų atlikimo sutartį, prie jos buvo sudaryta darbų atlikimo įkainių lentelė. Buvo sudarytos teisinių paslaugų sutartys su UAB „Euroteisės biuras“, sudaryta sutartis dėl konsultacijų finansų ir mokesčių srityje, atstovavimo teismuose. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 4 d. nutartimi paskyrė ekspertizę ir įpareigojo už ekspertizę sumokėti 1 500 Eur į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Ieškovė pati teikė teisines paslaugas, rengė procesinius dokumentus, dalyvavo nagrinėjant civilines bylas, o kreditoriai nutarė už teisines paslaugas mokėti pagal faktines išlaidas, todėl privalo sumokėti ieškovei už parengtus ir pateiktus ieškinius.Ieškovei atlyginimas už administravimą turi būti sumokėtas proporcingai pagal atliktus darbus, nes ieškovė pateikė įrodymus, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad atsakovė yra skolinga ieškovei. Atstatydinta iš pareigų ieškovė vykdydama teismo nutartį perdavė naujai paskirtos bankroto administratorės UAB „Geraldis“ įgaliotam asmeniui visus dokumentus pagal dokumentų perdavimo–priėmimo aktą ir kartu pateikė išankstinio apmokėjimo sąskaitą už atstatydintos administratorės UAB „Atenergo“ paslaugų teikimo laikotarpį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ieškinį tenkino iš dalies, nustatė atsakovės BUAB „Aftalitana“ pareigą iš administravimui skirtų lėšų sumokėti atstatydintai bankroto administratorei UAB „Atenergo“ 9 758 Eur plius PVM atlyginimą ir atlyginti 1 541,94 Eur faktiškai patirtas administravimo išlaidas; kitą ieškinio dalį teismas atmetė.Teismas nustatė, kad ieškovei priklausantis atlyginimas turėjo būti išmokėtas ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 16 d., nes bankrutavusios įmonės turtas – automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis BMW 745, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti naujai bankroto administratorei UAB „Geraldis“ 2016 m. lapkričio 2 d. Teismas taip pat nustatė, kad bankrutavusi įmonė neatsiskaitė su buvusia bankroto administratore, nes mano, kad atlyginimas jai nepriklauso.Teismo vertinimu, atsakovė privalo ieškovei apmokėti faktiškai patirtas administravimo išlaidas ir sumokėti atlyginimo už administravimą dalį. Teismas pažymėjo, kad kreditorių susirinkimas patvirtino buvusios bankroto administratorės ataskaitą, t. y. patikrino ir sutiko, kad UAB „Atenergo“, vykdydama administratorės pareigas, patyrė (savo lėšomis sumokėjo) 5 324 Lt (1 541,94 Eur) išlaidų. Daugiau leistinų įrodymų apie faktiškai patirtas administravimo išlaidas, teismo nuomone, nepateikta.Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ji faktiškai patyrė 2016 m. rugpjūčio 8 d. bankroto administratorės UAB „Atenergo“ atliktų paslaugų lentelėje nurodytas išlaidas, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė privalo sumokėti reikalaujamą 27 941 Eur (be PVM) skolą pagal šią lentelę. 2013 m. gegužės 15 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 01 su 1 priedu apie įkainius už atsakovės administravimą ieškovė sudarė pati su savimi, tuo tarpu administravimo išlaidų sąmatą, taigi ir atlyginimo dydį administratoriui, su darbo santykiais susijusias išmokas įmonės darbuotojams (įskaitant mokesčius, apskaičiuojamus nuo susijusių su darbo santykiais išmokų), kuriems būtina dalyvauti bankroto procese, išskyrus darbuotojus, dalyvaujančius ūkinėje komercinėje veikloje, išlaidas įmonės auditui, turto įvertinimo, pardavimo, atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo bei kitos kreditorių susirinkimo patvirtintas išlaidas nustato kreditorių susirinkimas arba teismas, kai yra ginčas.Teismas nustatė, kad administravimo išlaidų sąmatą įstatymo nustatyta tvarka patvirtino BUAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimas, pavedimo sutartyje buvo nustatyta, kad atlyginimas administratoriui sumokamas, kai įmonės kasoje ar sąskaitoje yra lėšų, pagal administratorės išrašytą sąskaitą faktūrą. Tačiau vien sąskaitos faktūros pateikimas, teismo vertinimu, nereiškia, kad joje nurodyta suma yra pagrįsta, t. y. kad prašomos priteisti administravimo išlaidos yra faktiškai patirtos. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. gegužės 15 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 01 su 1 priedu su įkainiais už atsakovės BUAB „Aftalitana“ administravimą prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo normoms, reglamentuojančioms administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimą, taip pat pažeidžia kreditorių teises. Bankrutuojančiai įmonei draudžiama vykdyti ūkinę komercinę veiklą, jeigu šios veiklos rezultatas nemažina balanse rodomų nuostolių dėl įmonės veiklos, taigi ir dėl jos sandorių turi spręsti kreditorių susirinkimas, bankroto administratorius gali sudaryti terminuotas įmonės turto nuomos sutartis, bankroto administratorius atstovauja įmonei sudarant sandorius, kai bankrutuojanti įmonė tęsia ūkinę komercinę veiklą. Įstatymo nustatyta tvarka paskirto bankroto administratoriaus ir bankrutavusios įmonės santykiai atitinka pavedimo sutarties santykius, taigi bankrutavusi įmonė nesudaro su bankroto administratoriumi paslaugų teikimo sutarties.Teismas padarė išvadą, kad 2013 m. gegužės 15 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 01 su 1 priedu nesukūrė atsakovei teisinių pasekmių ir negali būti pagrindu apmokėti administravimo išlaidas. Teismas atkreipė dėmesį, kad pavedimo sutartyje apskritai nenurodyta atlyginimo suma ir atlyginimo mokėjimo tvarka.Teismas konstatavo, kad ginčo nagrinėjimo metu administratorė pateikė ataskaitą, kuria paneigti atsakovės argumentai apie tai, jog ieškovei apskritai nepriklauso atlyginimas, nes pavedimo sutartis tinkamai neįvykdyta. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad spręsti bankrutavusios įmonės turto ir reikalavimo teisės perleidimo klausimų nebuvo galima dėl nagrinėjamų bylų ir (arba) atliekamų ikiteisminių tyrimų. Teismas vertino, kad likvidavimo procedūros nepagrįstai ilgai buvo vilkinamos, tiek turtą, tiek reikalavimo teisę buvo galima parduoti, jeigu administratorė tinkamai vykdytų ĮBĮ 33 straipsnio reikalavimus ir taip įstatymo nustatyta tvarka nuspręstų kreditoriai.Teismas nustatė, kad administravimo išlaidų sąmata patvirtinta visam bankroto procesui, patvirtintas 60 000 Lt (17 377,20 Eur) plius PVM atlyginimas nuo 2013 m. vasario 14 d. (įsiteisėjo nutartis iškelti bankroto bylą) iki įmonės išregistravimo; likvidavimo procesas turi būti baigtas iki 2019 m. sausio 16 d. Todėl, teismo nuomone, tikėtina, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos bus priimtas iki 2019 m. kovo 16 d. Teismas padarė išvadą, kad vieno mėnesio atlyginimas administratorei yra 238 Eur plius PVM per mėnesį (17 377,20 Eur / 73 mėn.). Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovė administravo įmonę nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2016 m. liepos 22 d. (įsiteisėjo nutartis atstatydinti iš pareigų), sprendė, jog ieškovei priklausytų 9 758 Eur plius PVM atlyginimas (238 Eur x 41 mėn.).Teismas vertino, kad šioje byloje prejudicinę reikšmę turinčiais teismų procesiniais dokumentais įrodyta, jog ieškovė vilkino bankroto procesą, netinkamai, pavėluotai vykdė Įmonių bankroto įstatymo ir pavedimo sutartimi nustatytas pareigas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, nors ir turėjusi teisę sulaikyti mokėjimus, laiku ir tinkamai nesprendė klausimų, susijusių su atsiskaitymu su atstatydinta administratore, todėl, teismo įsitikinimu, pagrindo mažinti ieškovei priklausantį atlyginimą už administravimą iki atstatydinimo nėra. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad nustatytina atsakovės pareiga iš administravimui skirtų lėšų sumokėti atstatydintai bankroto administratorei 9 758 Eur plius PVM atlyginimą ir atlyginti 1 541,94 Eur faktiškai patirtas administravimo išlaidas.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovė UAB „Atenergo“ atskiruoju skundu prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje padarė rašymo apsirikimą, kuris ištaisytinas, nurodant, kad BUAB „Aftalitana“ turi pareigą iš administravimui skirtų lėšų sumokėti atstatydintai bankroto administratorei UAB „Atenergo“.Teismas neteisingai nustatė atlyginimo dydį. Teismas skirtingai vertino veiklos ataskaitą, administravimo išlaidų sąmatą, patvirtintas to paties susirinkimo metu. Nutarimas dėl bankroto administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžio nebuvo panaikintas, todėl galioja ir teismas privalėjo juo remtis nustatydamas atlyginimo dydį.Teismas, nustatydamas atlyginimo už administravimą dydį, nevertino atliktų darbų apimties, nepagrįstai atsižvelgdamas į bankroto procedūros trukmę. Numatoma bankroto procedūros pabaiga yra tik tikėtina. Teismas neanalizavo ieškovės pateiktų įrodymų – detalizuotų administravimo išlaidų, išankstinių sąskaitų faktūrų dėl patirtų administravimo išlaidų nuo bankroto bylos iškėlimo iki administratoriaus įgaliojimų pabaigos, atliko nepagrįstus skaičiavimus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė vilkino bankroto procesą ir tai yra pagrindas mažinti priteistino atlyginimo dalį. Bankroto procesas užsitęsė dėl įmonės akcininkų, kurie yra ir kreditoriai, neteisėtų veiksmų. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepardavė įmonės turto. Kreditorių susirinkimuose buvo keliamas klausimas dėl turto pardavimo, bet kreditoriai nepriėmė nutarimo jo parduoti. Teismas neišsprendė ieškovės reikalavimo dėl 6 proc. metinių palūkanų, dėl šio reikalavimo nepasisakė. Teismas tik konstatavo, kad ieškovei priklausantis atlyginimas turėjo būti išmokėtas iki 2016 m. lapkričio 2 d.Trečiasis asmuo V. G. prašo atmesti ieškovės UAB „Atenergo“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė nepateikė įrodymų, kad darbas, už kurį reikalaujama atlyginimo, buvo atliktas. Ieškovė nėra pateikusi kreditoriams savo veiklos ataskaitos, išskyrus pateiktą pirmajam kreditorių susirinkimui, tačiau jos negalima laikyti patvirtintos visa apimtimi.Išankstinė PVM sąskaita faktūra, kuria ieškovė grindžia skolą, nepatvirtina paslaugų suteikimo. Ieškovė nepateikė patirtų išlaidų sąmatos, išlaidas patvirtinančių finansinių dokumentų.Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti.Aplinkybė, kad ieškovė vilkino bankroto procesą, yra įrodyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai buvo trukdoma atlikti darbus.Už netinkamą pareigų atlikimą atstatydintai administratorei atlyginimas nemokėtinas, nes jis kreditorių buvo nustatytas tikintis, kad administratorė tinkamai atliks savo pareigas.Atsakovė BUAB „Aftalitana“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas nevertino aplinkybės, kad 2017 m. sausio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimu devintuoju darbotvarkės klausimu nutarta nedengti ieškovės nurodytų išlaidų (tiek atlyginimo, tiek kitų išlaidų) už BUAB „Aftalitana“ administravimą. Šis nutarimas yra galiojantis, todėl privalomas vykdyti.Nors teismas konstatavo, kad ieškovė vilkino bankroto procesą ir neatliko reikiamų veiksmų, tačiau teismas neįvertino to, kad administratorės atlyginimo mokėjimo sąlyga – pavedimo sutartimi nustatytų prievolių vykdymas, atitinkantis ĮBĮ nuostatas ir bankroto proceso tikslus. Ieškovės neveikimas (netinkamas veikimas) konstatuotas įsiteisėjusiais teismų sprendimais (prejudiciniai faktai), bankroto administratorių veiklą prižiūrinčios institucijos sprendimu.Ieškovės 2017 m. liepos 26 d. pateikta veiklos ataskaita nėra pateikta kreditoriams, jie jos nepatvirtino. Ši ataskaita nepaneigia prejudicinių faktų apie prievolių neįvykdymą (netinkamą vykdymą).Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė naujai paskirtai bankroto administratorei neperdavė atsakovės automobilio Peugeot. Atstatydintas administratorius jam priklausantį atlyginimą gauna tik tada, kai jis perduoda įmonės turtą ir dokumentus naujai paskirtam administratoriui.Ieškovė UAB „Atenergo“ prašo atmesti atsakovės BUAB „Aftalitana“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Bankroto administratorės veiklos ataskaita ir administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtintos 2013 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkime. Visos išlaidos buvo skirtos nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki įmonės išregistravimo. Administratoriaus atlyginimas, administravimo išlaidos gali būti keičiami tik į ateitį.2017 m. sausio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimas devintuoju darbotvarkės klausimu negali būti laikomas teisėtu, nes pažeidžia administratorės teises. 2013 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo nutarimas dėl administravimo išlaidų ir administratorės atlyginimo nėra panaikintas, todėl yra privalomas iki administravimo išlaidų dydžio pakeitimo.Bankroto proceso metu tarp bankrutuojančios įmonės ir bankroto administratorės susiklostė pavedimo teisiniai santykiai. Ieškovė įvykdė iš pavedimo sutarties kylančią prievolę, todėl įgijo teisę už tai gauti atlyginimą.Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė vilkino bankroto procesą, neatliko reikiamų veiksmų. Bankroto administratorė buvo pakeista ne dėl netinkamai atliekamo darbo, o dėl nuolatinių konfliktų tarp administratorės ir pagrindinių įmonės kreditorių. Bankroto procesas užsitęsė, veiksmai buvo neatlikti dėl įmonės akcininkų, kurie yra ir kreditoriai, neteisėtų veiksmų.Trečiasis asmuo V. G. prašo tenkinti atsakovės BUAB „Aftalitana“ atskirąjį skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovė nepateikė įrodymų, kad darbas, už kurį reikalaujama atlyginimo, buvo atliktas. Ieškovė padarė nuostolių kreditoriams, įmonei ir valstybei.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas buvusios bankroto administratorės UAB „Atenergo“ ieškinys atsakovei BUAB „Aftalitana“ dėl administravimo lėšų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Ieškovė teismui pateiktą ieškinį (patikslintą) grindė tuo, kad ji, kaip atstatydinta bankroto administratorė, turi teisę gauti administravimo išlaidų atlyginimą (el. bylos 1 t., b. l. 107-115). Ieškovė nurodė, kad administratorės veiklos ataskaitos patvirtinimas reiškia pritarimą administratorės veiklai. Ieškovė, teikdama bankroto administravimo paslaugas, turėjo finansinių išlaidų, kurios yra neapmokėtos, nes administruota įmonė neturėjo piniginių lėšų. Ieškovė atliko visas teisės aktuose numatytas administravimo procedūras. Norėdama užtikrinti sklandžią bankroto procedūrų eigą, ieškovė sudarė sutartį su atsakove dėl darbų atlikimo. Ieškovė neviršijo kreditorių nustatytų administravimo išlaidų dydžių. Atsakovė turi apmokėti ieškovei už įmonės administravimą proporcingai pagal atliktus darbus.Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2016 m. spalio 24 d. sąskaitą išankstiniam apmokėjimui Nr. 4 (el. bylos 1 t., b. l. 26), kurios suma – 33 808,61 Eur. Sąskaitoje nurodyta, kad į ją įtrauktas atlyginimas administratorei, ūkio išlaidos, juridinės paslaugos, buhalterinės apskaitos tvarkymas; kaip šios sąskaitos išrašymo pagrindas nurodyti 2013 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimas, 2013 m. gegužės 15 d. pavedimo sutartis, 2013 m. gegužės 15 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 01. Taip pat ieškovė teismui pateikė 2013 m. gegužės 15 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 01, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, atstovaujamos ieškovės (el. bylos 1 t., b. l. 27-34). Pagal šią sutartį ieškovė įsipareigojo suteikti buhalterinės apskaitos, ryšio, kanceliarijos, pašto, transporto, juridines, archyvavimo ir kitas paslaugas, reikalingas administruojant BUAB „Aftalitana“, pagal 2013 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą. Sutartimi numatytos paslaugos įvertintos sutarties priede Nr. 1 – paslaugų įkainių lentelėje. Atsakovė įsipareigojo sumokėti už paslaugas esant lėšų įmonėje. Paslaugų teikimo terminas – iki įmonės bankroto proceso pabaigos. Be to, ieškovė prie ieškinio pridėjo 2016 m. rugpjūčio 8 d. lentelę apie atsakovei suteiktas bankroto administravimo paslaugas, kurioje nurodytos suteiktos paslaugos ir jų kiekis bei kaina. Bendra suteiktų paslaugų suma – 27 941 Eur (el. bylos 1 t., b. l. 35-40).Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė BUAB „Aftalitana“ privalo sumokėti ieškovei jos faktiškai patirtas administravimo išlaidas ir atlyginimo už administravimą dalį. Teismas, įvertinęs tai, kad BUAB „Aftalitana“ kreditorių susirinkimas patvirtino ieškovės, kaip buvusios BUAB „Aftalitana“ bankroto administratorės, ataskaitą, pagal kurią ieškovė patyrė 1 541,94 Eur išlaidų, padarė išvadą, jog ši suma priteistina ieškovei iš atsakovės. Jokių kitų įrodymų apie faktiškai ieškovės patirtas administravimo išlaidas, teismo vertinimu, byloje nėra. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ji patyrė kitas prašomas priteisti administravimo išlaidas. 2013 m. gegužės 15 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 01 ir jos priedą Nr. 1 ieškovė sudarė pati su savimi, todėl, teismo nuomone, ši sutartis nesukūrė atsakovei teisinių pasekmių ir nėra pagrindo ja remtis reikalaujant apmokėti administravimo išlaidas. Teismas pažymėjo, kad vien tik ieškovės sąskaitos-faktūros pateikimas savaime nereiškia, jog joje nurodytos administravimo išlaidos buvo faktiškai patirtos. Teismas vertino, kad ieškovės teismui pateikta ataskaita paneigia atsakovės argumentus, jog ieškovei apskritai nepriklauso atlyginimas. Teismas, nustatęs, kad ieškovei, kaip bankroto administratorei, bankroto byloje buvo patvirtintas 238 Eur (be PVM) mėnesinis atlyginimas, konstatavo, jog jai priklauso 9 758 Eur (be PVM) atlyginimas už visą bankroto administravimo laikotarpį iki ieškovės atstatydinimo. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė laiku ir tinkamai nesprendė atsiskaitymo su ieškove klausimo, nepaisant to, kad pati ieškovė tinkamai nevykdė bankroto administratorės pareigų, padarė išvadą, jog nėra pagrindo mažinti ieškovei priteistino atlyginimo už įmonės administravimą iki jos atstatydinimo.Atsakovė BUAB „Aftalitana“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, atskirajame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog 2017 m. sausio 16 d. kreditorių susirinkimas devintuoju darbotvarkės klausimu nutarė nedengti ieškovės nurodytų išlaidų už BUAB „Aftalitana“ bankroto procedūros administravimą. Atsakovės teigimu, šis kreditorių susirinkimo nutarimas yra galiojantis ir nenuginčytas. Ieškovė bankroto administratorės pareigas vykdė netinkamai (prejudicinis faktas), todėl, atsakovės nuomone, atlyginimas jai nepriklauso. Atsakovė pažymi, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės vienašališkai parengta veiklos ataskaita, nes ji nebuvo pateikta atsakovės kreditoriams ir nebuvo patvirtinta. Atsakovė nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė neperdavė naujai paskirtai bankroto administratorei viso administruotos įmonės turto.Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pažeidė jos teisę gauti teisingą atlyginimą už bankrutavusios įmonės administravimą. Ieškovė teigia, kad teismas neteisingai nustatė jai priteistino atlyginimo dydį. Ieškovės nuomone, teismas, nustatydamas atlyginimo dydį, nepagrįstai nesirėmė kreditorių susirinkimo nutarimu dėl administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžio, kuris nebuvo panaikintas. Ieškovė pažymi, kad teismas, nustatydamas administratoriaus atlyginimą, nepagrįstai vertino bankroto procedūros trukmę, o ne atliktų darbų apimtį (ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalis). Ieškovė akcentuoja, kad teismas neanalizavo jos pateiktų įrodymų – išsamiai detalizuotų administravimo išlaidų, išankstinių sąskaitų faktūrų dėl patirtų administravimo išlaidų laikotarpiu nuo bankroto bylos iškėlimo iki ieškovės kaip administratoriaus įgaliojimų pabaigos. Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė vilkino bankroto procesą ir tai yra pagrindas mažinti priteistino administratoriaus atlyginimo dalį. Ieškovės įsitikinimu, bankroto procesas užsitęsė dėl įmonės akcininkų (kreditorių) neteisėtų veiksmų. Taip pat ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ji nepardavė įmonės turto, nes iš tikrųjų įmonės kreditoriai nepriėmė nutarimo turto pardavimo klausimu. Be to, ieškovė pastebi, kad teismas neišsprendė jos reikalavimo priteisti 6 proc. metines palūkanas.Teisėjų kolegijos vertinimu, atskiraisiais skundais keliami tokie esminiai klausimai – ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei administratoriaus atlyginimą, įvertinus aplinkybę, kad ieškovė netinkamai atliko administratorės pareigas ir dėl to buvo atstatydinta, taip pat ar teismas tinkamai nustatė ieškovei priteistiną administratoriaus atlyginimo dydį.ĮBĮ 36 straipsnio 6 dalyje (įstatymo 2013 m. balandžio 18 d. redakcija) nurodyta, kad nutraukus bankroto bylą ar nutraukus su administratoriumi sudarytą pavedimo sutartį, atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą, išskyrus atvejus, kai administratorius vykdė bankroto procedūras po to, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad neteko teisės teikti bankroto administravimo paslaugas ir (arba) pavedimo sutartis buvo nutraukta. Kai administratorius atstatydinamas esant nebaigtoms bankroto procedūroms, pavedimo sutartis nutraukiama ir administratoriui priklausantis atlyginimas išmokamas, kai atstatydintas administratorius perduoda įmonės turtą ir dokumentus naujai paskirtam administratoriui, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo turto ir dokumentų perdavimo akto pasirašymo dienos.Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi iškelta atsakovės UAB „Aftalitana“ bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“ (bankroto bylos 1 t., b. l. 92-93). Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-702/2013 Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį dėl bankroto administratorės paskyrimo paliko nepakeistą (bankroto bylos 1 t., b. l. 169-172). 2013 m. gegužės 8 d. atsakovės kreditorių susirinkimas penktuoju darbotvarkės klausimu nutarė patvirtinti administratorės veiklos ataskaitą, šeštuoju darbotvarkės klausimu – nutarė patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, be kita ko, 60 000 Lt (be PVM) atlyginimą administratorei nuo nutarties iškelti bankroto bylą iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (bankroto bylos 2 t., b. l. 39-47; el. bylos 1 t., b. l. 7-15). Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi buvo palikta nepakeista, atstatydino ieškovę iš atsakovės bankroto administratorės pareigų dėl netinkamo jų vykdymo (bankroto bylos 4 t., b. l. 102-108; 5 t., b. l. 59-67). Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi paskyrė naują atsakovės bankroto administratorių (bankroto bylos 5 t., b. l. 88).Nurodytos nagrinėjamam ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo nuostatos (nutarties 27 punktas), taip pat paminėtos faktinės aplinkybės (nutarties 28 punktas) suponuoja išvadą, kad atstatydinta bankroto administratorė, nepriklausomai nuo atstatydinimo pagrindų, turi teisę į atlyginimą už suteiktas administravimo paslaugas, kuris nustatytinas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą. Jokiuose teisės aktuose nėra numatyta, kad atstatydintas bankroto administratorius automatiškai netenka teisės į atlyginimą už suteiktas administravimo paslaugas. Tokių sankcijų taikymas, teisėjų kolegijos vertinimu, neatitiktų tarp įmonės bankroto administratoriaus ir įmonės susiklostančių civilinių teisinių santykių prigimties ir esmės. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė turi teisę į administratoriaus atlyginimą, nepaisant to, kad ji netinkamai atliko administratorės pareigas ir dėl to buvo atstatydinta.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tarp įmonės administratoriaus ir įmonės susiklosto sutartiniai pavedimo administruoti nemokios įmonės turtą teisiniai santykiai, kurių pagrindas yra pavedimo sutartis. Nors pavedimo sutartis sudaroma kiek vėliau nei paskiriamas administratorius, šios sutarties teisiniai padariniai taikomi ex tunc, t. y. nuo pat teismo nutarties skirti teismo administratorių įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012). Nagrinėjamu atveju pavedimo sutartis su ieškove buvo sudaryta 2013 m. gegužės 15 d. (el. bylos 1 t., b. l. 17-20).Nors ieškovė atskirajame skunde teisingai nurodo, kad kreditorių susirinkimas nebegali retrospektyviai keisti galiojančiais kreditorių susirinkimo nutarimais nustatyto administratoriaus atlyginimo dydžio, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, jog bankroto administratorius turi teisę gauti absoliučiai visą (maksimalų) nustatytą (sulygtą) atlyginimą. Pagal CK 6.761 straipsnio 4 dalį įgaliotojas privalo sumokėti įgaliotiniui atlyginimą, įgaliotiniui tinkamai įvykdžius pavedimą. Administratorius, kaip įgaliotinis, kurį su bankrutuojančia įmone sieja pavedimo teisiniai santykiai ir kuriam atlyginimo mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas, turi teisę gauti visą (maksimalų) sutartą (kreditorių susirinkimo patvirtintą) atlyginimą tik tuo atveju, jeigu jis tinkamai suteikė paslaugas – tinkamai ir visiškai įvykdė pavedimo sutartyje prisiimtą prievolę.2013 m. administratorės veiklos ataskaita Nr. 1 (bankroto bylos 2 t., b. l. 135-140) buvo patvirtinta 2013 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkime (bankroto bylos 2 t., b. l. 39-47; el. bylos 1 t., b. l. 7-15). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita. Kadangi susiklosto administratoriaus ir bankrutuojančios įmonės prievoliniai pavedimo teisiniai santykiai, tai ataskaitos patvirtinimas, be kita ko, reiškia prievolės įvykdymo priėmimą CK 6.123 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Tai savo ruožtu reiškia, kad bankroto administratorius, kreditorių susirinkimui patvirtinus jo veiklos ataskaitą, t. y. priėmus jo prievolės įvykdymą už tam tikrą laikotarpį, nebeturi įrodinėti, jog jis savo prievolę įvykdė ir (ar) įvykdė tinkamai ir preziumuotina, kad jis turi teisę gauti visą atlyginimą už šį laikotarpį. Tačiau administratoriaus veiklos ataskaitos patvirtinimas savaime neeliminuoja atsakovės, kaip prievolę priėmusios kreditorės, teisės ginčyti prievolės įvykdymo tinkamumą ir atitinkamai nuginčyti prezumpciją, jog ieškovė įgijo teisę reikalauti viso sutarto (maksimalaus) atlyginimo sumokėjimo. Administratoriaus ataskaitos nepatvirtinimas reiškia, jog kreditoriai nesutinka su administratoriaus veikla vykdant pavedimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Kol prievolės įvykdymas nepriimtas, pareigą įrodyti, kad prievolė įvykdyta ir įvykdyta tinkamai, turi skolininkas (nagrinėjamu atveju ieškovė) (CK 6.123 straipsnio 2 dalis), o tais atvejais, kai kreditorius priėmė įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui (nagrinėjamu atveju atsakovei).Pirmosios instancijos teismas, nors ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovei priklauso administratoriaus atlyginimas, tačiau, nustatydamas atlyginimo dydį, nepagrįstai nenagrinėjo aplinkybių, susijusių su ieškovės, kaip atstatydintos administratorės funkcijų vykdymo tinkamumu, ir netyrė, ar ieškovė iš tikrųjų tinkamai ir visiškai įvykdė savo prievolę (tinkamai suteikė administravimo paslaugas) ir atitinkamai turi teisę gauti maksimalų kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą atlyginimo dydį, teismo apskaičiuotą proporcingai administravimo paslaugų teikimo laikotarpiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo mažinti ieškovei priteistino atlyginimo už įmonės administravimą, remdamasis tuo, jog atsakovė laiku ir tinkamai nesprendė atsiskaitymo su ieškove už įmonės administravimą klausimo. Jau minėta, kad atstatydintai bankroto administratorei atlyginimas už suteiktas administravimo paslaugas turi būti išmokamas proporcingai atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą, o ne priklausomai nuo atsakovės vienokių ar kitokių sprendimų šiuo klausimu priėmimo laiko ir tinkamumo.2013 m. administratorės veiklos ataskaitoje Nr. 1 nėra nurodytas ataskaitos laikotarpis, tačiau, įvertinus tai, kad ši ataskaita buvo patvirtinta 2013 m. gegužės 8 d. kreditorių susirinkime, darytina išvada, jog jos laikotarpis negali būti ilgesnis nei nuo 2013 m. vasario 14 d. (įsiteisėjo teismo nutartis dėl ieškovės paskyrimo bankroto administratore) iki 2013 m. gegužės 8 d. Po šio laikotarpio (t. y. nuo 2013 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. liepos 22 d., kai įsiteisėjo teismo nutartis atstatydinti ieškovę iš administratorės pareigų) administratorės ataskaitos nebuvo tvirtinamos, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad prievolė už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 8 d. iki 2016 m. liepos 22 d. įvykdyta ir įvykdyta tinkamai bei, kad ieškovė turi teisę į viso atlyginimo sumokėjimą. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra pasisakęs, jog įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo. Administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011).Ieškovė savo reikalavimus grindė 2016 m. spalio 24 d. sąskaita išankstiniam apmokėjimui Nr. 4, 2016 m. rugpjūčio 8 d. lentele apie atsakovei suteiktas bankroto administravimo paslaugas, 2017 m. liepos 20 d. veiklos ataskaita. Pirmosios instancijos teismas šių ieškovės pateiktų įrodymų neanalizavo priteistino administratoriaus atlyginimo dydžio aspektu, dėl jų turinio nepasisakė. Teismas tik apibendrintai konstatavo, kad ieškovės teismui pateikta 2017 m. liepos 20 d. ataskaita, kuri, pažymėtina, nebuvo teikta kreditorių susirinkimui svarstyti, patvirtina ieškovės reikalavimo dėl administratoriaus atlyginimo priteisimo pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kokią įtaką priteistinam administratorės atlyginimui turi teismų procesiniais sprendimais dėl administratorės atstatydinimo nustatyti prejudiciniai faktai dėl netinkamų administratorės pareigų vykdymo (pvz., tai, kad administratorė, kuriai nebuvo perduotas visas įmonės turtas bei dokumentai, priverstinio bendrovės turto ir dokumentų perėmimo-perdavimo procedūrą inicijavo praėjus net 3 metams nuo bankroto bylos įmonei iškėlimo; neturėdama visų įmonės dokumentų bei turto administratorė negalėjo kokybiškai ir išsamiai atlikti teisinio įmonės veiklos ir nemokumo priežasčių įvertinimo, išanalizuoti sandorių, įvertinti, ar esama tyčinio bankroto požymių; nepateisinamai ilgą laiką nešaukė kreditorių susirinkimų ir kt.).Kita vertus, atsakovei, atstovaujamai naujos bankroto administratorės, nepakanka vien deklaratyviai teigti, kad ieškovė buvo atstatydinta ir vien tik dėl to atlyginimas jai nemokėtinas. Naujai paskirta atsakovės bankroto administratorė, disponuodama jai perduotais įmonės dokumentais, taip pat turi pareigą įrodymais pagrįsti savo atsikirtimus į atsakovei reiškiamus reikalavimus (pvz., kad ieškovės 2016 m. rugpjūčio 8 d. lentelėje apie atsakovei suteiktas bankroto administravimo paslaugas nurodyti atlikti darbai iš tiesų nebuvo atlikti ar buvo atlikti netinkamai arba kad jie nebuvo būtini tinkamam bankrutavusios įmonės administravimui užtikrinti ir pan.). Todėl šiuo atveju abi šalys turi teikti įrodymus, pagrindžiančius, kokį, jų nuomone, atlyginimą, atstatydinta administratorė turėjo gauti už atsakovės administravimą.Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai, todėl pinigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, tarp jų ir administratoriaus atlyginimui sumokėti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl administratoriaus atlyginimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti administratoriaus atlyginimo priteisimui reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Teismas, užtikrindamas tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, turi imtis priemonių, kad nebūtų nustatytas objektyviais kriterijais nepagrįstas, per didelis, kreditorių teises pažeidžiantis administratoriaus atlyginimas, arba administratoriaus teises pažeidžiantis per mažas atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-723/2011).Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino 2013 m. gegužės 15 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 01, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovės, atstovaujamos ieškovės, ir pagrįstai ja nesirėmė, kaip įrodymu, pagrindžiančiu ieškinio reikalavimus. Tačiau su ieškiniu pateiktoje šios sutarties pagrindu ieškovės sudarytoje 2016 m. rugpjūčio 8 d. lentelėje apie atsakovei suteiktas bankroto administravimo paslaugas nurodyti duomenys turėjo būti įvertinti, skaičiuojant ieškovei priteistiną administratoriaus atlyginimo dydį, proporcingą atliktų darbų apimčiai, atsižvelgiant į pavedimo sutarties dalies įvykdymą.Nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad administravimo išlaidos ieškovei neatlygintinos, nes 2017 m. sausio 16 d. kreditorių susirinkimas nutarė nedengti ieškovės nurodytų ir prašomų priteisti išlaidų už atsakovės bankroto procedūros administravimą. Šis argumentas vertintinas reikalavimo dėl 1 541,94 Eur faktiškai patirtų administravimo išlaidų priteisimo patenkinimo apimtyje. Nurodytoms administravimo išlaidoms buvo pritarta pirmajame atsakovės kreditorių susirinkime, įvykusiame 2013 m. gegužės 8 d. Atsakovė, siekdama paneigti šių administravimo išlaidų pagrįstumą, nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas kreditorių susirinkimas nepagrįstai patvirtino 1 541,94 Eur dydžio administravimo išlaidas, kaip ieškovės faktiškai patirtas. Vien tik pasikeitusi kreditorių susirinkimo pozicija šiuo klausimu nepaneigia nurodytų išlaidų pagrįstumo.Atsakovė nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog ieškovė neperdavė naujai paskirtai atsakovės bankroto administratorei įmonės automobilio Peugeot, todėl jai priklausantis atlyginimas neturi būti išmokamas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šis automobilis atstatydintai bankroto administratorei nebuvo perduotas bankrutavusios įmonės valdymo organų, dėl jo paieškos buvo kreiptasi į kompetentingas institucijas, tačiau tai rezultatų nedavė ir automobilis liko administratorei neperduotas (bankroto bylos 3 t., b. l. 35-39). Remiantis šiomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai teigia, jog ieškovė naujai paskirtai bankroto administratorei neperdavė viso įmonės turto ir tuo pagrindu ji neturi teisės į atlyginimą už įmonės bankroto administravimą.Išnagrinėjusi bylos medžiagą ir šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas, nevertinęs ieškovės prievolių vykdymo tinkamumo ir jo įtakos atstatydintos administratorės atlyginimui, suabsoliutinęs aplinkybę, kad atsakovė laiku ir tinkamai nesprendė atstatydintos administratorės atlyginimo išmokėjimo klausimo, neatskleidė bylos dalies dėl administratorės atlyginimo priteisimo esmės, taip pažeisdamas pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai bei įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis). Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinusi ginčo esmę bei reikšmę ir atsižvelgusi į papildomai išreikalautinų ir tirtinų įrodymų apimtį bei pobūdį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, bei į tai, kad ir byloje esami įrodymai nebuvo visapusiškai pirmosios instancijos teismo išnagrinėti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl administratorės atlyginimo priteisimo naikintina ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).Ieškovė reiškė reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, t. y. prašė priteisti iš atsakovės 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo neišsprendė, todėl ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).Nusprendus, kad yra pagrindas apskųstos nutarties dalį panaikinti ir perduoti ją pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų atskirųjų skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako. CPK 276 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Iš skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas joje nurodė klaidingą atstatydintos bankroto administratorės pavadinimą – vietoje UAB „Atenergo“ įrašė UAB „Aftalitana“. Ši klaida ištaisytina apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo konstatuotas aiškios rašymo apsirikimo klaidos ištaisymas nekeičia pirmosios instancijos teismo nutarties esmės.Trečiojo asmens V. G. su atsiliepimais į atskiruosius skundus pateikti dokumentai (el. bylos 3 t., b. l. 37-57, 62-135) yra prie nagrinėjamos bylos pridėtoje atsakovės bankroto byloje, todėl šiuos įrodymus atsisakytina priimti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ištaisyti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties rezoliucinėje dalyje atstatydintos bankroto administratorės pavadinime padarytą aiškų rašymo apsirikimą ir nurodyti, kad atstatydinta bankroto administratorė yra uždaroji akcinė bendrovė „Atenergo“.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalį, kuria išspręstas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ reikalavimas priteisti iš atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aftalitana“ administratoriaus atlyginimą, panaikinti ir šią bylos dalį bei bylos dalį dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ reikalavimo priteisti procesines palūkanas perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti trečiojo asmens V. G. su atsiliepimais į atskiruosius skundus pateiktus rašytinius įrodymus.

Teisėjos Danutė GasiūnienėDanguolė MartinavičienėEgidija Tamošiūnienė